- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-22
- Bylos Nr.
- I-2339-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00581-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- T. S. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. A. (T. S. A.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teisių perėmėjai nuo 2019-04-01), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo laikymą netinkamomis kalinimo sąlygomis laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2018-10-31.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 1–7) nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TIK-K laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2018-10-31, kamerose nuolat trūkdavo laisvo ploto, nes kamerose buvo laikomas iki dviejų asmenų. Vėliau skunde nurodo, kad kameroje yra tik dvi kėdės, o suimtųjų kameroje keturi. Kamerų plotas didžiąja dalimi užimtas baldais. Nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, nuolat sklido nemalonūs kvapai, nes tualetas neturi atskiros ventiliacijos, pilna tarakonų.
Langai nevalomi, dėl ant jų įrengtų grotų nėra galimybės pačiam juos nusivalyti, todėl neužtikrinamas tinkamas natūralus apšvietimas. Kamerose buvo įrengtos dvi po 36 vatus šviesą skleidžiančios lemputės, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą, pats išsijungti negali, nes kamerose nėra jungiklių. Taip pat kamerose buvo labai drėgna, drėgnumas viršijo 70 procentų, todėl čiužiniai pūva, metalinės lovos rūdija, užsiveisia parazitai.
Kamerose vasarą būdavo per karšta (iki 35 °C), o žiemą per šalta (nuo 10 °C iki 14 °C). Pasivaikščioti gryname ore buvo leidžiama tik vieną valandą per parą, kai tuo tarpu pareiškėjo nuomone turi būti užtikrinama ne mažiau kaip 8 valandas praleisti lauke. Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens, todėl nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu vandeniu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Tiekiamas maistas nebuvo kaloringas ir skanus.
Visos aukščiau nurodytos Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygos ir aplinkybės pareiškėjui sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, jam sutriko miegas, nuolat jaučia įtampą. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas įvertino 50 000 EUR.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (1 t., b. l. 19–31) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.
Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 d. įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad pareiškėjui tekęs plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytą reikalavimą.
Už kamerų (įskaitant jose esančių langų) valymą, ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Lukiškių TI-K sudaro paslaugų teikimo sutartis su bendrovėmis, vykdančiomis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose, kuriose nėra techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Teisės aktai nenumato gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficiento, taip pat nenumato atskirų naktinio apšvietimo jungiklių kamerose, jie įrengti prie kamerų, nes išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimus drausmės pažeidimus bei savęs žalojimo atvejus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat pažymėjo, kad kamerų apšvietimui naudojamos lemputės atitinka Europos Sąjungoje numatytus kokybės standartus. „CE“ ženklas ant lemputės pakuotės rodo, kad gaminys atitinka esminius Europos Sąjungos reikalavimus dėl sveikatos, naudojimo saugos ir aplinkos apsaugos.
Pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos specialistai periodiškai atlieka operatyviąją valstybinę sveikatos saugos kontrolę, kurios metu išmatuoja oro temperatūrą gyvenamosiose kamerose. Oro temperatūra Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose atitinka higienos normos reikalavimus. Įstaigoje įrengta centrinė šildymo sistema, šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra.
Paaiškino, kad vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja laikydamiesi etikos ir vidaus tvarkos taisyklių, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Paaiškino, kad kiekvienam atvykusiam suimtajam ar nuteistajam išduodamas čiužinys (1 vnt.), pagalvė (1 vnt.) ir antklodė (1 vnt.), kurie dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Netinkamas naudoti minkštasis inventorius, esant nuteistojo ar suimtojo prašymui, yra pakeičiamas.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė pasinaudoti dušu vieną kartą per savaitę iki 15 minučių. Dušuose yra nuolat tiekiams karštas vanduo, todėl suimtiesiems ir nuteistiesiems visada yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
Suimtiesiems kasdien sudaromos galimybės pasivaikščioti gryname ore ne mažiau kaip vieną valandą. Pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.
Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Suimtiesiems ir nuteistiesiems į kameras pagamintas maistas patiekiamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Jų kokybę kiekvieną dieną tikrina Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojas, kuris patikrinęs maistą, [patvirtina savo parašu pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimą išduoti pagamintą maistą. Lukiškių TI-K maistą dalina kiti nuteistieji, praėję medicininį patikrinimą, užsidėję kepurę, chalatą, tvarkingi ir laikosi higienos reikalavimų.
Atsakovės atsakovas taip pat pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2016-02-17 iki 2018-10-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (1 t., b. l. 19–21, 32–34) nustatyta, kad pareiškėjas 2016-02-19 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, kurios plotas 7,38 kv. mm, ir joje laikytas iki 2016-02-21 (3 dienas – 1 asmuo, t. y. pareiškėjas, kameroje). Laikotarpiu nuo 2016-02-20 iki 2016-03-14 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 142, kurios plotas 7,94 kv. m (21 dieną – 2 asmenys, o 1 dieną – 1 asmuo), laikotarpiu nuo 2016-03-15 iki 2016-04-24 perkeltas į kamerą Nr. 299A, kurios plotas 7,45 kv. m (3 dienas – 1 asmuo ir 38 dienas – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-04-25 iki 2016-04-28 perkeltas į kamerą Nr. 345, kurios plotas 7,95 kv. m (1 dieną – 1 asmuo ir 3 dienas – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-04-29 iki 2016-05-01 perkeltas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m (3 dienas – 1 asmuo), laikotarpiu nuo 2016-05-02 iki 2016-05-03 perkeltas į kamerą Nr. 135, kurios plotas 8,02 kv. m (2 dienas – 1 asmuo), 2016-05-04 išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
2016-05-05 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 kv. m (1 dieną – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-05-06 iki 2016-05-20 perkeltas į kamerą Nr. 285, kurios plotas 7,08 kv. m (15 dienų – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-05-21 iki 2016-10-14 perkeltas į kamerą Nr. 174, kurios plotas 7,94 kv. m (2 dienas – 1 asmuo ir 145 dienas – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-10-15 iki 2017-01-09 perkeltas į kamerą Nr. 304, kurios plotas
8,11 kv. m (2 dienas – 1 asmuo ir 84 dienas– 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-01-10 iki 2017-03-01 perkeltas į kamerą Nr. 288, kurios plotas 7,68 kv. m (1 dieną – 1 asmuo ir 50 dienų – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-03-02 iki 2017-03-22 perkeltas į kamerą Nr. 303, kurios plotas 8,02 kv. m
(1 dieną – 1 asmuo ir 20 dienų – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-03-23 iki 2017-05-04 perkeltas į kamerą Nr. 300, kurios plotas 7,78 kv. m (1 dieną – 1 asmuo ir 42 dienas – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-05-05 iki 2017-05-09 perkeltas į kamerą Nr. 347, kurios plotas 7,49 kv. m (5 dienas –
2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2017-05-19 perkeltas į kamerą Nr. 327, kurios plotas
7,65 kv. m (10 dienų – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-05-20 iki 2017-05-24 perkeltas į kamerą Nr. 159, kurios plotas 7,94 kv. m (5 dienas – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-05-25 iki 2017-09-29 perkeltas į kamerą Nr. 315, kurios plotas 7,30 kv. m (19 dienų – 1 asmuo ir 109 dienas – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-09-30 iki 2017-10-06 perkeltas į kamerą Nr. 311, kurios plotas 7,75 kv. m
(5 dienas – 1 asmuo ir 2 dienas – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-10-07 iki 2018-01-30 perkeltas į kamerą Nr. 265, kurios plotas 7,87 kv. m (10 dienų – 1 asmuo ir 95 dienas – 2 asmenys), 2018-01-31 perkeltas į kamerą Nr. 256, kurios plotas 23,32 kv. m (pusę dienos – 5 asmenys) ir vėliau perkeltas į kamerą Nr. 119, kurios plotas 7,31 (pusę dienos – 2 asmenys), 2018-02-01 perkeltas į kamerą
Nr. 334, kurios plotas 7,53 kv. m (1 dieną – 1 asmuo), laikotarpiu nuo 2018-02-02 iki 2018-03-06 perkeltas į kamerą Nr. 358, kurios plotas 7,77 kv. m (4 dienas – 1 asmuo ir 33 dienas – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2018-03-08 iki 2018-03-14 perkeltas į kamerą Nr. 289, kurios plotas 7,78 kv. m
(1 dieną – 1 asmuo ir 1 dieną – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2018-03-15 iki 2018-04-16 perkeltas į kamerą Nr. 311, kurios plotas 7,75 kv. m (5 dienas – 1 asmuo ir 28 dienas – 2 asmenys), 2018-04-17 perkeltas į kamerą Nr. 107, kurios plotas 7,38 kv. m (1 dieną – 1 asmuo), laikotarpiu nuo 2018-04-19 iki 2018-05-23 perkeltas į kamerą Nr. 264, kurios plotas 7,80 kv. m (28 dienas – 1 asmuo ir 8 dienas – 2 asmenys), 2018-05-24 perkeltas į kamerą Nr. 368, kurios plotas 6,50 kv. m (1 dieną – 1 asmuo), laikotarpiu nuo 2018-05-25 iki 2018-08-26 perkeltas į kamerą Nr. 262, kurios plotas 7,86 kv. m (12 dienų – 1 asmuo ir 82 dienas – 2 asmenys), 2018-08-27 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Pareiškėjas 2018-09-14 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m, ir joje laikytas iki 2018-09-17 (1 dienas – 1 asmuo), 2018-09-18 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
2018-10-30 pareiškėjas dar kartą atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108, kurios plotas 7,38 kv. m (1 dieną – 1 asmuo), 2018-10-31 perkeltas į kamerą Nr. 321, kurios plotas 7,70 kv. m (1 dieną – 1 asmuo).
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).
Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose didžiąją dalį ginčo laikotarpio buvo laikomas ne vienas, o su dar vienu asmeniu, pusę dienos praleido su dar 4 asmenimis, tačiau įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, laikotarpio norma didžiąją ginčo laikotarpio dalį (išskyrus pareiškėją laikant kameroje Nr. 285) nebuvo pažeista, nes skirtingais laikotarpiais jam teko nuo 3,65 kv. m iki 4,06 kv. m, o gyvenamosiose kamerose Nr. 120, Nr. 142, Nr. 299A, Nr. 345, Nr. 123, Nr. 174, Nr. 304, Nr. 288, Nr. 303, Nr. 300, Nr. 315, Nr. 311, Nr. 265, Nr. 358, Nr. 264, Nr. 368, Nr. 262, ir Nr. 108 pareiškėjui, jį šiose kamerose laikant vieną, teko nuo 6,50 kv. m iki 7,94 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m.
Pažymėtina, kad kameros Nr. 285 plotas yra 7,08 kv. m. Kaip nustatyta, pareiškėjas šioje kameroje buvo apgyvendintas laikotarpiu nuo 2016-05-06 iki 2016-05-20 ir visą šį laikotarpį joje buvo laikomas su dar vienu asmeniu. Taigi minėtu laikotarpiu, t. y. 15 dienų pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma, kadangi šioje kameroje pareiškėjui teko tik 3,54 kv. m.
Dėl privatumo užtikrinimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28). Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.).
Lukiškių TIK Turto valdymo skyriaus pranešime „Dėl T. S. A. skundo“ (1 t., b. l. 39–42) nurodoma, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys - apie 0,56 kv. m. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – PĮĮET) 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.
Minėtame pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395 (2012 m.); Nr. 252 – Nr. 257 (2013 m.); Nr. 406 – Nr. 417 (2015 m.), Nr. 418 – Nr. 426 (2016 m.). Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse.
LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei vertinama, kad tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, ir kt.). Tačiau tuo pačiu teismas pažymi, kad LVAT, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą privatumo aspektu, laikosi praktikos, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).
Kaip nustatyta iš Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (1 t., b. l. 39–42) pateiktų duomenų, Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose nuo tik nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta LVAT praktika, tokį sanitarinio mazgo įrengimą laiko tinkamu, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo, naudojantis užuolaida nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėnesio, nėra pagrindo konstatuoti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki 2016 m. kovo mėnesio užuolaidų gyvenamosiose kamerose nebuvo, teismas toliau vertina galimą pareiškėjo teisių pažeidimą privatumo aspektu ankstesniais laikotarpiais.
Pareiškėjas skirtingais ginčo laikotarpiais iki 2017-03-01 kamerose Nr. 120, Nr. 142, Nr. 299A, Nr. 345, Nr. 123, Nr. 135, Nr. 174, Nr. 304 ir Nr. 288 vienas buvo laikomas 18 dienų, tačiau sanitariniam mazge nesant pakabintos užtraukiamos užuolaidos, konstatuotina, kad nuo prižiūrėtojų, galinčių žiūrėti per kameros duryse esantį langelį arba atidarančių duris, privatumas pareiškėjui nebuvo užtikrintas, todėl pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų. Tuo tarpu pareiškėją laikant kamerose Nr. 142, Nr. 299A, Nr. 345, Nr. 114, Nr. 285, Nr. 174, Nr. 304 ir Nr. 288, kai jose su pareiškėju buvo apgyvendintas dar vienas asmuo, pareiškėjui 357 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ne tik nuo prižiūrėtojų akių, tačiau ir nuo kamerų viduje esančių kitų nuteistųjų.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui net 357 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.
Dėl higienos normų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad kamerose drėgna, netinkama temperatūra (vasarą per karšta, žiemą per šalta), nėra ventiliacijos, normų neatitinkantis apšvietimas (natūralus per menkas, dirbtinis per stiprus), yra tarakonų.
Ginčo metu galiojusios higienos normos nustatė, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ir kondicionavimo sistema (HN 134:2015 17 punktas). Pagal 134:2015 16 punktą santykinės oro drėgmės rodikliai, nepriklausomai nuo metų laiko, turėtų būtų nuo 35 iki 65 proc. HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.
Pareiškėjas 2018-05-24 buvo apgyvendintas kameroje Nr. 368 (1 dienai). NVSC, 2018-06-07 – 2018-06-12 atlikęs šios kameros patikrinimą Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo artimu laikotarpiu), nustatė, kad dirbtinė apšvieta - 150 lx, t. y. mažiau negu reikalaujama HN 134:2015 14 punkte (b. l. 59–60). NVSC grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad pažeidimas pašalintas (1 t. b. l. 61–63). NVSC 2017-03-24 patikrinimo akte Nr. PA.10-315(16.16.8.10.12) užfiksuota, kad kameroje Nr. 327 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta – 151,7 lx. (1 t., b. l. 133–135). Šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017-05-10 iki 2017-05-19. Perdegusi lemputė buvo pakeista (1 t. b. l. 136–137). Kiti atsakovės atstovo pateikti NVSC patikrinimo aktai (1 t. b. l. 44–153) ir juose užfiksuotos patikrinimų aplinkybės nevertinamos, kadangi nėra aktualūs ginčo laikotarpiui (patikrinimai atlikti arba žymiai anksčiau, arba žymiai vėliau, negu tikrinamose kamerose pareiškėjas buvo tuo metu laikomas).
Iš byloje esančios paslaugų teikimo sutarčių (2016 m., 2017 m., 2018 m.) su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (1 t., b. l. 157–168) matyti, kad minėta bendrovė teikia buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimo išaiškinimo ir jų naikinimo darbus (deratizaciją – graužikų kontrolę, ir dezinsekciją – nariuotakojų kontrolę) sandėliuose ir miegamosiose patalpose. Pagal minėtas sutartis vykdytojas keturis kartus per mėnesį lankosi Lukiškių TI-K (4.1.1 ir 4.1.2 papunkčiai), o užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, intensyvaus naikinimo darbus atlieka ne vėliau kaip tris dienas (4.1.5 papunktis).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų higienos normų laikymosi ar prašymais pašalinti higienos normų pažeidimus. O vertinant pažeidimus, nustatytus kamerose Nr. 368 ir Nr. 327 (dėl per mažos dirbtinės apšvietos), vertintina tai, kad šie pažeidimai nebuvo nuolatinio pobūdžio ir tai, kad buvo netrukus pašalinti. Be to, teismas pažymi, kad natūralaus apšvietimo HN 134:2015 nereglamentuoja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K nežymiai neatitiko higienos normų reikalavimų.
Dėl teisės nusiprausti
Pareiškėjas taip pat skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę, todėl negalėjo tinkamai palaikyti asmens higienos.
Higienos normos nustato, kad į dušo patalpas turi būti tiekiamas karštas vanduo, o laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (HN 134:2015 18, 44 punktai). EŽTT situaciją, kai laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo dušu naudotis galėjo kartą per savaitę, apibūdino kaip apgailestaujamą, tačiau pažeidimo dėl šių aplinkybių nenustatė, tačiau kiekvienu atveju sprendžiama, ar galimybės naudotis dušu nepablogino atitinkamo asmens teisės palaikyti asmeninę higieną taip, jog būtų pažeistas Konvencijos 3 straipsnis (žr., EŽŽT 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).
Teismas pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas kad jam nebuvo užtikrinta galimybė nusiprausti po šiltu dušu kartą per savaitę, šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė nors apytikrio laikotarpio kada negalėjo nusiprausti po šiltu dušu. Duomenų byloje apie tai, kad būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių su prašymu išvesti į dušą be eilės ir taip užsitikrinti galimybę nusiprausti vieną kartą per savaitę po šiltu dušu byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti nusiskundimai dėl galimybės nusiprausti po šiltu dušu bent kartą per savaitę nepagrįsti konkrečiais argumentais ar byloje surinktais objektyviais duomenimis, todėl atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl maitinimo ir pateikiamo maisto
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo netenkino Lukiškių TI-K tiekiamas maistas. Pareiškėjas nurodė, kad maistas nebuvo skanus ir kaloringas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad dirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 3301 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pagal minėtų taisyklių 24 punktą, dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai. Nuo 2018-01-01 galioja valgiaraščiai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-11-07 įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad suėmimą vykdančiose įstaigose suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkino maistas, nes buvo neskanus ir nekaloringas, tačiau skunde konkrečiai jo minimų aplinkybių nedetalizavo. Iš atsakovės su atsiliepimu pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2017-10-22 surašė skundą (įstaigoje užregistruotas 2017-10-26), kuriame skundėsi dėl 2017-10-23 vakarienei patiekto maisto, t. y. skundėsi, kad bulvių košė buvo labai vandeninga, todėl vyras, kuris atnešė jam maistą, pareiškėjui pasiskundus, bulvių košę pakeitė (2 t., b. l. 67–69). Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2017-11-23 raštu Nr. 96-5352 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad maistas tą dieną buvo kokybiškas, kas pažymėta Nuteistųjų ir suimtųjų maisto kokybės patikrinimų apskaitos žurnale (1 t., b. l. 35–36). Vien dėl pareiškėjo teismui nurodytų nekonkretizuotų nusiskundimų dėl maisto kokybės per visą pakankamai ilgą ginčo laikotarpį, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą minėtu laikotarpiu.
Dėl teisės pasivaikščioti gryname ore
Ginčo, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės kas dieną vieną valandą pabūti gryname ore, byloje nėra, tačiau pareiškėjas mano, kad vienos valandos pasivaikščiojimo kiemelyje praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą išaiškinimui, kad suimtasis ar nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Tačiau teismas pažymi, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ( CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose ir užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo trukmės atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų nepatogumų. LVAT nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas jau nustatė, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, susijusių su ploto normos reikalavimo užtikrinimu (15 dienų) ir neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (357 dienas), todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma priteisti suma. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo bendrą trukmę, į laikotarpį (15 dienų), kai pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui kameroje tenkanti nustatyta ploto norma (turėjo tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m, o teko nežymiai mažiau – 3,54 kv. m), laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (357 dienos), į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukėlė dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 400 Eur.
Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. S. A. (T. S. A.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui T. S. A. (T. S. A.) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinio asmens Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.