- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- II-759-1122/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05109-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- T. P.
- Suinteresuotas asmuo
- U. P.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 7.8Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas (ANK 115 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. spalio 31 d. nutarimo ROIK: 19107002289.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto penktajame policijos komisariate registruotas T. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. spalio 14 d. pareiškimas Nr. 10-AP-9716, kuriame nurodoma, jog 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini), paėmė keleivius važiuoti į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną ir vežė į (duomenys neskelbtini). Keleivius vežė su įmonės (duomenys neskelbtini) programėle, t. y. (duomenys neskelbtini) keleivius. Vežė užsakovą ir 3 merginas. Važiuodamas ties Spaudos rūmais užuodė „vėmalų“ kvapą, iškart paklausė, ar niekas nepridergė automobilio, keleivių atsakymas buvo – ne. Atvežus keleivius į (duomenys neskelbtini), jie išlipo. Tada T. P., išlipęs iš automobilio, jį apžiūrėjo, nes buvo labai stiprus kvapas. Pareiškėjas pastebėjo, kad galinė salono dalis buvo apvemta, t. y. galinė sėdynė, priekinės sėdynės galas ir kiliminė danga su kilimėliu. Pakvietęs kelionės užsakovą, T. P. parodė, ką padarė jo bendrakeleivės, tačiau užsakovas nerodė jokio noro atlyginti žalą ir net neatsiprašė. Pareiškėjui pasakius, kad visas išlaidas atsiųs įmonė (duomenys neskelbtini)(sąskaitą faktūrą už cheminį valymą ir kitas išlaidas), užsakovas atsakė – gerai, tegu atsiunčia. Tada keleiviai paskubomis pasišalino. T. P. iš karto nufotografavo išpurvintą automobilio saloną. Vėliau T. P. kreipėsi į įmonę (duomenys neskelbtini)ir paprašė atlyginti patirtą žalą, nes tai buvo jų įmonės siūlomas keleivis. Įmonė bendravo su asmenimis, kurie T. P. padarė žalą, ir atsisakė tai padaryti, motyvuodami tuo, kad tai ne jų problemos. T. P. pareiškime prašė surasti ir nubausti atsakingus asmenis, kurie jam padarė žalą. Pareiškėjo patirtą žalą sudaro 100 Eur cheminio valymo išlaidos, 20 Eur transporto išlaidos, kadangi negalėjo 3 paras dirbti, 150 Eur priverstinės prastovos atlygis, bei 150 Eur moralinė kompensacija. Prie pareiškimo pridėjo cheminio valymo atsiskaitymo kvitą. (b. l. 10, 11).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. U. 2019 m. spalio 31 d. nutarimu ROIK: 19107002289 nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena.
Nutarime nurodoma, jog iš surinktos medžiagos matyti, kad įvykyje nėra požymių administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 115 straipsnyje („Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas“), nes U. P. suveikus nesąlyginiam refleksui, ji netyčia pridergė T. P. automobilio saloną, tokių pasekmių nenorėjo ir nesiekė, todėl šiuo atveju, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama. Taip pat nustatyta, kad dėl žalos atlyginimo tarp T. P. ir U. P. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, todėl žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas tarpusavio derybų būdu, T. P., reikšdamas pretenziją, o nepasiekus sutarimo ir abi puses tenkinančio sprendimo, dėl civilinės – deliktinės atsakomybės kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (b. l. 9).
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. spalio 31 d. nutarimą ROIK: 19107002289 ir pradėti tyrimą iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad pateiktų įrodymų, t. y. nuotraukų, cheminio valymo kvito, visiškai pakako patraukti asmenį atsakomybėn dėl turto sunaikinimo ir apgadinimo. Pareiškėjo nuomone, tyrėja konstatavo, kad privemti ir apgadinti svetimą turtą yra normalu, nes neva suveikė refleksas, tačiau tokiu būdu tyrėja padėjo kaltam asmeniui išvengti atsakomybės padengiant iškilusią materialinę ir moralinę žalą. Taip pat nurodo, kad tyrėjos veiksmai prieštarauja teisingam tyrimui ir policijos teisingam darbui siekiant surasti ir nubausti kaltus asmenis (b. l. 2).
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nesutinka su T. P. skunde išdėstytais reikalavimais ir prašo skundo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime nurodoma, kad, vadovaujantis T. P. pareiškimu, dėl jame nurodyto įvykio buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena Nr. 19107002289 pagal ANK 115 straipsnį „Tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas“. 2019 m. spalio 28 d. buvo gautas atsakymas iš UAB (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 2.15 val. maršrutu iš (duomenys neskelbtini), kelionę užsakė D. V. Susisiekus su juo, pastarasis nurodė, kad minėtą naktį ir minėtu maršrutu jis važiavo su drauge U. P., kuri pridergė pavežėjo automobilį. Susisiekus su U. P., ji patvirtino, kad pridergė automobilį, taip pat nurodė, kad bendravo su (duomenys neskelbtini) įmonės atstovais, norėjo atlyginti žalą, tačiau T. P. pateikė 100 Eur pirkimo kvitą su salono valymo kaina. U. P. pasidomėjusi išsiaiškino, kad tokia suma yra viso automobilio salono valymo, o ji pridergė tik dalį automobilio salono, todėl nurodė, kad gali atlyginti 50 Eur, tačiau T. P. nesutiko.
Atsiliepime pažymima, kad vėmimas – apsauginio virškinimo sistemos reflekso veikimas (kartais – skrandžio motorikos sutrikimas), kai pro burną pasišalina skrandžio, o kartais ir žarnų turinys. Tai sudėtingas refleksas, kurio metu dirginami vėmimo zonų receptoriai. Vėmimas yra nesąlyginis refleksas, tai yra nesąmoninga, automatiška ir pastovi organizmo reakcija į kokį nors sudirginimą. Kaip konstatuota skundžiamame nutarime, iš surinktos medžiagos matyti, kad įvykyje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių, nes U. P. suveikus nesąlyginiam refleksui, ji netyčia pridergė T. P. automobilio saloną, tokių pasekmių nenorėjo ir nesiekė, todėl šiuo atveju, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukiama. Iš paminėtų aplinkybių matyti, kad U. P., važiuodama pareiškėjo automobiliu, neketino tyčia ištepti jo salono, bei pasiūlė atlyginti žalą, tačiau žalos atlyginimo klausimo nepavyko išspręsti tarpusavio susitarimu dėl prašomos didelės pinigų sumos, kuri objektyviai neatitinka padarytos žalos dydžio, atsiradusios dėl lokalaus automobilio salono išpurvinimo. Taip pat matyti, kad buvo išpurvinta tik dalis automobilio salono, o T. P. įvykio aplinkybes vertina kritiškai, bei nurodė subjektyviai apskaičiuotą turtinę bei moralinę žalą, neatsižvelgdamas į įvykio aplinkybes ir įvykio metu faktiškai atsiradusią turtinę žalą, kuri tiesiogiai gali būti siejama tik su daliniu automobilio salono valymu, o ne kitomis aplinkybėmis, kurios, T. P. teigimu, atsirado šalinant automobilio salono nešvarumus bei lėmė jo prašomos atlyginti žalos dydį. Iš surinktos patikrinimo medžiagos matyti, kad lokalūs automobilio salono nešvarumai, atsiradę dėl U. P. kaltės, nėra jos tyčiniai veiksmai, kuriais ji ketino išpurvinti T. P. automobilio saloną. Tyrimo metu negauta objektyvių pagrįstų duomenų, kad U. P. savo veiksmais tyčia ketino išpurvinti – sugadinti T. P. automobilio saloną, todėl jos veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, požymių. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas teisėtai ir pagrįstai, t. y. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, todėl T. P. skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas (b. l. 5, 6).
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. P. teismo posėdžio metu nurodė savo pareiškime ir skunde išdėstytas aplinkybes apie įvykį, paaiškino, kad kreipdamasis į policijos komisariatą tikėjosi, jog sistema, t. y. (duomenys neskelbtini)ir jo keleivių atsakomybės, bus sutvarkyta, tačiau net ir esant akivaizdiems faktams, pateikus nuotraukas, kitus dokumentus, kuriuose viskas užfiksuota, tyrėja, neaišku dėl kokių priežasčių nematė turto apgadinimo. Taigi jis pateikė skundą dėl nutarimo. Pareiškėjo teigimu, jam svarbu, kad už jam padarytą žalą būtų atsakyta. Jo tikslas, kad pati bendrovė (duomenys neskelbtini)būtų įpareigota tokiais atvejais atlyginti vairuotojui žalą per 72 val. ir padengti visas išlaidas už savo keleivius. Šiuo atveju niekas už nieką neatsako. Įmonė (duomenys neskelbtini), kaip paaiškino, pagal jų įstatus už keleivius neatsako. Tačiau kažkas turi už tai atsakyti. Pareiškėjo tikslas nėra toks, kad U. P. būtų nubausta administracine tvarka ir jai būtų paskirta bauda. Tokių atvejų kaip šis, yra ne vienas, todėl tai turėtų būti sutvarkyta. Pareiškėjas siekia teisingumo, kad atsakomybė kiltų ne tik U. P., bet ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nori atgauti tai, ką sumokėjo už automobilio valymą ir kita. Supranta U. P., visko būna. Tikrai nenori, kad ji būtų bausta administracine tvarka, tik nori, kad jam atlygintų žalą. Ne jis vienas vairuotojas, kuris patiria žalą, kai su juo neatsiskaitoma. Policijos komisariatas negalėjo nutraukti administracinio nusižengimo teisenos, nes yra faktas dėl svetimo turto sugadinimo. Tyrimo veiksmų jokių nereikia atlikti, viskas pateikta. Pareiškėjas nesiekia iškelti administracinio nusižengimo bylą U. P.. Pareiškėjo siekis toks, kad būtų aiški sistema, kad būtų įmonės (duomenys neskelbtini) atsakomybė, čia (duomenys neskelbtini) keleiviai, jie ir turi už tai atsakyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens U. P. atstovas R. P. nurodė, kad tai yra civiliniai santykiai, prašo šį skundą atmesti, nes nebuvo jokios tiesioginės ir netiesioginės tyčios jos veikoje. Neneigia, kad taip atsitiko, kad tai padarė ji. Jei vyktų administracinės teisenos procesas, būtinai turėtų kviesti jos tris draugus, kurie važiavo kartu, kad aiškiai parodytų mergaitės elgesį, kad jokios tyčios nebuvo. Tai yra civilinės teisinės pasekmės, o ne administracinė atsakomybė. Šiuo atveju tai yra spaudimas per teisėsaugą, nes reikalaujama daugiau pinigų, nei priklauso. Nesutinka su žalos dydžiu, bet ją galima įrodinėti. Pareiškėjo skundas visiškai nepagrįstas, kadangi ne tuo keliu einama. Yra civiliniai santykiai. Šiuo atveju faktas, kad padaryta žala automobiliui, jos dydis yra civilinės teisės reikalas. (duomenys neskelbtini) tarpininkavo žalos reguliavimo klausimais. Buvo susisiekta tiesiogiai su vairuotoju, o tada prasidėjo ši administracinė teisena. Toks spaudimas yra netoleruotinas. U. P. tikrai nėra kalta, atsitiko, kaip atsitiko, čia nėra jokios tyčios.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus – atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas. Esant tokioms aplinkybėms ir pareiškėjui bei suinteresuotam asmeniui sutikus, byla išnagrinėta iš esmės institucijos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 115 straipsnyje numatyta, jog tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų.
Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Be to, pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 str. 4 d.).
ANK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
ANK 591 straipsnio 1 punktas numato, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-648/2019).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja, prieš priimdama skundžiamą nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, atliko pareiškėjo pareiškime nurodyto įvykio aplinkybių tyrimą, siekdama išsiaiškinti galimai T. P. turtą sugadinusius ir jam žalą sukėlusius asmenis. Tokiu būdu buvo kreiptasi į UAB (duomenys neskelbtini), prašant pateikti asmens, kuris 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 01.20 val. per programėlę (duomenys neskelbtini) išsikvietė pavežėją T. P., kuris vežė juos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kontaktinius duomenis (b. l. 13).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. apie 1.20 val., vairuotojas T. P. vykdė kelionę maršrutu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Užsakymo laikas – 2019 m. rugsėjo 15 d. 2.15 val., kelionę užsakė asmuo D. V., nurodant jo kontaktinius duomenis (b. l. 14).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. U. 2019 m. spalio 30 d. tarnybiniame pranešime ,,Dėl aplinkybių patikslinimo“ nurodoma, kad dirbant pagal medžiagą Nr. 10-AP-9716, susisiekus su D. V., jis nurodė, kad minėtą naktį ir minėtu maršrutu jis važiavo su drauge U. P., kuri pridergė pavežėjo automobilį. Susisiekus su U. P. telefonu, ji patvirtino, kad pridergė automobilį, taip pat nurodė, kad bendravo su (duomenys neskelbtini) įmonės atstovais, norėjo atlyginti žalą, tačiau T. P. pateikė 100 Eur pirkimo kvitą su salono valymo kaina. U. P. pasidomėjusi išsiaiškino, kad tokia suma yra viso automobilio salono valymo, o ji pridergė tik dalį automobilio salono, todėl nurodė, kad gali atlyginti 50 Eur, tačiau T. P. nesutiko (b. l. 15).
Atsižvelgęs į šiuos duomenis, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjo T. P. ir suinteresuoto asmens U. P. atstovo duotus paaiškinimus, teismas vertina, jog skundžiamame nutarime teisingai nurodyta, kad šiuo atveju U. P. veiksmai neatitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties požymių, nes U. P. nesąmoningai, t. y. netyčia išpurvino T. P. automobilį ir padarė jam žalos. Tokiu būdu jos veika neatitinka vieno iš ANK 115 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviųjų požymių – kaltės, kuri turi pasireikšti tyčine forma. Vadovaujantis ANK 8 straipsniu, administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia) arba jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kaip minėta, šiuo atveju tai nenustatyta. Ginčo dėl to byloje taip pat nėra.
Taip pat pažymėtina, kad tam, jog padaryta veika būtų laikoma administraciniu nusižengimu, ji turi ne tik formaliai atitikti ANK įtvirtinto atitinkamo administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir būti pavojinga. Tai reiškia, kad administraciniam nusižengimui turi būti būdingas atitinkamas pavojingumo laipsnis ir pobūdis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Šiuo atveju gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).
Šiuo atveju, vertinant situaciją, kuriai esant buvo padaryta veika, nėra pagrindo daryti išvadą, kad U. P. veika, išpurvinus T. P. automobilį, pasiekė tokį pavojingumo laipsnį ir buvo tokio pobūdžio, kad ją būtų galima pripažinti administraciniu nusižengimu. Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo bei skundo taip pat jis patvirtino teismo posėdžio metu, jo teisės ir teisėti interesai šiuo atveju buvo pažeisti iš esmės tuo, jog jis patyrė turtinę žalą ir siekia, kad ji būtų atlyginta. Taip pat matyti, jog U. P., neneigianti, kad išpurvino T. P. automobilį, nevengė atsakomybės, norėjo atlyginti T. P. padarytą žalą, tačiau nesutiko su T. P. reikalaujama žalos atlyginimo suma. Taigi šiuo atveju ginčas iš esmės kilo dėl T. P. padarytos žalos atlyginimo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, dėl žalos atlyginimo tarp T. P. ir U. P. susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o žalos atlyginimo klausimas spręstinas taikiai arba teismo keliu, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso nuostatomis (Civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Be to, byloje nėra duomenų, kad T. P. teisinė padėtis šia prasme, t. y. galimybė ginti savo teises ir interesus civilinio proceso priemonėmis, kokiu nors būdu (pavyzdžiui, dėl žalą padariusio asmens slapstymosi, sąmoningo vengimo atlyginti žalą, nemokumo ir pan.) būtų apsunkinta.
Teismo vertinimu, skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis, nepažeidžiant jo reikalavimų, visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrus bei įvertinus visas įvykio aplinkybes, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas pareiškėjo netenkina, neleidžia skundžiamą nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes institucija tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo ir administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimo ANK 591 straipsnio 1 punkto pagrindu, kurių tiek pareiškėjo skunde nurodyti, tiek jo teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai nepaneigia.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
T. P. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. spalio 31 d. nutarimą ROIK: 19107002289 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.