- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1695-460/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, V. J., D. Z., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Ieškovas
- SIA „TILTS“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „TILTS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žemkasa“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys V. J., D. Z., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per Lietuvos filialą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Klaipėdos apylinkės teismo pateiktu ieškiniu prašė pripažinti ieškovės ir atsakovės 2017 m. birželio 7 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 negaliojančią, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, juo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė dėl savo vidinių organizacinių sunkumų nebegali vykdyti ginčijamos jungtinės veiklos sutarties ir todėl nesąžiningai siekia pripažinti ją negaliojančia. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismui, įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus ir argumentus. Pažymėjo, kad net ir nustačius įgaliojimo viršijimo faktui, ieškovė pagal Civilinio kodekso 1.92 ir 2.136 straipsnius turi teisę pritarti sudarytam sandoriui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 6 d. gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo prašė iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai reikšti reikalavimus draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos už ieškovės SIA „TILTS“ sutartinių prievolių pagal 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 ir jos pagrindu sudarytą 2017 m. lapkričio 13 d. rangos sutartį Nr. J9-2616 neįvykdymą arba netinkamą vykdymą išmokėjimo pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą Nr. SĮLD 124793 bei iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per Lietuvos filialą, išmokėti laidavimo draudimo išmoką už ieškovės SIA „TILTS“ sutartinių prievolių pagal 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 ir jos pagrindu sudarytą 2017 m. lapkričio 13 d. rangos sutartį Nr. J9-2616 neįvykdymą arba netinkamą vykdymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą Nr. SĮLD 124793. Nurodė, kad draudimo bendrovė pranešė, kad į ją kreipėsi Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pretenziją dėl draudimo išmokos išmokėjimo pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą Nr. SĮLD 124793. Savivaldybės pateiktame pranešime nurodyta, kad atsakovė pradelsė ir nevykdo 2017 m. lapkričio 13 d. rangos sutarties Nr. J9-2616. Manė, kad ieškinys dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia yra pakankamai pagrįstas rašytiniais įrodymais ir motyvuotas, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė dėl galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba vykdymo apsunkinimo. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pranešimo turinio matyti, kad siekiama pasinaudoti laidavimo draudimu, tai yra gauti draudimą iš draudimo bendrovės. Kadangi atsakovei šiuo metu yra iškelta bankroto byla akivaizdu, kad visi reikalavimai bus nukreipti ne į atsakovę, o į ieškovę. Ieškovė yra privatusis juridinis asmuo, kurios tikslas yra pelno siekimas. Jei 170 203,12 Eur dydžio suma būtų staiga sumažintos ieškovės apyvartinės lėšos – tai būtų reikšmingas įvykis ieškovės galimybei vykdyti ūkinę veiklą. Net ir laikinas tokio dydžio sumos (ar net jos dalies) perdavimas BTA ar antstoliui ieškovės finansinę padėtį žymiai pablogintų, o neigiamas pasekmes ieškovė gali patirti dar labai ilgą laiką net ir po galimai jai palankaus teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
5. Klaipėdos apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 10 d. gauta atsakovės nuomonė dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, joje nurodė, kad su prašymu sutinka ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad tretiesiems asmenims pareiškus reikalavimus atsakovės bankroto byloje, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovės bankroto byloje vykdomos procedūros gali pereiti iki turto realizavimo ir piniginių lėšų skirstymo kreditoriams, tai reiškia, jog jeigu ši civilinė byla iki to laiko nebus išnagrinėta, o teismo sprendimas nebus palankus ieškovui, susiklostys tokia situacija, jog trečiųjų asmenų kreditoriniai reikalavimai, patvirtinti atsakovės bankroto byloje, bus proporcingai (arba visiškai) patenkinti nepagrįstai. Tai yra iš esmės atsakovės bankroto procedūroms esant baigtoms, atsakovės bankroto administratorius turės reikšti reikalavimus tretiesiems asmenims dėl nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo, tai yra bus būtina inicijuoti naujas civilines bylas, kas užvilkins bankroto bylos procedūrų užbaigimą ir galimai paeis teisėtus atsakovės ir jos kitų kreditorių interesus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas. Teismas nutarė iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai reikšti reikalavimus draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos už ieškovės SIA „TILTS“ sutartinių prievolių pagal 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 ir jos pagrindu sudarytą 2017 m. lapkričio 13 d. rangos sutartį Nr. J9-2616 neįvykdymą arba netinkamą vykdymą išmokėjimo pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą Nr. SĮLD 124793; iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per Lietuvos filialą, išmokėti laidavimo draudimo išmoką už ieškovo SIA „TILTS“ sutartinių prievolių pagal 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 ir jos pagrindu sudarytą 2017 m. lapkričio 13 d. rangos sutartį Nr. J9-2616 neįvykdymą arba netinkamą vykdymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą Nr. SĮLD 124793. Nutartį nutarta vykdyti skubiai.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes, prie prašymo pateiktus rašytinius įrodymus, į tarp šalių kilusį ginčą bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl prašymą tenkino (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
8.1. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti.
8.2. Nagrinėjamu atveju draudimas atsakovei ir draudimo bendrovei realizuoti atlikimo užtikrinimo laidavimo raštu Nr. SĮLD 124793 sukurtas teises ir prievoles niekaip neužtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
8.3. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis).
8.4. Pati ieškovė pripažįsta, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovės patirtą žalą dėl tokio sandorio sudarymo turi atlyginti būtent ieškovės buvęs vadovas, o ne Savivaldybės administracija teisėtai pasinaudojanti sutarties užtikrinimo priemone.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Žemkasa“ prašo skundą spręsti teismui.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
10.1 Ginčo objektu esant pačiam pirminiam sandoriui (jungtinės veiklos sutarčiai), o Savivaldybės administracijai siekiant pasekmių dėl (jungtinės veiklos sutarties pagrindu sudarytos Rangos sutarties, kurios įvykdymo užtikrinimui išduoto) Laidavimo rašto akivaizdu, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijusios su ieškovės byloje pareikštais reikalavimais.
10.2 Savivaldybės administracijai ir BTA nesiėmus teisinių veiksmų prieš atsakovę, o visus reikalavimus nukreipiant tik į ieškovę – dėl netrukus prasidėsiančių atsakovės bankroto procedūrų (ir joms suteikiamo pirmumo bei nestabdymo principų) palankus ieškovei teismo sprendimas gali būti nebeįvykdomas, nes per praėjusį laiką bankroto procedūros gali būti užbaigtos (ar pasiekti turto paskirstymo stadiją), o restitucijos taikyti bankroto procese nebus galimybės, t. y. ieškovė nebus grąžinta į teisinę padėtį, buvusią iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo.
10.3 Skunde nepagrįstai yra teigiama, kad bylose dėl pripažinimo arba teisinių santykių modifikavimo laikinosios apsaugos priemonės paprastai nėra taikomos. Vilniaus apygardos teismo 2017-09-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1403-794/2017 sprendžiant klausimą dėl nuomos sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
10.4 Pagal savo pobūdį skundo argumentai dėl tariamo viešojo intereso pažeidimo (kaip ir daugelis kitų skundo argumentų) labiau atitinka Savivaldybės administracijos nuomonę dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, negu argumentus dėl nutarties neteisėtumo.
10.5 Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatima iš Savivaldybės administracijos teisės nei reikšti savo reikalavimus BTA ir/ar atsakovei, nei inicijuoti teisminius ginčus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis)
13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovei yra iškelta bankroto byla, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl prašymą tenkino. Apeliantė tikina, kad teismo taikytas draudimas visiškai nesusijęs su pareikštu reikalavimu. Tiek ieškinio patenkinimo atveju tiek ir ieškinio atmetimo atveju draudimo bendrovės įsipareigojimas Savivaldybės administracijai pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą Nr. SĮLD 124793 nekinta ir kaip Rangos sutarties užtikrinimo priemonė lieka galioti. Ieškovė su skundu nesutinka, teigia, kad taikytas draudimas siejasi su ieškinio reikalavimu, tikina, kad per laiką bankroto procedūros gali būti užbaigtos (ar pasiekti turto paskirstymo stadiją), o restitucijos taikyti bankroto procese nebus galimybės, t. y. ieškovė nebus grąžinta į teisinę padėtį, buvusią iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
16. Kaip anksčiau minėta, būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nagrinėjamu atveju ieškovė sprendimo neįvykdymo grėsmės riziką nurodė formaliai. Iš esmės ieškovė prašymą motyvavo tuo, kad 170 203,12 Eur dydžio draudimo išmokos išmokėjimo suma pagal atlikimo užtikrinimo laidavimo raštą Nr. SĮLD 124793 sumažintų ieškovės apyvartines lėšas – tai būtų reikšmingas įvykis ieškovės galimybei vykdyti ūkinę veiklą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovė visiškai nepagrindė sprendimo neįvykdymo rizikos, t. y. nepateikė teismams leistinų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių - neuždraudus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai reikšti reikalavimus draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl draudimo išmokos bei neuždraudus draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ išmokėti laidavimo draudimo išmoką už ieškovo SIA „TILTS“ sutartinių prievolių pagal 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 neįvykdymą arba netinkamą vykdymą, galbūt ieškovei palankaus procesinio teismo sprendimo – pripažinus ieškovės ir atsakovės 2017 m. birželio 7 d. sudarytą Jungtinės veiklos sutartį Nr. 1 negaliojančia nuo sudarymo momento, įvykdymas gali pasunkėt arba pasidaryti neįmanomas. Ieškovės nurodomi finansiniai apsunkinimai šioje byloje negali būti vertinami kaip grėsmė teismo sprendimo neįvykdymo rizikai. Savaime ta aplinkybė, kad priešinga šalis yra bankrutuojanti įmonė, nesudaro pagrindo konstatuoti esant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir visais atvejais taikyti kitos šalies prašomus apribojimus.
17. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniams motyvams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė grėsmės egzistavimo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti apskritai neįmanomu.
18. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje yra (procesinis sprendimas priimtas, tačiau neįsiteisėjęs) pareikšti reikalavimai dėl 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 1, pasirašytos tarp UAB „Žemkasa“, atstovaujamos direktoriaus D. Z., ir ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“, atstovaujamos įgalioto asmens ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ filialo „MO-24“ direktoriaus V. J., pripažinimo negaliojančia. Taigi, nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nei draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per Lietuvos filialą nėra ginčijamos 2017 m. birželio 7 d. jungtinės veiklos sutarties Nr. 1 šalimis, nėra ir šios bylos šalimis. Svarbu ir tai, kad nei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, nei draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per Lietuvos filialą nėra pareikšti jokie reikalavimai.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti teismo būsimo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Teismas turi teisę taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios tiesiogiai susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, padeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios neužtikrina ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo, negali būti taikomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-943/2019).
20. Šiuo atveju sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškovės prašymu šiuo metu taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais ir nepadeda užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą. Reikalavimas pripažinti tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą sandorį negaliojančiu nėra priežastiniu ryšiu susijęs su teisėmis, kilusiomis iš kitos sutarties bei kuriomis disponuoja apeliantė ir / ar draudimo bendrovė. Tokioje situacijoje, kai atsakovė yra bankrutuojanti įmonė, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas negali būti vertintinas išskirtinai, t. y. kitaip nei įprastai sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nepaisant to, kad atsakovė yra bankrutuojanti, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi būti nustatytas abiejų šioms priemonėms taikyti būtinųjų sąlygų egzistavimas. Kaip žinia, bankroto administratorius, vykdydamas Įmonių bankroto įstatymo nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, įstatymų nustatyta tvarka realizuoti jį, tam, kad būtų kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.
21. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais šioje byloje, todėl negali užtikrinti ieškovei galimo palankaus sprendimo įvykdymo.
22. Be to, nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti –grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai, pažeisdamas CPK normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
23. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės galutiniam sprendžiamo klausimo rezultatui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, pateikė duomenis, jog yra sumokėjusi 38 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir 580,80 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso apeliantė patyrė 618,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
25. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme byla iš esmės išnagrinėta ir priimtas procesinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidos už atskirąjį skundą skaičiuotinos. Įvertinus tai, kad atskirasis skundas tenkintinas, apeliantei iš ieškovės priteistinos apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad apeliantės patirtos teisinės pagalbos išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokestį. Dėl to jos nuo 580,80 Eur mažintinos iki 515,60 Eur, atsižvelgus į minėtas rekomendacijas. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliantei iš ieškovės priteistina 553,60 Eur (38 + 515,60) bylinėjimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės– ieškovės SIA „TILTS“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priteisti iš ieškovės SIA „TILTS“ 553,60 Eur bylinėjimo išlaidų.