Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Kapitalo valda“ ieškinį atsakovei R. G. dėl įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, nustatyta CPK 441 str., kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena iš šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims pranešta tinkamai (e. b.l. 57-58, 61).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. G. 2005-11-03 su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė Išperkamosios nuomos sutartį (toliau – Sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius įsigijęs iš trečiojo asmens perdavė atsakovui valdyti ir naudotis Sutartyje nurodytus daiktus: kampą Pireli ir sofą – lovą Achim, su sąlyga, kad sumokėjus visą Sutartyje numatytą kainą, prekė pereis atsakovo nuosavybėn (e. b.l. 25 - 26). Sutartimi V. G. įsipareigojo su pradiniu kreditoriumi atsiskaityti dalimis per 18 mėnesių terminą, mokant Sutarties mokėjimų grafike numatyto dydžio įmokas mokėjimų grafike nustatytais terminais (e.b.l. 25). Nustatyta, kad V. G. 2005-11-03 Išperkamosios nuomos sutartį Nr. 511383443 su UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė būdamas santuokoje su R. G. (e.b.l. 20). LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jeigu sandoris buvo sudarytas šeimos interesais. LR CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. V. G. sudarytam sandoriui nereikėjo rašytinio sutuoktinės sutikimo. 2005-11-03 sutartis buvo sudaryta bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pagal LR CK 3.109 str. 2 d. kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir pagal prievoles iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu koks jų turto teisinis režimas, todėl vykdyti įsipareigojimus pagal santuokos metu V. G. vardu sudarytą išperkamosios nuomos sutartį turi abu sutuoktiniai V. G. ir R. G.. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. 2015-03-24 mirė (b.l. 29), pagal sutartį liko atsakinga tik atsakovė R. G.. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko.

Ieškovo teigimu V. G. ir atsakovė R. G. per nustatytą terminą prievolių pagal Sutartį tinkamai nevykdė ir liko skolingi 170,68 Eur pagrindinės skolos.

Byloje nustatyta, kad 2009-03-04 pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ su ieškovu UAB „Kapitalo valda” pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį (toliau – Cesijos sutartis) Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui – ieškovui visas pradiniam kreditoriui priklausančias reikalavimo teises į pradinio kreditoriaus skolininkus, tame tarpe ir į V. G. skolą pagal Sutartį (e.b.l. 22-23). Pažymėtina, kad išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir Cesijos sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovė R. G. tinkamai informuota apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) - (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.109 str. 7 d.).

CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 101 str. 1 d., kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Konstatuotina, kad atsakovė R. G. neatsiskaitydama su ieškovu pažeidė prievolę. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė R. G. (ar jos sutuoktinis V. G.) su ieškovu ar pradinius kreditoriumi pagal Sutartį pilnai atsiskaitė (CPK 178 str.), taip pat į tai, jog atsakovė R. G. su ieškinio reikalavimais sutinko, vadovaujantis CK 6.38 str. 1 d., 6.101 str. 1 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., Sutarties 2.1 p., ieškovo naudai iš atsakovės R. G. priteistina 170,68 Eur skolos (neišpirkto turto vertės).

Pažymėtina, kad remiantis CK 6.101 str. 2 d., reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Tuo pačiu konstatuotina, kad pagal teisės aktų reglamentuojančių reikalavimo teisės perleidimo institutą nuostatas, naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009; ir kt.).

Remiantis CK 6.256 str. 1 d., kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) -(CK 6.256 str. 2 d.). Pagal CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Sutarties 5.5 p. atsakovė įsipareigojo informuoti per 5 dienas lizingo įmonę (pradinį kreditorių), jeigu pasikeičia nuomininko (atsakovės) adresas, telefonas, faksas ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Sutarties 11.2 p. numatyta, kad už nevykdymą ar netinkamą vykdymą Sutarties 5.2 ir 5.5 p. nustatytų įsipareigojimų, nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja sumokėti lizingo įmonei (pradiniam kreditoriui) 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą. Ieškovas bandė su V. G. bei jo sutuoktine susisiekti Sutartyje nurodytu telefonu, tačiau to padaryti nepavyko. Minėtų aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog V. G. bei jo sutuoktinė (atsakovė) pažeisdami Sutarties 5.5 p. nustatytą įsipareigojimą neinformavo pradinį kreditorių ar ieškovą apie savo pasikeitusius kontaktinius duomenis. Remiantis išdėstytu, pripažintina, jog ieškovas Sutarties 11.2 p. pagrindu pagrįstai paskaičiavo atsakovei 17,06 Eur dydžio netesybas, t.y. 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą, todėl vadovaujantis 6.72 str., 6.101 str. 2 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d. bei Sutarties 5.5 ir 11.2 p., ši suma priteistina iš atsakovės ieškovo naudai.

Minėta, kad pagal CK 6.258 str. 1 d., įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Nagrinėjamu atveju Sutarties 11.1 p. numatyta, kad pažeidus mokėjimo grafiką bei vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas (atsakovė) įsipareigoja mokėti lizingo įmonei (pradiniam kreditoriui) 0,2 proc. delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 str. 8 d., sutartinių delspinigių dydį sumažino iki 0,05 proc. dydžio. Už uždelstas atsiskaityti 3183 dienas, ieškovas paskaičiavo atsakovei 271,63 Eur delspinigių.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pradinio kreditoriaus ir atsakovės sutuoktinio sudaryta Sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis (CK 6.228¹ str.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuojamoje praktikoje yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; ir kt.), kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti šaliai nuostolius, taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje netoleruojamos neprotingai didelės, lupikiškos netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409; ir kt.). Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006; ir kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003). Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nustato, kad jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali jas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1190/2003; 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012). CK 6.73 str. 2 d. suteikia teismui teisę savo nuožiūra mažinti netesybas, kurios yra aiškiai per didelės. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.73 2 d. pagrindu teismas gali mažinti ne tik bazinį netesybų (delspinigių) dydį, tačiau ir absoliutų paskaičiuotų netesybų dydį. Nagrinėjamu atveju ieškovas nuostolių, atsiradusių dėl atsakovės prievolės pažeidimo, dydžio byloje neįrodinėjo. Be to, nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad reikalavimo teisė į atsakovės (jos sutuoktinio) skolą ieškovui perėjo 2009-03-04, tačiau ieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo ieškovas teismui pateikė tik 2015-07-07, t.y. praėjus 6 metams nuo tokios ieškovo teisės atsiradimo, nepaisydamas to, jog CK 1.125 str. 5 d. 1 p. numato sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Pažymėtina, kad toks ieškovo, kaip juridinio asmens užsiimančio skolų išieškojimo veikla, elgesys, kuomet ieškovas dėl nesuprantamų aplinkybių delsė kreiptis į teismą, kad apgintį savo pažeistą teisę, tokiu būdu nepagrįstai didinant atsakovės prievolės apimtį (dydį), neatitinka apdairaus ir rūpestingo elgesio kriterijų, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.). Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką, į tai, jog atsakovė yra vartotoja – silpnesnioji šalis, kurios teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, taip pat į ieškovo elgesį, t.y. delsimą kreiptis į teismą, dėl ko paskaičiuotų delspinigių, kurių bazinis dydis atitinka VKĮ 11 str. 8 d. nustatytus reikalavimus, suma išaugo iki pagrindinę skolą viršijančios sumos, ieškovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų dėl jo realiai patirtų nuostolių dydžio, pripažintina, kad ieškovo prašomų priteisti delspinigių absoliuti suma – 271,63 Eur yra aiškiai per didelė, todėl laikytina baudine. Pažymėtina, kad teismas mažindamas netesybas gali nurodyti jų procentinę išraišką arba konkrečią priteistinų netesybų sumą, kuri, jo vertinimu, yra protinga. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas, remdamasis CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. bei CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, absoliutų delspinigių dydį mažina iki 135,50 Eur sumos, kuri, teismo vertinimu, yra protinga, proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui bei atlygina faktinius kreditoriaus patirtus nuostolius, susijusius su prievolės pažeidimu. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis CK 6.72 str., 6.256 str. 2 d. ir 6.258 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistina 135,50 Eur delspinigių.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui iš atsakovės priteistina 170,68 Eur neišpirktos turto vertės, 17,06 Eur baudos ir 135,50 Eur delspinigių, t.y. iš viso 323,24 Eur. Likusioje dalyje ieškovo ieškinys atmestinas.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 323,24 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-02 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.). Ieškovas prašo priteisti 23,20 Eur už pažymas iš Gyventojų registro tarnybos. Tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 23,20 Eur ieškovas apmokėjo už 8 pažymas iš GRT pagal 2015-01-02 Nr. 15/01-02-2 prašymą, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje, yra pateiktos tik 2 pažymos pagal minėtą prašymą. Iš sąskaitos-faktūros serija GRT Nr.1038886 turinio matyti, kad vienos pažymos kaina yra 2,90 Eur, todėl šis ieškovo reikalavimas yra tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės ieškovo naudai yra priteisiama 5,80 Eur už Gyventojų registro tarnybos pažymas. Šioje byloje ieškovas taip pat sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 330,91 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 351,71 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies (70,37 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p. bei 93 str. 2 d., ieškovui iš atsakovės priteistina 247,50 Eur (351,71 Eur x 0,7037) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė priteistas sumas išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, kadangi jokių pajamų neturi, yra registruota darbo biržoje. Ieškovas 2015-11-10 pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriose nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka. Ieškovo teigimu CPK 284 str. įtvirtinta galimybė teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti negali paneigti teismo sprendimo privalomumo principo bei neproporcingai pažeisti suinteresuotų asmenų, t.y. šiuo atveju ieškovo teisių ir teisėtų interesų. Nors atsakovė prašymą išdėstyti skolos mokėjimą grindžia neva sunkia finansine padėtimi, tačiau manytina, jog remiantis objektyviomis aplinkybėmis atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai gera, jog atsakovė galėtų realiai visa apimtimi įvykdyti teismo sprendimą iškart, o prašymu yra siekiama paneigti teismo sprendimo privalomumą ir tuo pačiu neproporcingai pažeisti ieškovo teises ir teisėtus interesus. Be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų nei apie savo turtinę padėtį, nei apie gaunamas pajamas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės turtinė padėtis yra išimtinai bloga, o vien tai, kad atsakovė pateikė darbo biržos pažymą neįrodo atsakovės išimtinai blogos finansinės padėties.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė jokio nekilnojamojo turto neturi (VĮ Registrų centras išrašas), nedirba (Sodros pažyma apie asmens įdarbinimus), yra registruota darbo biržoje. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismo sprendimu ieškovui priteistų sumų dydį, teismo manymu visos priteistos sumos sumokėjimas ieškovui iš karto būtų per didelė finansinė našta atsakovei. Be to, sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad ieškovas 2009-03-04 pasirašydamas Reikalavimo perleidimo sutartį ir perimdamas atsakovės skolą pats prisiėmė tam tikrą riziką ir galimus neigiamus padarinius. Atsižvelgiant į visa tai, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga sprendimo įvykdymą išdėstyti dalimis, tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovei surinkti teismo sprendimo įvykdymui reikalingas lėšas ir sumokėti priteistą sumą ieškovui gera valia, tuo pačiu išvengiant papildomų teismo sprendimo priverstinio vykdymo išlaidų. Spręsdamas, kokiam terminui išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė ilgą laiką vengė grąžinti skolą, per visą laikotarpį nesumokėjo ieškovui nei dalies skolos. Todėl įvertinus tai, kad atsakovė jau turėjo laiko įvykdyti bent dalį ieškovo reikalavimų, teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas 6 mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismo nuomone, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui, ieškovo interesai nebus esmingai pažeisti, be to, už naudojimąsi ieškovo pinigais, atsakovė pagal teismo sprendimą privalės mokėti palūkanas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259, 270, 284, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 170,68 EUR (vieno šimto septyniasdešimties eurų 68 ct) skolą, 135,50 EUR (vieno šimto trisdešimt penkių eurų 50 ct) delspinigius, 17,06 EUR (septyniolikos eurų 06 ct) baudą, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (323,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 247,50 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovui UAB ,,Kapitalo valda“, į.k. 126308223.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti šešių mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovė R. G. kas mėnesį nuo 2015-11-10 sumoka ieškovui UAB ,,Kapitalo valda“ ne mažiau kaip po 95,12 Eur, galutinai visas teismo pritiestas sumas, įskaitant procesines 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant nė vėliau kaip iki 2016-05-10.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.