Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokurorės Editos Ročytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, administracine tvarka nebaustas, neteistas, 2014 m. rugsėjo 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: jis 2022 m. sausio 31 d., apie 17.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 0.85 promilių neblaivumas) žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį mažamečiui N. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), į dešinę galvos pusę virš smilkinio, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui N. L.. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis G. B. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad N. L. yra sugyventinės E. L. anūkas. N. (duomenys neskelbtini) metų. Jis su E. L. gyvena keturi ar penki metai, adresu (duomenys neskelbtini), o N. su savo mama A. L. gyvena, kaip nurodyta įtarime, (duomenys neskelbtini), nes namo ir buto numerio nepamena tik žino, kad (duomenys neskelbtini) gatvė ir žino kaip nueiti. 2022 m. sausio 31 d. apie 17 val., būdamas blaivas, išgėrė alaus jau grįžęs į namus, o policijos pareigūnai atvažiavo į namus, po įvykio parėjus trims valandoms. Jis nuėjo pas A. L., nes E. buvo prašiusi paimti planšetę, kuri jai priklauso, nes N. pasiėmė ir jai nebegrąžina. E. sakė, kad ji pati negali pasiimti, nes jos neįsileidžia. Nelaukė ir nestebėjo kol kas grįš į butą, tiesiog atsitiktinai atėjo ir durys buvo neužrakintos, kai pabeldė ir iškarto duris pastūmė ir jos atsidarė, tada įėjo į vidų. Namuose buvo A. su N., kurių paklausė, kur planšetė, o N. pasakė, kad jos nėra. Jie kalbėjosi kambaryje, butas vieno kambario, N. stovėjo prie lovos, o jis priešais jį, netoli buvo ir A., kai N. pasakė, kad nemeluotų, jog nėra planšetės ir dešine ranka pirštais trenkė į kairę galvos pusę virš ausies, ten kur plaukuota dalis. Nežino, kaip į smūgį reagavo N., nekreipė į jį dėmesio, pasiėmė planšetę, kuri buvo po kaldra ir išėjo. Einant namo, už kelių minučių paskambino E. ir pasakė grąžinti planšetę, nes skambins į policiją, kad ją paėmė. Tuomet grįžo atgal, atidavė planšetę ir parėjo namo, kur apie 20 val., atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė. Atėjęs N. ir A. liepė skambinti jo sugyventinei, dėl planšetės, tai yra, ar ją paimti, ar ne. Iš savo telefono negalėjo paskambinti, nes pasibaigusi sąskaita. Neneigia, kad buvo paėmęs N. ir A. telefonus, bet juos išeidamas atidavė. A. sakė, kad kvies policiją į ką jai atsakė, kad kviestų, nes nieko nepadarė, negalvojo, kad tai daužymas. Dabar supranta, kad blogai pasielgė uždauždamas N.. Pamena, kad N. daužė dešine ranka, jis priešais stovėjo veidu, tai jam tik į kairę galvos pusę pataikė. N. gimtadienis yra (duomenys neskelbtini). Jie su N. normaliai bendravo, jam pripučia dviračio padangas, nori N. atsiprašyti, kad jam sudavė (b. l. 99-101, 102).

Kaltinamojo G. B. kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- informaciniu pranešimu ROIK0122000066035, kuriame užfiksuota, jog 2022 m. sausio 31 d. 18.03 val., A. L. pranešė, kad prieš penkias minutes atėjęs mamos sugyventinis, G. B. kėlė žodinį barnį ir trenkė pranešėjos vaikui, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus per galvą. Mamos sugyventinis pasišalino, galimai išėjo namo (b. l. 20-23);

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. L. pareiškė, jog 2022 m. sausio 31 d. apie 17.20 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo mamos sugyventinis G. B., su kuriuo įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis trenkė iš rankos jos sūnui N. L., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį vieną kartą, dėl ko sūnus pradėjo verkti. G. B. tokiais veiksmais sukėlė N. L. fizinį skausmą. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu yra penkių aukštų, trijų laiptinių namas. Minėtas butas yra (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte. (duomenys neskelbtini) aukšte yra (duomenys neskelbtini) butai, kur (duomenys neskelbtini) butas yra (duomenys neskelbtini) pusėje. Įėjus į butą patenkama į koridorių, kurio (duomenys neskelbtini) pusėje yra virtuvė, o tiesiai kambarys. Kambario kairėje pusėje yra kampinis, kuris ištiestas, paklota patalynė. Kampe prie balkono stovi fotelis. Tiesiai yra dvivietis fotelis, šalia stovi vienvietis fotelis ir staliukas. Kambario dešinėje pusėje, už durų, yra trijų durų spinta. Apžiūrint įvykio vietą daugiau bylai reikšmingų pėdsakų nestebima. Pridėtos foto lentelės (b. l. 1-3, 8-13);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos A. L. parodymais, kur ji parodė, kad 2022 m. sausio 31 d. apie 17 val., į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo mama E. L. aplankyti jos sūnaus N. L.. Apie 17.10 val., ji grįžo namo iš darbo ir su mama E. pasišnekėjo trumpai, po ko ji išėjo namo. Durų neužrakino, nes ruošėsi eiti į parduotuvę, kaip staiga apie 17.20 val., atsidarė durys ir įėjo mamos sugyventinis G. B., kuris nuėjo tiesiai į kambarį ir liepė skambinti mamai. Atsakius, kad neturi sąskaitos, jis liepė skambinti mamai per messendžerį. Tiek ji, tiek sūnus N. sakė, kad neturi messendžerio, bet G. B. nekreipdamas dėmesio į jų pasakymus priėjęs prie jos sūnaus N., liepė skambinti jam per messendžerį ir kai jis atsakė, kad neturi messendžerio, G. B. trenkė jos sūnui N. į galvos sritį iš rankos vieną kartą, dėl ko sūnus N. pradėjo verkti. Jis sakė, kad jam skauda galvą. Ji G. B. pasakė, kad neliestų sūnaus N., nes iškvies policiją, bet G. B. pasakė, kad ir ji gaus į galvą. Kai G. B. ėjo lauk paėmė iš jos ir sūnaus mobilaus ryšio telefonus, bei planšetinį kompiuterį, bet išeidamas telefonus paliko, o planšetinį kompiuterį išsinešė. Paskambino mamai ir viską papasakojo ir pasakė, kad jos sugyventinis išsinešė planšetinį kompiuterį. Po kelių minučių G. B. grįžo ir įėjęs numetė planšetinį kompiuterį ant lovos, bei nieko nesakęs išėjo greitu žingsniu. Dėl sūnaus patirto fizinio skausmo buvo atvykusi greitoji pagalba, kuri sūnaus galvoje, virš dešinės pusės smilkinio užčiuopė guzą. Medikai liepė stebėti sūnų ir jei pradės pykinti kreiptis iš karto į Mažeikių ligoninės priėmimą. Dėl G. B. sukelto fizinio skausmo sūnui N. L. pasipiktinusi, nes jis tokiais savo veiksmais sukėlė vaikui fizinį skausmą. G. B. buvo girtas, nuo jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 1-3);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo N. L. parodymais, kur jis apklaustas liudytoju parodė, kad atėjo dėl to, kad G. B. jį sumušė, trenkė. Kada tai buvo tiksliai nepamena, buvo žiema, šie metai, prieš kiek laiko negali įvardinti. Jis trenkė į galvą čia (parodo dešinę galvos pusę, smilkinį ir pasako), trenkė į dešinę pusę tikriausiai kairės rankos kumščiu. Trenkė už tai, kad jam nedavė planšetės, neskambino, kai jis liepė skambinti. Planšetė yra babos, baba jam davė planšetę. G. jam yra niekas, jis draugavo su baba, pas kurią jis su G. ir susipažino. Po smūgio apsirengė, apsimovė kelnes ir išbėgo į lauką, po to įėjęs į laiptinę girdėjo, kad jis dar yra ir tada vėl išėjo į lauką, namo grįžo, kai B. visai išėjo. Viskas vyko namuose, kur gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, viename kambaryje. Tai matė jo mama, kuri buvo kartu. Skaudėjo, kai trenkė, skausmą įvertina 7 balais nuo vieno iki 10 sistemoje, skaudėjo 30 sekundžių. Nuo smūgio nieko neliko. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjo, kažką sakė, bet ką nepamena. Jokių vaistų nevartojo, daugiau į gydytojus dėl to sumušimo nesikreipė. Po to įvykio su G. B. nebuvo susitikęs, jo nebijo. Pas babą E. L. po šio įvykio buvo nuėjęs, bet G. nesutiko. Tai buvo pirmas kartas, kai G. trenkė (b. l. 25-26);

- asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. L. sutikimu buvo apžiūrėtas jos nepilnametis sūnus N. L., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apžiūrėtas N. L. buvo kambaryje, kur apžiūrėjus jo galvą bei palietus pirštais buvo užčiuoptas nedidelis guzas dešinėje pusėje virš smilkinio. Apžiūrint vaiką daugiau sužalojimų nestebima. Pridėtos foto lentelės (b. l. 49-50; 51-53);

- greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, kurioje užfiksuota, kad 2022 m. sausio 31 d. 18.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas N. L., gimęs (duomenys neskelbtini) m., ir nustatyta preliminari diagnozė: galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta, sumušimas (b. l. 58-59);

- 2022 m. sausio 31 d. 19.02 val. G. B. nustatytas 0,85 promilių neblaivumas (b. l. 68);

- 2022 m. kovo 1 d. tarp nukentėjusiojo N. L. įstatyminės atstovės A. L. ir įtariamojo G. B. pasirašyta taikos sutartis, kuria G. B. įsipareigojo atlyginti neturtinę žalą N. L. 200,00 Eur (du šimtus eurų) iki 2022 m. gegužės 1 d. (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui. Mažametis yra asmuo iki 14 metų. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Fizinio skausmo sukėlimas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017; 2K-112-458/2020 ir kt.).

Taigi, surinkta įrodymų visuma neginčijamai patvirtina G. B. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis G. B. veikdamas tiesiogine tyčia, suduodamas vieną smūgį ranka į galvą, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui N. L., todėl jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymius. Kaltinamasis suvokė, kad suduodamas smūgį mažamečiui, sukelia skausmą ir siekė taip veikti. Tarp jo veiksmų ir atsiradusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui vaikui – tiesioginis priežastinis ryšys.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis G. B. 2022 m. sausio 31 d., apie 17.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia ranka sudavė vieną smūgį mažamečiui N. L. į dešinę galvos pusę virš smilkinio, taip mušdamas sukėlė fizinį skausmą mažamečiui N. L..

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Teismas konstatuoja, kad G. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamasis sutiko proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – išsituokęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą (b. l. 73), nedirbantis (b. l. 91), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 90), neteistas, tačiau 2014 m. rugsėjo 18 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu (b. l. 75-79), nebaustas (b. l. 81-84), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (b. l. 89).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo bei susitarė dėl žalos atlyginimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, už padarytą nusikalstamą veiką skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausmės siekiamus tikslus atitiksiančią BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bei prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma – nuo 15 iki 90 parų arešto. Analizuojant G. B. skirtiną bausmę, paminėtina, kad jis pirmą kartą teisiamas, tačiau anksčiau yra du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius taip pat smurtinius nusikaltimus, t. y. numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 140 straipsnio 2 dalyje, taip pat teistas užsienyje, jis yra nedirbantis, todėl jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu, t. y. arešto bausmė, parenkant mažesnį nei vidutinį už nusikaltimo padarymą galimą skirti arešto dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismas sprendžia, jog būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pripažino savo kaltę, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. sausio 31 d. 19.02 val. iki 2022 m. vasario 1 d. 15.15 val. (b. l. 103-105), vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikytina, jog G. B. yra atlikęs vieną arešto parą.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apibūdinančius kaltinamąjį, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, G. B. arešto bausmės vykdymas atidėtinas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padės jam koreguoti elgesį, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų bei pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6 ir 8 punktuose.

Vadovaujantis BPK 339 straipsnio 3 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. B. įpareigotinas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaltinamajam paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 106).

Vadovaujantis BPK 421 straipsnio 1 dalies 4 dalimi priteistina iš kaltinamojo G. B. pagal 2022 m. kovo 1 d. taikos sutartį (b. l. 44) 200,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam N. L., vykdymą atidedant iki taikos sutartyje numatyto termino, t. y. 2022 m. gegužės 1 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD kompaktinę laikmeną su nepilnamečio N. L. ir įtariamojo G. B. apklausų vaizdo įrašais, saugomą voke, palikti saugoti kartu su popierine bylos versija (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 140 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. B. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. sausio 31 d. 19.02 val. iki 2022 m. vasario 1 d. 15.15 val., vieną sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, jog G. B. yra atlikęs 1 (vieną ) arešto parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais G. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo G. B. buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nustatant pareigą būti savo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), nuo 22.00 val. iki 06.00 val., įpareigojant per mėnesį laiko nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir tęsti darbą arba registraciją Užimtumo tarnyboje per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį; visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. B. privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos.

G. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti 2022 m. kovo 1 d., taikos sutartį pasirašytą tarp nukentėjusiojo N. L. įstatyminės atstovės A. L. ir įtariamojo G. B. ir priteisti iš G. B. nukentėjusiajam N. L. 200,00 Eur (du šimtus eurų) neturinės žalos atlyginimą, vykdymą atidedant iki 2022 m. gegužės 1 d.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD kompaktinę laikmeną su nepilnamečio N. L. ir įtariamojo G. B. apklausų vaizdo įrašais, saugomus voke, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su popierine bylos versija.

Teismo baudžiamąjį įsakymą G. B. įteikti pasirašytinai.

Išaiškinti G. B., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.