- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- eA-418-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00540-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gargždų geležinkelis“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl Nelaimingo atsitikimo darbe akto, išvados ir sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gargždų geležinkelis“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –ir Inspekcija) Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2024 m. kovo 18 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01 (forma N-1) (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti atlikti pakartotinį tyrimą; 2) panaikinti Inspekcijos Skyriaus 2024 m. kovo 21 d. sprendimą „Dėl nesutikimo su 2024 m. kovo 18 d. aktu“ Nr. SD-3-7647 (toliau – ir Skyriaus sprendimas); 3) panaikinti Inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus 2024 m. gegužės 15 d. išvadas „Dėl UAB „Gargždų geležinkelis“ skundo“ (toliau – ir Išvados); 4) panaikinti Inspekcijos 2024 m. gegužės 16 d. sprendimą „Dėl įvykio darbe, įvykusio 2024 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojui V. G., tyrimo“ Nr. SD-129-12700 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas).
2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. 2024 m. kovo 18 d. pareiškėjas gavo Skyriaus Aktą. 2024 m. kovo 19 d. pareiškėjas pateikė Akto nepasirašymo motyvuotas priežastis, nurodydamas, kad Akte netiksliai aprašytos įvykio darbe aplinkybės, t. y. darbuotojas nebuvo gavęs nurodymo valyti geležinkelio kelių ir veiksmus atliko savavališkai, pažeisdamas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Bendrovė 2024 m. kovo 19 d. pastabose nurodė, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra darbuotojo padaryti saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų pažeidimai. 2024 m. kovo 21 d. Bendrovė gavo Skyriaus sprendimą, kuriame nurodoma, jog Akte nurodytos nelaimingo atsitikimo faktinės aplinkybės nurodytos tinkamai, nurodytos nelaimės priežastys priežastiniu ryšiu susijusios su įvykiu. 2024 m. balandžio 18 d. pareiškėjas, nesutikdama su Akto išvadomis bei Skyriaus sprendimu, Lietuvos Respublikos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pateikė skundą. Skunde Bendrovė nurodė, kad jos vertinimu, Aktą surašęs Skyrius išsamiai neįvertino visų nelaimingo atsitikimo aplinkybių – paties darbuotojo netipinio elgesio, techninių lokomotyvo garsinio signalo duomenų, darbuotojui duoto pavedimo apžiūrėti kelią, o ne jį valyti, esmės. Inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai, išnagrinėję Bendrovės skunde pateiktus argumentus, 2024 m. gegužės 15 d. pateikė Išvadas, kurių pagrindu buvo priimtas 2024 m. gegužės 16 d. Inspekcijos sprendimas. Minėtu sprendimu Inspekcija nusprendė pripažinti, kad įvykis darbe, kurio metu 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojas V. G. (toliau – ir nukentėjusysis, ir darbuotojas) buvo partrenktas ir mirtinai sužalotas lokomotyvo, ištirtas nepažeidžiant Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, (toliau – ir Nuostatai) reikalavimų, todėl nėra pagrindo skirti papildomą įvykio darbe tyrimą; administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2024 m. balandžio 18 d. skundo tyrimo baigti.
2.2. Nukentėjusysis dirbo Bendrovėje pagal 2022 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutartį kelių remontininko–krovėjo pareigose. 2022 m. rugpjūčio 3 d. darbuotojas instruktuotas pagal 14 instrukcijų, taip pat supažindintas su Darbdavio geležinkelio transporto eismo saugos valdymo sistemos (SVS) aprašu. Nukentėjusiojo sveikata patikrinta, leista dirbti iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. Darbuotojui buvo išduotos asmeninės apsauginės priemonės. 2023 m. gruodžio 8 d. iš ryto kelių priežiūros meistras–darbų vadovas A. D. nukentėjusiajam skyrė užduotį atvykti į Rimkų geležinkelio stotį ir vykdyti geležinkelio priežiūros darbus – valyti sniegą Bendrovės klientų geležinkelio keliuose. Kartu dirbo kelių darbininkas – krovėjas P. R. ir technikos priežiūros ir verslo darbuotojas D. Š. Nukentėjusysis tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“ atvyko į darbų vykdymo vietą. Apie 07.30 val. darbai buvo suderinti su Rimkų stoties budėtoju ir buvo pradėti. D. Š. sniegą valė važiuodamas bėgiais ekskavatoriumi, P. R. tam naudojo rankinius įrankius, o V. G. naudojo mobilų motorinį pūstuvą „Makita“. Darbai buvo baigti apie 09.15 val. P. R. ir D. Š. grįžo į Gargždus ir dirbo kitus kasdienius darbus. V. G. A. D. žodžiu nurodė atlikti prižiūrimų pagal sutartis objektų apžiūrą ir pranešti apie situaciją (apsnigimą) prieš savaitgalį. Stebėjimo kamerų įrašais nustatyta, kad apie 10.49 val. V. G. tarnybiniu automobiliu atvyko prie pastato (duomenys neskelbtini) ir sustojo galu į geležinkelio bėgius. Apie 12.24 val. V. G., iki tol sėdėjęs užvestame automobilyje, išlipo ir pasiėmęs / užsidėjęs pūstuvą nuo 12.26 val. šalia automobilio pradėjo pūsti sniegą ir judėti palei bėgius link (duomenys neskelbtini), teritorijos. Apie 12.27 val. pasirodęs lokomotyvas partrenkė nukentėjusį, kuris pūsdamas sniegą ėjo tarp bėgių, nereaguodamas į artėjantį lokomotyvą. Apie 12.28 val. lokomotyvas sustojo. Šilumvežį valdžiusių darbuotojų paaiškinimu, pastebėjus ant bėgių esantį asmenį buvo duodami garso signalai ir panaudoti staigieji stabdžiai, tačiau sąstatas sustoti nespėjo ir partrenkė nukentėjusįjį, kuris žuvo vietoje.
2.3. Nelaimingo įvykio aplinkybės Inspekcijos ištirtos ir aprašytos nevisapusiškai, priežastys nustatytos netinkamai, nepagrįstai neatsižvelgus į faktiškai susiklosčiusią situaciją bei paties darbuotojo elgesį, faktinės aplinkybės turėtų būti papildytos pareiškėjo nurodytomis pastabomis, taip pat žemiau nurodytomis aplinkybėmis, o įvykio priežastys, nurodytos Akte, papildytos, nurodant, kad nelaimingą atsitikimą taip pat lėmė paties darbuotojo padaryti pažeidimai – Bendrovės direktoriaus 2004 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 14 patvirtintos Kelių remontininko saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 28 (toliau – ir Instrukcija Nr. 28) 4.1 ir 4.4 papunkčių nesilaikymas. Net ir tą pačią įvykio dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 8 d. ryte, darbuotojas atliko geležinkelio priežiūros ir valymo darbus kartu su kitais Bendrovės darbuotojais. Iš Akte nustatytų aplinkybių matyti, kad ryte atliekant kelių priežiūros darbus – valant sniegą su tuo pačiu įrankiu – sniego pūstuvu „Makita“, darbas buvo paskirtas vadovo, valymo darbai buvo suderinti su stoties budėtoju, dirbama trise. Ši aplinkybė rodo, kad darbai Bendrovėje buvo organizuojami laikantis instrukcijų nuostatų, o darbuotojas, dirbęs kelių remontininko–krovėjo darbą daugiau kaip vienerius metus, galėjo ir turėjo žinoti, kokia tvarka atliekami jam įprasti kelių priežiūros darbai naudojant triukšmą keliančius įrenginius. Kadangi dar tą pačią dieną darbuotojas kelių valymo darbus atliko vadovo pavedimu, suderinus su stoties budėtoju, dalyvaujant kitiems kolegoms, jis negalėjo būti nesusipažinęs su tvarka ar ją primiršęs. Aplinkybė, jog darbuotojas vėliau buvo nusiųstas apžiūrėti tam tikrą kelio ruožą vienas, rodo, kad jis ten neturėjo atlikti jokių valymo darbų, o tik apžiūrėti kelius ir informuoti vadovą apie jų būklę (apsnigimą). Darbuotojas, nesilaikydamas Instrukcijos, savavališkai ėmęs valyti geležinkelio kelią, būdamas vienas, neinformavęs budėtojo ir negavęs vadovo nurodymo bei leidimo atlikti darbus, pažeidė Instrukcijos 4.1 ir 4.4 papunkčius. Darbuotojo padaryti pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu, todėl turi būti įtraukti į Aktą kaip įvykio priežastis.
2.4. Dėl Akte nurodytos aplinkybės, kad darbuotojas nebuvo apmokytas atlikti apžiūros funkcijos, darbuotojui 2023 m. gruodžio 8 d. vadovas pavedė sustoti prie kliento objekto ir apžiūrėti kokia geležinkelio kelio būklė, įvertinti ar kelias yra apsnigtas ir ar yra poreikis jį valyti. Tokiai funkcijai atlikti jokie specialūs mokymai ar instruktavimai nėra reikalingi. Darbuotojas negavo vadovo pavedimo lipti ant geležinkelio kelio ir imtis kokių nors kelio valymo darbų be vadovo nurodymo, kitų darbuotojų dalyvavimo ir nesuderinus su budėtoju. Šiai funkcijai atlikti darbuotojui netgi nebuvo būtina išlipti iš automobilio – iš tos vietos, kurioje darbuotojas buvo sustojęs, puikiai matėsi pakankamai didelis geležinkelio ruožas, kurį jis galėjo įvertinti vizualiai. Apžiūrėjęs, t. y. vizualiai įvertinęs apsnigimo lygį, darbuotojas turėjo tik telefonu informuoti vadovą apie sniego lygį ant bėgių ir jokiu būdu nesiimti pats sniego valyti. Tiek Skyriaus sprendime, tiek Išvadose nurodyta, kad tikėtina, jog pamatęs apsnigtus geležinkelio iešmus V. G. juos valė iš karto, kaip nurodyta UAB „Gargždų geležinkelis“ Saugos valdymo sistemos (toliau – ir SVS) aprašo 22 priedo „Statinių priežiūros tvarka“ nuostatoje „Nedelsiant valyti“, tačiau tokia išvada neatitinka faktinių aplinkybių, matomų iš tos dienos įvykių sekos. Akte konstatuota, kad iš vaizdo kameromis užfiksuotos informacijos matyti, jog darbuotojas į įvykio vietą atvyko tarnybiniu automobiliu 10.49 val., užvestame automobilyje vienas prasėdėjo apie 1,5 valandos, t. y. iki 12.24 val., taigi, akivaizdu, kad darbuotojas neketino jokių veiksmų imtis „nedelsiant“. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nebuvo vertinta, dėl ko darbuotojas tiek laiko žiemos metu vienas galėjo / turėjo sėdėti automobilyje, tokia darbuotojo elgsena nėra pagrįsta objektyviomis priežastimis. Tyrimo medžiaga nustatyta, jog darbuotojas, pusantros valandos praleidęs automobilyje, iš jo išlipo likus dviem minutėms iki traukinio atvažiavimo ir, atsistojęs nugara į atvažiuojantį lokomotyvą, 12.26 val. pradėjo pūsti sniegą oro pūstuvu „Makita“. Iš Akte aprašyto vaizdo įrašo aišku, kad tuo pačiu geležinkelio ruožu apie 12.13 val. be jokių kliūčių pravažiavo lokomotyvas su vagonais nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties pusės, vadinasi, tuo metu apskritai nebuvo poreikio valyti geležinkelio atkarpą, kurioje žuvo nukentėjusysis. Akte nurodyta, kad buvo pažeisti Darbuotojo saugos ir sveikatos bendros instrukcijos Nr. 1, patvirtintos bendrovės direktoriaus 2015 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 40, (toliau – ir Instrukcija Nr. 1) 37 punktai, numatantys, kad dirbant geležinkelio apsaugos zonose su triukšmą keliančiais įrankiais, bloginančiais girdimumą, šalia nuolat turi būti kitas darbuotojas, stovintis saugiu atstumu, kuris stebi vykstantį eismą ir laiku perspėja dirbantįjį apie artėjantį riedmenį ar kitą gresiantį pavojų. Akte nurodyta, kad darbuotojas įvykio metu naudojo oro pūstuvą „Makita“, kurio garantuotasis garso galios lygis yra 111 dB. Iš nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos matyti, kad lokomotyvo mašinistas, pamatęs darbuotoją ant geležinkelio kelio, naudojo garsinį signalą, norėdamas jį įspėti, tačiau darbuotojas į garsinį signalą nereagavo. Viešai prieinamais duomenimis, lokomotyvo garsinis signalas siekia 115–123 dB garsą, t. y. didesnį, negu nukentėjusiojo naudotas įrankis. Nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nebuvo vertinta aplinkybė, kokį faktinį garsą skleidė lokomotyvo signalas bei ar darbuotojas, nenaudodamas jokių garsą slopinančių priemonių (ausinių ar ausų kištukų) galėjo negirdėti besiartinančio lokomotyvo įspėjamojo signalo. Nurodyta įvykių seka sudaro prielaidas manyti, kad darbuotojas galbūt turėjo tikslą nusižudyti. Tačiau Inspekcija, nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nevertino netipinio darbuotojo elgesio, nesiaiškino ką darbuotojas vienas veikė automobilyje pusantros valandos, ar iš tiesų jis, naudodamas oro pūstuvą „Makita“, galėjo negirdėti besiartinančio lokomotyvo garsinio signalo, kokio lygio garsą skleidžia lokomotyvo garsinis signalas, ar iš tiesų jis objektyviai nėra girdimas naudojant „Makita“ oro pūstuvą. Šiuo atveju Aktą surašęs Skyrius išsamiai neįvertino visų nelaimingo atsitikimo aplinkybių – paties darbuotojo netipinio elgesio, techninių lokomotyvo garsinio signalo duomenų, darbuotojui duoto pavedimo apžiūrėti kelią, o ne jį valyti, esmės, todėl netinkamai nustatė įvykį lėmusias priežastis, neįvertino darbuotojo padarytų Instrukcijos pažeidimų, kurie taip pat yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu.
Atsiliepimas
3. Atsakovai Inspekcija ir Skyrius atsiliepimuose į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepime į skundą Inspekcija nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes (šią poziciją iš esmės palaikė ir Skyrius):
4.1. 2023 m. gruodžio 8 d. įvykį darbe ištyrė ir 2024 m. kovo 18 d. nelaimingo atsitikimo darbe Aktą surašė Skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius A. D. (toliau – ir tyrėjas, ir inspektorius). Vadovaudamasis įvykio darbe tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tyrėjas Akto 10 punkte įvardijo įvykio darbe priežastis: saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas; nesiimta priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir tinkamai neorganizuota darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinė kontrolė; įmonėje neįvertinta profesinė rizika dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio, kelių remontininkas–krovėjas V. G. vienas buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, tačiau šių darbų atlikimui nebuvo apmokytas ir instruktuotas, neturėjo galiojančio darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelio transporto eismu, pažymėjimo, eismas apžiūrimų kelių ruožuose nebuvo sustabdytas, stočių budėtojai ir įmonių dispečeriai nebuvo informuoti, darbuotojas dirbo vienas, naudojo triukšmą keliantį įrenginį ir nesureagavęs į artėjančio lokomotyvo signalus buvo pervažiuotas ir mirtinai traumuotas. Inspekcija 2024 m. balandžio 18 d. gavo Bendrovės skundą, kuriame pareiškėjas nesutiko su Akte nurodytomis aplinkybėmis ir priežastimis ir prašė paskirti papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą. Inspekcijos Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus specialistai ištyrė Bendrovės skunde pateiktus argumentus, įvertino įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas Aktas, ir 2024 m. gegužės 15 d. pateikė savo Išvadas. Kadangi skunde nebuvo pateikta jokių naujų teisiškai reikšmingų aplinkybių, Inspekcijos specialistai siūlė įvykio darbe, kurio metu 2023 m. gruodžio 8 d. UAB ,,Gargždų geležinkelis“ darbuotojas V. G. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo neskirti, kadangi tam nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. 2024 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius pasirašė sprendimą dėl įvykio darbe, kuriuo pripažino, kad įvykio darbe papildomas tyrimas atliktas nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų ir tokiu būdu baigė administracinę procedūrą.
4.2. Siekiant nelaimingų atsitikimų darbe prevencinių tikslų, buvo vykdomas įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė nukentėjusysis, tyrimas. Įvykio darbe tyrimo metu Inspekcijos inspektorius vertino visus aspektus, ne tik tuos, kurie tiesiogiai įtakojo įvykį darbe, bet ir tai, kas sudarė sąlygas (prielaidas) tokiai situacijai susidaryti, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe bei kokių priemonių reikia imtis, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Įvykio darbe tyrimo metu nustatyta, jog V. G., įvykio dieną iš ryto, dirbdamas su kitais darbuotojais, atliko sniego valymo darbus. Po to iš darbų vadovo gavo užduotį atlikti prižiūrimų pagal sutartis objektų apžiūrą ir pranešti apie situaciją prieš savaitgalį. Kaip turi būti vykdoma apžiūra, darbuotojui nebuvo nurodyta, kiti darbuotojai su juo dirbti nebuvo skirti. Darbuotojas vienas pradėjo valyti apsnigtus geležinkelio iešmus, kaip nurodyta UAB „Gargždų geležinkelis“ SVS sistemos aprašo 22 priedo „Statinių priežiūros tvarka“ nuostatoje „Nedelsiant valyti“. Tokie veiksmai atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinio darbuotojo darbo dalis. Nesant konkrečių nurodymų kaip, kokiu eiliškumu atlikti apžiūras ir nesant atsiskaitymo už atliktus darbus ir jų atlikimo kontrolės tvarkos, darbuotojui buvo sudaryta galimybė dirbti nesaugiai.
4.3. Tyrėjas Akte išsamiai aprašė su įvykiu darbe susijusias faktines aplinkybes ir įvardijo priežastis, kurios lėmė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Inspekcijos atlikto tyrimo metu negauta objektyvių faktinių įrodymų, kad nukentėjusysis įvykio metu pažeidė kokius nors darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų ar vietinių (lokalinių) aktų reikalavimus. Faktinės aplinkybės yra tokios, kad V. G. vienas buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, ir įvertinti, ar jie yra apsnigti ar ne. Įvykio metu darbuotojas su darbdavio jam suteikta darbo priemone valė sniegą nuo geležinkelio bėgių. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad darbuotojas tai darė savavališkai, be darbdavio žinios, nes darbuotojas buvo pasiųstas su užduotimi ir vykdė ją taip, kaip suprato, tuo labiau, kad sniego nuo geležinkelio bėgių valymas buvo darbuotojo įprastinio darbo dalis. Ginčijamu atveju darbdavys neįvertino profesinės rizikos dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio, V. G. buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, tačiau šių darbų atlikimui nebuvo apmokytas ir instruktuotas. Tyrėjas, nustatęs faktinę aplinkybę, kad V. G. vienas buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, nors neturėjo galiojančio darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelio transporto eismu, pažymėjimo, negalėjo neatkreipti darbdavio dėmesio į Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą. Atsakovo vertinimu, darbdavio įgaliotas asmuo, pasiųsdamas V. G. atlikti prižiūrimų pagal sutartį objektų apžiūrą, turėjo suprasti, kad objektai, kuriuos apžiūrėti siunčiamas darbuotojas, yra susiję su geležinkelių transporto eismu. Įvykio metu darbuotojas nedarė nieko, kas nėra susiję su jo pareigų vykdymu. Nagrinėjamu atveju galima manyti, kad darbuotojas valė sniegą nuo geležinkelio bėgių, nes galbūt pamatė daugiau apsnigtą nedidelį bėgių plotelį ir norėjo nedelsiant pašalinti kliūtį, galvodamas, kad tai gali padaryti greitai ir dėl to neverta trikdyti vadovų. Darbuotojas buvo vienas, vietoje pasitarti neturėjo su kuo, sprendimus turėjo priimti pats ir, tikėtina, kad elgėsi taip kaip manė esant teisinga, tačiau teigti, kad darbuotojas pažeidė Instrukcijos reikalavimus nėra pagrindo. Tyrėjas išnagrinėjo Bendrovės darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo politiką, susipažino su nukentėjusiojo darbu susijusiais vietiniais Bendrovės teisės aktais, gavo darbdavio atsakingų asmenų, darbuotojų paaiškinimus. Prieš padarydamas išvadas, tyrėjas susipažino ir su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios tyrėjas neturi teisės skleisti, tačiau tai taip pat tyrėjui leido padaryti tikslesnes išvadas, įgyvendinant įvykio darbe, kurį atlieka inspektorius, tyrimo tikslus. Tyrėjas analizavo ikiteisminio tyrimo duomenis apie žuvusiojo pokalbius telefonu.
4.4. Išanalizavus įvykio darbe tyrimo metu surinktus dokumentus nustatyta, kad tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie galimą darbuotojo savižudybę. Tyrėjui susipažinus su Klaipėdos apygardos prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiaga tokių duomenų taip pat negauta. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad V. G. vienas tokį darbą dirbo ne kartą (šios informacijos paviešinimas suderintas su ikiteisminį tyrimą atliekančia prokurore).
II.
5. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Gargždų geležinkelis“ skundą patenkino: panaikino Aktą ir įpareigojo Skyrių atlikti pakartotinį tyrimą; panaikino Skyriaus sprendimą, Išvadas bei Inspekcijos sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Inspekcijos 3 198,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad:
6.1. 2023 m. gruodžio 8 d. UAB „Gargždų geležinkelis“ įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo UAB „Gargždų geležinkelis“ darbuotojas V. G.. Šis darbuotojas dirbo UAB „Gargždų geležinkelis“ kelių remontininku 2022 m. rugpjūčio 29 d. darbo sutarties pagrindu.
6.2. 2023 m. gruodžio 8 d. nuo 7.30 val. iki 9.15 val. V. G. kartu su kelių darbininku P. R. ir technikos priežiūros ir verslo darbuotoju D. Š. Rimkų geležinkelio stotyje vykdė geležinkelio priežiūros darbus – valė sniegą geležinkelio keliuose, V. G. naudojo mobilų motorinį pūstuvą „Makita“. Baigus darbą, P. R. ir D. Š. grįžo į Gargždus, o V. G. darbų vadovas A. D. žodžiu nurodė atlikti prižiūrimų pagal sutartis objektų apžiūrą ir pranešti apie situaciją prieš savaitgalį. Buvo nurodyta darbą baigti iki 11.00 val. ir vykti namo. Apie 10.49 val. V. G. tarnybiniu automobiliu „VW Caddy“ atvyko prie pastato (duomenys neskelbtini), ir sustojo galu į geležinkelio bėgius. Iki 12.24 val. V. G. sėdėjo automobilyje, po to išlipo ir pasiėmęs motorinį pūstuvą „Makita“ šalia automobilio pradėjo pūsti sniegą bei judėti palei bėgius link (duomenys neskelbtini), teritorijos. Apie 12.27 val. lokomotyvas partrenkė V. G., kuris, pūsdamas sniegą ėjo tarp bėgių, nereaguodamas į artėjantį lokomotyvą. V. G. buvo pervažiuotas ir mirtinai traumuotas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, jog įvertinus Akto 4 punkte nurodytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, matosi, kad inspektorius, pažymėjęs, jog V. G. darbų vadovo buvo nurodyta tik atlikti prižiūrimų objektų apžiūrą ir pranešti apie susidariusią situaciją prieš savaitgalį, konstatavo, jog darbuotojas dirbo (valė sniegą) vienas, naudojo triukšmą keliantį įrenginį ir tokia veikla negali būti traktuojama kaip kelio apžiūra. Byloje nėra jokių duomenų, to nėra užfiksuota ir Akte, kad V. G. buvo gavęs nurodymą vienas nedelsiant nuvalyti sniegą nuo bėgių ar iešmų. 2024 m. gegužės 15 d. Išvadose pažymėta, kad darbuotojui nebuvo nurodyta, kaip turi būti vykdoma apžiūra, tačiau neaišku, kokias aplinkybes vertindamas atsakovas tai nustatė. Išvadose taip pat nurodyta, kad „darbuotojas vienas pradėjo valyti apsnigtus geležinkelio iešmus, kaip nurodyta UAB „Gargždų geležinkelis“ SVS aprašo 22 priedo „Statinių priežiūros tvarka“ nuostatoje „nedelsiant valyti“, tokie veiksmai atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinė darbuotojo darbo dalis“. Šis Išvadų teiginys neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes tiek Akte, tiek Išvadose užfiksuota, kad darbuotojas, atvykęs prie geležinkelio bėgių, beveik 1,5 val. (iki 12.24 val.) sėdėjo užvestame automobilyje ir tik tada pradėjo valyti sniegą, nors buvo gavęs darbų vadovo nurodymą 11.00 val. vykti namo. Jeigu darbuotojas buvo gavęs nurodymą nuvalyti geležinkelio iešmus, tai tą padaryti nedelsiant jis turėjo tik atvažiavęs prie geležinkelio bėgių. Akte nurodyta, kad apie darbus nebuvo informuotas nei geležinkelio stoties „Draugystė“ budėtojas, nei UAB „Birių krovinių terminalas“ dispečeris, traukinių eismas nebuvo sustabdytas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad informuoti apie numatytus atlikti darbus privalo pamainos vadovas, tačiau, jeigu darbuotojui buvo nurodyta tik atlikti objektų apžiūrą, vadovui nebuvo jokio poreikio informuoti apie tai nei budėtojo, nei dispečerio. Tiek Akte, tiek Išvadose pažymėta, kad V. G. iš ryto sniego valymo darbus dirbo su kitais darbuotojais, taigi jis gerai žinojo, kad vienas valyti sniego nuo bėgių negali, tačiau pradėjo tą daryti. Į bylą pateikta Instrukcija Nr. 28, kurios 4 dalies „Darbuotojo veiksmai darbo metu“ 4.1 papunktyje numatyta, kad kelio remontininkas privalo atlikti tik nustatytus darbus, pagal 4.3. papunktį – vykdant kelio darbus dviem kelio remontininkams būtina paskirstyti darbą taip, kad vienas galėtų stebėti traukinių eismą viena, o kitas kita kryptimi, o 4.4 papunktis numato, kad darbus galima pradėti tik leidus darbų vadovui. Kaip jau buvo minėta, V. G. darbų vadovo buvo nurodyta tik atlikti prižiūrimų objektų apžiūrą ir pranešti apie susidariusią situaciją, jokių duomenų, kad V. G. būtų buvę liepta nuvalyti geležinkelio iešmus, byloje nėra. Atsakovai šių instrukcijos punktų pažeidimų nevertino visiškai, nors konstatavo, kad V. G. buvo pasiųstas būtent apžiūrėti geležinkelio kelių, o ne nedelsiant imtis sniego valymo darbų.
8. Teismas akcentavo, kad institucija, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliančius sprendimus, negali jų grįsti prielaidomis, sprendimai turi būti pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, juose neturi būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Neaišku, kuo remdamasis atsakovas Išvadose nurodė, kad darbuotojo veiksmai, kuriais jis pradėjo nedelsiant valyti bėgius, atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinė darbuotojo darbo dalis. Akto 10 punkte viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodyta, kad Bendrovėje neįvertinta profesinė rizika dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio, tačiau toliau cituojamas Instrukcijos Nr. 40 37 punktas, kuriame užfiksuota, kad dirbant geležinkelio apsaugos zonose su triukšmą keliančiais įrankiais, bloginančiais girdimumą, šalia nuolat turi būti kitas darbuotojas, stovintis saugiu atstumu, kuris stebi vykstantį eismą ir laiku perspėja dirbantįjį apie artėjantį riedmenį ar kitą gresiantį pavojų, taigi apie galimybę vienam darbuotojui dirbti prie geležinkelio Bendrovės vidaus dokumentuose nėra kalbama; tiek Instrukcijoje Nr. 40, tiek Instrukcijoje Nr. 28 nurodoma, kad dirbti turi mažiausiai du darbuotojai. Išvadose nurodyta, kad tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie galimą darbuotojo savižudybę, Klaipėdos apygardos prokuratūros atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų taip pat negauta, tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog ikiteisminis tyrimas dėl šio nelaimingo atsitikimo dar nėra baigtas, o jeigu ikiteisminio tyrimo metu būtų patvirtinta darbuotojo savižudybės versija, Nelaimingo atsitikimo darbe aktas būtų perrašytas. Atsiliepime į skundą Inspekcija nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog V. G. tokį darbą dirbo ne kartą (vienas), tačiau kokie tai duomenys, nėra nurodyta. Teismas pabrėžė, kad nuoseklioje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nustatinėjamos Inspekcijos atliekamo tyrimo metu, o ne ikiteisminiame tyrime, kadangi šių tyrimų metu sprendžiami skirtingi klausimai.
III.
10. Atsakovas Inspekcija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Aktą bei Inspekcijos sprendimą palikti galioti.
11. Apeliaciniame skunde Inspekcija nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
11.1. Teismas selektyviai interpretuodamas nustatytas faktines aplinkybes, priėmė nepagrįstą sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą. Iš nustatytų ir pateiktų įvykio darbe aplinkybių akivaizdu, kad aptariamo nelaimingo atsitikimo darbe situacijoje yra tik du asmenys – nukentėjusysis ir nukentėjusio darbuotojo tiesioginis vadovas, kurie įvykio dieną bendravo žodžiu ir žinojo tikslias įvykio aplinkybes. Vienas iš tų asmenų – darbuotojas – miręs ir jokių paaiškinimų teikti negali. Ikiteisminio tyrimo metu siekiama identifikuoti asmenis, kuriems galimai būtų inkriminuota nusikalstama veika. Aptariamu atveju nukentėjusio darbuotojo tiesioginis vadovas, kurio galimai kalta veika sąlygojo įvykio išdavoje kilusius padarinius, ir yra vienas iš tokių asmenų – tai yra vienareikšmiškai atitinkama tyrimų (tiek atliekamo Inspekcijos, tiek ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų) baigtimi suinteresuotas subjektas, kurio paaiškinimai turėtų būti vertintini išskirtinai kritiškai. Nors tai vienareikšmiškai buvo akcentuota teisminio proceso metu, teismas nesuabejojo, suinteresuoto asmens paaiškinimų validumu, pateikta nukentėjusio darbuotojo tiesioginio vadovo įvykių versija, kuri niekaip nepagrindžiama formalizuotais įrodymais ar kitų liudininkų paaiškinimais, ir šios versijos pagrindu priėmė teismo sprendimą. Jeigu gi ne visai tikėti tuo ką savo paaiškinimuose teigia suinteresuotas asmuo (kad darbuotojui buvo pavesta tik apžiūrėti įvykio vietą, kad jo darbo laikas buvo tik iki 11 val. ir kt.), tai visos aplinkybės ir darbuotojo elgesys įvykio metu tampa suprantami, logiški, o absurdiška savižudybės versija eliminuojama. Būtent nukentėjusio darbuotojo tiesioginio vadovo pateikiama faktinių aplinkybių versija yra visiškai nepagrįsta (nei formalizuotais įrodymais, nei kitų liudininkų paaiškinimais). Inspekcijos atlikto tyrimo metu buvo nustatytos objektyvios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės (darbuotojas buvo neapmokytas ir instruktuotas atlikti geležinkelio kelio ir jam priklausančių statinių apžiūras, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijose nedetalizuota apžiūros veiksmų atlikimo, darbų vykdymo kontrolės tvarka ir saugūs atlikimo būdai, nenustatyta informavimo apie atliktus darbus tvarka, neįvertinta rizika, Bendrovės lokaliniuose teisės aktuose kaip ir kokiais atvejais turėjo būti informuojama apie situaciją nereglamentuota), kurios vienareikšmiškai sąlygojo darbinę aplinką bei sudarė galimybes vadovui ir darbuotojui tartis bei organizuoti ir vykdyti darbus, neįvertinus ar neatsižvelgus į visus darbų keliamus pavojus. Akivaizdu, jog įvykio darbe metu UAB „Gargždų geležinkelis“ nustatyta vidinė kontrolė buvo nepakankama, kad užtikrinti saugias / saugius keliančių išskirtinį pavojų darbuotojų gyvybei ar sveikatai darbų organizavimo ir atlikimo procedūras ir / ar procesus, įskaitant ir Instrukcijos Nr. 28 reikalavimų, kuriuos, praėjus daugiau nei 1 metams nuo instruktavimo 14 instrukcijų apimtyje darbuotojas jau buvo užmiršęs, vykdymą, todėl Inspekcijos nustatytos bei įvardintos aplinkybės yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nelaimingu atsitikimu darbe.
11.2. Teismas nepakankamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių reikšmingumo, kad nustatytų nelaimingo atsitikimo darbe priežastis. Įvykį darbe tiriantis inspektorius, įvardindamas nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, nors ikiteisminis tyrimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo baigtas, susipažino ir įvertino prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo dokumentų turinį. Inspekcijos inspektorius atskleisti jam žinomos ikiteisminio tyrimo sudėtyje esančios informacijos, išskyrus suderintą su ikiteisminį tyrimą vykdančia prokurore apimtimi, neturėjo galimybių. Inspekcijos specialistai turi pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo dokumentuose įvardijamos faktinės aplinkybės būtų reikšmingai sąlygojusios pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, jeigu teismas būtų sprendęs su minimais dokumentais susipažinti. 2024 m. gruodžio 17 d. ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46965-23 baigtas surašant kaltinamąjį aktą, kuriuo A. D., kaltinamas tuo, kad būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu dėl neatsargumo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe.
11.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime sukūrė Inspekcijai pareigas / įpareigojimus, kurių įgyvendinti objektyviai nėra galimybių. Teismo įvardijama aplinkybė („V. G., gavęs nurodymą tik apžiūrėti geležinkelio bėgius ir apie padėtį informuoti darbų vadovą bei 11.00 val. vykti namo“) yra tik subjektyvi suinteresuoto subjekto pateikta versija, kuri nėra pagrįsta ir negali būti pagrįsta atitinkamais įrodymais. Nukentėjusysis yra miręs ir teismo nurodytų įpareigojimų objektyviai neįmanoma įgyvendinti. Tokios teismo sprendimo nuostatos prieštarauja tiek bendrosios kompetencijos, tiek ir administracinių teismų praktikoje taikomam principui, kad darbuotojas teisminiame ginče nėra silpnoji darbo santykių šalis, tačiau visos abejonės, negalimos nustatyti aplinkybės ar nepagrįsti formaliais įrodymais faktai aiškinami nukentėjusio darbuotojo naudai. Reali įvykio versija yra pagrįsta surinktais įrodymais, todėl teismo vertinimas, jog „Institucija, priimdama neigiamas pasekmes pareiškėjui sukeliančius sprendimus, negali jų grįsti prielaidomis, sprendimai turi būti pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų nuostatomis, juose neturi būti vienas kitam prieštaraujančių teiginių”, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
11.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, dalyje kuria naikinamos Išvados, Inspekcijos sprendimas, Skyriaus sprendimas bei Aktas, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai. Šio administracinio ginčo aplinkybės suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes sukėlė Inspekcijos sprendimas, o Išvados yra tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Analogiškai vertintinas ir Skyriaus sprendimas. Nuostatų 49 punkte nurodomo tyrėjo išvados dėl darbdavio teikiamų akto nepasirašymo motyvų apskundimo galimybė teisės aktuose nėra įtvirtinta, nes visiškai akivaizdu, kad tai yra tik tarpinis procedūrinis įvykio darbe tyrimo dokumentas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Aktas savo turiniu, iš esmės susideda iš 3 dalių: vadovaujantis 2011 m. balandžio 11 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 349/2011, įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1338/2008 dėl Bendrijos statistikos apie visuomenės sveikatą ir sveikatą bei saugą darbe nuostatos dėl nelaimingų atsitikimų darbe statistikos, įvardijami ir koduojami nelaimingo atsitikimo darbe mikroduomenys, kurie teikiami Eurostat, jame įvardijamos nustatytos faktinės įvykio darbe aplinkybės, nurodomos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys. Taigi statistinė ir nelaimingo atsitikimo darbe aprašomoji dalys niekaip negali būti kvalifikuojamos kaip administracinis sprendimas ir panaikintos administracinės procedūros metu. Taip pat Aktas yra pagrindas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams pradėti įvykio darbe pripažinimo / nepripažinimo draudžiamuoju įvykiu procedūras, kurių išdavoje mokamos socialinės išmokos nukentėjusiesiems. Akto panaikinimas sukelia arba gali sukelti neprognozuojamas teisines pasekmes (pvz. panaikinamas statistinės informacijos, kurią privaloma teikti, dokumentas, išnykus pagrindui, tai yra iki sekančio N-1 formos akto surašymo, jau išmokėtos nukentėjusiojo artimiesiems socialinės išmokos turėtų būti išreikalautos grąžinti), todėl vertintinas išskirtinai kritiškai. Aptartos teismo sprendimo nuostatos prieštarauja jau suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (žr., pvz., administracinėje byloje Nr. A-1141-442/2019).
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas UAB „Gargždų geležinkelis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Bendrovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad įvardindama nelaimingo atsitikimo darbe priežastis Inspekcija vadovavosi ne Inspekcijos interpretuota įvykio versija, o tik objektyviai pagrįstais surinktais įrodymais. Tokia versija ne tik nelogiška, bet netgi ir neįmanoma.
12.2. Akte kaip vieną iš nelaimingo atsitikimo priežasčių Inspekcija nurodė, kad nukentėjusysis vienas buvo pasiųstas apžiūrėti geležinkelio kelių, tačiau šių darbų atlikimui nebuvo apmokytas ir instruktuotas, neturėjo galiojančio darbuotojo, kurio darbas tiesiogiai arba netiesiogiai susijęs su geležinkelio transporto eismu, pažymėjimo, t. y. teismas, priimdamas sprendimą rėmėsi ne tik ir ne tiek nukentėjusiojo tiesioginio vadovo paaiškinimais, kiek pačios Inspekcijos tyrime nustatytomis ir Akte nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, su kurioms Inspekcija apeliaciniame skunde nebesutinka. Institucijos prieštaravimas savo pačios nustatytoms aplinkybėms rodo, jog nelaimingo atsitikimo tyrimas nebuvo atliktas pakankamai išsamiai, o įvykį lėmę priežastys nebuvo įvardytos pakankamai tiksliai.
12.3. Inspekcija cituoja SVS aprašo 22 priedą, kuriame nurodyta, kad turi būti valoma nedelsiant (būtent šią aplinkybę nurodo ir Akte), tačiau tuo pat metu sau prieštarauja, nurodydama, kad vykdydamas pareigą valyti nedelsiant nukentėjusysis vis dėlto laukė pusantros valandos iki kažkokio jokiais duomenimis nenustatyto ir nepatvirtinto neva vadovo nurodyto konkretaus laiko vėlesnio negu 11 val., kada galbūt turėjo atsirasti realus poreikis valyti sniegą nuo bėgių. Teigdama, kad nukentėjusysis pusantros valandos stebėjo ar atsiras poreikis valyti geležinkelio kelio ruožą, Inspekcija niekaip nesiaiškino ar tikrai per tą laiką toks poreikis atsirado. 2023 m. gruodžio 8 d. viešai skelbiamais per parą Klaipėdoje iškrito tik 0,9 mm kritulių. Iš Inspekcijos vertintos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam sėdint automobilyje, geležinkelio ruožu be jokių kliūčių pravažiavo du traukiniai. Taigi, akivaizdu, kad to ruožo valyti nurodytu metu nebuvo jokio poreikio, tačiau Inspekcija į šias aplinkybes, tirdama įvykį, neatsižvelgė ir jų nevertino.
12.4. Inspekcijos teiginiai, kad nukentėjusysis, pasistatęs automobilį galu į geležinkelio kelią, nepastebėdamas netgi tokių didelių ir garsiai judančių objektų kaip traukiniai, pusantros valandos stebėjo bėgių apsnigimo lygį, prasilenkia su bet kokia logika. Jeigu nukentėjusysis nepastebėjo net pravažiuojančių traukinių, jis niekaip negalėjo stebėti ar sniego lygis neviršija bėgių galvučių viršaus. Jau vien dėl to neįtikėtina, kad nukentėjusysis pusantros valandos automobilyje sėdėjo vadovo pavedimu vykdydamas sniego lygio ant bėgių stebėseną.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neaišku kuo remdamasi Inspekcija Išvadose nurodė, kad nukentėjusiojo veiksmai atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinė darbuotojo darbo dalis. Darbdavio interesus neabejotinai labiausiai atitinka tinkamai, laiku ir kokybiškai darbuotojo atliekamas darbas. Būtent už atliekamą darbą darbdavys moka darbo užmokestį. Todėl suprantama, kad jeigu, kaip nurodo Inspekcija, Bendrovė būtų turėjusi interesą įvertinti apsnigimo lygį ne iki 11 val., o vėliau, tai verslo logiką labiau atitiktų darbo davimas darbuotojui Gargždų bazėje arba kitame kelio ruože, o ne jo siuntimas žiemos metu sėdėti automobilyje neapibrėžtą laiko tarpą mokant jam už tai darbo užmokestį ir naudojant kurą stovinčio automobilio šildymui.
12.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Inspekcija, atlikdama nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, neįvertino visų reikšmingų įvykio aplinkybių, o įvykio aplinkybes aprašė ir priežastis nustatė ne vadovaudamasi surinktais objektyviais duomenimis, o prielaidomis bei savo susikurta įvykių versija.
12.7. Teismas pagrįstai vertino, kad Inspekcija nepagrįstai nurodė, jog Bendrovėje neįvertinta profesinė rizika dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio. Sprendime teismas pagrįstai pažymėjo, jog Instrukcijos Nr. 1 37 punktas, kuriame užfiksuota, kad dirbant geležinkelio apsaugos zonose su triukšmą keliančiais įrankiais, bloginančiais girdimumą, šalia nuolat turi būti kitas darbuotojas, stovintis saugiu atstumu, kuris stebi vykstantį eismą ir laiku perspėja dirbantįjį apie artėjantį riedmenį ar kitą gresiantį pavojų, taigi apie galimybę vienam darbuotojui dirbti prie geležinkelio įmonės vidaus dokumentuose nėra kalbama; tiek bendroje instrukcijoje, tiek Kelių remontininko saugos ir sveikatos instrukcijoje nurodoma, kad dirbti turi mažiausiai du darbuotojai. Taigi, Bendrovė įvertino galimą riziką dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio ir būtent dėl to, kad vertino, jog tokia rizika nepriimtina, numatė, jog vienas darbuotojas negali dirbti geležinkelio apsaugos zonoje su triukšmą keliančiais įrenginiais.
12.8. Teismas pagrįstai nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nustatinėjamos Inspekcijos atliekamo tyrimo metu, o ne ikiteisminiame tyrime, kadangi šių tyrimų metu sprendžiami skirtingi klausimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-2130/2014; 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2178-520/2017). Šioje byloje yra svarbūs būtent Inspekcijos atlikto nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo metu surinkti duomenys, o ne kitų institucijų kituose procesuose nustatytos aplinkybės, kadangi Inspekcija savo sprendimus turi pagrįsti savo surinkta medžiaga, o ne prielaidomis apie kituose procesuose, kuriuose Bendrovė kaip šalis nedalyvauja, galbūt surinktus duomenis.
12.9. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad Inspekcija, atlikdama konkretaus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, pažeidė Nuostatus ir nenustatė (nepilnai nustatė) visų įvykio darbe metu buvusių ar susidariusių sąlygų, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė ir dėl to netiksliai (nepilnai) nustatė įvykio darbe priežastis.
12.10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Aktą surašęs Skyrius išsamiai neįvertino visų nelaimingo atsitikimo aplinkybių – paties nukentėjusiojo netipinio elgesio, techninių lokomotyvo garsinio signalo duomenų, jam duoto pavedimo apžiūrėti kelią, o ne jį valyti, esmės, todėl pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai nustatytos įvykį lėmusios priežastys, neįvertinti nukentėjusiojo padaryti instrukcijos pažeidimai.
12.11. Visi skundžiami administraciniai aktai yra neatsiejamai susiję. Teismui pripažinus, kad nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas atliktas neišsamiai, neįvertinus visų reikšmingų įvykio aplinkybių ir nenustačius visų priežasčių, Išvados prieštarautų teismo sprendimui ir sukurtų teisinio neapibrėžtumo situaciją, kai tas pats įvykis ir tas pats aktas skirtingų kompetentingų subjektų vertinamas skirtingai. Lygiai tas pats pasakytina ir apie Skyriaus sprendimą. Akte nurodytų statistinių duomenų savalaikis pateikimas ar teoriniai padariniai nukentėjusiojo artimiesiems, kurie sunkiai įmanomi jau vien dėl to, jog tarp šalių nėra ginčo, jog įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kuris pats savaime yra pagrindas gauti Inspekcijos nurodytas išmokas, negali būti pagrindas palikti galioti netinkamai ištirto nelaimingo atsitikimo aktą. Pažymėtina, kad būtent aplinkybių ir priežasčių tinkamas nurodymas Akte lemia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo tinkamumą.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Inspekcijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad nėra savarankiškas juridinis asmuo, negali priimti sprendimų dėl pakartotinių mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimo, todėl Inspekcijos teiktas apeliacinis skundas atitinka ir jo poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Akto, Skyriaus sprendimo, Išvadų ir Inspekcijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Skyrių atlikti pakartotinį tyrimą pagrįstumo.
15. Nustatęs, kad byloje nėra ištirtos reikšmingos bylai aplinkybės, pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą ir ginčijamus administracinius aktus panaikino bei įpareigojo atsakovą atlikti pakartotinį tyrimą. Inspekcija, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.
18. Skyriaus sprendimu konstatuota, kad Akte nurodytos faktinės aplinkybės nurodytos tinkamai, nurodytos nelaimės priežastys priežastiniu ryšiu susijusios su įvykiu, todėl atsisakyta keisti ar papildyti Aktą. Išvadose konstatuota, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atlikti papildomą tyrimą, nes nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą inspektorius atliko vadovaudamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Inspekcijos sprendimu pripažinta, kad nėra pagrindo skirti papildomą nelaimingo įvykio darbe tyrimą ir skundo tyrimą baigti.
19. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad inspektorius, Akte pažymėjęs, jog V. G. darbų vadovo buvo nurodyta tik atlikti prižiūrimų objektų apžiūrą ir pranešti apie susidariusią situaciją prieš savaitgalį, konstatavo, jog darbuotojas dirbo (valė sniegą) vienas, naudojo triukšmą keliantį įrenginį ir tokia veikla negali būti traktuojama kaip kelio apžiūra. Teismas priėjo prie išvados, kad byloje nėra jokių duomenų, to nėra užfiksuota ir Akte, kad V. G. buvo gavęs nurodymą vienas nedelsiant nuvalyti sniegą nuo bėgių ar iešmų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Išvadose pažymėta, jog nukentėjusiajam nebuvo nurodyta, kaip turi būti vykdoma apžiūra, tačiau neaišku, kokias aplinkybes vertindamas atsakovas tai nustatė. Išvadose taip pat nurodyta, kad darbuotojas vienas pradėjo valyti apsnigtus geležinkelio iešmus, kaip nurodyta UAB „Gargždų geležinkelis“ SVS aprašo 22 priedo „Statinių priežiūros tvarka“ nuostatoje „nedelsiant valyti“, tokie veiksmai atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinė darbuotojo darbo dalis. Teismo vertinimu, šis Išvadų teiginys neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, nes tiek Akte, tiek Išvadose užfiksuota, kad darbuotojas, atvykęs prie geležinkelio bėgių, beveik 1,5 val. (iki 12.24 val.) sėdėjo užvestame automobilyje ir tik tada pradėjo valyti sniegą, nors buvo gavęs darbų vadovo nurodymą 11.00 val. vykti namo. Teismo įsitikinimu, jeigu darbuotojas buvo gavęs nurodymą nuvalyti geležinkelio iešmus, tai tą padaryti nedelsiant jis turėjo tik atvažiavęs prie geležinkelio bėgių. Akte nurodyta, kad apie darbus nebuvo informuotas nei „Draugystės“ geležinkelio stoties budėtojas, nei UAB „Birių krovinių terminalas“ dispečeris, traukinių eismas nebuvo sustabdytas. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad informuoti apie numatytus atlikti darbus privalo pamainos vadovas, tačiau, jeigu darbuotojui buvo nurodyta tik atlikti objektų apžiūrą, vadovui nebuvo jokio poreikio informuoti apie tai nei budėtojo, nei dispečerio. Tiek Akte, tiek Išvadose pažymėta, kad V. G. iš ryto sniego valymo darbus dirbo su kitais darbuotojais, taigi jis gerai žinojo, kad vienas valyti sniego nuo bėgių negali, tačiau pradėjo tą daryti. Teismas pažymėjo, kad pagal Instrukcijos Nr. 28 4.1, 4.3 ir 4.4 papunkčius kelio remontininkas privalo atlikti tik nustatytus darbus, vykdant kelio darbus dviem kelio remontininkams būtina paskirstyti darbą taip, kad vienas galėtų stebėti traukinių eismą viena, o kitas kita kryptimi, darbus galima pradėti tik leidus darbų vadovui. Teismas nustatė, kad V. G. darbų vadovo buvo nurodyta tik atlikti prižiūrimų objektų apžiūrą ir pranešti apie susidariusią situaciją, jokių duomenų, kad V. G. būtų buvę liepta nuvalyti geležinkelio iešmus, byloje nėra. Teismas konstatavo, kad Inspekcija šių Instrukcijos Nr. 28 papunkčių pažeidimų nevertino visiškai, nors konstatavo, kad V. G. buvo pasiųstas būtent apžiūrėti geležinkelio kelių, o ne nedelsiant imtis sniego valymo darbų.
20. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 27 d. sprendime taip pat pažymėjo, kad neaišku, kuo remdamasis atsakovas Išvadose nurodė, kad darbuotojo veiksmai, kuriais jis pradėjo nedelsiant valyti bėgius, atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinė darbuotojo darbo dalis. Akto 10 punkte viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodyta, kad Bendrovėje neįvertinta profesinė rizika dėl vieno darbuotojo darbo prie geležinkelio, tačiau toliau cituojamas Instrukcijos Nr. 40 37 punktas, kuriame užfiksuota, kad dirbant geležinkelio apsaugos zonose su triukšmą keliančiais įrankiais, bloginančiais girdimumą, šalia nuolat turi būti kitas darbuotojas, stovintis saugiu atstumu, kuris stebi vykstantį eismą ir laiku perspėja dirbantįjį apie artėjantį riedmenį ar kitą gresiantį pavojų, taigi apie galimybę vienam darbuotojui dirbti prie geležinkelio Bendrovės vidaus dokumentuose nėra kalbama; tiek Instrukcijoje Nr. 28, tiek Instrukcijoje Nr. 40 nurodoma, kad dirbti turi mažiausiai du darbuotojai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsiliepime Inspekcija nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog V. G. tokį darbą dirbo ne kartą (vienas), tačiau kokie tai duomenys, nėra nurodyta.
21. Pažymėtina, kad bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šios dalies 5 ir 6 punktuose, be kita ko, numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti jo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos aplinkybės, turėjusios įtakos sprendimui priimti (VAĮ 10 str. 5 d. 5 p.), bei sprendimo motyvai (VAĮ 10 str. 5 d. 6 p.).
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į teisės aktus, reglamentuojančius konkretų teisinį santykį. Taigi būtina įvertinti, kurie faktai yra teisiškai reikšmingi ir kokios materialiosios teisės normos gali sudaryti prielaidas asmens subjektinėms teisėms atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti. Šios teisės normos paskirtis – užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio priimamas individualus administracinis aktas, būtų aiškūs jo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai bei motyvai.
23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, proceso šalių argumentus, sutinka su teismo išvada, kad nelaimingas atsitikimas darbe ištirtas pilnai nenustačius ir neįvertinus visų reikšmingų tyrimui aplinkybių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais nelaimingo atsitikimo tyrimo trūkumais ir vertina juos kaip reikšmingus, kuriems būtinas papildomas tyrimas. Nagrinėjamu atveju papildomo tyrimo metu būtina, be kita ko, įvertinti ir ištirti aplinkybes susijusias su tuo, ką nukentėjusysis veikė beveik 1,5 val. (iki 12.24 val.) sėdėdamas užvestame automobilyje; kodėl nukentėjusiojo veiksmai atitiko darbdavio interesus ir buvo įprastinė darbuotojo darbo dalis; ištirti ir įvertinti nukentėjusiojo atliktų darbų atitiktį Instrukcijos 28 4.1, 4.3 ir 4.4 papunkčiams ir Instrukcijos Nr. 40 37 punktui. Šioje stadijoje ikiteisminis tyrimas jau yra užbaigtas ir net yra priimtas bendrosios kompetencijos teismo apkaltinamasis nuosprendis (neįsiteisėjęs), todėl atliekant papildomą tyrimą taip pat tikslinga ištirti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su atsiliepime į skundą Inspekcijos nurodytais argumentais, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, jog V. G. tokį darbą dirbo ne kartą (vienas). Šiuo aspektu Inspekcija savo išvadas turėtų pagrįsti objektyviais duomenimis.
24. Dėl Inspekcijos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį ginčui išspręsti reikšmingų įrodymų vertę teismas nustato pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo reikšmę ir iš viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant įrodymus, nustatytina jų sąsaja su įrodinėjimo dalyku, leistinumas, patikimumas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos įstatymų nustatytos prezumpcijos, ar egzistuoja prejudiciniai faktai. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai apie faktų buvimą ar nebuvimą ir kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2196-520/2025; ir kt.). Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs minėtus įrodymų vertinimo principus. Be kita ko, nors Inspekcija mano, kad ypač kritiškai reiktų vertinti A. D. paaiškinimus, tačiau pati institucija ginčijamuose administraciniuose aktuose rėmėsi A. D. paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis.
26. Nors atsakovas apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių reikšmingumo, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis Inspekcija ir Skyrius, priimdama ginčijamus administracinius aktus, nesirėmė (tik nurodė, kad susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga). Teismui įstatymai nesuteikia viešojo administravimo funkcijų. Būtent atsakovai, atlikdami nelaimingo atsitikimo tyrimą, turėjo atlikti visapusišką ir išsamų tyrimą, surinkti ir ištirti reikšmingus bylai duomenis, įskaitant ir duomenis surinktus ikiteisminio tyrimo metu.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, Inspekcijos apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad darbuotojas teisminiame ginče nėra silpnoji darbo santykių šalis, tačiau visos abejonės, negalimos nustatyti aplinkybės ar nepagrįsti formaliais įrodymais faktai aiškinami nukentėjusio darbuotojo naudai, nepaneigia anksčiau padarytų išvadų dėl Inspekcijos atliko neišsamaus nelaimingo atsitikimo tyrimo.
28. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ginčijami administraciniai aktai priimti tos pačios administracinės procedūros metu ir kiekvienas iš jų turėjo tiesioginės įtakos tolesnėms Bendrovės teisėms ir pareigoms, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamu atveju nustačius nelaimingo atsitikimo tyrimo trūkumus, buvo pagrindas panaikinti visus ginčijamus administracinius aktus ir įpareigoti atsakovą atlikti papildomą nelaimingo atsitikimo tyrimą. Šių išvadų nepaneigia ir atsakovo nurodyti argumentai dėl to, kad Akte pateikiama statistinė ir nelaimingo atsitikimo darbe aprašomoji dalys niekaip negali būti kvalifikuojamos kaip administracinis sprendimas ir panaikintos administracinės procedūros metu bei gali sukelti neprognozuojamas teisines pasekmes (pvz. panaikinamas statistinės informacijos, kurią privaloma teikti, dokumentas, išnykus pagrindui, tai yra iki sekančio N-1 formos akto surašymo, jau išmokėtos nukentėjusiojo artimiesiems socialinės išmokos turėtų būti išreikalautos grąžinti). Teisėjų kolegijos vertinimu, Aktas yra vientisas dokumentas, todėl nėra pagrindo panaikinti tik dalį jo. Pasekmės susijusios su ginčijamo Akto panaikinimu, nėra pagrindas vertinti šio Akto teisėtumą ir pagrįstumą.
29. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti, todėl teisėjų kolegija, pritardama teismo padarytoms išvadoms, jų nekartodama bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
30. Nors pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir šiuo atveju sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.