- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- I-93-342/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00743-2010-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- UAB „Litesko“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Remigijaus Armino ir Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Litesko“ atstovui Danieliui Žepnickui, atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovei Eglei Mockienei, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms Renatai Ambrazevičienei ir Vilmai Skinderytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės tarybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010-09-30 sprendimo Nr. T2-276 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Litesko“ skundu (b.l. 4-10) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarnybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T2-276 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“; 2) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimus.
Nurodo, jog UAB „Litesko“ vykdo centralizuotos šilumos energijos tiekimo veiklą. Teigia, jog vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės tarybos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą metodiką, nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukiamos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos. Pagal Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio apskaičiavimo metodikos 17 punktą apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis taikomas, kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui, todėl kol neįrengti prietaisai, karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestis net negali būti pradedamas rinkti.
Nurodo, jog 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 01-278-2009 ji pateikė atsakovei karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą, prašydama atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas nustatant karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį ir suderinant karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planą. Atsakovės sprendimų projektai dėl karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo buvo teikti svarstyti 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. balandžio 29 d., 2010 m. gegužės 27 d., 2010 m. liepos 9 d. posėdžiuose, tačiau sprendimai nebuvo priimti. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 2 d. teikimu, kurį sąlygojo teismo sprendimas įpareigoti patvirtinti karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį, buvo siūloma nustatyti 3,23 Lt be PVM, vartotojui (butui) per mėnesį dydžio karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį. Tačiau 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-276 Palangos miesto savivaldybės taryba karšto vandens aptarnavimo mokestį nustatė 0,73 Lt be PVM vartotojui (butui) per mėnesį, t.y. daugiau kaip 4 kartus mažesnį nei buvo siūlyta savivaldybės administracijos teiktame teikime ir daugiau nei 8 kartus mažesnį nei nurodyta Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikoje. Neatsižvelgiant į minėtos metodikos reikalavimus, atsakovė į nustatomą karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukė tik 56,67 tūkst.Lt išlaidų apskaitos prietaisų metrologinei patikrai, šią sumą klaidingai padalijant ne iš vartotojų skaičiaus (5016), o iš apskaitos prietaisų skaičiaus (6465), nors sprendime nurodyta, jog karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestis nustatomas vartotojui, o ne apskaitos prietaisui.
Mano, jog atsakovė nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, nes nustatant karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokestį, į jį nebuvo įtrauktos nei apskaitos prietaisų įrengimo, nei remonto darbų, kitos (palūkanos už paskolą, kuri bus naudojama apskaitos prietaisams įsigyti ir diegti) sąnaudos, nei palūkanų sąnaudos. Pažymi, jog Palangos mieste iki 2010 m. gegužės 1 d. visi vartotojų butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai priklauso vartotojams, todėl skundžiamo sprendimo 1 punktu nustatant, jog šie apskaitos prietaisai karšto vandens tiekėjo nebus įrengiami, užkertamas kelias tokio mokesčio taikymui ir karšto vandens tiekėjo veiklai Palangos mieste. Prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes juo nustatytas atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, t.y. Energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalims, Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 daliai, 16 straipsnio 4 daliai ir 32 straipsnio 2 daliai, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 3, 17, 20-26 punktams bei teisės principams. Prašo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus – iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir priimti sprendimą.
Pareiškėjos atstovas prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Palangos miesto savivaldybės tarybos atstovė Eglė Mockienė prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu. Atsiliepimuose (b.l. 49-50; 137) nurodyta, jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2010 m. rugsėjo 30 d. posėdyje svarstydama sprendimo projektą „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“, nusprendė sumažinti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį ir patvirtino 0,73 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, motyvuojant tuo, jog apskaitos prietaisas bus tikrinamas vieną kartą per 4 metus ir tai kainuos 35 Lt be PVM. Pažymi, jog tarybos nariai pasiūlę mokesčio dydį, nurodė, jog Taryba neturi teisės priversti gyventojų mokėti už ne jiems nuosavybės teise priklausančius apskaitos prietaisus, kurių kaina įskaičiuojama į minėtą mokestį. Akcentuoja, jog pagal Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-104, 4 ir 17 punktus, nustatytas tik vienintelis atvejis, kada yra taikomas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui, tačiau nėra numatyta alternatyva, kai apskaitos prietaisai įrengti ir jie nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos savininkui.
Trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės prašo tenkinti pareiškėjos skundą, nes patvirtintas sprendimas prieštarauja Atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos III, IV skyriams. Atsiliepime (b.l. 82-84) nurodyta, jog pagal Šilumos ūkio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju esamas tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo-vartojimo ribos vietoje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį privalo nustatyti savivaldybių tarybos. Pažymi, jog pagal Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką, atsikaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį turi sudaryti tik būtinosios sąnaudos, kurios turi užtikrinti tinkamą karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos vykdymą. Nurodo, jog atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis turi užtikrinti karšto vandens tiekėjui pakankamas pajamas, kad šis galėtų vykdyti Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įsipareigojimą daugiabučio namo butuose įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus, juos prižiūrėti ir atlikti patikrą. Akcentuoja, jog Energetikos įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme nurodyta, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, tačiau nenustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio. Nepasisako dėl atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaitinės vertės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).
Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T2-276 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ (b.l. 54), kuriuo nustatytas atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – 0,73 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu sprendimu taip pat nustatyta, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis (toliau – ir mokestis) taikomas, kai apskaitos prietaisai įrengti karšto vandens tiekėjo UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ ir priklauso jam nuosavybės teise. Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2010 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. XI-682 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. liepos 1 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 6 straipsnio 30 punkte nurodyta, kad šilumos ir geriamo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir tvarkymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Paminėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, jog savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos šilumos įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymas Nr. IX-1565, byloje aktuali 2010 m. birželio 1 d. įstatymo Nr. XI-862 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. birželio 5 d., toliau – ir Įstatymas) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų <...>. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip (Įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį pagal Komisijos patvirtintą metodiką nustato savivaldybės taryba. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtino Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodiką (toliau – ir Metodika), kuri nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo principus ir kainodaros reikalavimus. Metodika privaloma visiems Šilumos ūkio įstatymo numatytiems subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (Metodikos 2 punktas). Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis apibrėžiamas kaip mokestis, mokamas už apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas (Metodikos 9 punktas). Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (litais vartotojui per mėnesį už apskaitos prietaisą) veiklos plano vykdymo laikotarpiui nustatyto savivaldybių tarybos (Metodikos 14 punktas). Veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktą ir su savivaldybės institucija suderintą laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, šio plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai. Metodikos 17 punktas nustato sąlygą apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio taikymui – apskaitos prietaisai turi būti įrengti ir nuosavybės teise priklausyti apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui. Apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti savivaldybės institucijai pateikia veiklos planą, apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektą, jo pagrindimą ir kitus skaičiavimams patikrinti reikalingus dokumentus. Skaičiavimai atliekami be PVM (18 punktas). Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis turi būti skelbiamas viešai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jo įsigaliojimo, ir taikomas nuo mėnesio pirmos dienos.
Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos išlaidos energijos išteklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių vartojimas, viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma. Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, jog šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Skaičiuojant apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, įvertinamos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, veiklos sąnaudų dalis ir normatyvinis pelnas (Metodikos 20 punktas). Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (Įstatymo 16 straipsnio 4 dalis). Metodikoje nustatyti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio taikymo du atvejai: 1) vartotojui per mėnesį, 2) už apskaitos prietaisą, tačiau abiem atvejais turi būti apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto pasirinkimas bei savivaldybės institucijos pritarimas. Metodikos 21, 22 punktai aiškiai nustato kiekvieno taikymo atvejo mokesčio apskaičiavimo formules. Kaip jau minėta, į mokesčio kainą abiem atvejais įtraukiamos būtinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudos, kurios nustatomos atsižvelgus į faktines atskaitinio laikotarpio arba planuojamas sąnaudas, veiklos planą ir jas sudaro: 1. materialinės ir jos prilygintos sąnaudos (tai mažaverčiai instrumentai ir kitas inventorius, transporto sąnaudos, sąnaudos už kitų įmonių suteiktas apskaitos prietaisų įrengimo, metrologinės patikros, remonto ir kitas paslaugas); 2. apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos (jos skaičiuojamos nuo apskaitos prietaisų pradinės vertės, taikant ne mažesnį kaip apskaitos prietaisų metrologinės patikros galiojimo metų skaičiaus, nusidėvėjimo normatyvą); 3. darbo užmokesčio sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgiant į šiai veiklai priskirtų darbuotojų skaičių. 4. įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka; 5. palūkanų sąnaudos vertinamos tik už paskolas, paimtas apskaitos prietaisų įsigijimui ir nuotolinei duomenų nuskaitymo sistemai diegti. Jos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas ir (ar) veiklos plane numatytas paimti paskolas. Palūkanų normos dydis ribojamas ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtu paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutiniu palūkanų normos dydžiu (Metodikos 23 punktas). Byloje būtent ir kyla ginčas dėl mokesčio sudėtinių dalių neįtraukimo į kainą, o ne dėl skaitinės mokesčio išraiškos.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išduota Šilumos tiekimo licencija Nr. L4-ŠT-27 (b.l. 14) patvirtina, jog pareiškėja pradėjo šilumos tiekimo inter alia karšto vandens tiekėjo veiklą. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas, vykdydama Įstatymo ir Metodikos nuostatas, 2009 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 01-278-2009 (b.l. 23) atsakovei pateikė mokesčio apskaičiavimo projektą, kartu su mokesčio apskaičiavimo pagrindimu bei karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planu (b.l. 24-25). 2009 m. gruodžio 10 d., 2010 m. sausio 12 d. raštais (b.l. 27, 29) pateikė papildomą informaciją dėl mokesčio nustatymo, tačiau sprendimas buvo priimtas tik 2010 m. rugsėjo 30 d. po Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo adm. byloje Nr. I-666-609/2010, kuriuo atsakovė buvo įpareigota artimiausiame tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (b.l. 66-68). Teikimas dėl sprendimo projekto savivaldybės tarybai buvo pateiktas 2010 m. rugsėjo 2 d. (b.l. 56-57). Sprendimo projektas buvo svarstytas Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komitete (nariai nepritarė), Švietimo, kultūros ir sporto, Statybos ir miesto ūkio (nariai pritarė sprendimo projektui), Ekonomikos ir finansų komitetuose (pritarė su pakeitimu, vietoje „3,23 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, įrašyti 0,73 Lt“ (b.l. 58-61). Iš savivaldybės tarybos posėdžio protokolo (b.l. 52-53) matyti, jog buvo pritarta sprendimo projektui su pakeitimu. Iš pateiktos savivaldybės tarybos sprendimo projekto svarstymo informacijos matyti, jog tokio mokesčio skaitinės vertės pakeitimą sąlygojo tai, jog tarybos nariai nusprendė į mokesčio sudėtį neįtraukti vandens prietaisų įsigijimo sąnaudų, tačiau įtraukti tik patikros sąnaudas, kai patikra bus atliekama tik vieną kartą per 4 metus. Pateiktų skaičiavimų palyginime (b.l. 62) nurodyta, jog savivaldybės administracija paskaičiavo mokesčio dydį 3,23 Lt, kai pareiškėjos paskaičiuotą mokestį sudaro 5,91 Lt. Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovės teismo posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė, nustatydama būtent tokio dydžio mokestį 0,73 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, nesilaikė Metodikos III, IV skyrių reikalavimų. Faktinę aplinkybę, jog mokestis buvo paskaičiuotas ne pagal Metodiką, patvirtino ir atsakovės atstovė, teigdama, jog savivaldybės taryba negali nustatyti gyventojams tokio dydžio mokesčio, į kainą įtraukiant minėtų prietaisų įsigijimo sąnaudų, kai prietaisai nuosavybės teise priklausys šilumos tiekėjui. Aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog Palangos miesto savivaldybės taryba, skaičiuodama mokestį, nesilaikė Metodikoje nurodytų reikalavimų, t.y. į mokestį neįtraukė privalomų įtraukti būtinųjų apskaitos prietaisų aptarnavimo sąnaudų vidinių elementų, t.y. apskaitos prietaisų įrengimo, remonto darbų sąnaudų, palūkanų už paskolą, kuri bus naudojama apskaitos prietaisams įsigyti ir diegti, sąnaudų, o apskaičiuotas sąnaudas už prietaisų patikrą padalijo ne iš vartotojų skaičiaus, bet iš apskaitos prietaisų skaičiaus, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjos skundas tenkintinas, ginčijamas sprendimas naikintinas ir Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigotina iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą remiantis teisiniu reglamentavimu bei priimti atitinkamus sprendimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjos UAB „Litesko“ skundą patenkinti.
Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T2-276 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“.
Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybą iš naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektą ir jo pagrindimą bei priimti sprendimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.