Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vidos Stonkuvienės,

2014 m. rugpjūčio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal UAB „Litesko“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T2-136 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. T2-136 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo nustatytas UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – 1,06 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ (filialo „Palangos šiluma“) atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimus, atitinkančius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio metodikos, Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Faktinės bylos aplinkybės ir taikytini teisės aktai

Bylos medžiaga nustatyta, jog remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtinta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika (minėta, toliau – ir Metodika), pareiškėjas 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 01-278-2009 pateikė atsakovui karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą, prašydamas atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas, nustatant atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį ir suderinant karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planą (b. l. 24). Atsakovas nevykdė šios Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prievolės nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, todėl Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį bei nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-666-609/2010 Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigota nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (b. l. 25-27). 2010 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-276 (b. l. 53) nustatė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 0.73 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-93-342/2011 konstatavo, kad atsakovas minėtą mokestį nustatė be jokio ekonominio pagrindimo, nesilaikydamas Metodikos reikalavimų, todėl sprendimas panaikintas ir atsakovas įpareigotas iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą (b. l. 28-33). Vykdydamas šį teismo sprendimą, atsakovas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-25 (b. l. 54) nustatė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 0.74 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-397-583/2012 minėtas sprendimas panaikintas ir Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigota iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą bei priimti sprendimą (b. l. 34-42). 2013 m. birželio 27 d.

Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-197 (b. l. 55) nustatė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 2,08 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, bet Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1120-162/2013 minėtas sprendimas panaikintas ir Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigota dar kartą svarstyti UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą bei priimti sprendimą (b. l. 43-48).

Vykdydamas minėtą teismo sprendimą, atsakovas Palangos miesto savivaldybės taryba šioje byloje skundžiamu 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-136 nustatė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 1,06 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM (b. l. 82).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. įstatymas Nr. I-533, byloje aktuali 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XII-731 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 7 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 6 straipsnio 30 punkto nuostata numato, kad šilumos ir geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, jog savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymas Nr. IX-1565, byloje aktuali 2012 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XI-2339 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų <...>. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip (15 straipsnio 2 dalis). Šilumos ūkio statymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką nustato savivaldybės taryba. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtino Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką, kuri nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo principus ir kainodaros reikalavimus. Metodika privaloma visiems Šilumos ūkio įstatyme įvardintiems subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (Metodikos 2 punktas). Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis apibrėžiamas kaip mokestis, mokamas už apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas (Metodikos 9 punktas). Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (litais vartotojui per mėnesį už apskaitos prietaisą) veiklos plano vykdymo laikotarpiui nustatyto savivaldybių tarybos (Metodikos 14 punktas). Metodikos 12 punkte pateikta veiklos plano definicija, pagal kurią veiklos planas – apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Metodikos 17 punktas nustato sąlygą apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio taikymui – apskaitos prietaisai turi būti įrengti ir nuosavybės teise priklausyti apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui. Apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti savivaldybės institucijai pateikia veiklos planą, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą, jo pagrindimą ir kitus skaičiavimams patikrinti reikalingus dokumentus. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (Metodikos 18 punktas). Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis turi būti skelbiamas viešai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jo įsigaliojimo, ir taikomas nuo mėnesio pirmos dienos (Metodikos 19 punktas).

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (2002 m. gegužės 16 d. įstatymas Nr. IX-884) 19 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 15 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.

Šilumos ūkio įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus specialiuosius planus, kurių tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio. Minėto įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, jog šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Skaičiuojant apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, įvertinamos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, veiklos sąnaudų dalis ir normatyvinis pelnas (Metodikos 20 punktas). Metodikoje 21 punkte nustatyti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio taikymo du atvejai: 1) vartotojui per mėnesį, 2) už apskaitos prietaisą, tačiau abiem atvejais turi būti apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto pasirinkimas bei savivaldybės institucijos pritarimas. Metodikos 21, 22 punktai aiškiai nustato kiekvieno taikymo atvejo mokesčio apskaičiavimo formules. Kaip jau minėta, į mokesčio kainą abiem atvejais įtraukiamos Metodikos 23 punkte numatytos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, kurios nustatomos atsižvelgus į faktines atskaitinio laikotarpio arba planuojamas sąnaudas, veiklos planą ir jas sudaro: 23.1. materialinės ir jos prilygintos sąnaudos (tai mažaverčiai instrumentai ir kitas inventorius, transporto sąnaudos, sąnaudos už kitų įmonių suteiktas apskaitos prietaisų įrengimo, metrologinės patikros, remonto ir kitas paslaugas); 23.2. apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos. Jos skaičiuojamos nuo apskaitos prietaisų pradinės vertės, taikant ne mažesnį kaip apskaitos prietaisų metrologinės patikros galiojimo metų skaičiaus, nusidėvėjimo normatyvą; 23.3. darbo užmokesčio sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į šiai veiklai priskirtų darbuotojų skaičių. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas darbuotojų skaičių padauginus iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio; 23.4. įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka; 23.5. palūkanų sąnaudos vertinamos tik už paskolas, paimtas apskaitos prietaisų įsigijimui ir nuotolinei duomenų nuskaitymo sistemai diegti. Jos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas ir (ar) veiklos plane numatytas paimti paskolas. Palūkanų normos dydis ribojamas ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtu paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutiniu palūkanų normos dydžiu.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Palangos miesto savivaldybės taryba skundžiamu 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T2-136 nustatė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 1,06 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM (b.l. 82).

Pareiškėjas su tuo nesutinka dėl to, kad: 1) netinkamai nustatyta vieno karšto vandens skaitiklio kaina – 34 Lt už vieną skaitiklį, be to, į mokestį nebuvo įtrauktos apskaitos prietaisų įrengimo darbų sąnaudos; 2) į mokestį nebuvo įtrauktos visos pareiškėjo pagrįstos apskaitos prietaisų remonto darbų sąnaudos (atsakovas nurodė, jog buvo įtraukta tik 1,6 tūkst. sąnaudų); 3) į mokestį nebuvo įtrauktos visos apskaitos prietaisų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos; 4) karšto vandens apskaitos prietaiso metrologinei patikrai numatyta skirti tik 4 Lt (be PVM), nors pareiškėjo pateiktuose skaičiavimuose vieno karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros kaina numatyta 35 Lt (be PVM).

Iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ ir Palangos miesto savivaldybės atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo palyginimo matyti, jog Palangos miesto savivaldybė į atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį neįtraukė apskaitos prietaisų remonto darbų (atsiliepime atsakovas nurodė, jog remontų darbų sąnaudos apskaičiuotos 1,6 tūkst. Lt pagal savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Palangos vandenys“ pateiktą vidutinę apskaitos prietaiso remonto kainą ir sąnaudų skaičiavime priskiriamą 3 procentų sumontuotų karšto vandens apskaitos prietaisų sugedimo dydį), taip pat apskaitos prietaisų metrologinę patikrą įvertino tik 6,31 tūkst. Lt, nors pareiškėjas ją įvertino 55,22 tūkst. Lt suma, o nusidėvėjimą (amortizaciją) įvertino tik 26,82 tūkst., nors pareiškėjas tai įvertino 82,83 tūkst. Lt suma (b. l. 60). Taip pat pažymėtina, jog atsakovas vieno skaitiklio kainą su jo įrengimu paskaičiavo – 34 Lt (be PVM) (b. l. 83-84), nors pareiškėjas buvo nurodęs – 105 Lt (be PVM) (b. l. 51).

Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 11 d. teikimo „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ projekto (toliau – ir Teikimas dėl sprendimo projekto) (b.l. 56-57) matyti, kad apskaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, karšto vandens skaitiklio kaina buvo grindžiama UAB „Palangos šilumos tinklai“ atliktos apklausos metu nurodyta mažiausia karšto vandens skaitiklio kaina, t. y. 34 Lt (be PVM) (b. l. 83A-84). UAB „Palangos šilumos tinklai“ 2013 m. birželio 25 d. raštas Nr. (4.15.)-D2-3768 patvirtina, jog UAB „Palangos šilumos tinklai“ nurodė karšto vandens skaitiklio kainą 34 Lt (be PVM) (b. l. 61). Minėtame rašte pažymėta, kad atlikus apklausą dėl karšto vandens skaitiklių, pateiktų pasiūlymų mažiausia kaina, be jų rengimo darbų buvo 34 Lt (be PVM). Nurodyta, kad tai būtų vokiečių gamybos skaitiklis Wehrle, kuris tinkamas ir nuotoliniam nuskaitymui, skaitiklio kaina yra nurodyta su metrologine patikra. Skaitiklio montavimo vieneto kaina svyruoja nuo 10 iki 20 Lt. Iš minėtos pažymos akivaizdu, kad Wehrle karšto vandens skaitiklis su montavimo darbais kainuotų nuo 44 iki 54 Lt. Nepaisant to, apskaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, į būtinąsias sąnaudas įtraukta tik 34 Lt (be PVM) skaitiklio kaina, t. y. netgi be jo montavimo darbų būtinųjų sąnaudų, kaip tai numatyta Metodikos 23.1 punkte (apskaitos prietaisų įrengimo sąnaudos). Pažymėtina, jog UAB „Palangos šilumos tinklai“ nurodyta vieno skaitiklio įrengimo kaina objektyviai neatspindi UAB „Litesko“ nurodytos skaitiklio ir jo įrengimo kainos, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Palangos šilumos tinklai“ pateikta skaitiklio ir jo įrengimo kaina gauta remiantis tik apklausos rezultatais. Šiuo atveju neaišku, kokie techniniai reikalavimai/specifikacijos karšto vandens skaitikliams buvo keliami UAB „Palangos šilumos tinklai“ vykdytoje apklausoje. Jokių kitų dokumentų, detalizuojančių šios apklausos specifiką, atsakovas nepateikė. Be kita ko, pažymėtina, jog iš pridedamo UAB „Zenlita“ komercinio pasiūlymo (b. l. 62) matosi, kad už 34 Lt kainą buvo pasiūlytas tik mechaninis vandens skaitiklis Wehrle su galimybe įrengti nuotolinio nuskaitymo modulį (b. l. 63). Siekiant nuskaityti tokio vandens skaitiklio rodmenis nuotoliniu būdu, būtų reikalinga įsigyti ir prie skaitiklių sumontuoti papildomus komponentus, kurie, remiantis komerciniame pasiūlyme nurodyta informacija, kainuotų dar mažiausiai 100 Lt (be PVM); be to, nuotoliniam duomenų nuskaitymui dar būtų reikalinga įrengti ir nuotolinio nuskaitymo įrangą (antenas, imtuvus ir pan.). Visa tai įvertinus, akivaizdu, jog netgi UAB „Palangos šilumos tinklai“ nurodyta mažiausia skaitiklio kaina, norint jį įrengti su nuotoliniu nuskaitymu, būtų didesnė negu pareiškėjo nurodyta 105 Lt (be PVM) vieno elektroninio skaitiklio (kuriame yra įmontuoti vidiniai radijo imtuvai nuotoliniam duomenų perdavimui) su juo įrengimu kaina.

Pareiškėjas karšto vandens skaitiklius įsigyja vykdydamas viešuosius pirkimus Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Byloje pateiktas UAB „Litesko“ ir AB „Axis Industries“ sutarties Nr. LTS 165 priedas „Rangovo pasiūlymas ir kainos“, patvirtinantis, kad UAB „Litesko“ ir AB „Axis Industries“ susitarė dėl elektroninių karšto vandens skaitiklių įrengimo kainos (b. l. 66). Minėtame susitarime nurodyta, kad medžiagų kaina – 170 Lt vienetui (be PVM), darbų kaina – 50 Lt vienetui (be PVM), bendra darbų kaina – 220 Lt vienetui (be PVM). Pažymėtina, jog pareiškėjas vieno skaitiklio su juo įrengimu kainą paskaičiavo 105 Lt (be PVM), t. y. netgi mažesnę, nei pats įsipareigojo sumokėti už šį skaitiklį rangovui AB „Axis Industries“. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas tuo pačiu yra ir šilumos tiekėjas, todėl, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, yra atsakingas ir už teisingą/tikslų per ataskaitinį laikotarpį suvartoto šilumos kiekio daugiabučiuose namuose paskirstymą vartotojams, o viena iš svarbiausių aplinkybių, lemiančių teisingą šilumos paskirstymą (o tuo pačiu ir vartotojams priskaičiuotus mokėjimus), yra savalaikė ir tiksli karšto vandens apskaita. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, karšto vandens tiekėjas turi įsigyti tokius karšto vandens skaitiklius, kurie užtikrintų tiek vartotojų, tiek karšto vandens tiekėjo pagrįstus poreikius.

Pareiškėjo nurodytos išlaidos dėl elektroninių karšto vandens skaitiklių su jų įrengimu/pakeitimu sąnaudos yra realios bei pagrįstos sutartimi. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Palangos miesto savivaldybė karšto vandens skaitiklio ir jo įrengimo kainą nustatė nepagrįstą ir neatitinkančią realių sąnaudų.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendime Nr. I-1120-162/2013 (b. l. 43-48) jau buvo pasisakyta dėl karšto vandens skaitiklių ir jų įrengimo kainos. Nepaisant to, Palangos miesto savivaldybė iš naujo ginčija šių skaitiklių kainą, nepateikdama naujų pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją dėl jos pačios nurodytos skaitiklių kainos, t. y. iš esmės tais pačiais motyvais grindžia skaitiklių kainą (tik šį kartą į jų kainą neįtraukia montavimo darbų sąnaudų), kuriais remtasi ir dėl kurių jau buvo pasisakyta minėtoje administracinėje byloje Nr. I-1120-162/2013. Teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010, 2013 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje AS444-432/2013). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

Palangos miesto savivaldybės taryba, iš naujo priimdama sprendimą tais pačiais argumentais ir neatsižvelgdama į teismo sprendime išdėstytus motyvus, piktnaudžiauja savo teisėtomis galiomis bei tinkamai nevykdo teismų priimtų sprendimų. Atsakovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, jį turi teisę skųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau tokio sprendimo neapskundęs bei jam įsiteisėjus, atsakovas privalo jį tinkamai įvykdyti.

Palangos miesto savivaldybė į atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukė tik 26,82 tūkst. Lt nusidėvėjimą (amortizaciją), nors pareiškėjas nurodė 82,83 tūkst. Lt amortizacijos sąnaudų.

Pareiškėjo ilgalaikio turto amortizacijai skaičiuojamas 8 metų nusidėvėjimo normatyvas sutampa su Teikime dėl sprendimo projekto skaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nurodytu normatyvu. Pareiškėjo atstovės paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, kad UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ ir Palangos miesto savivaldybės atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo palyginime nusidėvėjimas (amortizacija) apskaičiuota skaitiklių skaičių (6311 vnt.) dauginant iš jų kainos (pareiškėjo nurodyta 105 Lt kaina, atsakovo – 34 Lt kaina) bei gautą sumą dalijant iš 8 metų nusidėvėjimo normatyvo. Spręstina, kad nusidėvėjimo sąnaudų skirtumas atsirado dėl to, kad jas apskaičiuojant buvo imama skirtinga vieno skaitiklio kaina.

Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje konstatuota, kad atsakovo vieno skaitiklio su jo įrengimu nustatyta 34 Lt (be PVM) kaina yra nepagrįsta ir neatitinka realias pareiškėjo sąnaudas, todėl atsakovo paskaičiuotas nusidėvėjimas (amortizacija) taip pat tampa nepagrįstas.

Palangos miesto savivaldybė į atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukė tik 1,6 tūkst. apskaitos prietaisų remonto darbų (b. l. 86).

Metodikos 23.1 punkte nurodyta, kad būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, - tai materialinės ir joms prilygintos sąnaudos. Tai mažaverčiai instrumentai ir kitas inventorius, transporto sąnaudos, sąnaudos už kitų įmonių suteiktas apskaitos prietaisų įrengimo, metrologinės patikros, remonto ir kitas paslaugas.

Iš Teikimo dėl sprendimo projekto matyti, kad apskaičiuojant atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, apskaitos prietaisų remonto darbų 1,6 tūkst. Lt sąnaudos apskaičiuotos pagal savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Palangos vandenys“ pateiktą vidutinę apskaitos prietaiso remonto kainą ir sąnaudų skaičiavime priskiriamą 3 procentų sumontuotų karšto vandens apskaitos prietaisų sugedimo dydį.

UAB „Palangos vandenys“ 2012 m. birželio 29 d. sutartyje Nr. SŽ 18-2012 nurodytos šalto geriamojo vandens apskaitos prietaisų (vandens skaitiklių) detalių ir remonto kainos (b. l. 88A). Pastaboje pažymėta, jog nurodytos vandens skaitiklių DN65, DN80, DN100 remonto kainos pagal pateiktą trečiųjų šalių atliktų darbų sąmatą. Vertinant minėtus UAB „Palangos vandenys“ duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog šie duomenys parodo tik šalto vandens skaitiklių DN65, DN80, DN100 remonto kainą, o ne karšto vandens skaitiklių su nuotoliniu nuskaitymu remonto kainą. Karšto vandens skirtingų skaitiklių rūšių (tuo labiau įrengtų su nuotoliniu nuskaitymu) remonto kaina gali skirtis nuo kitos rūšies skaitiklių remonto kainos. Visa tai įvertinusi, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas apskaitos prietaisų remonto darbų kainą apskaičiavo netinkamai, t. y. nesiremdamas objektyviais duomenimis, kurie atspindėtų būtent karšto vandens su nuotoliniu nuskaitymu remonto kainą.

Iš UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ ir Palangos miesto savivaldybės atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo palyginimo matyti, jog Palangos miesto savivaldybė atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinę patikrą įvertino tik 6,31 tūkst. Lt, nors pareiškėjas ją įvertino 55,22 tūkst. Lt suma.

Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (1996 m. liepos 9 d. įstatymas Nr. I-1452, įstatymo redakcija galiojusi 2006 m. spalio 30 d. iki 2014 m. liepos 1 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) reglamentuoja matavimo vienetus, metrologinį laidavimą ir reguliavimą, matavimo priemonių tiekimą rinkai ir jų naudojimą, teisinę metrologinę priežiūrą, fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas su matavimais susijusiose veiklos srityse (1 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šis įstatymas yra taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat įmonių, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse, filialams Lietuvos Respublikoje. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog matavimo priemonės patikra yra kitokia negu matavimo priemonės tipo patvirtinimas procedūra, kuri apima tyrimą bei ženklinimą ir (arba) patikros sertifikato išdavimą ir kuria konstatuojama bei patvirtinama, kad matavimo priemonė atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikros rūšys yra šios: 1) atrankinė patikra – vienarūšių matavimo priemonių partijos patikra, pagrįsta tam tikro statistiškai tinkamo ir atsitiktinai iš identifikuotos partijos paimtų pavyzdžių skaičiaus tyrimo rezultatais; 2) neeilinė patikra – naudojamų matavimo priemonių patikra anksčiau nustatyto termino; 3) periodinė patikra – naudojamos matavimo priemonės patikra laikantis nustatytų terminų; 4) pirminė patikra – pagamintos ar sutaisytos matavimo priemonės pirmoji patikra. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodyta, jog metrologinis patvirtinimas – visuma veiksmų, apimančių kalibravimą ir patikrą, taip pat derinimą, taisymą, pakartotinį kalibravimą ir neeilinę patikrą, įskaitant plombavimą ir ženklinimą, skirtų nustatyti matavimo priemonės metrologinių ir techninių charakteristikų ir jos paskirties bei naudojimo reikalavimų atitiktį. Metrologijos įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad už metrologines paslaugas atsiskaitoma pagal tarp paslaugos teikėjo ir užsakovo sudarytas sutartis.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje teigia, kad vieno karšto vandens skaitiklio metrologinės patikros kaina numatyta 35 Lt (be PVM), t. y. į mokestį įtraukiant visas numatytas apskaitos prietaisų metrologinės patikros sąnaudas..

Iš Teikimo dėl sprendimo projekto matyti, jog atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinei patikrai skiriama 4 Lt (be PVM) skaitikliui pagal savivaldybės kontroliuojamos įmonės UAB „Palangos vandenys“ nurodytą paslaugos kainą, patikrą atliekant kas ketverius metus. Iš UAB „Palangos vandenys“ priedo prie 2012 m. birželio 29 d. sutarties Nr. SŽ 18-2012, kuriame nurodytos šalto geriamojo vandens apskaitos prietaisų patikros kainos, matyti, kad vandens skaitiklio metrologinės patikros kaina su metrologiniu žymeniu Ø15 kainuoja 4 Lt (be PVM) (b. l. 88). Tačiau iš tos pačios sutarties matyti, kad kintant vandens skaitiklio metrologiniam žymeniui, patikros kaina didėja bei didžiausia vieno skaitiklio metrologinės patikros kaina su žymeniu Ø100 nurodyta – 130,57 Lt (be PVM). Iš aptarto rašytinio įrodymo, kuriuo atsakovas įrodinėja metrologinės patikros kainos nustatymo pagrįstumą, akivaizdu, kad kaina skiriasi priklausomai nuo skaitiklių rūšies, jame yra pateiktos šalto geriamojo vandens apskaitos prietaisų patikros kainos, o ne karšto vandens apskaitos prietaiso metrologinės patikros kainos.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodomi viešojo administravimo principai, kuriais vadovaujasi viešojo administravimo subjektai savo veikloje. Vienas iš jų – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais (3 straipsnio 1 punktas). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai (objektyvūs duomenys), argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Šių nuostatų svarba ir viešojo administravimo institucijoms pareiga jų laikytis yra ne kartą konstatuota ne vienoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė ir tai, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. T2-136 priimtas nesiremiant objektyviais duomenimis, t.y. nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

Dėl veiklos plano bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektų

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2014 m. vasario 28 d. raštu Nr. (4.15)-D3-667 kreipėsi į UAB „Litesko“, prašydama atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti pateikti veiklos planą bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektus (diferencijuotas pagal duomenų nuskaitymo būdą), jų pagrindimus ir kitus skaičiavimus, tačiau pareiškėjas prašomų duomenų nepateikė. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, nepateikęs reikalaujamų duomenų ir neturėdamas savivaldybės suderinto apskaitos prietaisų įrengimo plano, nepagrįstai prašo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-136.

Bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „Litesko“, atsakydama į minėtą raštą, 2014 m. kovo 20 d. raštu Nr. (4.15.)D2-1109 informavo Palangos miesto savivaldybės administraciją, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 3 d. sprendimu įpareigojo Palangos miesto savivaldybę iš naujo svarstyti jai pateiktą projektą, o ne bendrovė įpareigota iš naujo pateikti projektą (b. l. 87A).

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartyje Nr. A502-321/2011 konstatavo, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus teismo baigiamuosius aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Jeigu teisė tapatinama su įstatymu ar kitu teisės aktu, tai teisės praktikos požiūriu pirmenybė būtų teikiama ne teisingumui, o teisėtumui. Formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Teisėjų kolegijos nuomone, turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmenybę teikti bendrajai teisės sampratai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-171/2010, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1237/2010). Teismas taip pat konstatavo, kad teismo sprendimui įvykdyti negali būti numatomos papildomos sąlygos, kadangi toks sprendimas neatitiktų jam keliamų teisėtumo reikalavimų.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. I-1120-1620/2013 UAB „Litesko“ skundas buvo patenkintas visiškai, t.y. panaikintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. T2-197 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ bei Palangos miesto savivaldybė iš naujo įpareigota svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti naują sprendimą. Vykdant minėtą teismo sprendimą, atitinkamus veiksmus atlikti buvo įpareigotas atsakovas, todėl argumentas, kad UAB „Litesko“, nepateikusi reikalaujamų duomenų ir neturėdama savivaldybės suderinto apskaitos prietaisų įrengimo plano, nepagrįstai prašo teismo panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-136, laikytinas nepagrįstu.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigojama iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus.

Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos tinkamai nevykdomų teismų sprendimų

Pareiškėjas pabrėžia, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis bei piktybiškai nevykdo teismų priimtų sprendimų, kadangi ginčas tuo pačiu klausimu jau ne kartą buvo išnagrinėtas teismų ir priimti atitinkami teismų sprendimai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčas tarp tų pačių bylos šalių ir iš esmės dėl to pačio ginčo dalyko (dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo) vyksta jau nuo 2010 metų bei yra priimtas ne vienas sprendimas (b. l. 25-48), įpareigojantis Palangos miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje Nr. A146-379/2013 administracinėje byloje yra nurodęs, kad vykdydamas teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis) teismas privalo išspęsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismas negali palikti teisinį ginčą neišspręstu iki galo ir savo formaliu procesiniu sprendimu sukurti terpę naujam šalių ginčui.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Palangos miesto savivaldybės taryba iš naujo priimdama sprendimus neatsižvelgia į teismų sprendimuose išdėstytus motyvus, negerbia teismų sprendimų, mažina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Palangos miesto savivaldybės tarybai dar kartą neatsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus argumentus bei pareiškėjui dar kartą kreipiantis į teismą iš esmės dėl to paties ginčo dalyko (atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo), teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 4 punktu, gali ginčą išspręsti kitu įstatymu nustatytu būdu, t. y. įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą patvirtinti teismo įvertintą (nustatytą) atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Dėl žyminio mokesčio priteisimo

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, jog kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas.

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį ir šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2014 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1452 (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas priimtas pareiškėjo naudai bei į ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, pareiškėjui priteistinas 100 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Litesko“ skundą tenkinti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. T2-136 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimą.

Pareiškėjui UAB „Litesko“ (juridinio asmens kodas 110818317) iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111101343) priteisti 100 Lt (šimtą litų) sumokėto žyminio mokesčio atlyginimą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.