Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo viešosios įstaigos „Kinijos ir Lietuvos informacinis centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo viešosios įstaigos „Kinijos ir Lietuvos informacinis centras“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-995-479/2015, pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui viešajai įstaigai „Kinijos ir Lietuvos informacinis centras“ iškėlimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal įstatymą ir teismų praktiką, asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.; CPK 5 str. 1 d.), tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013, 2010 kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2010).

Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 str.1 d.). Vadovaujantis CPK 335 straipsniu, atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo teismo nutarties priėmimo dienos, o jeigu skundžiama teismo nutartis priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo teismo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Taigi, praleidus procesinį terminą, išnyksta teisė paduoti atskirąjį skundą (CPK 75 str. 1 d.), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (nagrinėjamu atveju turėtų būti paduodamas atskirasis skundas), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 str. 1 d., 3 d.).

Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apygardos teismas žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo pareiškimą dėl VšĮ „Kinijos ir Lietuvos informacinio centro“ bankroto bylos iškėlimo ir 2015 m. rugpjūčio 11 d. priėmė bei paskelbė nutartį, kuria atsakovui iškėlė bankroto bylą. Kadangi nutartis buvo paskelbta žodinio proceso tvarka, tai paskutinė nutarties apskundimo diena yra 2015 m. rugpjūčio 18 d. (CPK 335 str. 1 d.).

Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad nors teismo nutartis buvo priimta 2015 m. rugpjūčio 11 d., tačiau pats atsakovas nutartį gavo tik 2015 m. rugpjūčio 24 d., todėl 2015 m. rugpjūčio 25 d. pateikdamas prašymą dėl skundo priėmimo ir patį atskirąjį skundą, atsakovas laikė, jog skundas yra paduotas laiku, nepraleidus įstatyme nustatyto termino. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apelianto nuomone ir remdamasis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis konstatuoja, kad teismo posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, įvyko 2015 m. rugpjūčio 7 d., kuriame dalyvavo ir atsakovo atstovė advokatė V. S.. Teismui išnagrinėjus bylą, šalys buvo informuotos, kad teismo procesinio sprendimo priėmimas atidedamas 2015 m. rugpjūčio 11 d. 15 val. Į procesinio sprendimo paskelbimą nei viena iš šalių neatvyko, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovė dalyvavo 2015 m. rugpjūčio 7 d. vykusiame teismo posėdyje, ji žinojo apie procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo laiką ir turėjo pareigą domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Kadangi teismo posėdis dėl bankroto bylos iškėlimo vyko žodinio proceso tvarka, priimta teismo nutartis byloje dalyvavusiems asmenims nėra siunčiama (CPK 292 str.), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad paskelbtoji nutartis 2015 m. rugpjūčio 11 d. 17 val. 16 min. buvo prisegta Liteko sistemoje, o atsakovo advokatei 2015 m. rugpjūčio 12 d. dar buvo išsiųsta per EPP. Pažymėtina, kad ši byla yra elektroninė ir byloje dalyvaujantys asmenys: tiek atskirąjį skundą padavęs atstovas direktorius A. J., tiek advokatė V. S., yra EPP vartotojai, todėl su teismo nutartimi jie galėjo susipažinti jungdamiesi per EPP sistemą. Iš bylos duomenų ir matyti, kad atsakovo advokatei nutartis buvo siųsta. Aplinkybė, jog nei apeliantas, nei jo atstovas nebuvo atvykę į priimtos nutarties paskelbimą, nėra laikoma pateisinama ir svarbia priežastimi laikyti, kad atnaujinti praleistą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kitų svarbių priežasčių skundžiamai nutarčiai panaikinti apeliantas nenurodė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai ir bylos faktiniai duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumo. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog teismas nevertino atsakovo prašymo dėl atskirojo skundo padavimo termino įvertinimo priežasčių, nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas savo išvadą nepriimti atskirojo skundo motyvavo faktu, jog nutartis buvo priimta ne rašytinio, o žodinio proceso tvarka, ir nutartyje buvo aiškiai nurodyta apskundimo tvarka, kuri atitinka ir įstatymo reikalavimus. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą elektronine forma, nepadarė jokių procesinės teisės normų pažeidimų tiek priimant ir paskelbiant nutartį, tiek jos kopiją siunčiant atsakovui atstovavusiam profesionaliam teisininkui, žinančiam žodinio bylos nagrinėjimo metu priimto procesinio sprendimo paskelbimo, kopijos gavimo (kartu ir prisijungimo prie EPP galimybe), apskundimo tvarką ir teisines pasekmes, todėl aplinkybė, jog nutartis buvo atsakovo gauta tik 2015 m. rugpjūčio 24 d. per EPP, atmestina kaip nepagrįsta.

Nors apeliantas skunde nurodė, kad yra pagrindas abejoti skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo šališkumu, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti priimtos nutarties teisėtumu bei teisėjo nešališkumu. Apeliantas teisėjo nešališkumu suabejojo dėl to, kad priimdamas skundžiamą nutartį, teismas nurodė, jog atsakovas neprašė teismo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, nors apeliantas tokį prašymą buvo pateikęs. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šis apelianto argumentas neturi esminės reikšmės, nes vadovaudamasis CPK 78 straipsnio 1 dalimi teismas gali atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, jeigu nustato, jog terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi atskirojo skundo praleidimo priežastys (jog apeliantas apie skundžiamą nutartį sužinojo tik 2015 m. rugpjūčio 24 d.) nelaikytinos svarbiomis, nėra ir pagrindo teismui atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nenagrinėja atskirojo skundo argumentų, kurie yra susiję su bankroto bylos iškėlimo teisėtumo klausimu. Šioje byloje nagrinėjimas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apelianto argumentų, susijusių su pačiu įmonės bankroto bylos iškėlimo teisėtumu, nes tai nėra šios apeliacijos dalykas.

Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335 - 339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.