- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- eI2-3180-983/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09004-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Gediminas Užubalis, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. S. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. S. pateikė teismui skundą, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-11170 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą“; 2) įpareigoti VSDFV pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.
Skunde nurodo, jog 2023 m. liepos 14 d. kreipėsi į atsakovę dėl senatvės pensijos perskaičiavimo nuo 2010 metų iki 2011 metų, pagal nuo 1993 m. spalio 15 d. galiojusių įstatymų nuostatas, t. y. nurodė, kad jos pensija 2010-2011 m. laikotarpiu buvo sumažinta, todėl prašė paaiškinti, kodėl VSDFV Marijampolės skyriaus 2020 m. gruodžio 14 d. pažymoje Nr. KA_PRI-3548 (toliau – ir Pažyma) apie asmeniui išmokėtas išmokas jos pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo sumažinta 23 litais ir 52 centais per mėnesį, t. y. viso sumažinta šiuo laikotarpiu 564 litais ir 48 centais (163,48 Eur). Pareiškime atsakovei nurodė, kad jos senatvės pensija jai paskirta nuo 1993 m. spalio 15 d. pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo nuostatas ir yra neterminuota.
Pareiškėja teigia, kad 2021 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas vertindamas aplinkybes dėl pareiškėjos skundo nebuvo susipažinęs su VSDFV Pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas. Pažymi, jog atsakovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2023 m. liepos 14 d. pareiškimą kaip pakartotinį, nurodydama, kad 2023 m. liepos 14 d. pareiškime pareiškėja naujų aplinkybių ir papildomų argumentų, susijusių su senatvės pensijos perskaičiavimu nenurodė. Tačiau buvo priešingai – pareiškėja 2023 m. liepos 14 d. teikdama pareiškimą atsakovei pateikė ir naujus įrodymus – VSDFV Pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas.
Tvirtina, jog 2023 m. rugpjūčio 2 d. pateikė papildomą prašymą atsakovei, nurodydama, kad 2010-2011 m. jai nepagrįstai buvo sumažinta pensija, tačiau atsakovė nepateikė priežasčių, kodėl buvo sumažinta pensija. Atsakovė argumentuodama tuo, kad nėra pateikta naujų faktinių duomenų, ginčijamu Sprendimu dar kartą atsisakė nagrinėti 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą, kaip pakartotinį.
Pažymi, jog Sprendime atsakovė nepagrindė atsisakymo nagrinėti prašymą teisės aktais, todėl toks atsisakymas yra neteisėtas. Nurodo, kad Sprendime teikiama atsakovės informacija neatitinka prašymo turinio. Teigia, kad atsakovė nesilaikė informacijos išsamumo principo ir nuslėpė, kad 2010-2011 metais vyko pensijų sumažinimas dėl 2010-2011 m. periodo situacijos, kuomet pensijų sumažinimas vyko dėl ypatingosios padėties šalyje, o vėliau buvo numatytas pensijų kompensavimo mechanizmas, pagal kurį turėjo būti kompensuota sumažinta pensija, atitinkamai peržiūrėta susijusi indeksacija Laikinojo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kompensavimo įstatymo pagrindu.
Mano, kad būtina įvertinti tai, kad pagal atsakovės pateiktus duomenis nėra nei paneigimų nei patvirtinimų, kad pensijos kompensuojamosios dalies išmokėjimas pareiškėjai būtų pradėtas ar nutrauktas. Be to, nėra duomenų, kad būtų priimtas kitas sprendimas dėl išmokėtos ar neišmokėtos pensijos kompensuojamosios dalies. Todėl mano, kad atsakovės veiksmai (neveikimas) neatitinka gero administravimo principo, nes ji neveikė pakankamai rūpestingai.
Pareiškėja 2023 m. lapkričio 23 d. pateikė papildomus paaiškinimus.
Pareiškėja 2024 m. sausio 6 d. pateikė papildomus paaiškinimus.
Pareiškėja 2024 m. kovo 10 d. pateikė papildomus paaiškinimus.
Atsiliepimas
Atsakovė VSDFV atsiliepime į skundą prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėja su 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymu, kuriame, kaip ir ankstesniuose savo prašymuose (2020 m. liepos 1 d., 2020 m. spalio 22 d., 2023 m. liepos 14 d.) nesutiko su senatvės pensijos perskaičiavimu, tačiau jokių naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, leidžiančių ginčyti ankstesnį Fondo valdybos sprendimą (2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6325), nenurodė, į Fondo valdybą kreipėsi ketvirtą kartą. Todėl Fondo valdyba, remdamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės) 25.5 papunkčiu, šioje administracinėje byloje skundžiamu ir prašomu panaikinti 2023 m. rugsėjo 19 d. Sprendimu nusprendė pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą atsisakyti nagrinėti, kaip pakartotinį.
Teigia, kad visuose aukščiau minėtuose pareiškėjos prašymuose buvo akcentuojamas tik nesutikimas su pensijos perskaičiavimu ir stažo sumažinimu (nuo 36 metų iki 31 metų), o pateikti paaiškinimą dėl pensijos sumažinimo 2010-2011 metais pareiškėja neprašė. Šiuo atveju senatvės pensijos dydis pareiškėjai buvo perskaičiuotas nuo 2018 m. sausio 1 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974, o duomenys apie stažo trukmę pateikti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 20 d. rašte Nr. (10.1) DV_S-20651.
Šalies argumentai
Pažymi, jog 2023 m. spalio 19 d. (t. y. po 2023 m. spalio 18 d. kreipimosi su skundu į teismą) pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu paaiškinti jos senatvės pensijos sumažinimo 2010-2011 metais priežastis ir pateikti dokumentą, „kuris man buvo siunčiamas dėl pensijos mažinimo“. Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 15 d. raštu pateikė pareiškėjai jos prašomą informaciją bei Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. PE_SP15-6720 „Dėl kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“. Taip pat pažymi, kad pareiškėjai 2010-2011 metais sumažintos senatvės pensijos kompensuojamosios sumos yra išmokėtos.
Mano, jog Fondo valdybos Sprendimas yra priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, tinkamai išnagrinėjus faktines aplinkybes ir rašytinius įrodymus, atitinka VAĮ 10 straipsnyje sprendimams keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Fondo valdybos 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-11170 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėja į Fondo valdybą kreipėsi su 2020 m. liepos 1 d. prašymu, kuriuo ji nesutiko su senatvės pensijos perskaičiavimu ir kartu pateikė Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 20 d. rašto Nr. (10.1) DV_S-20651, kuriuo Fondo valdybos Vilniaus skyrius atsakė į pareiškėjos 2020 m. kovo 5 d. prašymą informuoti „kodėl buvo sumažintas darbo stažas“, kopiją. Taigi, pareiškėja nesutiko su minėtu Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ir su šio skyriaus 2020 m. kovo 20 d. raštu (10.1) DV_S-20651.
Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu Sprendimu teismui pateikė skundą.
Pirmiausiai teismas pažymi, kad nors pareiškėja skunde dėsto nesutikimo su jos pensijos perskaičiavimu argumentus, tačiau pareiškėjos pensijos perskaičiavimas buvo atliktas būtent Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974, o ne ginčijamu sprendimu. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai papildomai 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-20651 buvo paaiškinta, kodėl buvo sumažintas jos darbo stažas. Kaip matyti, pareiškėja pateikė VSDFV skundą dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974, tačiau VSDFV 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5148 paaiškino, kad pareiškėja praleido teisės aktuose nustatytą 6 mėnesių terminą skundui paduoti, o pareiškėja nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, todėl Fondo valdybos 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6325 atsisakyta nagrinėti pareiškėjos prašymą dalyje, kurioje ji nesutiko dėl pensijos perskaičiavimo. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog LVAT 2022 m. gruodžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-245-463/2022 konstatavo, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, nagrinėjant pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d. prašymą dalyje dėl nesutikimo su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 20 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-20651, VSDFV 2020 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5148 konstatavo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė teisingus duomenis apie pareiškėjos stažą (stažo trukmę ir į stažą įskaitytus laikotarpius), pagal kurį apskaičiuotas pareiškėjos senatvės pensijos dydis. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog pareiškėja minėto VSDFV 2020 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5148 neskundė, todėl jis yra galiojantis ir sukeliantis teisines pasekmes.
Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir apibrėžiant ginčo ribas, šiuo atveju teismas nagrinės VSDFV 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-11170 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą“ teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, t. y. ar VSDFV pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą kaip pakartotinį.
Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas numato, kad prašymas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
VSDFV Taisyklės reglamentuoja draudėjų, apdraustųjų asmenų bei kitų suinteresuotų asmenų skundų dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo), vilkinimo atlikti Fondo valdybos teritorinių skyrių kompetencijai priskirtus veiksmus, kurie, pareiškėjų manymu, pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, pateikimą ir jų nagrinėjimą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Taisyklių 25.5. papunktis nustato, jog skundas Fondo valdyboje nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo sprendimą yra priėmusi Fondo valdyba arba kitas viešojo administravimo subjektas ir pareiškėjas nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio Sprendimo pagrįstumu ar ginčyti anksčiau priimtą sprendimą.
Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, prašymas gali būti nenagrinėjamas, kai nustatoma, kad 1) dėl to paties klausimo jau yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (arba asmeniui pateiktas atsakymas); ir 2) asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo (atsakymo) pagrįstumu.
Teisės teorijoje naudojamos terminologijos prasme tai reiškia, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintas draudimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėti pakartotinį skundą/prašymą, dėl kurio kompetentinga institucija jau yra priėmusi sprendimą (žr., pvz., LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-89-438/2021). Ši norma teismų praktikoje aiškinama taip, kad sprendžiant dėl jos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde/prašyme, o analizuojamas visas skundo/prašymo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde/prašyme tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012).
Pažymėtina, kad tapačiais skundai/prašymai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Spręsdamas dėl skundo/prašymo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Aplinkybė, kad pareiškėjas nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo/prašymo nauju pagrindu pateikimas (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-677/2009), tačiau taikant šią nuostatą būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3774-602/2020).
Pareiškėja skunde teigia, jog atsakovė nepagrindė atsisakymo nagrinėti prašymą teisės aktais, todėl toks atsisakymas yra neteisėtas, teikiama atsakovės informacija neatitinka prašymo turinio, be to, atsakovė nesilaikė informacijos išsamumo principo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Fondo valdybą su prašymu, kuriuo nesutiko su senatvės pensijos perskaičiavimu, tačiau Fondo valdyba, remdamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 25.5 papunkčiu, 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą atsisakyti nagrinėti, kaip pakartotinį, kadangi pareiškėja nepateikė jokių naujų aplinkybių ir/ar papildomų dokumentų.
Teismas sutinka su atsakove, kad ji, vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 25.5 papunkčiu, turėjo teisę nenagrinėti 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymo dėl pensijos perskaičiavimo, nes į šiuos klausimus, kaip nurodyta aukščiau, buvo atsakyta Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. (10.1E) VPE_SP2E-25974, o duomenys apie stažo trukmę pateikti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo 20 d. sprendime Nr. (10.1) DV_S-20651.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog atsakovės atsisakymas nagrinėti jos prašymą yra neteisėtas, pažymi, jog įvertinus pareiškėjos VSDFV teiktus prašymų turinius nustatyta, jog pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. spalio 22 d., 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymų formuluotės yra tapačios, o patys prašymai grindžiami iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis dėl senatvės pensijos perskaičiavimo. Tuo tarpu aukščiau paminėtas teisinis reglamentavimas numato, kad prašymai dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjami tik kartą, pateiktas pakartotinis prašymas, į kurį jau buvo atsakyta, institucijos pareigūnų sprendimu gali būti nenagrinėjamas. Taigi, tai, kad pareiškėjos netenkina ar ne visiškai tenkina atitinkami VSDFV sprendimai, nėra pagrindas iš naujo šias aplinkybes nagrinėti vis naujai pateiktų prašymu pagrindu. Be to, nors pareiškėja skunde nurodo, jog 2023 m. liepos 14 d. teikdama prašymą atsakovei pateikė ir naujus įrodymus, t. y. VSDFV 2020 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. KA_PRI-3548 apie asmeniui išmokėtas išmokas, tačiau VSDFV 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. Nr. (18.2E) I-9314 ir tada nepagrįstai prašymą vertino kaip pakartotinį ir atsisakė nagrinėti, tačiau teismas pažymi, kad jei pareiškėja nesutiko su tokiu atsakovės vertinimu ir manė, jog Pažyma yra naujas įrodymas, kuris galimai pakeis esamą situaciją, ji turėjo teisę 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. Nr. (18.2E) I-9314 skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nenustatyta, kad pareiškėja būtų apskundusi 2023 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-9314, todėl pareiškėjos argumentai dėl Pažymos ir jos įvertinimo, atmestini kaip šiai bylai neaktualūs.
Pareiškėja skunde nurodo, jog ginčijamas sprendimas nepagrįstas ir tuo atžvilgiu, kad jai atsakovė niekada nebuvo išaiškinusi Laikinojo įstatymo ir Kompensavimo įstatymo nuostatų bei informacijos apie pensijos sumažinimą 2010-2011 m.
Visų pirma, šios bylos nagrinėjimo ginčo dalykas yra atsakovės Sprendimas, kuriuo ji atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą kaip pakartotinį, todėl pareiškėjos nurodomos aplinkybės šiuo atveju nėra aktualios ginčijant Sprendimą. Visų antra, pareiškėja savo prašymuose VSDFV 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. spalio 22 d., 2023 m. liepos 14 d. bei įskaitant 2023 rugpjūčio 2 d. prašymą dėstė aplinkybes, kuriomis jis nesutiko su senatvės pensijos perskaičiavimu, tačiau aukščiau nurodytų argumentų dėl teisės aktų išaiškinimo ir/ar informacijos apie pensijos sumažinimą, pareiškėja nebuvo nurodžiusi. Taigi, teismo nuomone, VSDFV neturėjo pagrindo pateikti paaiškinimus klausimais, kurių pati pareiškėja nebuvo nurodžiusi savo prašymuose.
Šiuo aspektu paminėtina, jog kaip nurodo atsakovė atsiliepime, 2023 m. spalio 19 d. (t. y. po 2023 m. spalio 18 d. kreipimosi į teismą) pareiškėja pateikė prašymą Fondo valdybos skyriui, kuriame prašė jai paaiškinti jos senatvės pensijos sumažinimo 2010-2011 metais priežastis. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (10.1) DV_S-95500 suteikė pareiškėjai jos prašomą informaciją bei Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. PE_SP15-6720 „Dėl kompensuojamosios sumos apskaičiavimo ir mokėjimo“. Taip pat iš minėto 2023 m. lapkričio 15 d. rašto Nr. (10.1) DV_S-95500 turinio matyti, jog pareiškėjai buvo suteikta informacija apie Kompensavimo ir Laikinojo įstatymo nuostatas ir jų taikymą. Kitaip tariant, VSDFV rašte nurodė, jog vadovaujantis Kompensavimo įstatymo nuostatomis, VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. PE_SP15-6720 pareiškėjai buvo apskaičiuota 564,48 Lt dydžio kompensuojamoji suma, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo. Rašte taip pat nurodė, jog minėta kompensuojamoji suma buvo išmokėta Kompensavimo įstatyme nustatyta tvarka. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nenustatyta, jog pareiškėja būtų apskundusi minėtą sprendimą, todėl teismas vertina, kad ji su tokia VSDFV išvada sutinka.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, jog pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymu, jame nenurodydama naujų faktinių aplinkybių, iš esmės siekė inicijuoti pakartotinę administracinę procedūrą, tačiau toks pareiškėjos siekis akivaizdžiai prieštarauja VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytam teisiniam reglamentavimui. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėja prie minėto 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymo nepateikė įrodymų, leidžiančių abejoti anksčiau teiktų atsakymų pagrįstumu. Taigi, šiuo atveju naujų faktinių duomenų, kurie nebūtų VSDFV įvertinti ankščiau, nebuvo nurodyta. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2020 m. liepos 1 d., 2020 m. spalio 22 d., 2023 m. liepos 14 d. ir 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymų dalykai yra iš esmės tapatūs, todėl atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai nurodė, jog pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 22 d. prašyme nenurodė naujų aplinkybių ar papildomų argumentų, susijusių su senatvės pensijos perskaičiavimu, todėl, remdamasis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei Taisyklių 25.5 papunkčiu, pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą atsisakė nagrinėti kaip pakartotinį. Kas reiškia, jog šiuo atveju, priešingai negu nurodo pareiškėja, atsakovė sprendime atsisakymą nagrinėti prašymą pagrindė teisės aktais bei objektyviomis aplinkybėmis. Be to, VSDFV sprendime pateikta informacija, atsižvelgus į pareiškėjos prašymo turinį yra detali, išsami ir laikytina tinkama. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog pareiškėjos nesutikimas su sprendimu yra tik subjektyvaus pobūdžio vertinimas, kuris savaime nelemia minėto VSDFV 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad VSDFV 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-11170 „Dėl atsisakymo nagrinėti 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą“, kuriuo pareiškėja buvo informuota, kad pakartotinai jos 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymas nebus nagrinėjamas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų.
Pripažinus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 2 d. prašymą nagrinėti iš naujo.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.