Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2S-520-370/2012

2012 m. kovo 1 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų K. J. ir Y. Y. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-420-323/2011 pagal pareiškėjų R. D. ir A. Š. prašymus dėl skolininko K. J. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su Y. Y. nustatymo, suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Selezniovas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

išieškotojai R. D. ir A. Š. teismo prašė nustatyti skolininko K. J. turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje su Y. Y.. Nurodė, kad antstolis A. Selezniovas vykdo išieškojimą iš skolininko K. J.: 186 000 Lt išieškotojo A. Š. naudai pagal Klaipėdos pirmojo notaro biuro notarės išduotą vekselio vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-329 (vykdomoji byla Nr. 0010/11/00349), ir 348 211 Lt išieškotojo R. D. naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-06 vykdomąjį raštą Nr. 2-1158-460/2010 (vykdomoji byla Nr. 0010/10/04640). Skolininko K. J. asmeninio turto nepakanka skoloms išieškoti, todėl nustatytina skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su Y. Y..

Dėl išieškotojo A. Š. teismas nustatė, kad 2011-01-24 Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure jam, kaip paprastojo neprotestuotino 2010-09-24 išduoto vekselio turėtojui buvo išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis įrašas Nr. K1ES-329 dėl 186 000 Lt išieškojimo iš skolininko K. J.. Ši prievolė atsirado skolininkui esant santuokoje su Y. Y., povedybinė sutartis tarp skolininko ir jo sutuoktinės buvo pasirašyta 2010-10-25, t. y. po minėtos prievolės atsiradimo A. Š.. Be to, kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė pareiškėjas A. Š., pinigai pagal vekselį skolininkui buvo perduoti kito kreditoriaus skolai padengti, t. y. padengti skolininko šeimos skoloms. Šios aplinkybės rodo, kad prievolė yra solidari, todėl atsakomybės subjektai pagal prievolę A. Š. yra abu sutuoktiniai.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika priverstinio išieškojimo vykdymo procese iš skolininko sutuoktinio klausimu skirtingu laikotarpiu skyrėsi. Pavyzdžiui, 2006-05-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal teisinę prievolės prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Tuo atveju, kai suma priteista iš vieno sutuoktinio, bet išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro turto pagal sutuoktinių solidarią prievolę (pvz., CK 3.109 str. 1 d. 1-6 p., 2 d.), nereikia atlikti skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo procedūros, numatytos CPK 667 str.

Vėliau praktika keitėsi – 2008-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149/2008 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 29, 2008 m. Dėl procesinio bendrininkavimo, antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles atveju) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, antstolis tokios teisės neturi ir negali priimti patvarkymo dėl skolos išieškojimo iš bendro turto. Tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.). Teismas neturi spręsti klausimo dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.), išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir byloje nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Nustatęs įstatyminį (materialųjį) atsakovų (sutuoktinių) bendrininkavimą, teismas turi pasiūlyti ieškovui įtraukti į procesą ir kitą sutuoktinį bendraatsakoviu. Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 str. 1 d. 1 p., CK 3.109 str. 1 d.).

Tačiau nors išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje ir konstatavo procesinį teisių pažeidimą dėl to, kad skolininko sutuoktinė nebuvo įtraukta į procesą dėl skolos priteisimo ir kad antstolis, o ne teismas nustatė skolos pobūdį, tačiau dėl šių pažeidimų nepanaikino skundžiamų nutarčių, nes šie procesiniai pažeidimai buvo pašalinti teismo, nagrinėjusio skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

Priverstinio išieškojimo vykdymo procese iš skolininko sutuoktinio klausimu praktika buvo galutinai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime 2010-05-20 priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 (Publikuota Teismų praktikoje Nr. 33, 2010 m. Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles). Nutarime plenarinė sesija išaiškino, kad prievolės vykdymui iš bendro sutuoktinių turto būtina nustatyti prievolės pobūdį, t. y. ji yra asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendrosios jungtinės nuosavybės gali nustatyti tik teismas. Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vienas iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu. Jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento. Išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 str.) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 str.) institutai. Naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui. Išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti. Kai vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę. Tokiu atveju kitas sutuoktinis gali būti atsakingas tik esant solidariajai bendrai sutuoktinių prievolei. Į kreditoriaus reikalavimą vykdyti prievolę iš bendro sutuoktinių turto prievolės asmeniškai neprisiėmęs sutuoktinis turi teisę pareikšti visus atsikirtimus bei naudotis visomis procesinėmis teisėmis įrodinėdamas, kad reikalavimui tenkinti iš bendro sutuoktinių turto nėra CK 3.109 straipsnyje nustatytų pagrindų. Šiomis teisėmis asmuo visa apimtimi galės pasinaudoti tik tuo atveju, jeigu byla nagrinėjama ginčo teisenos tvarka kreditoriui pateikus ieškinį abiem sutuoktiniams kaip atsakovams bei įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo sąlygas. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu kitas sutuoktinis nebuvo įtrauktas atsakovu, kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį šiam sutuoktiniui įrodinėdamas CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, jeigu tai leidžia prievolės prigimtis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime išaiškino, kad rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis) ir kt.

Šioje byloje nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi nebeaktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, taip pat teismas neatsižvelgė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Pirmosios instancijos teismas remdamasis CK 3.92 str. 3 dalies prezumpcija ir CK 3.109 str. 1 d. 5 punktu nusprendė dėl K. J. prievolės solidaraus su sutuoktine pobūdžio, nors paties teismo motyvuose nurodytame Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarime išaiškinta, kad CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nereiškia, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytas sandoris laikomas sudarytu šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme.

Atsiliepime suinteresuotas asmuo R. D. nesąžiningai cituoja tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimo iš konteksto ištrauktą sakinį ir nutyli tolesnį aiškinimą taip iškreipdamas išaiškinimų esmę. Taip pat pateikia priešingą, nei minėtame nutarime, CK 3.92 str. 3 d. ir CK 3.109 str. nuostatų santykio aiškinimą.

Vadovaudamasis išanalizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika teismas konstatuoja, kad K. J. prievolių pobūdis negali būti nustatytas vykdymo procese pagal antstolio ar šalių pareiškimą ar teismo iniciatyva sprendžiant vykdymo proceso klausimus.

Teismas sutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias procesines teisės normas, nepagrįstai asmeniui, kurio pareiškimas buvo atmestas, bylinėjimosi išlaidas priteisė iš K. J., kuris atsiliepime ir prašė išieškotojų pareiškimus atmesti (CPK 93 str. 1 d., 443 str. 6 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti povedybine sutartimi nepadalyto skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą, kadangi pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, minėto klausimo iš esmės nagrinėjo ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p, 2 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.