Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1557-777/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
e2S-1557-777/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
A. B., V. B.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai A
Civilinė byla Nr. e2S-1557-777/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05455-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.2.13; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. B. ir V. B. (apeliantai) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. B. ir V. B. ieškinį atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai A. B., G. B., R. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašo pripažinti negaliojančiais ab initio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkų 2019 m. gegužės 27 d. protokolą Nr. 1, namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) 2019 m. gegužės 27 d. sutartį, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. AD1-977 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. AD1-977 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ vykdymą ir uždrausti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ perduoti bendrojo naudojimo objektus, sukauptas lėšas namo remontui ir tvarkymui, su namo administravimu susijusius dokumentus ir sutartis atsakovui G. B..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovų A. B. ir V. B. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.

2.1. Teismas konstatavo, jog taikius ieškovų prašomas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. AD1-977 vykdymą – būtų sustabdytas 2019 m. gegužės 27 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties galiojimas. Tokiu būdu būtų iš esmės išspręstas šalių ginčas ir tenkinti ieškiniu keliami reikalavimai.

2.2. Pažymėjo tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad nepritaikius ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir pasidaryti neįmanomas.

2.3. Teismas įvertino tai, kad įsigaliojus 2019 m. gegužės 27 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutarčiai atsakovai namo administravimą turi vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka, nepažeidžiant įstatyme nustatytų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliantai teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. AD1-977 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ vykdymą ir uždrausti UAB „Paslaugos būstui“ perduoti bendrojo naudojimo objektus, sukauptas lėšas namo remontui ir tvarkymui, su namo administravimu susijusius dokumentus ir sutartis G. B.. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1. Teismas klaidingai nurodo, kad tokiomis prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų išspręstas šalių ginčas. Ieškiniu prašoma negaliojančiais pripažinti atitinkamus sprendimus ir sutartį. Tuo tarpu laikinosiomis apsaugos priemonėmis prašoma tik sustabdyti vieno iš ginčijamo sprendimo – įsakymo – vykdymą.

3.2. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – ginčijamo įsakymo vykdymo sustabdymas uždraudžiant namo administratoriui UAB „Paslaugos būstui“ perduoti atsakovų įgaliotam atstovui G. B. administruojamus objektus, dokumentus ir sukauptas pinigines lėšas, niekaip nepažeis atsakovų teisių.

3.3. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebus galima atkurti ankstesnės tvarkos, nes atsakovai jau dabar pažeisdami teisės aktų reikalavimus atlieka bendrojo naudojimo objektų griovimo darbus, argumentuodami Jungtinės veiklos sutartimi suteiktais įgaliojimais. Be to, perėmus dokumentus ir sukauptas lėšas namo renovacijai, atsižvelgiant į atsakovų nesiskaitymą, imperatyvių teisės normų, susijusių su statybos darbų atlikimu, nesilaikymą, akivaizdu, kad atgauti dokumentus bei sukauptas lėšas būtų labai sudėtinga, o gal netgi neįmanoma, tai vėlgi pareikalautų naujų teisminių ginčų inicijavimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Motyvuojamoji dalis

4.1. Ieškovai atskiruoju skundu siekia, jog iš esmės būtų tenkinami pareikšto ieškinio reikalavimai.

4.2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas ir dėl to, kad ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovai savo ieškinio reikalavimus grindžia tik savo dėstomomis prielaidomis.

4.3. Ieškovai nepateikia jokių objektyvių ir pagrįstų faktų, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 27 d. sudaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. birželio 20 d. priėmė įsakymą Nr. AD1-977, jame nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „Paslaugos būstui“, pasibaigė, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. AD1-2644 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ skyrimo Klaipėdos miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi“ 105 punktas pripažintas netekusiu galios, UAB „Paslaugos būstui“ įpareigota per 30 dienų nuo administravimo pabaigos jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui perduoti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus, nepanaudotas surinktas lėšas šiems objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, taip pat turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus.

9. Apeliantai skundu siekia sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. AD1-977 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ vykdymą bei siekia uždrausti UAB „Paslaugos būstui“ perduoti bendrojo naudojimo objektus, sukauptas lėšas namo remontui ir tvarkymui, su namo administravimu susijusius dokumentus ir sutartis G. B.. Apeliantų nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sustabdys atsakovų atliekamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus vykdant bendrojo naudojimo objektų griovimo darbus bei suteiks galimybę ieškovams prisidėti prie namo administravimo. Atsakovai su tokia pozicija nesutinka.

10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-943/2019).

11. Vertindamas antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje kilęs ginčas neatsiejamai susijęs su namo bendrojo naudojimosi objektų administravimo procesu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas iš esmės teisingai nurodė, kad ieškovų prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis būtų išspręstas šalių ginčas. Ieškovų teismui pateikto ieškinio dalykas patvirtina, kad ieškovai siekia, kad namo bendrojo naudojimosi objektų administravimą ir toliau vykdytų UAB „Paslaugos būstas“. Taigi, nors laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir siekiama sustabdyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. AD1-977 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ vykdymą, tačiau to pasekmė daug platesnė, ne tik sustabdomas aptarto įsakymo vykdymas, tačiau faktiškai sustabdomas ir 2019 m. gegužės 27 d. sudarytos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties vykdymas. Taigi priešingai, negu nurodo apeliantai, jų prašymo tenkinimas sudarytų galimybę (nors galbūt ir laikinai), galiojant 2019 m. gegužės 27 d. sudarytai sutarčiai, atsakovams (kitiems namo butų savininkams) priimti bet kokius sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų.

12. Kitas aspektas tas, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas viešasis interesas, nes jomis būtų sudaromos sąlygos namo gyventojams pagal galiojančią 2019 m. gegužės 27 d. sudarytą sutartį likti be bendro naudojimo objektų administravimo teisių, tokia situacija pažeistų teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Dėl šių priežasčių apeliantų argumentas, kad prašymo tenkinimas nepažeis atsakovų teisių, yra visiškai nepagrįstas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovų argumentams, jog ieškovai savo prašymą grindė deklaratyviais teiginiais apie būsimą grėsmę teismo sprendimui, kuris būtų palankus ieškovams, įvykdymui ar jo pasunkinimui. Apeliantų išdėstytos aplinkybės ir argumentai dėl to, kad atsakovai jau dabar pažeisdami teisės aktų reikalavimus atlieka bendrojo naudojimo objektų griovimo darbus, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atgauti dokumentus bei sukauptas lėšas būtų labai sudėtinga, o gal netgi neįmanoma, nėra pakankamai pagrįsti, kad jais remiantis atsirastų būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantai dėl atsakovų atliekamų statybos darbų gali savo interesus ginti kitu būdu netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, o grėsmė, kad perdavus įgaliotam asmeniui G. B., kurį saisto 2019 m. gegužės 27 d. sutartimi deleguotos pareigos, lėšas bei dokumentus, nebus galima jų atgauti, neįrodyta bei net nepaaiškinta, nors to reikalauja rungimosi pareiga (CPK 12, 178 straipsniai).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, mano, jog apeliantai neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Ieškovai nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas bus pasunkintas ar taps neįmanomas.

15. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė teisingai, nepažeisdamas CPK normų, Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.

16. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, jų patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė duomenis, jog yra sumokėję 38 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą.

18. Kaip žinoma, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tik byloje priėmus galutinį procesinį sprendimą. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidų klausimas apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė