- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-30
- Bylos Nr.
- 2S-232-622/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-14241-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Pareiškėjas
- R. D., A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Y. Y.
- Skolininkas
- K. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. D. (R. D.) ir suinteresuoto asmens Y. Y. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š. ir R. D. pareiškimus skolininkui K. J., suinteresuotiems asmenims Y. Y., antstoliui Aleksandrui Selezniovui, AB DNB bankui, UAB „Sanistal“ dėl turto dalies sutuoktinių bendrame turte nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. D. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko K. J. turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su Y. Y.. Nurodė, kad antstolis A. Selezniovas jo naudai vykdo išieškojimą iš skolininko K. J. dėl 348 211 Lt skolos pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010-09-06 vykdomąjį raštą Nr. 2-1158-460/2010 (vykdomoji byla Nr. 0010/10/04640). Kadangi skolininko asmeninio turto nepakanka skolai išieškoti, prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso įgyto ir valdomo turto ½ idealioji dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu Y. Y.; nustatyti, kad skolininko realiąją dalį bendrame turte sudaro: butas, esantis (duomenys neskelbtini), vandentiekio įvadas, buitinių nuotekų išvadas, esantys, (duomenys neskelbtini); ½ dalis sutuoktinės Y. Y. gaunamo uždarbio (duomenys neskelbtini)“; ½ dalis sutuoktinės Y. Y. gaunamo uždarbio (duomenys neskelbtini)“; ½ dalis piniginių lėšų, esančių Y. Y. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų, esančių Y. Y. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini); ½ dalis (duomenys neskelbtini) turimų 1962 vienetų akcijų. Pareiškėjas patikslino prašymą ir prašė sutuoktinių turtą padalinti, pripažįstant skolininkui nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašė neskaidyti sutuoktinių turto dalimis, o esant panašioms vertėms, jį padalinti nekliudant išieškojimui.
Pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininko K. J. turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su Y. Y.. Nurodė, kad antstolis A. Selezniovas jo naudai vykdo išieškojimą iš skolininko dėl 186 000 Lt skolos pagal Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-329 (vykdomoji byla Nr. 0010/11/00349). Kadangi skolininko asmeninio turto nepakanka skolai išieškoti, prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso įgyto ir valdomo turto ½ dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu Y. Y.; nustatyti, kad skolininkui priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandentiekio įvadas, buitinių nuotekų išvadas, esantys, (duomenys neskelbtini); ½ dalis (duomenys neskelbtini) turimų 1962 vienetų akcijų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi pareiškėjų prašymus tenkino iš dalies, nustatė skolininko K. J. ir suinteresuoto asmens Y. Y. nuo 1996-09-25 iki 2010-10-25 įsigyto bendra jungtine nuosavybe nekilnojamojo turto (žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini) su priklausiniais: vandentiekio įvadu ir buitiniu nuotekų išvadu; 408/188 žemės sklypas su pastatu - gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir registruotino kilnojamojo turto (transporto priemonės: SAAB Scania, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Yamaha V-Max, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) turimų 1962 vienetų akcijų) dalis lygias, t. y. priklauso abiems sutuoktiniams K. J. ir Y. Y. po ½ dalį. Pareiškėjų reikalavimus dėl suinteresuoto asmens Y. Y. darbo užmokesčio bei piniginių lėšų asmeninėse banko sąskaitose ½ dalies nustatymo bei kitus patikslintus prašymus dėl turto padalinimo, kaip neįrodytus bei pažeidžiančius šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesus atmetė.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad šeima santuokoje įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypus ir du butus. Butas (duomenys neskelbtini) nupirktas iš banko paskolos, todėl bankui įkeistas. Skolininkas ir suinteresuotas asmuo nurodė turtą, iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi sutuoktinių santuoka dar nėra nutraukta bei šeima nesirengia gyventi Palangoje įsigytame bute, idealiųjų turto dalių ar naudojimosi turtu tvarkos nustatyti nėra pagrindo. Teismas nurodė, kad šeimos turtas – gyvenamoji patalpa Klaipėdoje įsigyta už banko suteiktą paskolą, kurią abu sutuoktiniai įsipareigojo bankui mokėti laiku bei neapsunkinti nuosavybės teisių į turtą. Tačiau šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad nesant banko sutikimo, turtas negali būti parduodamas ar išskaidytas dalimis, nes abu sutuoktiniai sutiko su pasirašyto sandorio sąlygomis, o viena iš sąlygų yra, kad pasikeitus turto savininkui parduotame turte joks asmuo neišsaugo teisės naudotis juo ar jo dalimi ir kad įkeisto turto nuosavybės teisei perėjus kitam asmeniui, hipoteka seka paskui turtą. Skolininkas jokių duomenų apie su banku vestas derybas dėl turto pardavimo ar kito jo suvaržymo leidimo, nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad šalių ir jų nepilnamečių vaikų interesai būtų geriausiai apginti, jeigu šalių turtas būtų dalomas lygiomis dalimis, todėl sprendė, kad visas sutuoktinių užgyventas nekilnojamasis ir kilnojamasis registruotinas turtas, darbo užmokestis, lėšos banko sąskaitose, (duomenys neskelbtini) akcijos ir kt. antstolio areštuotas turtas nuo santuokos sudarymo momento iki povedybinės sutarties sudarymo yra dalomas lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Teismas nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, koks sutuoktinių nuo 1996-09-25 iki 2010-10-25 buvo darbo užmokestis bei turėtos lėšos banko sąskaitose. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad, skolininkas dabartiniu metu įsidarbino (duomenys neskelbtini) meistru, o sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai povedybine sutartimi yra sutarę dėl įgyto turto teisinio režimo, todėl pripažino, kad iš skolininko sutuoktinės turto (uždarbis bei banko sąskaitose esančios lėšos) negali būti išieškoma skola pagal sutuoktinio įgytas kreditorines prievoles, nes tai yra jos asmeninė nuosavybė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. D. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, dalies nustatymo, tenkinti. Nurodo, kad nors teismas motyvuojamoje dalyje pasisakė, kad visas sutuoktinių santuokoje įgytas turtas, darbo užmokestis, piniginės lėšos yra dalomos lygiomis dalimis, tačiau rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl suinteresuoto asmens darbo užmokesčio ir lėšų banko sąskaitose. Teismas nepagrįstai nenustatė skolininko realios turto dalies bendrame turte. Teismas nustatęs idealiąją skolininko dalį bendrame turte pažeidė išieškotojų interesus, nes nėra galimybės iš skolininko dalies patenkinti kreditorių reikalavimus. Iš skolininko nustatytos ½ dalies gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nebus galima išieškoti dėl hipotekos, o ½ dalis buto su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis kilnojamojo turto yra per mažos vertės ir jo nepakankama, kad būtų patenkinti išieškotojų reikalavimai. Teismas nepagrįstai nenustatė padalinto turto naudojimosi juo tvarkos ir pažeidė CPK 667 straipsnio nuostatas bei nesilaikė teismų praktikos.
Suinteresuotas asmuo Y. Y. pateikė atskirąjį skundą, prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų prašymus dėl skolininko turto dalies nustatymo atmesti. Nurodo, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skolininko prievolės yra susijusios su šeimos poreikių tenkinimo. Skolininko prievolės išieškotojams yra asmeninės, o ne solidarios, todėl jas turi vykdyti pats skolininkas. Teismas neturėjo nustatinėti skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje, o privalėjo išsiaiškinti, ar skolininkas turi asmeninė nuosavybe priklausančio turto, ir ar iš šio turto tikrai nepakanka skoliniams įsipareigojimams įvykdyti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas A. Š. pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašo suinteresuoto asmens atskirąjį skundą atmesti, o pareiškėjo R. D. atskirąjį skundą tenkinti.
Pareiškėjas R. D. pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą, prašo jį atmesti ir tenkinti jo pateiktą atskirąjį skundą. Taip pat nurodo, kad antstolis ėmėsi visų priemonių, kad būtų nustatytas skolininkui priklausantis asmeninis turtas.
Suinteresuotas asmuo AB DnB bankas pateikė atsiliepimą į atskiruosius skundus, prašo juos spręsti teismo nuožiūra.
Atskirieji skundai tenkinti iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Todėl atskirojo skundo nagrinėjimas reiškia tik pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimą, atsižvelgiant į sprendimo priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 straipsniai).
Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Kai skolininkas neturi asmeninio turto, išieškojimas gali būti nukreipiamas į jo dalį bendrojoje nuosavybėje. CPK 667 straipsnis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju išieškotojai įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su jo sutuoktine nuosavybe, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymus tenkino iš dalies ir visą sutuoktinių užgyventą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą nuo santuokos sudarymo momento iki povedybinės sutarties sudarymo padalino lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė tik skolininko idealią turto dalį, o realios skolininko turto dalies bendrame turte, nenustatė, taip pat nenustatė padalinto turto naudojimosi tvarkos, todėl pažeidė išieškotojų interesus, nes nėra galimybės iš skolininko dalies patenkinti kreditorių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apelianto argumentais.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra suformavęs praktiką, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias bei (ar) realiąsias dalis ir jos turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-11 nutartis, civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. P. prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo; byla Nr. 3K-3-23/2006; 2007-12-05 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik remdamasis pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį išieškotojo ar bendrosios nuosavybės dalyvių pateiktu prašymu nustatęs skolininko dalį teismas turi vadovautis CPK 667 straipsnio 2 dalimi ir kartu nustatyti naudojimosi tvarką skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi. Šių proceso teisės normų, kuriose nustatytas įpareigojimas teismui nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką po to, kai buvo nustatyta skolininko dalis bendroje nuosavybėje, paskirtis yra tai, kad skolininko ir kitų bendraturčių bendrosios nuosavybės teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas nekilnojamasis daiktas būtų parduodamas už kuo didesnę kaina, taip užtikrinant kreditoriaus bei skolininko. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-23 nutartis, civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. M. K., antstolės R. G. kontora, byla Nr. 3K-3-121/2005;2005-09-28 nutartis, civilinėje byloje J. V. ir kt. v. V. Š. ir kt., byla Nr. 3K-3-360/2005).
Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pažymėtina, kad turtas turi būti padalijamas, kai kreditoriaus reikalavimas pareikštas vienam iš sutuoktinių ir tai yra vienas bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.112 straipsnio 1 dalis, 3.116 straipsnio 1 dalis, 3.100 straipsnio 6 punktas). Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šis sąrašas yra nebaigtinis, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Tai gali būti vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų ar turto panaudojimo sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti faktai. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5, 1.137 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padalijęs santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir tik nustatęs idealią skolininko ½ dalį, bet nenustatęs realios skolininko dalies, taip, kad būtų galima išieškoti, remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (CPK 667 straipsnio 4 dalis), pažeidė kreditorių interesus. Išieškojimo vykdymas iš skolininko ½ dalies turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris yra šeimos turtas ir be to įkeistas (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 2-1158-460/2010, b. l. 12-14), bus galimas, tik sutikus kreditoriui, todėl realus skolos išieškojimas vykdymo procese yra jau apsunkintas dar nepradėjus vykdymo ir teisėti kreditoriaus interesai pažeidžiami. Be to, pažymėtina ir tai, kad teismas dalydamas turtą, kuris įkeistas bankui, neįtraukė skolininko ir suinteresuoto asmens kreditoriaus į bylą, suinteresuotu asmeniu, nors toks įkeisto turto padalijimas gali turėti įtakos kreditoriaus interesams.
Išaiškintina, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Nustatyti naudojimosi tvarką turi būti suinteresuotas ir skolininkas, nes, tą padarius, atsiranda galimybė jam priklausančią turto dalį realizuoti už kuo aukštesnę kainą.
Iš bylos duomenų, matyti, kad tiek skolininkas, tiek suinteresuotas asmuo nurodė turtą, t. y. butą esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio būtų galima vykdyti išieškojimą, pareiškėjai (kreditoriai) irgi prašė, kad skolininkui būtų pripažinta nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisę į namą, esantį (duomenys neskelbtini), bei prašė neskaidyti sutuoktinių turto dalimis, o esant panašioms vertėms, jį padalinti nekliudant išieškojimui. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį į šalių nurodytą ir prašomą turto padalijimo būdą neatsižvelgė, ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) padalijo per pusę, tokiu būdu apsunkindamas išieškojimą iš jo. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatęs skolininko idealią dalį bendrojoje nuosavybėje ir nenustatęs naudojimosi jam priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos, pažeidė kreditorių, o taip pat ir skolininko bei suinteresuoto asmens interesus, kad turtą būtų galima parduoti už kuo didesnę kainą ir skola kreditoriams būtų kuo greičiau išieškota. Teismas visiškai nepagrįstai sutuoktiniams priklausantį kilnojamąjį turtą – autotransporto priemones irgi padalijo per pusę.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad teismas rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl suinteresuoto asmens darbo užmokesčio ir lėšų banko sąskaitose. Teismas sprendime nurodė, kad nei civilinėje byloje, nei vykdomojoje bylose nėra įrodymų, koks sutuoktinių nuo 1996-09-25 iki 2010-10-25 buvo darbo užmokestis bei turėtos lėšos bankuose, todėl pareiškėjų reikalavimus dėl skolininko ½ dalies suinteresuoto asmens darbo užmokesčio bei piniginių lėšų asmeninėse banko sąskaitose nustatymo atmetė, kaip neįrodytus. Išaiškintina, kad šioje byloje teismas neturi pagrindo padalyti visą skolininkui bei suinteresuotui asmeniui bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą, nes tai ne šios nagrinėjamos bylos dalykas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo teigia, kad teismas nustatydamas skolininko turto dalį, neatsižvelgė į tai, kad skolininko prievolės išieškotojams yra asmeninės, o ne solidarios, todėl jas turi vykdyti pats skolininkas. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl skolininko prievolės pobūdžio. Pareiškėjai nereiškia jokių reikalavimų skolininko sutuoktinei, joks išieškojimas pagal skolininko prievoles nėra nukreiptas į suinteresuoto asmens turtą. Antstoliui pradėjus vykdyti išieškojimą iš skolininko turto, ir nustačius, kad jo asmeninio turto nepakanka, buvo kreiptasi dėl skolininko turto dalies bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, būtent šis klausimas ir sprendžiamas šioje byloje. Teismui nustačius skolininko dalį, ieškojimas bus vykdomas ne iš suinteresuoto asmens nustatytos turto dalies, o būtent iš nustatytos skolininko turto dalies. Atmestini kaip nieko nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas neturėjo nustatinėti skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje, o privalėjo išsiaiškinti, ar skolininkas turi asmeninė nuosavybe priklausančio turto, ir ar iš šio turto tikrai nepakanka skoliniams įsipareigojimams įvykdyti. Išaiškintina, kad antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, suteikta teisė vykdant jam pateiktus vykdomuosius dokumentus užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto, surasti skolininko turtą, jį areštuoti, taip pat įpareigoti skolininką pateikti visus duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 654, 645, 675 straipsniai). Antstoliui nustačius, kad skolininkas turto neturi, ir būtina nukreipti išieškojimą į skolininko dalį, esančią bendrame turte su kitais asmenimis, teismas neturėjo pareigos papildomai rinkti įrodymus apie skolininkui priklausantį asmeninį turtą, priešingai, skolininkas turėjo būti aktyvus, elgtis rūpestingai, bei pateikti tiek antstoliui, tiek teismui įrodymus, kad jis turi asmeninio turto į kurį galima nukreipti išieškojimą (CPK 645, 178 straipsniai).
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, padalijęs turtą, nenustatė skolininkui priklausančios dalies bendrame turte taip, kad būtų galima išieškoti, t. y. įvykdyti realų išieškojimą, neišsprendė klausimo dėl hipotekos kreditoriaus (duomenys neskelbtini) įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu. Apeliacijos tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios buvo padarytos ištyrus bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas negali pats įtraukti į bylą suinteresuotų asmenų, t. y. šis proceso trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes neįtrauktas į procesą asmuo, kurio teisės ir pareigos susijusios su nagrinėjamu ginču, turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą bei naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, kuriomis jis negalėjo pasinaudoti nuo proceso teisme pradžios. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apeliantų padėtį (CPK 313, 338 straipsniai). Nutarties panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantų priėmimu, todėl pirmosios instancijos teismo 2012-10-23 nutartis naikintina ir byla perduoti nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-23 nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.