Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. Z. (A. Z.) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ausonta“ pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. Z. (A. Z.) dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jog klausimas dėl ieškinio, pareikšto po prieštaravimų priėmimo, perduotas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes 2024 m. vasario 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje apeliacinės instancijos teismas nutarė: ,,panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir 2023 m. gruodžio 11 d. nutartį ir klausimus dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, praleisto termino ieškiniui pareikšti ir ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo“. Darė išvadą, kad 2024 m. vasario 8 d. nutartimi buvo ne tik išnagrinėtas suinteresuoto asmens atskirasis skundas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, bet ir perduota spręsti klausimą dėl ieškinio pareiškimo termino atnaujinimo ir pačio ieškinio priėmimo ir skundžiamą nutarti priėmusiam teismui tai buvo žinoma. Mano, kad minėti duomenys patvirtina, jog civilinės bylos nagrinėjimas, kurioje buvo išduotas teismo įsakymas, tęsiasi“.

6.2. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino situaciją ir vadovaudamasis tik tuo, kad teismo įsakymas panaikintas, tačiau neatsižvelgdamas į tai, jog pats teismo įsakymo panaikinimas nesudaro pagrindo taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir neįvertinęs (nors ir skundžiamoje nutartyje tai nurodęs), kad bylos nagrinėjimas net ir po teismo įsakymo panaikinimo bei prieštaravimų priėmimo tęsiamas toliau, priėmė skundžiamą nutartį, kuri prieštarauja teisingumo, protingumo principams bei įstatymui.

6.3. Nurodė, kad po teismo įsakymo pateikimo, suinteresuotas asmuo jokių veiksmų savo LITEKO VEP sistemoje neatliko, išsiųstų dokumentų neperskaitė, nebuvo prisijungęs, į bylas jokių dokumentų neteikė. Mano, kad tokios aplinkybės suponuoja, jos suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamai informuotas nei apie pareiškėjas praleidus terminą pateiktus prieštaravimus, nei apie jos prašymą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo. Darė išvadą, kad jeigu jam būtų laiku pranešta apie tai, jog pareiškėja praleidusi terminą pateikė prieštaravimus po teismo įsakymo išdavimo ir jie buvo priimti bei teismo įsakymas panaikintas, jis neabejotinai per CPK 439 straipsnio 3 dalyje numatytą keturiolikos dienų terminą būtų pareiškęs ieškinį ir paprašęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių paskirtis – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas būtų įmanomas įvykdyti. Laikė, kad po tokių suinteresuoto asmens veiksmų, pareiškėja net nebūtų turėjusi galimybės reikšti pareiškimą ir prašyti taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

8. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas atgręžti Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3760-995/2023 įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3760-995/2023, priteisė iš skolininkės UAB „Ausonta“, kreditoriui A. Z. 14 695,30 Eur skolą, 6 procentus metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 83 Eur žyminį mokestį, kuris įsiteisėjo 2023 m. birželio 29 d., įsiteisėjęs teismo įsakymas pateiktas kreditoriui A. Z. 2023 m. birželio 7 d. teismo įsakymo pagrindu antstolė 2023 m. rugpjūčio 18 d. vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/01192 iš UAB „Ausonta“ išieškojo 16 376,85 Eur, iš jų 14 695,30 Eur skolą, 149,77 Eur palūkanas, 83 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir 1 448,78 Eur vykdymo išlaidų.

11. Nustatyta, kad skolininkė UAB „Ausonta“ Plungės apylinkės teismui 2023 m. rugpjūčio 23 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditoriaus reikalavimų pateikti ir juos priimti bei įpareigoti kreditorių pareikšti ieškinį teisme. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi tenkino skolininkės UAB „Ausonta“ prašymą – terminą prieštaravimams pateikti atnaujino ir pasiūlė suinteresuotam asmeniui pateikti teismui ieškinį. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 24 d. teisėjos rezoliucija skolininkės prieštaravimus priėmė ir išaiškino kreditoriui įstatyme numatytą teisę per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus. Procesinius dokumentus teismas išsiuntė kreditoriui per elektroninių ryšių priemones (per EPP) 2023 m. rugpjūčio 24 d. Nustatytu terminu kreditorius ieškinio nepateikė, todėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. teismo įsakymas dėl skolos, delspinigių, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės kreditoriaus naudai, panaikintas, kreditoriaus pareiškimas laikytas nepaduotu ir jam grąžintas. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 12 d.

12. Taip pat nustatyta, kad Plungės apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi priėmė ieškovo (kreditoriaus) ieškinį atsakovei (skolininkei) dėl skolos priteisimo ir šią civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

13. Pagal CPK 760 straipsnio 1 dalį, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą. Šios nuostatos turi būti taikomos ir priėmus bei panaikinus teismo įsakymą (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 760 straipsnį sprendimo įvykdymo atgręžimo pagrindai yra tokie: 1) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėto; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas ir tais atvejais, kai sprendimas panaikinamas atnaujinus procesą byloje (CPK 373 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010; 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014). Tačiau galima ir tokia situacija, kai teismas atnaujina terminą prieštaravimams pateikti po to, kai teismo įsakymas ar teismo sprendimas už akių jau įvykdytas, ir panaikina priimtą teismo įsakymą, arba peržiūri teismo sprendimą už akių. Tokiu atveju, kai teismo įsakymas ar sprendimas už akių yra įvykdytas, teismo sprendimo atgręžimo institutas taip pat gali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014, 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017).

15. Sprendimo įvykdymo atgręžimo taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Taigi sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – užtikrinti, kad, panaikinus neteisėtą ir įvykdytą teismo sprendimą, išieškotojas ir skolininkas būtų grąžinti į iki teismo sprendimo vykdymo buvusią padėtį, t. y. skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą.

16. Kaip teisingai atskiruoju skundu nurodė apeliantas, CPK 439 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės per šioje dalyje nustatytą terminą ieškiniui pareikšti negali būti panaikintos. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad tokia įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog panaikinus teismo įsakymą ir toje byloje pareiškus ieškinį, nagrinėjamas neužsibaigia, o yra tęsiamas toliau bylą perdavus pagal teismingumą.

17. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje susiklosčiusią situaciją, pažymi, jog liko neįvertintos aplinkybės, kodėl 2023 m. birželio 7 d. teismo įsakymas buvo panaikintas, t. y. pirmosios instancijos teismas taikydamas sprendimo vykdymo atgręžimo institutą, neįvertino to, kad teismo įsakymas buvo panaikintas ne todėl, kad kreditorė atsisakė savo reikalavimų, tačiau priešingai, teismo įsakymas buvo panaikintas, nes byloje buvo gautas ieškinys ir byla perduoti nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi buvo panaikintas Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 7 d. teismo įsakymas, šiuo konkrečiu atveju, pareiškėja dar neįgijo teisės į sprendimo vykdymo atgręžimą, kadangi panaikinus teismo įsakymą, bylos nagrinėjimas iš esmės, nebuvo užbaigtas.

18. CPK 761 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, kuriam byla perduota iš naujo nagrinėti, privalo savo iniciatyva išnagrinėti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą ir išspręsti jį priimdamas naują sprendimą ar nutartį, ir tuo užbaigti bylą. Šios nuostatos turi būti taikomos ir priėmus bei panaikinus teismo įsakymą (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Nurodytos teisės aktų nuostatos suponuoja išvadą, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas sprendžiamas tik tada, kai priimamas galutinis teismo sprendimas dėl bylos esmės ir tokiu sprendimu byla užbaigiama. Byloje nustatyta, kad priėmus ieškinį, galutinis sprendimas dėl ginčo esmės nėra priimtas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis taikyti sprendimo vykdymo atgręžimą negali būti laikoma teisėta ir sąžininga apelianto atžvilgiu.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šioje bylos stadijoje taikius sprendimo vykdymo atgręžimo institutą būtų pažeistas ne tik teisingumo bei protingumo, bet ir ekonomiškumo principas. Byloje nustatyta, kad įvykdžius teismo įsakymą antstolė 2023 m. rugpjūčio 18 d. vykdomojoje byloje Nr. 0012/23/01192 iš pareiškėjos išieškojo 16 376,85 Eur, iš jų 14 695,30 Eur skolą, 149,77 Eur palūkanas, 83 Eur bylinėjimosi išlaidas, ir 1 448,78 Eur vykdymo išlaidų. Tai reiškia, jog su sprendimo vykdymu susijusios vykdymo išlaidos jau yra patirtas, o jei Vilniaus apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje, tenkintų kreditoriaus pateiktą ieškinį, susidarytų pagrindas naujoms vykdymo išlaidoms atsirasti, kas pažeistų ekonomiškumo principą.

20. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su sprendimo vykdymo atgręžimu, todėl priėmė neteisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri naikintina, o pareiškėjos prašymas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ausonta“ prašymo atgręžti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. birželio 7 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-3760-995/2023 įvykdymą, netenkinti.