- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2-1540-169/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- J. L.
- Advokatai
- Vidas Peikštenis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei atsakovo J. L. priešieškinį ieškovei A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. L. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: nutraukti 2012 m. vasario 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo grąžinant jai ikisantuokinę pavardę, o atsakovui paliekant jo pageidaujamą pavardę; priteisti iš atsakovo 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė 2012 m. vasario 14 d. ir tą patį mėnesį nuo atsakovo pastojusi. Tačiau netrukus po santuokos sudarymo atsakovas pasidarė grubus, agresyvus ir 2012 m. kovo mėnesio pabaigoje kumščiu trenkė ieškovei į veidą. Vėliau sužinojo, kad atsakovas yra jai neištikimas, susitikinėja su kita moterim, nakvoja pas ją, susiradęs meilužę jis nustojo bendrauti su ieškove, paliko šeimą ir ja nebesirūpina. Pažymėjo, jog tokiais savo veiksmais ir neveikimu atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 straipsnio 1 dalyje, t. y. pareigas būti lojaliu, gerbti savo sutuoktinę, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, todėl jų šeima faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės. Be to, nurodė, jog remiantis LR CK 3.60 straipsnio 3 dalimi, preziumuojama, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, kadangi jis yra neištikimas ieškovei, žiauriai su ja elgiasi, paliko šeimą ir visiškai ja nesirūpina. Dėl paminėtų aplinkybių mano, jog santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, o taip pat iš jo priteistina 2 000 Lt neturtinė žala, nes dėl atsakovo neištikimybės, agresyvumo, ieškovė patyrė stresą, supratusi, jog bendras gyvenimas nebeįmanomas, turėjo nutraukti nėštumą. Nurodė, kad santuokoje turto neįgijo, bendrų nepilnamečių vaikų ir kreditorinių įsiskolinimų neturi, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
Atsakovas J. L. patikslintu priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, paliekant jai ikisantuokinę pavardę. Nurodė, jog su ieškove susipažino šiai įsidarbinus juvelyrinėje parduotuvėje, kurioje jis dirbo juvelyru. Tuo metu atsakovas išgyveno šeimyninę krizę, su patraukliai atrodančia ieškove užsimezgė artimesni, o vėliau ir intymūs santykiai, dėl kurių, ieškovės įkalbėtas, jis paliko šeimą. Iki sudarant santuoką kartu pagyveno apie mėnesį laiko, todėl tik po santuokos sudarymo išryškėjo neigiami ieškovės bruožai – ieškovės išlaidavimas drabužiams, kosmetikai, pinigų reikalavimas jos asmeniniams poreikiams, nesirūpinimas bendru ūkiu, bendrų šeimos interesų ignoravimas. Dėl šių aplinkybių santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės. Nurodė, jog ieškovės teiginiai apie smurtą ir neištikimybę neatitinka tikrovės. Patvirtino, kad santuokoje turto neįgijo, bendrų nepilnamečių vaikų ir kreditorinių įsipareigojimų neturi, išlaikymo iš ieškovės nereikalauja.
Ieškovė A. L. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, jog konfliktas, kurio metu sutuoktinis smurtavo jos atžvilgiu ir po kurio santuokiniai ryšiai nutrūko, įvyko 2012 m. kovo 24 d. Tą vakarą atsakovas grįžo namo išgėręs, nors buvo raštu pasižadėjęs nevartoti alkoholio ir pažado laikėsi apie pusę metų. Ieškovei papriekaištavus dėl alkoholio vartojimo, atsakovas supyko ir trenkė jai į veidą, tačiau stipriai nepataikė, nes ji jam įspyrė, pradėjo šaukti ir atbėgo vaikai. Tą patį vakarą sutuoktinis išėjo ir daugiau namo negrįžo, ieškovė bandė su juo kalbėtis telefonu, buvo nuvykusi į jo darbovietę, tačiau atsakovas su ja nebendravo. Atsakovui pasakius, kad su kūdikiu, kurio laukiasi, gali daryti ką nori, ji nutraukė nėštumą. Nuo kada atsakovas gyvena su kita moterimi pasakyti negalėjo, nurodė, jog 2012 m. balandžio pradžioje žmonės pasakė matę atsakovą važiuojant buvusios sutuoktinės automobiliu į tą pusę, kur ji gyveno. Neigė išlaidavusi ir ignoravusi bendrus šeimos interesus. Patvirtino, jog iki konflikto 2012-03-24 santykiai su atsakovu buvo geri.
Ieškovės atstovas advokatas V. Peikštenis, antrindamas ieškovei, nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Šeima iširo dėl atsakovo smurtavimo ir dėl jo neištikimybės, nes netrukus po to, kai jis išėjo iš sutuoktinės namų, buvo pastebėtas pas svetimą moterį. Atsakovo buvusi žmona patvirtino, kad atsakovas su ja kartu gyvena nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio. Atsakovo neištikimybės faktas, jo pareiškimas, kad ieškovė gali daryti ką nori su kūdikiu, kurio laukiasi, lėmė didelius išgyvenimus ieškovei, dėl kurių ši pasidarė abortą ir net nebaigus gydymo pasišalino iš ligoninės. Todėl prašoma priteisti 2 000 Lt neturtinė žala yra minimali žala, kurią turėtų atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas J. L. teismo posėdyje palaikė patikslintame priešieškinyje nurodytus reikalavimus. Nurodė, jog konflikto vakarą jis buvo išgėręs alaus, tačiau konfliktas kilo dėl to, kad jis papriekaištavo nieko neveikiančiai sutuoktinei dėl jos išlaidavimo. Eidamas pro šalį pasakė, kad ją reikėtų pamokyti, o ši pašokusi jam įspyrė ir pradėjo šaukti, dėl to atbėgo vaikai. Jis išėjo pasivaikščioti, o grįžęs negalėjo įeiti į namus, nes spynoje buvo paliktas raktas iš vidaus, tada išėjo pas savo mamą. Kitą rytą jam grįžus ieškovė pareikalavo 5 000 Lt, kaip vėliau paaiškino, už skyrybas ir nėštumo nutraukimą. Kadangi ieškovė kalbėjo tik apie pinigus, su ja nebebendravo. Po to, kai išėjo iš ieškovės namų, važiuodavo pas buvusią sutuoktinę aplankyti vaikų, nes kol gyveno santuokoje su ieškove su vaikais nesimatydavęs. Su buvusia sutuoktine kartu gyventi vėl pradėjo 2012 m. vasaros pabaigoje. Nurodė, jog gyvendamas santuokoje su ieškove remontavo koridorių, pirko malkas, stengėsi prisidėti prie bendro ūkio kūrimo, o ieškovė savo gaunamas pajamas išleisdavo tik asmeninėms reikmėms.
Atsakovo atstovas advokatas G. Gricius teismo posėdyje prašė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi ieškovė atsakovo kaltės neįrodė. Nesutiko su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo, nes, kaip įvardijo pati ieškovė, tokiu būdu jai būtų kompensuotos patirtos išlaidos už operaciją, vaistus, už tai, kad vieną kartą sumokėjo išlaikymą atsakovo vaikams, o ne jos neva dėl atsakovo kaltės patirti dvasiniai išgyvenimai.
Liudytoja E. G. teismo posėdyje parodė, kad konflikto vakarą atbėgo į mamos kambarį, nes ji pradėjo šaukti. Mama buvo išraudusi, verkė, sakė, kad atsakovas norėjo jai trenkti, bet ji atsispyrė ir todėl šis nepataikė.
Liudytojas R. G. teismo posėdyje nurodė, kad 2012-03-24 vakarą išgirdo mamą šaukiant, todėl atbėgo į jos kambarį. Atėjus į kambarį mama pasakė, kad sutuoktinis bandė jai trenkti, bet nepataikė. Jis trenkimo žymių nematė, mamos veidas buvo raudonas nuo ašarų. Nurodė, kad iki vestuvių ir iki to vakaro sutuoktinių santykiai buvo geri, anksčiau tokių konfliktų nebuvo.
Liudytoja I. L. teismo posėdyje nurodė, kad su atsakovu išsituokė 2010 m. gruodžio mėnesį. Po santuokos nutraukimo atsakovas bendravo su vaikais, atvažiuodavo pas juos į namus, o atsakovui susituokus su ieškove, bendravimas nutrūko. Apie tai, jog atsakovas nebegyvena su ieškove, sužinojo iš jo motinos. Su atsakovu susitaikė ir kartu gyvena nuo 2012 m. lapkričio mėnesio.
Liudytojas S. K. teismo posėdyje parodė, kad atsakovas dažnai jam skųsdavosi, kad ieškovė išlaidauja, skolinosi iš jo pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Iš ieškinio teismui bei pateiktų į bylą rašytinių įrodymų – santuokos liudijimo kopijos (1 t., 3 b. l.) teismas nustatė, jog J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), (ikisantuokinė pavardė – „G.”) santuoka buvo įregistruota 2012 m. vasario 14 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr.15. 2012 m. balandžio 3 d. ieškovei atlikta nėštumo nutraukimo operacija (1 t., 15–17 b. l.). Santuokoje šalys jokio dalintino turto neįgijo, bendrų nepilnamečių vaikų neturi, kreditorinių įsipareigojimų taip pat neturi, išlaikymo vienas iš kito nereikalauja. Šalys taikytis kategoriškai atsisako.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas Civilinio kodekso normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (LAT Civilinių bylų skyriaus 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT Civilinių bylų skyriaus 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2012).
Nagrinėjamu atveju, ieškovės teigimu, atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes smurtavo jos atžvilgiu, o taip pat buvo jai neištikimas. Atsakovo teigimu, ieškovė kalta dėl santuokos iširimo, nes rūpinosi tik asmeniniais poreikiais, išlaidavo, ignoravo bendrus interesus.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog iki santuokos sudarymo šalys kartu gyveno apie vieną – du mėnesius. Sudarius santuoką sutuoktinių santykiai iki 2013 m. kovo 24 d. buvo geri, tai patvirtino tiek ieškovė, tiek liudytojas R. G.. 2013 m. kovo 24 d. tarp šalių įvyko konfliktas, po kurio sutuoktinių santykiai faktiškai nutrūko. Ieškovės teigimu, konflikto metu atsakovas panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu, sudavė jai į veidą, tačiau ieškovės vaikai, liudytojai E. G. ir R. G., parodė mamą sakius, jog atsakovas tik norėjo suduoti, tačiau ji jam įspyrė, todėl šis nepataikė. Liudytojo R. G. teigimu ieškovės veidas buvo paraudęs nuo ašarų, smūgio žymių matyti nebuvo, ieškovė nesikreipė į teisėsaugos institucijas, kitų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas naudojo smurtą ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad aplinkybę, jog atsakovas konflikto metu panaudojo smurtą, patvirtina tik pačios ieškovės teiginiai, teismas laiko šią aplinkybę neįrodyta (CPK 178 straipsnis).
Atsakovo neištikimybės faktą ieškovė įrodinėja J. S., I. K. rašytiniais parodymais (1 t., 42–43 b. l.), fotonuotraukomis (1 t., 18a b. l.). J. S. ir I. K. rašytiniai paaiškinimai nelaikytini tinkamais įrodymais, nes šios liudytojos teisme apklaustos nebuvo (CPK 192 straipsnis). Ieškovės pateiktos fotonuotraukos patvirtina tik faktą, kad atsakovas buvo nuvykęs į buvusios sutuoktinės namus, tačiau nėra neginčijamas atsakovo neištikimybės įrodymas. Atsakovas paaiškino, liudytoja I. L. patvirtino, jog atsakovas buvo atvažiavęs aplankyti jų bendrų vaikų, su kuriais bendravimas atsakovui būnant santuokoje su ieškove buvo nutrūkęs. Pažymėtina, jog ieškovės pateiktos fotonuotraukos darytos 2012 m. gegužės 3 d., tai yra jau ieškovei ir atsakovui faktiškai nebegyvenant santuokoje, o iki 2013 m. kovo 24 d., kada faktiškai nutrūko sutuoktinių santykiai, jokių neištikimybės požymių, kaip nurodė pati ieškovė, nebuvo (2 t., 34 b. l.). Duomenų, jog atsakovas palikęs ieškovę būtų išėjęs gyventi pas buvusią sutuoktinę I. L., nėra, buvę sutuoktiniai patvirtino, jog susitaikė ir kartu pradėjo gyventi tik 2012 m. vasaros pabaigoje – rudenį.
Kaip matyti, byloje be pačios ieškovės samprotavimų apie ieškovo kaltę bei galimą jo neištikimybę turinčių patvirtinti fotonuotraukų, nėra jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojalus šeimai ar gyvendamas kartu su ieškove bendravo dar ir su kitomis moterimis. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jo elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią ieškovės pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12, 177, 178 straipsniai), todėl teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė ir atsakovo neištikimybės fakto.
Taip pat teismas pripažįsta, kad ir atsakovas J. L. neįrodė priešieškinyje nurodytų aplinkybių, galinčių patvirtinti ieškovės kaltę dėl santuokinių ryšių nutrūkimo. Nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie santuokos metu jų gautas pajamas, bendras ir asmenines išlaidas, dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas remontavo koridorių, pirko malkas ir t.t. Liudytojas S. K. patvirtino tik tokias aplinkybes apie galimą ieškovės išlaidavimą, kurios jam buvo žinomos iš atsakovo pasakojimų, todėl šio liudytojo parodymai nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovė išlaidavo ar ignoravo bendrus šeimos interesus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas neįrodė, jog santuoka iširo būtent dėl ieškovės kaltės.
CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008). Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.
Nagrinėjamoje byloje nei viena iš šalių nepateikė pakankamai pagrįstų įrodymų, kad santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės, tačiau byloje nustatyta, kad šalių santuokiniai ryšiai nuo 2012 m. kovo 24 d. nutrūko ir nuo to laiko atkurti nebuvo. Nors šalys skirtingai aiškina 2012 m. kovo 24 d. įvykusio konflikto priežastis, iš šalių paaiškinimų apie tai, kad jie dar iki santuokos sudarymo kelis kartus bandė gyventi kartu, išsiskirdavo, o vėliau vėl atnaujindavo santykius, matyti, kad dar iki santuokos sudarymo bendras šalių gyvenimas nesiklostė, tikėtina, dėl abiejų šalių skirtingų charakterių ir požiūrio į gyvenimo vertybes, skirtingo bendro šeimyninio gyvenimo kriterijų vertinimo, nevienodo sutuoktinių pareigų supratimo. Skirtingi šalių aiškinimai ir apie jų elgesį po konflikto – ieškovė teigia, jog ji bandė kalbėtis su atsakovu, lankėsi pas jo motiną, atsakovo darbe, tačiau šis su ja nebendravo, atsakovo teigimu, ieškovė pas jį į darbą atvykusi nebuvo, jis buvo grįžęs į namus, bandė kalbėtis su ieškove, tačiau ši tik reikalavo pinigų, dėl to jis nustojo bendrauti. Tokie prieštaringi abiejų šalių paaiškinimai, ta aplinkybė, kad ieškovė praėjus vos savaitei po konflikto nusprendė nutraukti nėštumą ir 2012 m. gegužės 4 d. jau kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, o 2012 m. gegužės 9 d. ir atsakovas kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, suponuoja išvadą, kad nei viena iš šalių nuoširdžiai nesistengė išsaugoti šeimos, nesvarstė visų įmanomų galimybių, nesprendė šeimos problemų, neieškojo sutarimo, kompromisų, nuolaidų ir pan., todėl yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė „G.“, atsakovui – jo pavardė „L.“.
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, sutuoktines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas (LAT 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, klausimas dėl 2 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškovei nespręstinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnis). Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys patenkinti iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas. Nagrinėjant bylą taip pat susidarė 43,83 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Kadangi šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šios išlaidos valstybei priteistinos iš šalių lygiomis dalimis (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263–268, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti santuoką, sudarytą 2012 m. vasario 14 d. Mažeikių r. sav. CMS, įrašo Nr.15, tarp ieškovės A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Santuoką laikyti nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. L. palikti jos ikisantuokinę pavardę „G.”, atsakovui J. L. jo pavardę – „L.“.
Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Priteisti iš atsakovo J. L. ir ieškovės A. L. po 21,92 Lt (dvidešimt vienas litas 92 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.