Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1620-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-10
Bylos Nr.
1-1620-1122/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
M. A. E. R.
Advokatai
Šarūnas Vadeikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1620-1122/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04039-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Raimondai Bingelytei,vertėjaujant Katerinai Chvatovai,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamajam M. A. E. R.,kaltinamojo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. E. R. 2021 m. vasario 7 d. apie 22.08 val. Vilniuje, Justiniškių ir Rygos gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo.

Šiais savo veiksmais M. A. E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės pripažino ir nurodė, kad buvo sekmadienio vakaras, sėdėjo namie. Dirba naktimis, iki 4 ar 6 val. ryto. Išgėrė alaus per pertrauką, suvalgė pietus, dar išgėrė alaus ir tada užsisakinėjo prekes į namus. Jam reikėjo nuvykti iki bankomato, kad nusiimtų šiek tiek grynų pinigų. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) ir tam, kad nuvyktų į „Norfa“ parduotuvę reikėjo nueiti apie 200 m. Buvo -20 laipsnių šalčio naktį, automobilis buvo sušalęs ir nutarė važiuoti automobiliu. Pripažino, jog vairavo išgėręs alkoholio, t. y. alaus, kuriame buvo 0,2 proc. alkoholio. Kai vairavo, nesijautė apsvaigęs – naudodamasis dviem veidrodėliais, nuvažiavo apie 50 m atbulai labai siauroje gatvelėje ir viskas pavyko. Praėjus minutei ar sekundei, pamatė „Dacia“ automobilį priekyje, paspaudė stabdžius, tačiau nebuvo nuvalęs nuo priekinio stiklo šerkšno ar ledo ir įvyko eismo įvykis. Jam buvo toks šokas, kad net drebėjo keliai. Nemanė, kad (žala) sieks 10 000 Eur, tai nebuvo jo automobilis, o draugo vardu Y. E., remontas jam kainavo apie 4 500 Eur (jis buvo pasiskolinęs beveik visą sumą iš draugų ir jam liko tik truputį sumokėti). Žmogus, kuris buvo kitame automobilyje, iškvietė policiją ir atvyko 3 policijos ekipažai, visi pareigūnai kalbėjo su juo tuo pačiu metu, sunkus susikalbėti. Policijos pareigūnai įvykio vietoje pasiūlė pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, kaltinamasis pripažino, kad suprato šį jų reikalavimą, tačiau atsisakė. Paaiškino, jog buvo 6 žmonės (pareigūnai), trys iš jų laikė alkotesterius prieš jį. Jie pasakė, kad jei nepapūs, tai bus laikoma nusikaltimu, bet tai pasakė lietuvių kalba, o jis supranta lietuvių kalbą nepilnai. Įvykio metu patikino nesupratęs, kad jo atsisakymas pūsti į alkotesterį yra nusikaltimas, o dabar supranta, nes taip nurodyta teismo dokumentuose, kuriuos gavo. Kai nuvyko į policijos komisariatą, iš pradžių pareigūnai su juo kalbėjosi ramiai, kaltinamasis buvo ramus, jiems pasakė, kad dabar gali sutikti su bet kokiu blaivumo patikrinimu ar pūtimo būdu. Patikino, jog policija nepasiūlė duoti kraujo, neprašė praeiti tiesia linija. Tai nebuvo pirmas kartas – anksčiau buvo vairavęs automobilį, pareigūnai jį sustabdė ir paprašė pasitikrinti blaivumą ir jis taip pat padarė. Pažymėjo, jog yra svetimšalis ir vienintelė priežastis, dėl kurios jis yra Lietuvoje, yra jo vaikai. Jei turės palikti šalį, dėl to, kad Migracijos tarnyba tikriausiai neduos leidimo (gyventi Lietuvoje), norėtų palikti šalį su gera reputacija. Visus pinigus, kuriuos prašoma sumokėti (automobilio vertės kompensavimas), jis labai norėtų sumokėti, bet negali to padaryti per vieną kartą. Prašo išskirstyti dalimis automobilio vertę, su kita bausmės dalimi sutinka.

Gynėjas advokatas Š. Vadeikis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su klientu pasitarė ir klientas savo kaltę pripažįsta. Pripažįsta, kad jam buvo duodami alkotesteriai, tuo metu jis nesuprato, kad atsisakymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl kaltinamasis su tuo, kad pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, pilnai sutinka, labai dėl to gailisi. Su buvusiu teismo įsakymu jis iš esmės sutinka, tačiau nelabai suprato, kad visą konfiskuotiną automobilio vertę, t. y. 8 700 Eur, reikės sumokėti iš karto per 20 dienų. Jis tokių pinigų neturi. Byloje yra pridėtas teismo sprendimas, kad jis yra išsiskyręs, apie tai, kad vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur, iš viso 400 Eur (2 vaikai). Nuomos sutarties pateikti negali, tačiau už butą kiekvieną mėnesį moka po 200 Eur, žiemą papildomai moka už komunalines paslaugas po 100 Eur, iš viso per mėnesį žiemos metu kaltinamasis išleidžia apie 600–700 Eur. Jo alga į rankas siekia apie 1 100 – 1 200 Eur. Jeigu teismas nuspręstų, kad reikia išreikalauti visą konfiskuotino automobilio vertę ir ją reikia sumokėti iš karto per 20 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, tai būtų jam nepakeliama našta ir jis negalėtų sumokėti tokios sumos. Jo klientas prašo, atsižvelgiant į jo materialinę padėtį, į tai, kad išlaiko 2 mažametes dukras, kad jo gaunama alga yra į rankas palyginus nelabai didelė, sumažinti konfiskuotino automobilio vertę. Jam teismo įsakymu paskirtos 32 MGL dydžio baudos kaltinamasis neginčija, sutinka tą sumą sumokėti ir prašo nustatyti 20 mėnesių baudos sumokėjimo ir automobilio vertės išieškojimo terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę iš esmės pripažino, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 8 d. įtariamuoju apklaustas M. A. E. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jo pažįstamam Y. E., kuris šiuo metu yra Lietuvoje. Automobilį jis paliko jo draugui A. H., su kuriuo jis nuomojosi butą, ir jie kartais naudojasi automobiliu Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 7 d. apie 19.30 val., būdamas namie adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė 1 butelį alaus, vėliau apie 21.00 val. išgėrė dar vieną butelį alaus. Kažkur apie 21.30 val. nusprendė automobiliu Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti iki „Norfa“ parduotuvės esančio bankomato. Jam atsisėdus į automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojant link parduotuvės „Norfa“, jis bandė apsisukti, bet jam sukant jis nesuvaldė automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo atsitrenkė į „Dacia Logan“ automobilį. Tada jis sustojo ir nuėjo apžiūrėti automobilio „Dacia Logan“ apgadinimus. Automobilio „Dacia Logan“ vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Atvyko trys policijos pareigūnų automobiliai, du pareigūnai jam liepė tikrintis blaivumą, bet jis buvo pasimetęs ir atsisakė tikrintis blaivumą. Nori pasakyti, kad jis neturi Europos Sąjungos vairuotojo pažymėjimo, turi egiptietišką vairuotojo pažymėjimą, bet jis Lietuvoje negalioja. Kur yra automobilio dokumentai, jis nežino. Kelintų metų automobilis Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis nežino. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 43–45).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 8 d. liudytoju apklaustas R. G. parodė, kad 2021 m. vasario 7 d. apie 22.00 val. važiavo savo automobiliu „Dacia Lodgy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kartu su juo važiavo jo pažįstamas A. K. Privažiavo sankryžą Justiniškių – Rygos gatvės, kurioje sustojo trečioje eismo juostoje, nes ruošėsi sukti į kairę ir šviesoforo signalas buvo raudonas. Sustojus pro galinį veidrodėlį pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, automobilis buvo visas apšalęs ir užrasojusiais langais, tai pamatęs tik pagalvojo ar tas automobilis suspės sustoti, nes važiavo tikrai labai dideliu greičiu. Bet tada staiga atvažiavęs automobilis atsitrenkė į jo automobilio galą, smūgis buvo labai stiprus, bet nei jis, nei jo pažįstamas A. nenukentėjo, tik kai įvyko smūgis, buvo šoko būsenos, nelabai suprato, kas vysta, jis tik paėmė telefoną ir paskambino 112 ir pranešė apie įvykį policijai. Tada pamatė, kad atsitrenkęs automobilis pradėjo riedėti atgal ir sustojo skersai pirmoje juostoje, jie toliau sėdėjo automobilyje, tada iš galo pamatė, kad privažiavo 5G autobusas, tuomet jis išlipo iš automobilio, bei autobuso vairuotojas pradėjo sakyti, kad reikia fotografuoti automobilio, kuris į jį atsitrenkė numerius, nes vairuotojas galimai šalinasi. Tada autobuso vairuotojas užsirašė automobilio valstybinius numerius, tai buvo „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), numeris buvo Švediškas. Ir po kelių minučių į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas tada jau buvo išlipęs iš savo automobilio ir, kiek matė, bandė šalintis, bet privažiavo dar vienas policijos ekipažas, kuris sulaikė „Mercedes Benz“ vairuotoją. Ar šis automobilyje buvo vienas, jis nežino, nematė, bet daugiau žmonių kaip ir nematė. Taip pat nežino, ar vairuotojas buvo neblaivus, nes prie jo priėjęs nebuvo, tik matė, kad jis po įvykio elgėsi labai keistai, vaikščiojo po kelią. Matė tik kaip vienas pareigūnų ekipažas išsivežė „Mercedes Benz“ automobilio vairuotoją į komisariatą, o kiti pareigūnai liko forminti eismo įvykio, matė, kaip atvažiavo tralas ir „Mercedes Benz“ automobilį išsivežė. Kokie buvo 5G autobuso valstybiniai numeriai ir koks buvo autobuso vairuotojo vardas nežino, tik jo pažįstamas A. pasižiūrėjo, kad autobusas važiavo apie 22.10 val., bet prie jų jis atvažiavo tik po įvykio. „Mercedes Benz“ automobilio vairuotoją jis matė pirmą kartą, jo vardo ar pavardės nežino. Įvykio metu jis nenukentėjo, buvo tik apgadintas jo automobilis (b. l. 14–16).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 8 d. liudytoju apklaustas E. T. (E. T.) parodė, kad 2021 m. vasario 7 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu P. L. apie 22.13 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą, kad Justiniškių g. 91 pranešėjo automobilį kliudė automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, bando šalintis. Atvykus minėtu adresu, vietoje jau buvo ekipažas V1710, kurie bendravo su vairuotojais. Justiniškių g. pastebėjo stovinčius automobilius „Dacia Lodgy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Švediški). Prie automobilio „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo akivaizdžiai neblaivus jo vairuotojas M. A. E. R., automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Priėjus prie M. A. E. R. iš šio burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, buvo sutrikusi veiksmų koordinacija. Jo porininkas P. L. M. A. E. R. norėjo patikrinti blaivumą, alkotesterio pagalba, jis pasiūlė vairuotojui pasitikrinti blaivumą, tačiau šis atsisakė blaivumo patikrinimo. M. A. E. R. įspėjo, kad jei jis atsisako tikrintis blaivumą, jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes jis vairavo automobilį neblaivus ir vengia tikrintis blaivumą. Tačiau M. A. E. R. vis tiek atsisakė tikrintis blaivumą. Tai yra užfiksuota „Body“ kamera 1815. Priėjus prie automobilio „Dacia Lodgy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie jo stovėjo jo vairuotojas R. G., kuris paaiškino, kad 2021 m. vasario 7 d. apie 22.00 val. vairuodamas automobilį „Dacia Lodgy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Justiniškių g. ir sustojo prie Justiniškių – Rygos g. sankryžos, trečioje eismo juostoje, nes jam degė draudžiamas raudonas šviesoforo signalas ir jis ruošėsi sukti į kairę, į Rygos g. Netrukus R. G. pastebėjo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Švediški), kuris atsitrenkė į R. G. vairuojamo automobilio „Dacia Lodgy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį. Pats R. G. nematė, kas vairavo automobilį „Mercedes Benz E200“, tačiau nurodė, kad iš paskos važiavo 5G maršrutinis autobusas, kuris įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis galimai užfiksavo „Mercedes Benz E200“ vairuotoją. Automobilis „Mercedes Benz E200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Švediški), priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilniuje (b. l. 9–11).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. vasario 7 d. 22.08 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog automobilis MB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, kliudė pranešėjo automobilį, vairuotojas bando šalintis (b. l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3 būrio vyresniojo patrulio L. S. ir 2-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio E. T. 2021 m. vasario 7 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos analogiškos aplinkybės kaip 2021 m. vasario 8 d. E. T. duotų parodymų protokole (b. l. 6, 7).

Iš 2021 m. vasario 7 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai (b. l. 18–21).

Iš 2021 m. vasario 7 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas saugojimui į UAB „Tomadas“ aikštelę, adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 22–25).

Iš 2021 m. vasario 7 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2021 m. vasario 7 d. M. A. E. R. vengė pasitikrinti neblaivumą. Jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija – pėda į pėda, negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 17).

Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas Y. E. vardu (b. l. 28).

Iš 2021 m. vasario 8 d. leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę matyti, kad 2021 m. vasario 8 d. 16.15 val. transporto priemonės – automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Y. E. atsiėmė automobilį (b. l. 31).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto, matyti, kad automobilio „Mercedes Benz E212“, 2013 m. laidos, benzininio, 1796 cm³ darbinio tūrio, 120 variklio galios, rinkos vertė su PVM – 8 700 Eur (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, o 14 punkte, be kita ko, numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog M. A. E. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Pirmiau nurodyti paties kaltinamojo teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto R. G. parodymai, liudytoju apklausto pareigūno E. T. parodymai, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog M. A. E. R. 2021 m vasario 7 d. apie 22.08 val. Vilniuje, Justiniškių ir Rygos gatvių sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo.

Taigi tokia M. A. E. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A. E. R., teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) transporto eismo saugumui.

Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis, vairavo transporto priemonę – automobilį, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, nakties metu gyvenamojoje vietoje, mieste, važiavo dideliu greičiu, tuo pačiu kėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams, atsitrenkė į kitą transporto priemonę, kiti eismo dalyviai iškvietė policijos pareigūnus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – jauno darbingo amžiaus, išsiskyręs (b. l. 109–111), turintis 2 mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko (b. l. 107–108), dirbantis, administracine tvarka iki šio nusikaltimo per vienerius metu baustas 6 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 54–56), neteistas (b. l. 57). Byloje nėra duomenų, kad M. A. E. R. būtų taikytas psichiatrinis gydymas ar priklausomybės lygų gydymas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus šio BK straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant artimą minimaliam įstatymo numatytam jos dydžiui – 51 MGL (2 550 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes yra teisinga ir proporcinga.

Kadangi M. A. E. R. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 34 MGL (1 700 Eur).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. A. E. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. vasario 7 d. 22.30 val. iki 2021 m. vasario 8 d. 15.16 val., t. y. viena diena, (b. l. 36, 46), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Kaltinamojo gynėjas prašo paskirtos baudos mokėjimo terminą pratęsti 20 mėnesių. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsniu, atsižvelgęs į kaltinamojo gaunamas pajamas, teismas skirtiną baudą nustato sumokėti per ilgesnį, nei numatytas įstatyme, terminą – 20 mėnesių.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam M. A. E. R. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju M. A. E. R. tai reikštų, kad nustatytu terminu jis tokios teisės negali ir įgyti.

Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę, neįgijęs tam teisės Lietuvoje.

Taigi, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, M. A. E. R. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metus 6 mėnesius (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą, skirti maksimalų šios priemonės terminą šiuo atveju nebūtų proporcinga, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. vasario 8 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Taigi, M. A. E. R. nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, remiantis AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimu ir kitais duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso Y. E., t. y. trečiajam asmeniui. Nenustačius BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų, šiuo atveju minėtas automobilis negali būti konfiskuotas, o svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo M. A. E. R., kaina su PVM Lietuvoje – 8 700 Eur.

Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.). Be to, ir Konstitucinio Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai ir kt.). Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018).

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju M. A. E. R. vairuotas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne jam, o trečiajam asmeniui, šį automobilį M. A. E. R. valdė laikinai. Teismui pateiktais duomenimis M. A. E. R. yra išsiskyręs, išlaiko 2 mažamečius vaikus, teismo posėdžio metu nurodė, jog moka 200 Eur buto nuomos mokestį per mėnesį, turėjo atlyginti eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidas, „Sodros“ sistemos duomenimis jo darbo užmokestis 2021 m. vidutiniškai sudarė daugiau nei 2 000 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių). Taigi, teismui nusprendus taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę pilna apimtimi ir išieškant visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios visos pinigų sumos išieškojimas iš M. A. E. R. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes jam būtų sukeliamos ženkliai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo M. A. E. R. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 4 000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiktų balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, finansinių įsipareigojimų, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Nors nei baudžiamojo įstatymo, nei baudžiamojo proceso, nei bausmių vykdymo įstatymų normos nereglamentuoja iš nuteistųjų priteistų civilinių ieškinių, teismo proceso išlaidų ar konfiskuotino turto vertę atitinkančių sumų mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo, tačiau šiuo atveju įvertinus tiek paskirtos baudos, tiek išieškotinos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dydį, kaltinamojo finansinę padėtį ir įsipareigojimų apimtį, teisingumo ir protingumo kriterijus, automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą nustatytina sumokėti taip pat per 20 mėnesių laikotarpį.

Kiti klausimai

Kaltinamajam M. A. E. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 47, 49) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. birželio 30 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma, kuria prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam M. A. E. R., išieškant iš jo 212,94 Eur.

BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes kaltinamasis M. A. E. R. nemoka proceso kalbos ir be gynėjo pagalbos nuteistojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami, 2021 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio metu M. A. E. R. gynėju paskirtas advokatas Šarūnas Vadeikis.

Vadovaujantis aukščiau paminėtu teisiniu reguliavimu bei tuo, kad teismas savo iniciatyva paskyrė kaltinamajam gynėją pagal įstatymą, nepriklausomai nuo jo valios bei atsižvelgiant į nuteistajam M. A. E. R. šiuo nuosprendžiu priteistą pakankamai didelio dydžio baudą ir konfiskuotiną sumą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 51 MGL – 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 64¹ straipsniu, baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. A. E. R. 34 MGL – 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 7 d. 22.30 val. iki 2021 m. vasario 8 d. 15.16 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir M. A. E. R. paskirti galutinę 32 MGL – 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. A. E. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, M. A. E. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, ir išieškoti iš jo automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų).

M. A. E. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš M. A. E. R. nepriteisti.

Išaiškinti M. A. E. R., kad bauda ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalis, turi būti sumokėtos per 20 (dvidešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610)): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė