- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- II-1616-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01685-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Pareiškėjas
- L. K.
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis, susipažinęs su pareiškėjo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundu dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, ROIK (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2025 m. birželio 12 d. Institucijoje gautas L. K. pranešimas, kad E. M. nesilaiko ir nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais, visiškai jį atribojo nuo (duomenys neskelbtini) dukros M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., taip pažeisdama (duomenys neskelbtini) teises. Taip pat netinkamai naudoja tėvų valdžią (duomenys neskelbtini) sūnaus A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu. Institucija nutarime nustatė, kad bendravimo su (duomenys neskelbtini) vaiku tvarkos nustatymas, keitimas, ar jos nevykdymo sprendimas yra civilinių teisinių santykių sritis, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos. Ši sritis nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) reguliavimo taikymo ribas, kadangi bendravimo tvarkos pažeidimas nėra administracinis nusižengimas, o teismo sprendimo nevykdymas sprendžiamas civilinio proceso tvarka (pvz. per antstolį) arba baudžiamojo proceso tvarka, jei tai piktybinis nevykdymas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinė teisena E. M. atžvilgiu nutraukta.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. lapkričio 6 d. gautas L. K. skundas ir prašymas atnaujinti praleistą nutarimo apskundimo terminą dėl minėto nutarimo. Prašyme dėl apskundimo termino pareiškėjas nurodo, kad 2025 m. rugsėjo 12 d., Institucija priėmė nutarimą, dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugsėjo 15 d. medikai diagnozavo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad nedelsiant turi būti atlikta chirurginė operacija. 2025 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) medicininėje įstaigoje, L. K. buvo atlikta operacija. Operacija buvo sunki, patyrė ne tik fizinių, bet ir psichologinių skausmų, buvo skirti medikamentai palengvinti šiuos simptomus. Tik 2025 m. spalio 7 d. buvo pašalintos chirurginės siūlės po operacijos. 2025 m. spalio 16 d. pareiškėjui buvo paskirta reabilitacija, kuri vyko iki 2025 m. spalio 30 d. Lietuvos paštu siųstas nutarimas, buvo paimtas 2025 m. spalio 14 d., tačiau dėl laiko ir sveikatos stokos L. K. negalėjo tinkamai pasirengti, pasitelkti teisinę pagalbą ir apskųsti nutarimą.
Atsisakytina atnaujinti terminą L. K. skundui paduoti dėl Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimo ir atsisakytina priimti šį skundą.
ANK 626 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašoma šio termino atnaujinti arba prašymas atnaujinti nustatytą skundo padavimo terminą netekinamas. ANK 623 straipsnyje nustatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.
Skundo padavimo termino pradžia skaičiuojama nuo išdavimo dienos, jei asmuo dalyvauja priimant (skelbiant) nutarimą, nes paskelbus nutarimą, nutarimo nuorašas asmeniui įteikiamas iš karto. Jeigu asmuo nedalyvauja priimant (skelbiant) nutarimą, skundo padavimo termino pradžia skaičiuojama nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo.
Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020). Atnaujinti praleistą terminą galima tik nustačius svarbias praleidimo priežastis. Šis kriterijus yra vertinamasis, nes ANK nėra svarbiomis laikytinų priežasčių sąrašo – kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs pateiktų duomenų visumą. Įstatyme numatytas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju ši jų procesinė teisė nebus ginama (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-210-380/2025).
Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020).
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis skundžiamas nutarimas priimtas 2025 m. rugsėjo 12 d., nedalyvaujant pareiškėjui rašytine tvarka. Skundžiamo nutarimo nuorašas pareiškėjui registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini) išsiųstas 2025 m. rugsėjo 29 d., todėl šio nutarimo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos – 2025 m. rugsėjo 29 d. Atsižvelgiant į tai, paskutinė diena skundui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo šioje administracinio nusižengimo byloje paduoti buvo 2025 m. spalio 20 d. Tuo tarpu L. K. skundas Institucijai pateiktas 2025 m. spalio 31 d., t. y. praleidus nutarimo apskundimo terminą. Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimuose pripažinti L. K. vaikus nukentėjusiaisiais, pareiškėjas parašu patvirtino, jog sutinka gauti dokumentus susijusius su byla elektroniniu ryšių priemonėmis. 2025 m. lapkričio 10 d. susisiekus su Institucijos atstove nustatyta, kad pareiškėjo elektroniniu paštu nutarimas siunčiamas nebuvo, kadangi L. K. atsisakė, jog jam būtų siunčiami pranešimai elektroniniu paštu.
L. K. skunde išdėstytas prašymas atnaujinti praleistą apskundimo terminą. Pareiškėjas nurodo, jog nutarimo priėmimo dieną pareiškėjui buvo konstatuota (duomenys neskelbtini), o 2025 m. rugsėjo 16 d. buvo atlikta operacija ir tik 2025 m. spalio 7 d. buvo pašalintos chirurginės siūlės po operacijos. 2025 m. spalio 16 d. pareiškėjui buvo paskirta reabilitacija, kuri vyko iki 2025 m. spalio 30 d. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis patvirtinančius jam konstatuotą diagnozę bei reabilitacijos tvarkaraštį. Lietuvos paštu siųstas nutarimas, buvo paimtas 2025 m. spalio 14 d., tačiau dėl laiko ir sveikatos stokos L. K. negalėjo tinkamai pasirengti, pasitelkti teisinę pagalbą, apskųsti nutarimą.
Nagrinėjamu atveju vien tik tai, kad asmeniui buvo atlikta operacija, savaime nereiškia, kad jis objektyviai neturėjo galimybės naudotis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir pareikšti skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kelio operacija pareiškėjui atlikta 2025 m. rugsėjo 16 d., o Institucijos nutarimas buvo išsiųstas tik 2025 m. rugsėjo 29 d. Nuo 2025 m. spalio 1 d. pareiškėjas buvo kviečiamas atsiimti pašto siuntos. Pareiškėjas pažymi, jog 2025 m. spalio 7 d. jam buvo pašalintos chirurginės siūlės po operacijos, tačiau atsiimti pašto siuntos pareiškėjas atvyko tik 2025 m. spalio 14 d. L. K. skunde ir pateiktuose skundo prieduose nenurodo priežasčių sutrukdžiusių pašto siuntą atsiimti po chirurginių siūlių pašalinimo dar nepaskyrus reabilitacijos. Kadangi pareiškėjas galėjo pasitelkti ne tik kitų asmenų (artimųjų, kaimynų) pagalbą, tačiau ir kreipdamasis į Lietuvos pašto skyrių prašydamas pašto siuntą pristatyti jo gyvenamosios vietos adresu.
Be to, pareiškėjo operacijos pobūdis neapribojo galimybės jam būti aktyviam ir kreiptis į Instituciją su prašymu pateikti nutarimą kitais alternatyviais būdais – elektroniniu paštu arba naudojantis kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Kadangi pats pareiškėjas 2025 m. birželio 12 d. kreipėsi į Instituciją su pranešimu, kad E. M. nesilaiko ir nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su vaikais ir 2025 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjo vaikai buvo pripažinti nukentėjusiaisiais (dalyvaujant pareiškėjui, nutarimų gavimą patvirtino fiziniu parašu), taigi pareiškėjui neabejotinai buvo žinoma apie sprendžiamą klausimą. Teismų praktikoje pažymėta, jog sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog L. K. registruotą pašto siuntą atsiėmė 2025 m. spalio 14 d., t. y. dar nepasibaigus nutarimo apskundimo terminui, iki nutarimo apskundimo termino pabaigos likus 6 dienoms. Likęs nutarimo apskundimo terminas pareiškėjui buvo pakankamas susipažinti su nutarimo turiniu ir pasitelkti teisininkų pagalbą. Teismas pažymi, jog pareiškėjas prašydamas atnaujinti praleistą nutarimo apskundimo terminą nurodo, jog 2025 m. spalio 16 d. jam buvo paskirta reabilitacija, visgi pagal pateiktą reabilitacijos procedūrų paskyrimo tvarkaraštį matyti, jog reabilitacija vyko nuo 2025 m. spalio 27 d. iki 2025 m. spalio 30 d., t. y. jau po nutarimo apskundimo termino pabaigos. Nors laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 27 d. iki 2025 m. spalio 30 d. pareiškėjas buvo reabilitacijoje, tačiau šios aplinkybės jam nesutrukdė skundą pateikti jau sekančią dieną po reabilitacijos pabaigos.
Kaip jau minėta, svarbiomis priežastimis laikytinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis asmeniui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių L. K. tokią sudėtingą sveikatos būklę, dėl kurios jis negalėjo laiku paduoti skundo. Taigi, ši aplinkybė nepateisina viso skundo padavimo termino praleidimo, kadangi pareiškėjas nutarimą atsiimti galėjo jau 2025 m. spalio 1 d. pasiteikiant kitų asmenų pagalbą arba savarankiškai 2025 m. spalio 7 d. po operacinių siūlų išėmimo arba aktyviai kreipdamasis į Instituciją dėl nutarimo pateikimo kitais alternatyviais būdais, o net ir atsiėmęs nutarimą pašte 2025 m. spalio 14 d. jis turėjo pakankamai ilgą likusią termino dalį skundui paduoti.
Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laikotarpį. Pats asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.
Pažymėtina, jog terminai nustato procesinę reikšmę turinčių veiksmų pradžios, įvykdymo ar pabaigos laiką, proceso veiksmai atliekami laikantis ANK nustatytų terminų. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga proceso veiksmų efektyvumui, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais neabejotinai užtikrina proceso teisėtumą, todėl įstatyme nustatyti procesiniai terminai negali būti laisvai interpretuojami ar pažeidžiami. Įvertinus skunde pateiktus argumentus, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo prieiti prie išvados, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią laiku ir tinkamai pareiškėjui realizuoti savo teisę apskųsti Institucijos nutarimą. Išdėstytų aplinkybių ir argumentų kontekste vertintina, kad Pareiškėjas nenurodė objektyvių, ekstraordinarių nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jam per įstatymo nustatytą terminą dėl skundžiamo Institucijos nutarimo kreiptis į teismą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti atnaujinti terminą L. K. skundui paduoti dėl Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, ROIK (duomenys neskelbtini), atsisakyti šį skundą priimti ir skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.