- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- eB2-2142-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01298-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Kreditorius
- UAB „Statybų kodas“
- Suinteresuotas asmuo
- A. Č.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Statybų kodas“ pareiškimą dėl UAB „ATUVA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. Č.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas, kreditorius UAB „Statybų kodas“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo pripažinti UAB „Atuva“ bankrotą tyčiniu.
Procesiniuose dokumentuose, galutinai suformavęs savo poziciją nagrinėjamu klausimu, nurodė, kad įvertinęs nemokumo administratoriaus naujai pateiktus dokumentus, nustatė, jog egzistuoja neabejotinas pagrindas bendrovės bankroto pripažinti tyčiniu dėl sudarytų nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų juridiniam asmeniui sandorių pagal ĮBĮ 20 str. 2 d. 2 p. (JANĮ 70 str. 2 d. 1 p.). Tai yra nustatė, kad įmonė pagal bankroto administratoriaus pateiktus dokumentus yra nemoki nuo 2019 metų. Nežiūrint to, 2019-02-11 bendrovės vadovui A. Č. suteikta 105 000 Eur paskola, nors paskolos sutartis sudaryta tik 2019-03-20. Buvęs įmonės vadovas pinigus iš įmonės gryninosi nuo 2018 metų, todėl manytina, kad paskolos sutartimi buvo tik bandoma pridengti savanaudišką pinigų paėmimą savo poreikiams, o ne iš tiesų ją vykdyti, tuo pažeidžiant bendrovės kreditorių interesus. Didžiosios knygos įrašai patvirtina, kad dar 2018 m. bendrovės vadovas A. Č. sistemingai išiminėjo grynus pinigus iš bendrovės kasos (2018 m. Didžiosios knygos 33-37 psl.). Pagal įrašytą buhalterinę sąskaitą 2435, A. Č. kaip atskaitingas asmuo buvo skolingas 84 152,10 Eur. 2018 m. Didžiojoje knygoje buvo įrašyta 136 550 Eur suma, pavadinta „pinigai kelyje“, todėl tikėtina, kad bendra A. Č. skola bendrovei sudarė 220 702,10 Eur. 2019 m. Didžiosios knygos 51-57 psl. įrašyta buhalterinė sąskaita 2435, pagal kurią A. Č. yra atskaitingas 38 298,11 Eur. Tai suma, kuri per vienerius metus buvo išduota bendrovės vadovui iš kasos be jokio aiškaus šių pinigų panaudojimo tikslo. Buvęs bendrovės vadovas yra skolingas 34 993,45 Eur (Didžiosios knygos 15-17 psl.), 25 562,01 Eur (Didžiosios knygos 23 psl.) ir 136 550 Eur (Didžiosios knygos 23 psl.) sumas. Be to įmonei 2019 metais tapus nemokiai, įmonės vadovas neiniciavo bankroto bylos iškėlimo.
Atsiliepimas
UAB „Atuva“ bankroto administratorius atsiliepime nurodė, kad UAB „Atuva“ 2019 m. pagal 2019-03-20 paskolos sutartį Nr. 19/03/20-1 suteikė A. Č. 105 000 Eur paskolą (2019-02-11 kasos išlaidų orderis Nr. 3). Paskolos suteikimui vienbalsiai pritarė UAB „Atuva“ akcininkai. Toks paskolos suteikimas buvo ekonomiškai nenaudingas įmonei, be to 2018 m. įmonė užbaigė nuostolingai. Suteikiant tokią paskolą kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos, kadangi A. Č. iki šiol negrąžino suteiktos paskolos.
Be to didžiosios knygos nuo 2020-01-01 iki 2020-12-31 išrašo duomenimis, A. Č., kaip atskaitingas asmuo, yra skolingas UAB „Atuva“ 34 993,46 Eur. Dokumentų patvirtinančių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms A. Č. nemokumo administratoriui neperdavė, lėšų įmonei negrąžino. A. Č. taip pat neperdavė nemokumo administratoriui kasoje apskaityto likučio 25 562,01 Eur sumoje.
Pagal 2017 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė turėjo turto iš viso 305 272 Eur, iš jų: ilgalaikis turtas 2 764 Eur, iš jų: materialus turtas – 2 764 Eur, trumpalaikis turtas 302 508 Eur, iš jų: 85 658 Eur – atsargos, 57 387 Eur – per vienus metus gautinos sumos, 23 345 – trumpalaikės investicijos, 136 118 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso 64 679 Eur, iš jų: Po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai: 0 Eur; Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai: 64 679 Eur. Pardavimo pajamos: 203 014 Eur, grynasis pelnas (nuostolis): 142 Eur.
Pagal 2018 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė turėjo turto iš viso 390 669 Eur, iš jų: ilgalaikis turtas 6 138 Eur, iš jų: materialus turtas - 6138 Eur, trumpalaikis turtas 384 531 Eur, iš jų: 146 455 Eur – atsargos (nebaigta produkcija ir vykdomi darbai), 32 152 Eur – per vienus metus gautinos sumos, 205 924 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso 150 533 Eur, iš jų: Po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai: 8120 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai: 142413 Eur. Pardavimo pajamos: 445 917 Eur, grynasis pelnas (nuostolis): (457) Eur.
Pagal 2019 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė turėjo turto iš viso 572 237 Eur, iš jų: ilgalaikis turtas 3783 Eur, iš jų: materialus turtas – 3 783 Eur, trumpalaikis turtas 568 454 Eur, iš jų: 326 780 Eur – atsargos, 114 428 Eur – per vienus metus gautinos sumos, 127 246 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso 550 976 Eur, iš jų: Po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai: 42675 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai: 508 301 Eur. Pardavimo pajamos: 517 235 Eur, grynasis pelnas (nuostolis): (218 875) Eur.
Pagal 2020 m. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą ir didžiosios knygos duomenis įmonė turėjo turto iš viso 248 760 Eur, iš jų: Ilgalaikis turtas 3131 Eur, iš jų: materialus turtas - 3131 Eur, Trumpalaikis turtas 245 629 Eur, iš jų: 33 797 Eur – išankstiniai apmokėjimai, 186 256 Eur – per vienus metus gautinos sumos, 25 575 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso 585700 Eur, iš jų: per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai: 585 700 Eur. Pardavimo pajamos: 31 412,54 Eur, grynasis pelnas (nuostolis): (358 175) Eur.
Išanalizavus įmonės finansinę atskaitomybę, buvo nustatyta, kad UAB „Atuva“ 2017 m. pelnas buvo 142 Eur. Tačiau nuo 2018 m. UAB „Atuva“ dirbo nuostolingai, 2018-12-31 duomenimis, nuostoliai sudarė 457 Eur, 2019-12-31 duomenimis – 218 875 Eur, 2020-12-31 duomenimis – 358 175 Eur. Nuo 2017 m. nuosekliai didėjo veiklos/ administracinės/ operacinės sąnaudos (sąnaudos, susijusios su įmonės valdymu, administravimu, pardavimų organizavimu ir pan.): 2017 m. – 59 344 Eur, 2018 m. – 64 439 Eur, 2019 m. – 198 179 Eur. 2020-12-31 duomenimis veiklos/ administracinės/ operacinės sąnaudos (sąnaudos, susijusios su įmonės valdymu, administravimu, pardavimų organizavimu ir pan.) sudarė 100 345 Eur, tačiau vertinant jų dydį reikėtų atsižvelgti į tai, kad įmonės pardavimo pajamos sudarė vos 31 412,54 Eur.
Nemokumo administratoriaus nuomonė UAB „Atuva“ 2019 m. tapo nemoki. 2019 m. UAB „Atuva“ dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 218 875 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 550 976 Eur, turto vertė – 572 237 Eur, iš jų 292 789 Eur nebaigta produkcija ir vykdomi darbai, taip pat 114 428 Eur per vienus metus gautinos sumos (iš jų 79 294 Eur pirkėjų skolos, 35 134 Eur atskaitingo asmens A. Č. skola įmonei). Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas. Be to 35 134 Eur atskaitingo asmens A. Č. skola įmonei taip ir nebuvo grąžinta iki šio atsiliepimo surašymo dienos. Taigi pagal 2019 m. veiklos rezultatus UAB „Atuva“ įsipareigojimai viršijo jos turimo turto vertę.
2019 m. UAB „Atuva“ laiku negalėjo vykdyti turtinių prievolių. Per 2019 m. metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai, padidėjo nuo 142 413 Eur iki 508 301 Eur, tame tarpe su darbo santykiais susiję įsipareigojimai nuo 13 072 Eur iki 52 653 Eur. K. D., 2019-12-23 nutraukus darbo sutartį, nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. 09 - 12 mėnesius, kompensacija už 18 d. d. nepanaudotų kasmetinių atostogų. LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020-02-10 sprendimu Nr. DGKS-1061 nusprendė išieškoti iš UAB „Atuva“ K. D. naudai 4 399,82 Eur.
A. L., 2019-10-14 nutraukus darbo sutartį, nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. 07 - 11 mėnesius. LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019-11-18 sprendimu Nr. DGKS-7254 nusprendė išieškoti iš UAB „Atuva“ A. L. naudai 3 405,29 Eur.
Šalies argumentai
Buvęs įmonės vadovas, suinteresuotas asmuo A. Č. su prašymu pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu nesutiko ir nurodė, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 str. 1 d. nustatyta, kad Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taigi įmonės bankrotas tyčiniu gali būti pripažintas iš esmės dėl dviejų priežasčių: a) nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo; b) nemokumas kilo dėl sudarytų sandorių, kurie pažeidė kreditorių teises ar interesus. Preiškėjas teigia, jog bendrovės bankrotas buvo tyčinis, kadangi direktorius neperdavė nemokumo administratoriui bendrovės turto ir dokumentų. Tačiau šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi – tiek dokumentai, tiek beveik visas turtas yra perduotas (to turto, kuris neperduotas, yra nurodyta buvimo vieta). Bendrovė nemokia tapo iš esmės dėl paties pareiškėjo UAB „Statybos kodas“ nesąžiningų veiksmų bei netinkamo jungtinės veiklos sutarties vykdymo, šios aplinkybės pareiškėjui yra gerai žinomos. Ne direktoriaus veiksmai nulėmė bendrovės nemokumą, o sutrikę ir sustabdyti atsiskaitymai už darbus, atliktus kartu su pareiškėju. UAB „Statybų kodas“ buvo patvirtintas kaip kreditorius bendrovės bankroto byloje, nors realiai pats yra skolingas bendrovei – nėra atsiskaitęs už atliktus rangos darbus. Dar 2019 m. viduryje Valstybinė mokesčių inspekcija buvo atlikusi mokestinį tyrimą, tačiau nenustatė nei nemokumo, nei jokių esminių bendrovės veiklos, buhalterinės apskaitos bei deklaracijų teikimo pažeidimų. Pareiškėjas neįrodė egzistuojant bent vieną pagrindą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Nagrinėjant šį klausimą privalu remtis ĮBĮ, o ne JANĮ normomis, nes analizuojamas laikotarpis buvęs iki JANĮ įsigaliojimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kasacinis teismas, nuosekliai aiškindamas tyčinio bankroto požymius, teisinius pagrindus, yra nurodęs kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Toks pat reguliavimas numatytas ir JANĮ 70 str. 2 d. 1 p.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Atuva“ (į.k. 180766962, reg. adresas (duomenys neskelbtini). Nutartis įsiteisėjo 2020-12-05. Įmonė buvo įsteigta 2000 m. birželio 02 d., pavadinimu UAB „Telšių medis“. 2014 spalio 16 d. pakeistas pavadinimas iš UAB „Telšių medis“ į UAB „Atuva“. Pagrindinė UAB „Atuva“ veikla - gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba. Įmonės vadovu nuo 2014-07-29 iki 2020-12-17 buvo A. Č.. Nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“. 2021-06-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti patikslinti bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniai reikalavimai 556 386,59 Eur sumoje. 2021 m. gegužės 21 d. UAB „Atuva“ paskutinis vadovas be priėmimo - perdavimo akto perdavė nemokumo administratoriui įmonės dokumentus ir dalį įmonės turto – automobilį VOLVO, V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo perduotas automobilis FIAT, ULYSSE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Iš administratoriui pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB „Atuva“ 2019 m. tapo nemoki. 2019 m. UAB „Atuva“ dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 218 875 Eur; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 550 976 Eur, turto vertė – 572 237 Eur, iš jų 292 789 Eur nebaigta produkcija ir vykdomi darbai, taip pat 114 428 Eur per vienus metus gautinos sumos (iš jų 79 294 Eur pirkėjų skolos, 35 134 Eur atskaitingo asmens A. Č. skola įmonei). 2019-02-11 bendrovės vadovui A. Č. suteikta 105 000 EUR paskola, nors paskolos sutartis sudaryta tik 2019-03-20. Buvęs įmonės vadovas pinigus iš įmonės grynino nuo 2018 metų, tačiau duomenys apie jų panaudojimą nei administratoriui, nei teismui nepateikti. Didžiosios knygos įrašai patvirtina, kad dar 2018 m. bendrovės vadovas A. Č. sistemingai išiminėjo grynus pinigus iš bendrovės kasos. Tai reiškia, jog nepagrįstu įmonės pinigų panaudojimu, įmonės vadovas ženklia dalimi prisidėjo prie įmonės nemokumo ir vien šių aplinkybių pakanka tam, kad įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Pabrėžtina, kad A. Č. savo pateiktais procesiniais dokumentais niekaip nepasisakė dėl pareiškėjo pozicijos iš bendrovės gautų / išimtų pinigų panaudojimo / grąžinimo klausimais.
Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia tiek ĮBĮ, tiek JANĮ normomis. Su tokia pozicija sutiktina iš dalies. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. ĮBĮ materialiosios teisės normoms priskirtinos normos dėl įmonės nemokumo nustatymo kriterijų, asmenų, atsakingų už pavėluotą bankroto bylos inicijavimą, sąrašas ir pan. Proceso teisės normoms savo ruožtu priskirtinos normos, nustatančios pasirengimo bankroto bylą nagrinėti teisme taisykles, veiksmų atlikimo terminus ir pan. Perskyra tarp proceso ir materialiosios teisės normų darytina atsižvelgiant į normos tikslą – ar ja siekiama nustatyti teisės ar pareigos turinį (materialioji teisė), ar įgyvendinimo priemones (proceso teisė). Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Pagal bendrąjį teisės principą lex benignior retro agit (teisės aktų galiojimas laike) teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinama pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas. Taigi pareiškėjo pozicija, kad bankroto pripažinimo tyčiniu procedūros įgyvendinamas galiojant JANĮ lemia ir pastarojo nuostatų taikymą prieštarauja bendrajam teisės principui, jog materialinės teisės normos galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Visi esminiai veiksmai dėl kurių atlikimo / neatlikimo UAB „Atuva“ bankrotas pripažįstamas / prašoma pripažinti tyčiniu buvo atlikti iki 2020 metų, todėl šios bylos išsprendimui vadovaujamasi ĮBĮ normomis. ĮBĮ reglamentuoto tyčinio bankroto procedūros ypatumai nelemia pareigos atskirus požymius, rodančius tyčinio bankroto pagrindų egzistavimą, susieti su konkrečių asmenų veiksmais. Byloje dėl tyčinio įmonės bankroto teismas nesprendžia žalos atlyginimo iš kaltų asmenų klausimo ir nenustatinėja kiekvieno iš kaltų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos padarymo ir jos dydžio, kaltės ir jos formos, priežastinio ryšio tarp neteisėtais pripažintų veiksmų ar neveikimo ir padarytos žalos). Įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu teismui pakanka nustatyti tam tikrų veiksmų eigą, kurių sistema objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą, privedusį prie bankroto. Tuo tarpu atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą teismas nenurodo, dėl kurių konkrečiai asmenų tyčinių veiksmų kilo įmonės tyčinis bankrotas.
Kiti, teismo neaptarti, šalių argumentai nėra tiek reikšmingi, kad jiems pritarus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais
nutarė:
Prašymą tenkinti.
Pripažinti UAB „Atuva“ bankrotą tyčiniu.
Nutartis per 7 dienas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.