Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. F. OU (toliau - pareiškėja) prašymą skolininkei G. P., suinteresuotiems asmenims M. P., antstoliui A. A. dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas iš dalies.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio A. A. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomąjį įrašą) dėl (duomenys neskelbtini) skolos ir (duomenys neskelbtini) palūkanų išieškojimo iš skolininkės G. P. išieškotojos (pareiškėjos) naudai.

Skolininkė G. P. ir suinteresuotas asmuo M. P. yra sutuoktiniai, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Skolininkės sutuoktinis M. P. bylos nagrinėjimo teisme metu gauna draudžiamąsias pajamas iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini). Antstolis (duomenys neskelbtini) turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkės sutuoktinio M. P. darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų dalį, t. y., 25 procentus nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 10 procentų nuo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų dalies, kuri neviršija vieno MMA, ir kelių transporto priemonę, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), bei pasiūlė skolininkei pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Antstolis išaiškino skolininkei, kad šiuo būdu turto dalį nusistatyti ar turtą pasidalyti pageidaujantis skolininkas užpildytą sutikimą antstoliui turi pateikti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos. Skolininkei neįgyvendinus siūlymo, antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, t. y., skolininkės sutuoktinio M. P. gaunamame darbo užmokestyje, nustatymo.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad skolininko sutuoktinis gauna pajamas. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi, darbo užmokestis ir kitos jam prilygintos pajamos laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Iš Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registro išrašo matyti, kad skolininkė su sutuoktiniu nesudarę Vedybų (Povedybinės) sutarties. Duomenų, patvirtinančių, kad santuoka tarp skolininko ir jo sutuoktinės būtų nutraukta, o jų turtas padalintas, nėra, todėl teismas sprendžia, kad skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.87 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuoti asmenys skolininkė G. P. ir jos sutuoktinis M. P. turi vaikus: dukrą N. P., gimusią (duomenys neskelbtini), dukrą A. P., gimusią (duomenys neskelbtini), ir dukrą M. P., gimusią (duomenys neskelbtini)., kurie bylos nagrinėjimo teisme metu yra nepilnamečiai.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią vaikų išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, todėl lėšų skyrimas nepilnamečių vaikų išlaikymui negali eliminuoti kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese (Kauno apygardos 2017 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1086-436/2017; Panevėžio apygardos 2017 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-905-212/2017). Taigi, teismo vertinimu, nėra pagrindo nesilaikyti suformuotos teismų praktikos ir nenustatyti skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Vaikų išlaikymo pareiga negali paneigti kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininkės kreditorei priklausančio įsiskolinimo atlyginimo.

Vis dėl to teismas pažymi, kad nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas, kokia skolininkės G. P. sutuoktinio M. P. gaunamų pajamų dalis priklauso jo sutuoktinei. Tai reiškia, jog vyksta ne santuokinio turto padalijimas, bet individualizuojama skolininkės turto dalis bendroje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, kurių išlaikymui ir socialinės gerovės užtikrinimui reikalingos stabilios pajamos, bei įvertindamas tai, kad skolininkės šeimos pajamas sudaro skolininkės sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis iš uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), skolininkės G. P. bylos nagrinėjimo teisme metu gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoka, (Duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos mokamos išmokos vaikams, sprendžia, kad yra pagrindas nustatyti, jog skolininkei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 dalis sutuoktinio M. P. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnis.), pareiškėjos pareiškimas šioje dalyje yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.88 straipsnis 1 dalis 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti, kad skolininkei G. P. priklauso ½ dalis kelių transporto priemonės, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Iš antstolio A. A. teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), jog turto arešto aktu, surašytu (duomenys neskelbtini) areštuota dalis skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų ir skolininkei nuosavybės teise (valdytojas-savininkas) priklausanti kelių transporto priemonė valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Tačiau antstolis savo (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą tik išimtinai dėl skolininkės turto dalies jo sutuoktinio M. P. gaunamame darbo užmokestyje nustatymo.

Nustačius, jog antstolis, nors ir aprašęs ir arešto aktu areštavęs skolininko sutuoktinės vardu registruotą kilnojamąjį turtą (šiuo atveju - kelių transporto priemonę), tačiau (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasiūlęs pareiškėjai (išieškotojai) kreiptis į teismą dėl šio turto dalies nustatymo, tai yra, nėra išpildyta būtina sąlyga turto dalies nustatymui, todėl nėra pagrindo vykdyti tokio turto nuosavybės dalių nustatymą tarp bendraturčių CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ši prašymo dalis atmestina.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 Eur, šioje byloje susidariusios 13,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei lygiomis dalimis po 6,64 Eur iš suinteresuotų asmenų (skolininkės) G. P. ir (skolininko sutuoktinio) M. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. F. OU prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkei G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/3 dalis jos sutuoktinio M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Kitoje dalyje pareiškėjos A. F. OU prašymą atmesti.

Priteisti valstybei iš G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr.(duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. A..

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.