- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- e2-742-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00381-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- V. F.
- Kategorijos
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2846-912/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos ieškinį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti, kokį turtą teisėja Svetlana Panina užgyveno Lietuvoje nuo 2008 m. iki dabar ir leisti ieškovei tuo turtu naudotis arba priteisti iš jos ieškovės daiktų sumos ekvivalentą eurais; 2) už teisėjos tyčinį nekompetentingumą atlyginti ieškovei tą sumą, kuria ministerija aprūpino teisėją per 12 metų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 16 nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti ir jį grąžino.
3. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu, nustatė, kad ieškovė neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, padrikai nurodo suteiktų paslaugų ir atliktų darbų vertes, turto pagerinimo išlaidas. Iš pateikto dokumento neaiški pareikšto reikalavimo suma, patirtos žalos dydis bei kokį moralinį nuostolį patyrė ieškovė. Dėl to teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Pareiškėja V. F. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinį nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinį procesą reglamentuojančius teisės aktus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl ieškinio priėmimo
6. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos ieškinį Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl leidimo naudotis svetimu turtu.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. CPK 111 straipsnis ir 135 straipsnis nustato bendruosius reikalavimus procesinių dokumentų turiniui ir formai bei specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, padrikai nurodė suteiktų paslaugų ir atliktų darbų vertes, turto pagerinimo išlaidas. Taip pat neaiški pareikšto ieškinio suma, patirtos žalos dydis bei kokią žalą patyrė ieškovė. Todėl pareikštas ieškinys neatitinka CPK 111, 135 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovė, teikdama tokio turinio ieškinį, piktnaudžiavo subjektinėmis teisėmis, todėl netikslinga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.
9. Reikalavimai ieškiniui nustatyti CPK 111 straipsnyje ir 135 straipsnyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-219/2019). Ieškinyje, be kita ko, turi būti aiškiai, tiksliai ir konkrečiai nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019). Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą siejama tik su įstatymo saugomais teisėtais interesais.
10. Iš pareiškėjos pateikto ieškinio turinio nėra aišku, kokio konkrečiai savo subjektinių teisių gynybos būdo pareiškėja siekia ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis grindžiamas reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja ieškinyje neaiškiai suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą, neaiškiai nurodė suteiktų paslaugų ir atliktų darbų vertes, turto pagerinimo išlaidas. Taip pat neaiški pareikšto ieškinio suma, patirtos žalos dydis bei kokią žalą patyrė pareiškėja. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos pateiktas ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų ir tokio ieškinio pareiškimas laikytinas piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.