- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- I-2049-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00308-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019-04-01 reorganizacijos – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 1–11, kurį vėliau patikslino (b. l. 139–142) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) (nuo 2019-04-01 Lukiškių TI-K kaip juridinio asmens teise ir pareigas perėmė Vilniaus pataisos namai), priteisti 8 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo laikymą netinkamomis kalinimo sąlygomis.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–11) nurodė, kad buvo laikomas Lukiškių TIK-K laikotarpiu nuo 2016-03-27 iki 2018-10-17, patikslintu skundu (b. l. 139–142) prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016-02-12 iki 2018-10-17. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose nuolat trūkdavo laisvo ploto, nes buvo laikomas kamerose dviese su dar vienu asmeniu. Visose kamerose medinės grindys išpuvusios, sienų dažai nutrupėję, po kriaukle bei palei grindis buvo pelėsio požymiai. Ilgą laiką buvo laikomas kameroje Nr. 76, kurioje lyjant lietui, per stogą į kamerą tekėdavo vanduo. 2018 m. minėtoje kameroje buvo atliktas remontas, tačiau stogo danga nebuvo sutvarkyta. Teigia ne kartą prašęs, kad sutvarkytų, tačiau tik po kreipimosi į valstybines įstaigas buvo imtasi veiksmų pašalinti problemą. Todėl ilgą laiką kameroje Nr. 76 buvo šalta, drėgna, pelydavo rūbai, pareiškėjas dėl to patyrė didelius nepatogumus. Taip pat teigia, kad iki 2018 m. pradžios kamerose nebuvo įrengti iškvietimo mygtukai, pareigūnus tekdavo kviestis daužant šaukštu į duris. Tualetai atitverti tik 1,5 m aukščio sienele, todėl pareiškėjas visada buvo matomas kito kameroje esančio nuteistojo, o užuolaida neapsaugodavo nuo į kamerą įeinančių pareigūnų akių. Karantino laikotarpiu (nuo 2018-02-05 iki 2018-03-09) nebuvo taikomi jokie užsiėmimai, išskyrus pasivaikščiojimas 1 val. 30 min., o likusias 22 val. 30 min. teko praleisti kameroje, kartą į savaitę išvesdavo nusimaudyti iki 15 min. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, jautėsi pažemintas, kankinamas. Pažymėjo, kad pažeidimai buvo ne trumpalaikio o nuolatinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 29–34) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis, kuriose kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju. Atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą (b. l. 121–124) patikslino, kuriose kamerose, kokiais laikotarpiais ir su kiek asmenų pareiškėjas buvo laikomas.
Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-04-11 d. įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Pažymėjo, kad pareiškėjui tekęs plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko vienam asmeniui tenkančio ploto gyvenamojoje kameroje nustatytą reikalavimą. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad masiniai renginiai, išvedimai į socialinės reabilitacijos priemones, išvedimai mokyklą ir pan. nėra organizuojami karantino laikotarpiu, nes karantinas pagal savo pobūdį yra specialus laikinas režimas bei su juo susijusios sanitarinio pobūdžio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobūdžio ligų, kuriomis gali užsikrėsti įstaigoje laikomi asmenys, įstaigos pareigūnai ir (arba) darbuotojai bei kiti asmenys.
Paaiškino, kad smulkūs Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių ir dušinių patalpų remonto darbai (pvz., pakeičiama perdegusi lemputė, suplyšusi užuolaida, užglaistomos sienos ir pan.) atliekami nedelsiant. Kiti remonto darbai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus, o Lietuvos Respublikos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto nenumato. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos 1,6 m aukščio pertvaros.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Pažymėjo, kad neretai suimtieji ir nuteistieji šią įrangą piktybiškai niokoja.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus. Kameros įrengtos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Kamerose įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Taip pat pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai bendro pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo, laikotarpiu nuo 2016-02-12 iki 2018-10-17 (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos (b. l. 121–122, 125–126) nustatyta, kad pareiškėjas 2016-02-12 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, kurios plotas 7,31 kv. m (3 asmenys kameroje). Laikotarpiu nuo 2016-02-13 iki 2016-02-14 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m (3 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-02-15 iki 2016-02-17 perkeltas į kamerą Nr. 284, kurios plotas 7,15 kv. m (2 dienas – 3 asmenys ir 1 dieną – 2 asmenys), 2016-02-18 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
2016-03-01 pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, kurios plotas 7,31 kv. m (1 asmuo) ir joje laikytas iki 2016-03-02, 2016-03-03 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Pareiškėjas 2016-03-22 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m, ir joje laikytas iki 2016-03-25 (3 dienas – 2 asmenys, 1 dieną – 4 asmenys). Laikotarpiu nuo 2016-03-26 iki 2016-04-08 perkeltas į kamerą Nr. 219, kurios plotas 6,90 kv. m (1 asmuo), laikotarpiu nuo 2016-04-09 iki 2016-05-29 apgyvendintas kameroje Nr. 93, kurios plotas 7,94 kv. m (39 dienas – 2 asmenys, o 12 dienų – 1 asmuo), laikotarpiu nuo 2016-05-30 iki 2016-08-22 perkeltas į kamerą Nr. 83, kurios plotas 7,94 kv. m (1 dieną – 1 asmuo, likusį laiką – 2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-08-23 iki 2016-08-29 perkeltas į kamerą Nr. 78, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys), laikotarpiu nuo 2016-08-30 iki 2016-12-05 perkeltas į kamerą Nr. 76, kurios plotas 7,52 kv. m (74 dienas – 1 asmuo, 24 dienas – 2 asmenys), 2016-12-06 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
2016-12-09 pareiškėjas dar kartą atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 76, kurios plotas 7,52 kv. m (1 asmuo) ir joje laikytas iki 2016-12-27, laikotarpiu nuo 2016-12-28 iki 2017-01-23 perkeltas į kamerą Nr. 83, kurios plotas 7,94 kv. m (2 asmenys), laikotarpiu nuo 2017-01-24 iki 2018-03-05 apgyvendintas kameroje Nr. 76, kurios plotas 7,52 kv. m (66 dienas – 1 asmuo, 213 dienų – 2 asmenys), 2018-03-06 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
2018-03-08 pareiškėjas atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m (1 asmuo), laikotarpiu nuo 2018-03-10 iki 2018-10-16 apgyvendintas kameroje Nr. 76, kurios plotas 7,52 kv. m (45 dienas – 1 asmuo, likusį laiką – 2 asmenys), 2018-10-17 išvyko į Marijampolės pataisos namus.
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunktis, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje nurodoma, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tokiu atveju, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-252/2017 ir kt.).
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame asmens laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygas nustatančiame akte nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017 ir kt.).
Vadovaujantis EŽTT ir LVAT praktika, nustatant, ar pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidus minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, normą, ir kiek laiko tai truko, pirmiausia vertinamas bendras kameros plotas ir toje kameroje laikomų nuteistųjų skaičius.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas laikotarpiu į Lukiškių TI- buvo atvykęs penkis kartus laikotarpiais nuo 2016-02-12 iki 2016-02-18, nuo 2016-03-01 iki 2016-03-03, nuo 2016-03-22 iki 2016-12-06, nuo 2016-12-09 iki 2018-03-06 ir nuo 2018-03-08 iki 2018-10-17.
Įvertinus Lukiškių TI-K nurodytus kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių, darytina išvada, kad pareiškėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma laikotarpiais nuo 2016-03-01 iki 2016-03-03, nuo 2016-12-09 iki 2018-03-06 ir nuo 2018-03-08 iki2018-10-17 nebuvo pažeista, nes kamerose Nr. 109, Nr. 76, Nr. 83 ir Nr. 123, pareiškėjui skirtingais laikotarpiais teko nuo 3,94 kv. m iki 7,52 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Be to, kaip nurodyta atsakovės atstovo atsiliepime, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pareiškėjas savo skunde nenurodė, kad jam buvo apribota teisė pasinaudoti šiomis veiklomis, išskyrus karantino laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo nėra, atitinkamai nėra pagrindo atskirai vertinti sanitarinio mazgo ir baldais užimamą plotą.
Tačiau vertinant laikotarpį nuo 2016-02-12 iki 2016-02-18, konstatuotina, kad pareiškėjui 2016-02-12 atvykus į Lukiškių TI-K ir jį uždarius į kamerą Nr. 124, kurios plotas 7,31 kv. m, su dar 2 asmenimis (viso su pareiškėju 3 asmenys), minimali vienam asmeniui turinti tekti ploto norma nebuvo užtikrinta 1 dieną, nes minėtoje kameroje pareiškėjui teko tik 2,44 kv. m. Minimali vienam asmeniui turinti ploto norma taip pat buvo pažeista 2 dienas laikant pareiškėją kameroje Nr. 283, kurios plotas 7,69 kv. m, su dar dviem asmenimis (pareiškėjui teko tik 2,56 kv. m) ir 3 dienas kameroje Nr. 284, kurios plotas 7,15 kv. m, su dar 1-2 asmenimis (pareiškėjui 2 dienas teko tik 2,38 kv. m ir 1 dieną – 3,56 kv. m). Įvertinus tai, kad kamerose Nr. 124, Nr. 283 ir Nr. 284 esanti sanitarinio mazgo patalpa užima apie 0,7 kv. m (b. l. 43), pareiškėjui tekęs plotas šioje kameroje buvo dar mažesnis.
Teismui vertinant laikotarpį nuo 2016-03-22 iki 2016-12-06, konstatuotina, kad pareiškėją laikant kamerose Nr. 219, Nr. 93, Nr. 83, 78 ir Nr. 76, pareiškėjo atžvilgiu minimali ploto, tenkančio vienam asmeniui, norma nebuvo pažeista, nes pareiškėjui skirtingais laikotarpiais šiose kamerose teko nuo 3,97 kv. m iki 7,94 kv. m, t. y. visose minėtose kamerose pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m. Tačiau pareiškėją laikant kameroje Nr. 123, kurios plotas 7,42 kv. m, minimali viena asmeniui tenkanti ploto norma pareiškėjo atžvilgiu 1 dieną nebuvo užtikrinta, kadangi šioje kameroje 2016-03-24 pareiškėjui teko tik 1,86 kv. m.
Dėl privatumo užtikrinimo
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, nes tualetai kamerose atitverti tik 1,5 m aukščio sienele, todėl pareiškėjas visada buvo matomas kito kameroje esančio nuteistojo, o užuolaida neapsaugodavo nuo į kamerą įeinančių pareigūnų akių.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016-01-28). Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal EŽTT praktiką, privatumas naudojantis tualetu, tam tikrose bylose buvo priskiriamas prie teisių minimumo, kuris turi būti suteikiamas kalinamiesiems, taip pat šios teisės atėmimas buvo laikomas svarbiu elementu, pateisinančiu išvadą, kad kalinimo sąlygos prilygo žeminančiam elgesiui, pažeidžiančiam Konvencijos 3 straipsnį (žr., pvz., 2002 m. liepos 15 d sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99), 99 p.; 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95), 73–75 p.). EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. EŽTT yra priminęs, kad pagal Europos komitetą prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (CPT), sanitarinė zona, kuri yra tik iš dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo (CPT/Inf (2012) 13, 78 p. ir Bendrasis pranešimas [SPT/Inf (92) 3], 49 p.).
Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 42–43) nurodoma, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,7 kv. m. Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – PĮĮET) 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga”.
Minėtame pranešime nurodoma, kad Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: gyvenamosiose kamerose Nr. 386 – Nr. 395 (2012 m.); Nr. 252 – Nr. 257 (2013 m.); Nr. 406 – Nr. 417 (2015 m.), Nr. 418 – Nr. 426 (2016 m.). Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Nuo 2016 m. gruodžio iki 2017 m. kovo kamerose buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse.
LVAT praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei vertinama, kad tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-539-520/2018, 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-767-756/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1730-858/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, ir kt.).
Pažymėtina, kad LVAT, vertindamas sanitarinių mazgų įrengimą privatumo aspektu, laikosi praktikos, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.).
Kaip nustatyta iš Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 42–43) pateiktų duomenų, Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos, kurios visiškai uždengia matomumą iš kamerų vidus ir nuo apžiūros langelių duryse. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodyta LVAT praktika, tokį sanitarinio mazgo įrengimą laiko tinkamu, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimo, naudojantis užuolaida nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra pagrindo konstatuoti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad iki 2016 m. gruodžio mėn. užuolaidų gyvenamosiose kamerose nebuvo, teismas toliau vertina galimą pareiškėjo teisių pažeidimą privatumo aspektu ankstesniais laikotarpiais.
Pareiškėjas skirtingais laikotarpiais iki 2016-12-01 kamerose Nr. 109, Nr. 219, Nr. 93, Nr. 83, Nr. 78 ir Nr. 76 103 dienas buvo laikomas vienas, tačiau sanitariniam mazge nesant pakabintos užtraukiamos užuolaidos, konstatuotina, kad nuo prižiūrėtojų, galinčių žiūrėti per kameros duryse esantį langelį arba atidarančių duris, privatumas pareiškėjui nebuvo užtikrintas, todėl pareiškėjas galėjo patirti nepatogumų. Likusį laiką (164 dienas) pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ne tik nuo prižiūrėtojų akių, tačiau ir nuo kamerų viduje esančių kitų nuteistųjų, kadangi pareiškėjas skirtingais laikotarpiais iki 2016-12-01 kamerose Nr. 124, Nr. 283, Nr. 284, Nr. 123, Nr. 93, Nr. 83, Nr. 78 ir Nr. 76 buvo laikomas su mažiausiai dar vienu asmeniu.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui net 267 dienas nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu.
Dėl higienos normų
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Teigia, kad kameroje Nr. 76 lietingu laikotarpiu vanduo per stogą tekėdavo į kamerą, todėl ilgą laiką kameroje Nr. 76 buvo šalta, drėgna, pelydavo rūbai.
Ginčo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – HN 134:2015), 16 punktas nustatė, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.
Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 124, Nr. 283, Nr. 284, Nr. 109, Nr. 123, Nr. 219, Nr. 93, Nr. 83, Nr. 78, Nr. 76.
Atsakovės atstovas pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2017-03-27 ir 2017-03-28 patikrinimo aktus (b. l. 63–65; 67–69), kurie surašyti 2017-03-23–2017-03-27 laikotarpiu ir 2017-03-16–2017-03-27 laikotarpiu atlikus patikrinimus kameroje Nr. 123, tačiau pareiškėjas šioje kameroje laikytas nuo 2016-03-22 iki 2016-03-25 ir 2018-03-08, taigi NVSC patikrinimai kameroje Nr. 123 atlikti ne pareiškėjo laikymo joje ar šiam laikotarpiui artimu laikotarpiu.
Remiantis NVSC 2016-07-11 patikrinimo aktu (b. l. 47–49), patikrinimo, atlikto 2016-07-05–2016-07-08 laikotarpiu, metu, kameroje Nr. 124, į kurią atvykęs pareiškėjas buvo uždarytas 2016-02-12, kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016-03-22–2016-03-25, kameroje Nr. 219, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016-03-26–2016-04-08 higienos normų pažeidimų nenustatyta. Šiame akte nurodoma, kad patikrinimo metu kamerose Nr. 123, Nr. 124, Nr. 219 ant lubų ir sienų pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 123 buvo 57 proc., kameroje Nr. 124 – 56 proc., kameroje Nr. 219 – 57 proc., tai atitiko HN 134:2015 39 punkto reikalavimą, kur nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. reikalavimą.
Pareiškėjas skunde akcentavo, kad kameroje Nr. 76 lietingu laikotarpiu vanduo per stogą tekėdavo į kamerą, todėl ilgą laiką šioje kameroje buvo šalta, drėgna, pelydavo rūbai. Nurodė, kad kameros neremontuotos dešimtį ar daugiau metų.
Kaip jau nustatyta, pareiškėjas kameroje Nr. 76 buvo laikomas nuo laikotarpiais nuo 2016-08-31 iki 2016-12-06, nuo 2016-12-10 iki 2016-12-27, nuo 2017-01-24 iki 2018-03-05 ir nuo 2018-03-09 iki 2018-10-16.
Remiantis į bylą pateiktais dokumentais, pareiškėjas su 2017-09-11 pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių (toliau – Kontrolierius) (b. l. 90–91), teigdamas, kad kameroje Nr. 76 yra laikomas jau daugiau nei metus, lietingu metu per lubas ir sienas bėga vanduo, sienos nuolat drėgnos, pelija, nors kamera po remonto. Kontrolierius šį pareiškėjo skundą persiuntė NSCV nagrinėti pagal kompetenciją (b. l. 88–89), šis atliko patikrinimą, kurio rezultatus užfiksavo patikrinimo akte (b. l. 61–62), o pareiškėjo skundą dalyje dėl darbuotojų veiksmų ar neveikimo, neūkiškumo, lėšų panaudojimo bei remonto darbų reikalingumo persiuntė nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 15, 87), kuris pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Lukiškių TI-K (b. l. 86). NVSC 2017-09-21 – 2017-09-28 atlikusi patikrinimą kameroje Nr. 76, patikrinimo rezultatus užfiksavo 2017-10-02 patikrinimo akte (b. l. 61–62), kuriame nurodyta, kad išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 54,1 proc., kameroje ant sienų vizualiai matomų pelėsių požymių nenustatyta. Lukiškių TI-K 2017-11-03 raštu (b. l. 13, 85) pareiškėją informavo, kad stogas virš gyvenamosios kameros Nr. 76 sutvarkytas rugsėjo mėnesį, o kameros Nr. 76 patikrinimo, atlikto 2017-09-21 metu, NVSC specialistai neužfiksavo higienos normų pažeidimų. Be to, pareiškėjo su skundu pateiktame kitam nuteistajam adresuotame Lukiškių TI-K2017-07-21 rašte (b. l. 12), Lukiškių TI-K paaiškino, kad 2017-06-29 Vilniuje buvo smarki liūtis, mieste susidarė ekstremali situacija, todėl lietaus nuotekų sistema vandeniui pašalinti nuo stogo paviršiaus buvo perpildyta dideliu kritulių kiekiu (lietaus vandens) ir susidarė ekstremali situacija, kai vanduo pradėjo sunktis į patalpą. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad Ūkio skyriaus vedėjui apžiūrėjus kamerą Nr. 76 konstatuota, kad kamera tvarkinga ir atitinka teisės aktų reikalavimus bei pažymėta, kad I-ojo korpuso stogo probleminės vietos yra sutvarkytos, o I-ojo korpuso stogo remontas perspektyvoje yra planuojamas. Aplinkybę, kad remontas kameroje Nr. 76 buvo atliktas 202015 m ir 2017 m. patvirtina į bylą pateiktas Lukiškių TI-K Turto valdymo skyriaus pranešime (b. l. 42–43) esantys duomenys. Taigi pareiškėjo skundo teiginiai dėl kameroje Nr. 76 buvusio pelėsio, nuolatinio vandens per stogą ir sienas tekėjimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl iškvietimo mygtuko
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas saugumas, nes iki 2018 m. pradžios kamerose nebuvo įrengti iškvietimo mygtukai, pareigūnus tekdavo kviestis daužant šaukštu į duris.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau į bylą nepateikė duomenų, patvirtinančių nuo kada iškvietimo sistema yra įrengta. Kita vertus, net jeigu signalizacijos mygtukas nebūtų įrengtas ar būtų neveikiantis, tokios faktinės aplinkybės konstatavimas savaime nesuponuotų pareiškėjo patirtos žalos.
Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą. Argumentų dėl konkrečiu atveju padarytos žalos pareiškėjui nepateikus, šie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018).
Šiuo atveju itin reikšminga tai, kad pareiškėjas nenurodė, kokiu aspektu aliarminės signalizacijos neįrengimas jam sukėlė žalą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku ar dėl to patyręs kitokių didesnių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti iškvietimo sistemos mygtuku. Taip pat bylą nėra pateikta jokių pareiškėjo nusiskundimų susijusių su signalizacijos mygtuko įrengimu ar jo suremontavimu.
Dėl pareiškėjo užimtumo karantino metu
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K karantino laikotarpiu (nuo 2018-02-05 iki 2018-03-09) nebuvo taikomi jokie užsiėmimai, išskyrus pasivaikščiojimas 1 val. 30 min., o likusias 22 val. 30 min. teko praleisti kameroje, kartą į savaitę išvesdavo nusimaudyti iki 15 min.
Atsakovės atstovas nepaneigė, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu įstaigoje buvo taikomas specialus karantino režimas, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėju. Tačiau teismas sutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, kad nes karantinas pagal savo pobūdį yra specialus laikinas režimas bei su juo susijusios sanitarinio pobūdžio priemonės, skirtos apsaugai nuo epideminio pobūdžio ligų, kuriomis gali užsikrėsti įstaigoje laikomi asmenys, įstaigos pareigūnai ir (arba) darbuotojai bei kiti asmenys, todėl karantino metu nėra organizuojami masiniai renginiai, išvedimai į socialinės reabilitacijos priemones. Be to, pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokioje veikloje ar kokiuose renginiuose pareiškėjas norėjo dalyvauti. Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų išreiškęs prašymą dalyvauti konkrečioje veikloje ar konkrečiuose renginiuose taip pat nėra. Nėra ir duomenų, pagrindžiančių, kad Lukiškių TI-K administracija atsisakė tokius prašymus tenkinti. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti 8 450 Eur neturtinei žalai atlyginti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką ar neveikimą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų nepatogumų. LVAT nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas jau nustatė, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, susijusių su ploto normos reikalavimo užtikrinimu (7 dienas) ir neužtikrino pareiškėjui privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais (267 dienas), todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas skunde prašo priteisti 8 450 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 8 450 Eur suma. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo tęstinumą, į laikotarpį, kai pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui kameroje tenkanti nustatyta ploto norma (7 dienos), kai nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu (267 dienos), į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurie sukėlė dvasines kančias, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 400 Eur.
Teismas taip pat pažymi, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. A. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinio asmens Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimo teisių ir pareigų perėmėjos), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.