- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- 1A-107-383/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-62229-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas, Svetalana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Martynas Vilčinskas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetalanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 15 d. apie 10.45 val., vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini), kur vyko kelio remonto darbai, nuo (duomenys neskelbtini), nevykdė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 1 priedo kelio ženklo 509 reikalavimo, kuris sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 punktų reikalavimus tuo, kad būdamas eismo dalyviu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, nesiėmė visų būtinų priemonių, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mazda Premacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu N. S., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Mazda Premacy“ vairuotoja N. S., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei apgadintos transporto priemonės.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. K. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nesunkiu sveikatos sutrikdymu N. S..
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Martynas Vilčinskas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, skirti trasologinę ekspertizę ir panaikinti 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį A. K. atžvilgiu.
1.3.1. Skunde nurodo, jog nuosprendžiu buvo konstatuota, kad nuteistasis nevykdė KET I priedo kelio ženklo 509 reikalavimo. Šis kelio ženklas sankryžoje nurodo eismo kryptį, kuria leidžiama važiuoti šia eismo juosta. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis pažeidė šio kelio ženklo reikalavimus. Eismo įvykis kilo 41 m. nuo sankryžos, ir tik tuo metu kai nuteistasis keitė savo važiuojamąją juostą, rikiavosi iš pirmosios eismo juostos į antrąją.
1.3.2. Skunde taip pat teigiama, kad teismas visiškai ignoravo tą aplinkybę, kad eismo tvarka, eismo įvykio vietoje buvo keičiama net kelis kartus per dieną, t. y. pirmadieniais - penktadieniais nuo 6 val. iki 10 val. – dvi eismo juostos nuo (duomenys neskelbtini), o visu kitu laiku ir savaitgalio dienomis – viena eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) ir dvi eismo juostos nuo (duomenys neskelbtini). Tą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas V. M., kuris teismo posėdžio metu dar papildomai nurodė, kad atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (kaip važiavo Nuteistasis) nebuvo jokių ženklų iš kurių galima spręsti apie aukščiau aprašytą eismo tvarką ir jos pasikeitimo intervalus. Atsižvelgiant į tai, kad pagal rytinę eismo tvarką važiuoti link (duomenys neskelbtini) buvo galima dviem eismo juostomis, jokių kelio ženklų draudžiančių tai daryti, ar nurodančių kitokią tvarką nei įprasta - nebuvo, matyti, kad nuteistojo elgesys buvo sąlygotas įprastos eismo tvarkos ir jis persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos negalėjo tikėtis, kad jam iš priešpriešos atvažiuos kitas automobilis.
1.3.3. Nuosprendžiu taip pat konstatuota, kad nuteistasis pažeidė kelių eismo taisyklių 101 punktą, kuriame nurodyta, kad: „Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.“ Iš aukščiau išdėstyto akivaizdu, kad prieš persirikiuodamas nuteistasis negalėjo tikėtis, kad jam iš priekio atvažiuos kitas automobilis, o vienintelė galimybė jam sukliudyti eismą yra nepraleisti automobilio atvažiuojančio jam iš paskos. Dėl šių aplinkybių nuteistasis ėmėsi visų atsargumo priemonių - t. y. įsitikino, kad jam iš paskos neatvažiuoja joks automobilis.
1.3.4. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš viso nėra pasisakoma apie eismo reguliavimo taisykles kelio ruožuose, kuriuose yra atliekami remonto darbai, t. y. nuosprendis buvo priimtas visiškai neatsižvelgiant į 2012 m. balandžio 16 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. V-87 „Dėl automobilių kelių darbo vietų, aptvėrimo ir eismo reguliavimo taisyklių T DVAER 12 patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), nors teisminio nagrinėjimo metu šios taisyklės buvo ir minimos ir analizuojamos. Šių Taisyklių 113 punktas nurodo, kad: „Dvigubos ženklinimo linijos naudojamos priešingos krypties (laikinoms) eismo juostoms atskirti. Dvigubos ženklinimo linijos padaromos iš iškiliųjų šviesogrąžių ženklinimo elementų dangoje, prireikus - iš elastinių statmenųjų ženklinimo elementų“. Jokiam vairuotojui, atvažiavusiam ant (duomenys neskelbtini) nebuvo jokių galimybių suvokti ir suprasti keliomis eismo juostomis vyksta eismas link (duomenys neskelbtini) išskyrus iš nukreipiamųjų gairių. Pabrėžtina ir akcentuotina, kad važiuojant šiuo maršrutu net nebuvo jokių nurodomųjų kelio ženklų iš kurių būtų galima spręsti, kokia yra eismo tvarka. Nuteistojo veiksmuose nebuvo būtinosios jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties sąlygos, t. y. neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo).
1.3.5. Skunde nurodo, jog siekiant nustatyti objektyvią tiesą šioje byloje ir įvertinti visus bylos įrodymus visapusiškai, teisminio nagrinėjimo metu buvo prašyta skirti trasologinę eismo įvykio ekspertizę, norint nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tačiau šis prašymas buvo atmestas. Iš eismo įvykio plano matyti, kad automobilio „Mazda Premacy“ stabdymo kelias iki susidūrimo vietos buvo ne trumpesnis nei 13 metrų. Iš šių duomenų matyti, kad automobilis „Mazda Premacy“ važiavo didesniu nei leistina, t. y. 30 km/h greičiu, dėl ko šio automobilio vairuotoja neturėjo galimybės laiku sureaguoti į pasikeitusią eismo situaciją ir imtis veiksmų, kad išvengtų susidūrimo.
1.3.6. Skunde taip pat nurodoma, jog nuteistajam paskirta bauda yra neproporcinga jam inkriminuotai nusikalstamai veikai ir paskirta neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. teismas skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į faktinę situaciją, kad kelio remonto zona nebuvo paženklinta taip kaip to reikalauja įstatymas, kelio žymėjimas buvo klaidinantis, kas iš esmės ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Kiekviena paskirta bausmė turi būti individualizuota, kas šiuo atveju atlikta nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismui nepriėmus išteisinamojo nuosprendžio nuteistojo atžvilgiu - jam paskirta bausmė mažintina iki BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytos minimalios baudos.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. K. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinis skundas atmetamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir, ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai, ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.
8. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus BK 281 straipsnio 1 dalies kontekste, konstatavo, kad A. K., pažeisdamas KET 9 ir 101 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdamas išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, nesiėmė visų būtinų priemonių, persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, išvažiavo į priešpriešiniam eismui skirtą kelio juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu „Mazda Premacy“, vairuojamu N. S., dėl ko eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Mazda Premacy“ vairuotoja N. S., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir apgadintos transporto priemonės. Nesutikdamas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis, nuteistojo gynėjas nurodo, kad nuteistasis KET reikalavimų nepažeidė, remontuojamas kelias nebuvo tinkamai pažymėtas. Tačiau tokia versija, vertinant ją kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, atmestina kaip nepagrįsta.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra duomenų, kad nuteistasis pažeidė kelio ženklo Nr. 509 reikalavimus. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog A. K. pripažino, jog kildamas link (duomenys neskelbtini) matė ženklą Nr.509, kuriame juoda plėvele buvo užklijuota rodyklė, leidžianti važiuoti sankryžoje antra juosta. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvykio kelio ženklo Nr. 509 galiojimo zonoje (1 t., b. l. 11), iš prie minėto protokolo pateiktų fotolentelių matyti, kad važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (ta kryptimi, kuria ir važiavo nuteistasis), aiškiai matyti įspėjamasis ženklas apie remonto darbus – „(duomenys neskelbtini)“ ir kelio ženklas Nr. 509, kuriame juoda plėvele buvo užklijuota rodyklė, draudžianti važiuoti sankryžoje antra juosta (1 t., b. l. 18). Nuteistasis, kaip pats nurodė, matydamas ženklą, kurio dėl kelio remonto darbų apribotas judėjimas antrąja juosta, privalėjo laikytis nurodyto kelio reguliavimo ir antrąja eismo juosta nevažiuoti.
10. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, jog jis nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, buvo atsakingas už eismo saugumo užtikrinimą. 2017 m. liepos 15 d. visi reikalingi kelio ženklai buvo. Pagal (duomenys neskelbtini) autobusų parko prašymą gairelės buvo sustatytos taip, kad autobusams kylant nuo (duomenys neskelbtini) tilto, jiems būtų vietos išsukti. Pagal eismo schemą (1 t. b. l. 68) buvo nurodyta, kad visas eismas kylant (duomenys neskelbtini) iš antros juostos nukreipiamas į vieną juostą – į pirmąją. Tiek kylant tiltu link (duomenys neskelbtini), tiek leidžiantis nuo tilto (duomenys neskelbtini) link joks rikiavimasis ant tilto nebuvo galimas, jokio važiavimo tarp sustatytų gairelių būti negalėjo (1 t. b. l. 167-168). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog tiek eismo įvykio vietos planas, tiek fotolentelėse esantys duomenys patvirtina, jog (duomenys neskelbtini), ant tilto ne didesniu kaip 50 metrų atstumu nuo įvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) kairėje važiuojamosios dalies pusėje buvo sustatyti ženklai Nr. 149 „nukreipiamoji gairė“, kurių baltos ir raudonos juostos žemėjo iš kairės į dešinę, tai yra žymėjo važiavimo trajektoriją pirma eismo juosta. Jokių ženklų, leidžiančių važiuoti antra eismo juosta, neužfiksuota. Taigi, įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog remontuojamas kelias buvo netinkamai pažymėtas, teisėjų kolegija neturi jokio juridinio pagrindo. Jokių objektyvių šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Kolegija konstatuoja, kad sustatyti ženklai aiškiai nurodė važiavimo kryptis. Autoįvykį lėmė A. K. nevykdymas išdėstytų ženklų reikalavimų.
11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog aptariamame kelio ruože, kuriame įvyko eismo įvykis, eismo tvarka buvo keičiama net kelis kartus per dieną. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybė, kad remontuojamo kelio eismo tvarka buvo keičiama, niekaip nešalina nuteistojo kaltės ir atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Norint pakeisti eismo tvarką, yra pakeičiami kelio ženklai, kurie tą tvarką ir nurodo. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, esant tokioms aplinkybėms, vykstant kelio darbams, eismo krypčių keitimams dienos bėgyje, A. K. apie tai žinant, jis privalėjo būti ypatingai atsargus ir dėmesingas pasirenkant eismo juostą, atidžiai stebėti kelio ženklus ir jų besąlygiškai laikytis, tačiau jis nepaisė kelio ženklų ir nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, įvažiuodamas iš pirmos eismo juostos į (duomenys neskelbtini), ant tilto, ir norėdamas aplenkti leistinu greičiu priekyje važiuojantį automobilį, dairėsi pro automobilio veidrodėlius, įvažiavo į antrą eismo juostą nepastebėjęs, jog antra eismo juosta vyksta pakankamai intensyvus automobilių judėjimas priešinga kryptimi.
12. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš viso nėra pasisakoma apie eismo reguliavimo taisykles kelio ruožuose, kuriuose yra atliekami remonto darbai. Atmesdama šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus parengta schema – (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto darbai. Darbo vietos aptvėrimo ir eismo organizavimo schema (1 t., b. l. 68), kur nurodyta, kur ir kokie ženklai turi būti statomi kelio ruožuose, kuriuose yra atliekami remonto darbai. Minėta schema 2017 m. birželio 28 dieną buvo suderinta su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriumi (schemą savo parašu patvirtino minėto skyriaus specialistas P. S.). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti minėta schema ir joje pateiktų duomenų teisingumu, todėl papildomai aptarti bendras kelio ženklinimo taisykles ruožuose, kuriuose vykdomi kelio remonto darbai, teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo.
13. Apeliaciniame skunde taip pat buvo prašoma, atnaujinus įrodymų tyrimą, skirti trasologinę ekspertizę. Atmesdamas šį prašymą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog eismo įvykio mechanizmas yra atskleistas ir nėra ginčijamas. Kaip jau buvo minėta aukščiau, faktinės aplinkybės rodo, kad automobilis keitė važiavimo kryptį, išvažiavo į priešingą eismo juostą. Jei iš bylos medžiagos akivaizdžiai aiškus KET pažeidėjas, ekspertizės skyrimas yra perteklinis įrodymų tyrimo veiksmas, todėl šiuo atveju, esant aiškioms įvykio aplinkybėms, ekspertizė neatliekama. Kaip taisyklė, ekspertizė skiriama nustatyti technines autoįvykio aplinkybes.
14. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl nuteistajam A. K. paskirtos baudos sumažinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pateikta duomenų, kurie turėtų esminės reikšmės ir, dėl kurių būtų pagrindas mažinti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 60 MGL dydžio baudą. Nei byloje, nei apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Vien tai, kad gynėjas mano, kad A. K. turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Skiriant bausmes asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, taip pat svarbu užtikrinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. K. paskirta bausmės rūšis – bauda ir jos dydis yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį
15. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl A. K. kaltės ir tėra nuteistojo gynėjo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. gynėjo advokato Martyno Vilčinsko apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.