Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-641-587/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-30
Bylos Nr.: e2A-641-587/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-01763-2019-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
Ieškovas: O. V.
Atsakovas: R. R., V. R.
Trečiasis asmuo: AB ESO, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-641-587/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01763-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.18.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6172-1052/2019 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovams R. R. ir V. R. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir pagal atsakovų V. R. ir R. R. priešieškinį ieškovei O. V. dėl žemės sklypo atkūrimo į pradinę padėtį ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys AB ESO, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė O. V. su priešieškiniu nesutinka, ieškiniu prašė:

1.1. pakeisti Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. 2006 m. birželio 19 d. patvirtintą dovanojimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą naudojimosi 0,0673 ha žemės sklypu Kaune (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., tvarką pagal UAB „Geomastas“ 2018 m. gegužės 24 d. parengtą bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą:

1.1.1. O. V. skirti naudotis žemės sklypo dalimi A/322 kv. m.,

1.1.2. R. R. ir V. R. skirti naudotis žemės sklypo dalimi B/141 kv. m.

1.1.3. O. V. ir R. R. su V. R. skirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimi C/210 kv. m.;

1.2. priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai R. R. ir V. R. su ieškiniu nesutinka, priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę O. V. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti nekilnojamojo turto būklę į pradinę padėtį pagal prie 2013 m. birželio 4 d. Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės J. R. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo planą (toliau – ir planas) ir nustatytą naudojimosi tvarką:

2.1. pašalinti dujų apskaitos spintą nuo įvažiavimo, pažymėto koordinatėmis 7-8 plane,

2.2. panaikinti žemės sklypo plane pažymėtoje raide A (bendro naudojimosi plotas) dekoratyvinius krūmus, medelius, alpinariumą ir šią teritoriją atkurti paklojant betonines trinkeles,

2.3. atstatyti pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo plane pažymėtus įvažiavimo vartus, kurių plotis tarp atraminių vartų stulpų yra 3 m 74 cm plano koordinatėse 7-8,

2.4. priteisti atsakovei R. R. iš ieškovės 5000,00 Eur neturtinę žalą,

2.5. priteisti iš ieškovės visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:

3.1. ieškovė ir atsakovai yra 0,0673 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., bei šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 427/673 dalys žemės sklypo, 1/2 dalis šiltnamio ir 49/100 dalys kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 246/673 dalys žemės sklypo, 1/2 dalis šiltnamio ir 51/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių.

3.2. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. 2006 m. birželio 19 d. patvirtintoje dovanojimo sutartyje reg. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka: ieškovei naudoti skirta žemės sklypo dalis B/309 kv. m., tuometinei turto savininkei K. L., kuri yra ieškovės dukra, naudoti – žemės sklypo dalis C/129 kv.m., o žemės sklypo dalis A/235 kv. m. skirta naudoti bendrai.

3.3. Atsakovai vieni naudojasi bendrai naudoti skirtu įvažiavimu, jame yra pasistatę šiukšlių konteinerius, o ieškovei įvažiavimu naudotis neleidžia, todėl ieškovė neturi galimybės naudotis savo garažu, esančiu priešais įvažiavimą, jame įrengė kambarį ir nori panaikinti įvažiavimą. UAB „Geomastas“ 2018 m. gegužės 24 d. parengė bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, pagal kurį ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi A/322 kv. m., atsakovai naudotųsi žemės sklypo dalimi B/141 kv. m., o žemės sklypo dalimi C/210 kv. m., iš kurių ieškovei tektų 105 kv. m. ir atsakovams – 105 kv. m., naudotųsi bendrai. Šis planas išsprendžia bendro įvažiavimo problemą, nes pagal jį šalys turėtų atskirus įvažiavimus. Atsakovai 2018 m. liepos 16 d. pareiškė nesutinką su ieškovės siūloma nauja naudojimosi žemės sklypu tvarka.

3.4. Bendro naudojimo žemė nepaliesta, atsakovų malkinė stovi ant bendro naudojimo žemės. Ieškovė trinkelių bendro naudojimo žemėje nelietė ir vartus išėmė tik jai priklausančio sklypo dalyje, visus patvarkymus atliko jai priklausančioje sklypo dalyje. Dujų spintelė įrengta ieškovės žemėje. Ji su dukra – buvusia bendraturte – nesinaudojo bendro naudojimo žeme, važiavo į sklypą per savo vartelius, atsakovų malkinė stovi bendro naudojimo dalyje. Patvirtino, jog su dukra buvo sudaryta naudojimosi sklypu tvarka, kuri įregistruota VĮ „Registrų centre“. Pagal patvirtintą naudojimosi planą įvažiavimo plotis tarp atraminių stulpų buvo 3,74 m, šiuo metu tarp dabartinių vartų atraminių stulpų yra 2 metrai. Vartus sumažino, nes varteliai faktiškai užėmė dalį jai priskirto naudojamo sklypo, o atsakovų malkinė taip pat užima dalį bendrai naudoti skirto sklypo, faktinė vartų vieta neatitiko naudojimosi tvarkos plane nurodytos vietos. Ieškovė užsitvėrė savo žemę. Atsakovai į kiemą įvažiuodavo kai reikėdavo, tačiau automobilį laikydavo už kiemo ribos, pastatytą už vartų, ieškovė nesutikdavo, kad kieme laikytų, ten jos žemė. Atsakovams už savo pinigus įrengti įvažiavimo nesutinka. Naudojimo tvarką keitė, nes ten buvo vienintelė vieta dujų spintai įrengti, kadangi komunikacijos negali kirstis.

Atsiliepimas

3. Atsakovai R. R. ir V. R. procesiniuose dokumentuose nurodė ir atsakovas V. R. teismo posėdyje paaiškino, kad:

4.1. 2013 m. birželio 4 d. Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės J. R. patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai R. R. ir V. R. įsigijo 246/673 dalis 0,0673 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalį kitų statinių, kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0857-8818, 51/100 dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato - šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). 2013 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties VIII punkte „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ buvo perkelta nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka, t. y. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta C, atsakovai naudosis individuliai, o žemės sklypo dalimi, plane pažymėta raide A, – bendrai su kitu bendraturčiu.

4.2. Civilinėje byloje Nr. e2-12251-587/2016 atsakovė R. R. ir ieškovė pasirašė taikos sutartį, tačiau nepareikalavo įvado schemos, ko pasėkoje ieškovė dujų apskaitos spintą įrengė ant įvažiavimo. Nuo 2016 m. ieškovė pradėjo savavališkai ardyti kiemo grindinį. Parengė vietą dujų trasai tiesti, vėliau ten savavališkai įrengė gėlyną, pašalino senuosius vartus, įrengė tvorą, palikdama tik 2 m. pločio įvažiavimą. Nuo 2016 m. transporto priemones atsakovai laiko gatvėje, įvažiuoti į kiemą praktiškai neįmanoma dėl riboto įvažiavimo ploto. Dėl įvažų ieškovė su atsakovu nesitarė, darbus atliko kol atsakovas buvo darbe. Ieškovė stengiasi atimti iš atsakovų tai, kuo jie naudojosi bendrai. Atsakovai nesutinka įsirengti atskiro įvažiavimo. Panaikinus bendrą įvažiavimą, nėra kaip įvažiuoti į sklypą, o naujo įvažiavimo nėra kaip įrengti, atsakovams priskirtame žemės sklype stovi malkinė. Pagal naudojimosi tvarką buvo įrengtas įvažiavimas į sklypą ir atsakovai žinojo, kad be jų sutikimo įvažiavimas negali būti panaikintas. Kai statė dujų spintą, reiškė nepasitenkinimą, kad spinta statoma ant įvažiavimo. Alpinariumas, dujų spinta yra padaryti tikslu panaikinti bendrą įvažiavimą. Po dujų apskaitos skaitiklio įrengimo atsakovai negali įvažiuoti į bendro naudojimosi kiemą ir statyti automobilius. Kito įvažiavimo atsakovai į jiems priklausantį turtą neturi.

4.3. 2018 m. balandžio 30 d. UAB „Geomastas“ atliko žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuriuo nustatė tikrąsias žemės sklypo ribas. Šiame akte pasirašė ir ieškovė, tačiau žemėtvarkininkams išvykus, ištraukė riboženklius.

4.4. Dėl ieškovės pastoviai keliamų konfliktų atsakovė R. R. patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, didelius išgyvenimus, neigiamas emocijas, stresą, kuris sukėlė rimtus sveikatos sutrikimus. R. R. pastoviai vartoja medikamentus, lankosi pas gydytojus, jai teko gulėti stacionare, atsirado didelis nepasitikėjimas savimi, nepagrįsta baimė, nerimas, sumažėjo bendravimo galimybės. Ji nuolat buvo ir yra susirūpinusi savo ateitimi ir išlikimu, savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Atsiradę ligos požymiai – neišgydomi, tai reiškia, kad be išgyvenimų dėl jau esančių ligos simptomų, prie neturtinės žalos turi būti priskiriami išgyvenimai dėl būsimų pasekmių - kaip stresas paveiks sveikatą ateityje, ar streso pasekmes pavyks galutinai pašalinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo ieškovę O. V. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nekilnojamojo turto būklę į pradinę padėtį pagal prie 2013 m. birželio 4 d. Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės J. R. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtą UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo planą ir nustatytą naudojimosi tvarką: pašalinti dujų apskaitos spintą nuo įvažiavimo, pažymėto koordinatėmis 7-8 plane, panaikinti žemės sklypo plane, pažymėtoje raide A (bendro naudojimosi plotas), dekoratyvinius krūmus, medelius, alpinariumą ir šią teritoriją atstatyti paklojant betonines trinkeles, atstatyti pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo plane pažymėtus įvažiavimo vartus, kurių plotis tarp atraminių vartų stulpų yra 3 m 74 cm, UAB „Žemėtvarkos darbai“ plano koordinatėse 7-8. Kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovui V. R. iš ieškovės O. V. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas konstatavo, kad:

5.1. ieškovė privalo įrodyti objektyvią nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovai trukdė jai naudotis priskirta bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, todėl ji garažą pakeitė į kambarį, jai privažiavimas prie garažo nebereikalingas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad faktiškai buvo bendram naudojimui naudojama ne tik plane pažymėtas plotas bet ir dalis ieškovei priskirto naudotis ploto, 2018 m. gegužės 24 d. UAB „Geomastas“ parengtame projekte numatyta naudojimosi tvarka yra racionali, labiau atitinka šalių turimas dalis nuosavybėje ir interesus. Teismas sprendė, jog ieškovės siūloma nustatyti tvarka be jokios svarbios priežasties neužtikrintų atsakovams 5 metrų įvažiavimui skirtos juostos, pažeistų atsakovų teisėtus ir pagrįstus lūkesčius naudotis kiemo įrenginiais ir statiniais, atsakovai nepagrįstai patirtų papildomas išlaidas, susijusias su įvažiavimo į kiemą planavimu ir įrengimu, galbūt netgi malkinės perstatymu. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog galiojanti naudojimosi tvarka pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, egzistuoja objektyvios ir svarbios aplinkybės keisti nusistovėjusią naudojimosi tvarką, todėl ieškinį atmetė.

5.2. Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog ieškovė faktiškai naudojosi mažesniu nei plane nustatyta žemės plotu, nesuteikė teisės vienasmeniškai nuspręsti, kuri bendro naudojimo sklypo dalis turi būti grąžinta jai. Kiemo statiniai yra bendra dalinė nuosavybė, šiuos statinius pertvarkyti reikalingas bendraturčių sutikimas. Atsakovų ginčijamus ieškovės atliktus pertvarkymus – sumažinti įvažiavimo į sklypą vartai iš 3,74 m iki 2 m pločio, panaikinta dalis trinkelių ir toje vietoje įrengtas alpinariumas bei valstybinėje žemėje ties anksčiau buvusiu įvažiavimu įrengta dujų spintą – ieškovė atliko neteisėtai, tuo pažeidė atsakovų teises ir interesus. Todėl yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus įpareigoti ieškovę atkurti nekilnojamojo turto būklę. Atsižvelgdamas į metų sezoną, į reikalingų atlikti darbų apimtį ir būsimas išlaidas, teismas sprendė, jog atsakovų prašomas 2 mėnesių terminas yra neprotingas darbams atlikti, todėl nustatė 6 mėnesių terminą.

5.3. Byloje neįrodyta, jog atsakovės R. R. sveikatos sutrikimai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovės neteisėtais veiksmais. Be to, nėra teisinio pagrindo priteisti neturtinę žalą. Todėl teismas atmetė priešieškinio reikalavimą priteisti neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

5. Ieškovė O. V. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. gruodžio 30 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir patenkinta atsakovų priešieškinio dalis dėl įpareigojimo per 6 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo atstatyti nekilnojamojo turto būklę į pradinę padėtį bei priteistos iš ieškovės atsakovui V. R. 500 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti, atsakovų priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. teismas skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinį pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Teismas sutiko su ieškovės nurodyta ir liudytojo A. Ž. patvirtinta aplinkybe, kad pagal dabar galiojančią žemės sklypo naudojimosi tvarką ieškovės naudojimui skirta žemės sklypo dalis B yra 5 kv. m. mažesnė nei jai priklausytų, o atsakovų naudojimui skirta žemės sklypo dalis C yra 5 kv. m. didesnė nei jiems priklausytų, tačiau ieškinį, kuriuo siekta neteisybę ištaisyti, nepagrįstai atmetė. Atsakovų noras ir toliau naudotis bendru įvažiavimu į kiemą negali būti priežastimi riboti ieškovės teisę naudotis visa jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Atsakovai turi visas galimybes be didelių išlaidų įsirengti atskirą įvažiavimą, sutvarkę šulinį ir perkėlę malkinę. Įvažiavimo į kiemą vartai užėmė dalį ieškovei tenkančio žemės sklypo, todėl ji juos perkėlė. Dekoratyviniai krūmai, medeliai, alpinariumas taip pat yra ne bendro naudojimo, o ieškovei tenkančioje žemės sklypo dalyje.

6.2. Dujų apskaitos spinta pastatyta remiantis įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-12251-587/2016, kuria patvirtintos taikos sutarties 1.2. p. atsakovai sutiko, kad ieškovė prisijungtų prie UAB „Lietuvos dujos“ dujų tiekimo sistemos, dujų skirstymo sistemą statant tik ieškovei paskirtame naudotis arba bendro naudojimo žemės sklypo Kaune (duomenys neskelbtini) dalyse. Tai, kad dujų apskaitos spinta pastatyta teisėtai, patvirtino ir trečiojo asmens AB ESO atstovė, tą pripažino ir pats teismas. Įpareigodamas ieškovę pašalinti dujų apskaitos spintą nuo įvažiavimo, plane pažymėto koordinatėmis 7-8, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 4 dalį.

Atsiliepimas

6. Atsakovas V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. apeliantė akivaizdžiai neteisingai vertina byloje surinktus įrodymus. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir motyvuotas, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti. 2013 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties VIII punkte „Naudojimosi tvarkos nustatymas“ (arba sutarties 10 puslapyje) buvo perkelta nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka, t. y. žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“ naudosis atsakovai individuliai, o žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide „A“ – atsakovai naudosis bendrai su kitu bendraturčiu. Ši naudojimosi tvarka buvo įtvirtinta tarp bendraturčių nuo 2013 m. birželio 4 d. ir galioja iki šio momento, ji nėra nuginčyta ar panaikinta.

7. Atsakovė R. R. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Atsiliepimas

8. Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (liet. – savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

Byloje nustatytos aplinkybės

11. Apeliacinės instancijos teismas bei pirmos instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. birželio 19 d. notariškai patvirtintos dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė dovanojo dukrai K. L. 0,0246 ha iš 0,0673 ha žemės sklypo bei šiame žemės sklype esančius statinius - 51/100 nebaigto statyti gyvenamojo namo bei 51/100 kiemo statinių. Antrame (2) sutarties punkte buvo nustatyta tokia žemės sklypu naudojimosi tvarka: K. L. (buvusi atsakovų įgytos namų valdos savininkė) naudosis žemės sklypo, esančio Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), dalimi C, o dalimi A sutarties šalys naudosis bendrai, prie sutarties pridėtas planas iš kurio matyti, kad ginčo sklypo dalis pažymėta raide B, sutartyje neįvardinta, tačiau akivaizdu, kad ji lieka naudotis ieškovei. Iš sutarties turinio bei žemės sklypo plano prie sutarties, nustatyta, kad apdovanotajai leidžiama naudotis tiek dvejomis (A ir C) iš trijų plane pažymėtomis (A, B, C) sklypo dalimis (el. b. t. 1, l. 8-16). 2013 m. birželio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai iš K. L. įgijo nuosavybės teisę į statinius ir žemės sklypo dalį esančius (duomenys neskelbtini), Kaunas. Šiuo metu ieškovė ir atsakovai yra namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atskirų dalių (1 ir 2 buto) savininkai, žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kaune (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 427/673 dalys žemės sklypo, dalis gyvenamojo namo (1 butas), 1/2 dalis šiltnamio ir 49/100 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso taip pat dalis gyvenamojo namo (2 butas), 246/673 dalys žemės sklypo, 51/100 gyvenamojo namo, 1/2 dalis šiltnamio ir 51/100 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (el. b. t. 1., b l. 35-47). Be to minėtoje pirkimo-pardavimo sutartyje, 8.1. punkte nustatyta ir naudojimosi tvarka žemės sklypu, kur nurodyta, kad žemės sklypo dalimi plane pažymėta C atsakovai naudosis individualiai, o sklypu A – bendrai su kitu bendraturčiu. Pagrindu nurodoma 2006 m. birželio 19 d. Dovanojimo sutartis reg. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. aukščiau minėta sutartis, kuria dalį namų valdos ieškovė O. V. padovanojo dukrai K. L.. Prie šios sutarties taip pat pridedamas prie 2006 m. birželio 19 d. dovanojimo sutarties buvęs naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas. Byloje nėra ginčo, jog atsakovams įsigyjant turtą Kaune (duomenys neskelbtini), atsakovai pagal galiojusią naudojimosi tvarką įgijo teisę naudotis kiemo vartais, bei prie jų įrengtu bendro naudojimosi plotu – trinkelėmis išklota aikštele, kad ieškovai yra tvoros, vartų ir kiemo grindinio bendrasavininkai. Tai patvirtina ir prie minėtų notariškai patvirtintų sutarčių pridėtas žemės sklypo planas. Byloje taip pat nėra ginčo, jog ieškovė be atsakovų sutikimo, vienašališkai pertvarkė kiemo grindinį, išardydama dalį trinkelių, ir jų vietoje įrengdama alpinariumą, sumažino įvažiavimo vartus iki 2 metrų pločio iš buvusių 3,74 m. Tai patvirtina ir byloje pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo aktas. Ginčo nėra ir dėl to, kad ieškovės užsakymu valstybinėje žemėje ties įvažiavimo dalimi, kuri buvo naudojama bendrai, buvo įrengta dujų spinta, tai patvirtina minėtas antstolio surašytas aktas, nuotraukos esančios byloje. Iš antstolio V. Z. 2019 m. gegužės 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog antstolis užfiksavo, jog Kaune (duomenys neskelbtini), pamatavus įvažiavimo vartų plotį tarp atraminių vartų stulpų, vartai yra 2 m pločio (el. b. t. 1 l. 101-113). UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo plane pažymėta, kad įvažiavimo vartų plotis tarp atraminių vartų stulpų yra 3 m 74 cm. Už namų valdos ribos, kairėje minimų vartų pusėje, apie 50 cm nuo įvažiavimo vartų atraminio stulpo yra įrengta gamtinių dujų įvado spinta ir skaitiklis. Akivaizdu, kad dėl gamtinių dujų įvado spintos pastatymo vietos įvažiavimo į namų valdą vartų plotis negali būti padidintas iki UAB „Žemėtvarkos darbai“ žemės sklypo plane numatyto pločio t. y. iki 3 m 74 cm. Antstolis konstatavo, kad įėjus pro vartus į namų valdos teritoriją matyti, kad kairėje pusėje, šalia vartų ir prie fasadinės tvoros yra įrengtas dekoratyviniais krūmais, medeliais užsodintas alpinariumas, kuriame tarpai tarp augalų užbarstyti įvairių spalvų akmenukais. Kita namų valdos priekinio kiemo dalis yra išklota betoninėmis trinkelėmis. Dešinėje namų valdos pusėje šalia vartų yra pastatytos medinės sandėliavimo patalpos, įrengtas šulinys. Už šio medinio pastato dešinėje namų valdos pusėje matyti veja užsodintas plotas, kuriame taip pat auga medžiai, krūmai ir kiti augalai. Byloje ieškovė prašo nustatyti naują žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal 2018 m. gegužės 25 d. UAB „Geomastas“ parengtą Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame prašo jai skirti naudotis žemės sklypo dalimi A -322 kv. m. atsakovams – B -141 kv. m., bendrai šalims naudotis – dalimi C 210 kv. m. (el. byla, t. 1, b. l. 15).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo

12. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama pakeisti notariškai patvirtintą ir viešame registre įregistruotą naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri buvo nustatyta 2006 m. birželio 19 d. patvirtinta dovanojimo sutartimi reg. Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau perkelta į 2013 m. birželio 4 d. tarp atsakovų bei K. L. sudarytą notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį (sutarties 8 punktas). Ieškovė nurodo, jog bendraturčiai jai trukdė naudotis bendrai naudotis skirta žemės sklypo dalimi, ji garažą pakeitė į kambarį, todėl jai privažiavimas prie garažo nebereikalingas, ji nori išvengdama ginčų ateityje, maksimaliai atsiskirti nuo bendraturčių, taip pat laisvai naudotis jai priskirta žemės sklypo dalimi. Pateikė savo siūlomą naudojimosi ginčo žemės sklypu planą 2018 m. gegužės 25 d. sudarytą bei patvirtintą UAB „Geomastas“, atsakovams siūlo įsirengti naują įvažiavimą ar įėjimą.

13. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno bendraturčio pareiga bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdyti, juo naudotis ir disponuoti bendru sutarimu, t. y. visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principai. Tuo atveju, kai yra bendraturčių nesutarimas, bendro daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarką nustato teismas.

14. Teismų praktikoje yra suformuota, kad nustačius naudojimosi tvarką, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia. Tai reiškia, kad ir po naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kiekvienas bendraturtis turi teisę į visą žemės sklypą (CK 4.72 straipsnio 1 dalis), todėl, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005; kt.). Tačiau nustatytos tvarkos pakeitimas galimas tik išskirtiniais atvejais, nes civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keistųsi tik tada, kai yra svarbios priežastys. Keičiant nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, galioja tie patys tvarkos nustatymo kriterijai (LAT civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 3K-3-234/2010).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019 pasisakyta, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

16. Nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

17. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Šis teismo atsisakymas neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017, 18 punktas).

18. Esant tokiai išplėtotai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, jog ieškovė, siekdama pakeisti nuo 2006 m. galiojančią naudojimosi žemės sklypu tvarką, privalo įrodyti objektyvią nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo būtinybę, t. y. kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsirado pagrindas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką. Sutiktina ir su išvada, jog šiuo atveju ieškovė tik deklaratyviai nurodė, jog atsakovai trukdė jai naudotis priskirta bendrai naudotis žemės sklypo dalimi, jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta.

19. Ieškovė nurodė, kad ji panaikino garažą, jo vietoje įrengė kambarį, todėl jai privažiavimas prie garažo nebereikalingas, ji įsirengė sau atskirus vartelius, ir nori, jog atsakovai įsirengtų sau skirtus atskirus vartus ir įvažiavimą. Tačiau pati ieškovė nesutinka kompensuoti tokių pakeitimų išlaidų, mano, jog pakeitus naudojimosi tvarką pagal 2018 m. gegužės 24 d. UAB „Geomastas“ parengtą projektą, atsakovai turėtų įsirengti atskirus vartus ir įvažiavimą, bet nenurodo, kurioje vietoje tai būtų galima padaryti, kiek tokie pakeitimai kainuotų.

20. Kaip matyti iš posėdžio garsi įrašo, bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad faktiškai buvo bendram naudojimui naudojama ne tik plane pažymėtas plotas bet ir dalis ieškovei priskirto naudotis ploto, todėl naujoji žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali, labiau atitinka šalių turimas dalis nuosavybėje, labiau atitinka šalių interesus. Iš liudytojo A. Ž. 2019 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimo matyti, jog jis matavo sklypą tam, kad būtų galima perkelti sklypo koordinates į sistemą, matuojant sklypą nustatė, jog atsakovui naudotis priklausanti sklypo dalis apibrėžta sklypo riboje atkarpa, kurios ilgis 2,54 m, toliau yra vartų stulpas ir bendro naudojimo žemės dalis apibrėžta 5 metrų pločio atkarpa, kurią sudaro 3,74 m ilgio ir 1,26 m ilgio atkarpos. Ieškovė klaidingai mano, jog sklypo dalis ties 1,26 metro atkarpa yra priskirta naudotis jai, o ne bendram naudojimui. Iš liudytojo A. G. paaiškinimų matyti, jog 2006 m. naudojimosi tvarkos žemės sklypu planas buvo parengtas grafiškai apskaičiuojant plotus O. V. prašymu. O. V. pati nurodė, kokios turi būti dalys, kaip turi būti išdėstytos. Planas parengtas nenurodant koordinačių ir nematuojant natūroje. Planas gali turėti paklaidas, šiuo metu plotus paskaičiuoti, natūroje pažymėti galima daug tiksliau. Iš liudytojo A. Ž. paaiškinimo nustatyta, kad jis atliko naudojimo tvarkos plano patikrinimą ar plane nustatytos dalys atitinka plane nurodytus plotus ir nustatė, kad pagal 2006 m. žemės sklypo naudojimosi planą dalyje C yra 5 kv. m. yra per mažai, o dalyje B yra 5 kv. m. per daug, o dalyje A plotas atitinka plane (235 kv. m.) nustatytą naudojimosi tvarką. Tokiais paaiškinimais netikėti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to kaip matyti iš ieškovės siūlomo naujo žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano, ji nepalieka atsakovams ne tik įvažiavimo bet ir įėjimo, siūlo įsirengti patiems.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad toks ieškovės siūlomas žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo planas, kuriuo jiems naikinamas patekimas į žemės sklypą, iš esmės pablogina atsakovų padėtį bei pažeidžia jų teisėtus lūkesčius, kuriuos jie turėjo pirkdami šį nekilnojamąjį turtą (turėti atitinkamo pločio patekimą į sklypą), taip pat pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus, neužtikrina sutarčių bei civilinių teisinių santykių stabilumo. Tai, kad ieškovė vietoj garažui skirtos patalpos įsirengė kambarį ir jai įvažiavimas į sklypą nereikalingas, nereiškia, kad bendro naudojimo sklypas turi būti pertvarkytas tik vadovaujantis jos interesais, ieškovams nepaliekant nei įėjimo nei įvažiavimo, verčiant juos įsirengti tai naujai.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, jog ieškovė taip pat neturėjo jokio teisinio pagrindo vienašališkai pertvarkyti bendrai naudojamą teritoriją ir kiemo statinius (trinkeles, tvorą, vartus) ir savo nuožiūra pasiimti naudotis asmeniškai, bendrai šalims nustatytą naudoti ir naudojamą sklypo dalį. Kolegija sutinka, su pirmos instancijos teismo išvada, jog ieškovės siūloma nustatyti tvarka be jokios svarbios priežasties neužtikrintų atsakovams 5 metrų įvažiavimui skirtos juostos, dėl tokios tvarkos atsakovai turėtų patirti materialines išlaidas, kurių ieškovė nesutinka kompensuoti, jie privalėtų įsirengti ne tik įvažiavimą, bet ir perkelti malkinę į kitą vietą. Kurioje vietoje atsakovų naudojamam sklype galėtų būti įrengtas įvažiavimas nėra aišku, nes pagal liudytojo A. Ž. paaiškinimus ties bendro naudojimo stulpu ir atsakovui priskirta naudotis sklypo dalimi yra neužpiltas šachtinis šulinys, kuris trukdytų atsakovams įsirengti įvažiavimą.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovės naujai siūloma nustatyti ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarka pažeistų atsakovų teisėtus ir pagrįstus lūkesčius naudotis kiemo įrenginiais ir statiniais, jie nepagrįstai patirtų papildomas išlaidas, susijusias su naujo įvažiavimo į kiemą planavimu ir įrengimu, statinio – malkinės perstatymu. Ieškovė neįrodė, jog galiojanti naudojimosi tvarka pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, kad egzistuoja objektyvios ir svarbios aplinkybės bei būtinybė keisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri galioja nuo 2006 metų.

24. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje dalyje pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą atmesdamas ieškovės ieškinį, todėl nėra pagrindo jį naikinti ar keisti.

Dėl atsakovų priešieškinio

25. Priešieškiniu atsakovai prašo įpareigoti ieškovę O. V. per 2 mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti nekilnojamojo turto būklę į pradinę padėtį pagal prie 2013 m. birželio 4 d. Kauno miesto 6-ojo notaro biuro notarės J. R. patvirtintos pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. 6198, pridėtą UAB „Žemėtvarkos darbai” žemės sklypo planą ir nustatytą naudojimosi tvarką: pašalinti dujų apskaitos spintą nuo įvažiavimo pažymėto koordinatėmis 7-8 plane; panaikinti žemės sklypo plane pažymėtoje raide A (bendro naudojimosi plotas) dekoratyvinius krūmus, medelius, alpinariumą ir šią teritoriją atstatyti paklojant betonines trinkeles; atstatyti pagal UAB „Žemėtvarkos darbai‘ žemės sklypo plane pažymėtus įvažiavimo vartus, kurių plotis tarp atraminių vartų stulpų yra 3 m 74 cm plano koordinatėse 7-8.

26. Kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog byloje nėra ginčo, kad atsakovė vienasmeniškai, nesant pakeistai ir galiojant notaro patvirtintai naudojimosi žemės sklypu tvarkai sumažino įvažiavimo į sklypą vartus nuo 3,74 m iki 2 m pločio, panaikino dalį trinkelių ir toje vietoje įrengė alpinariumą bei valstybinėje žemėje ties anksčiau buvusiu įvažiavimu įrengė dujų spintą.

27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad galiojant nustatytai naudojimosi žemės sklypu tvarkai tarp bendrasavininkų, ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo bendrai paskirtame naudoti žemės sklype (jo dalyje A) be atsakovų sutikimo daryti esminius pertvarkymus – siaurinti vartų plotį, sodinti gėlės, įrengti alpinariumą, iš išorinės sklypo pusės (nors ir valstybei priklausančioje žemėje) pastatyti dujų apskaitos spintą taip, kad būtų apsunkintas patekimas į bendro naudojimo žemės sklypą, išardyti betonines trinkeles. Byloje nenustačius aplinkybių, kad yra pagrindas keisti naudojimosi žemės sklypu tvarką tarp bendrasavininkų, teisėtas pagrindas minėtiems pakeitimams taip pat neatsirado. Taigi akivaizdu, kad visi šie pakeitimai ieškovės yra atlikti neteisėtai. Pirmos instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog kiemo statiniai yra bendra dalinė nuosavybė, ji šiuos statinius pertvarkė negavusi bendrasavininkų sutikimo, pažeidė jų interesus, nes susiaurino įvažiavimą į kiemą iki 2 metrų, todėl sprendė, jog šiuos visus pertvarkymus ieškovė atliko neteisėtai ir tuo pažeidė atsakovų teises ir interesus. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms kolegija sprendžia, jog pirmos instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šios aplinkybės yra pagrindas tenkinti atsakovų priešieškinio reikalavimus ir įpareigoti ieškovę O. V. atstatyti nekilnojamojo turto būklę į pradinę padėtį pagal priešieškinio reikalavimus pilnai.

28. Byloje nustatyta, jog ieškovė pagal projektą įrengė valstybinėje žemėje dujų spintą. Nors iš byloje pateiktų dokumentų – projektinės dokumentacijos matyti, jog dujų spinta buvo įrengta teisėtai, laikantis projekto ir turint atsakovų sutikimą, kad dujų spinta būtų įrengta ieškovei ar bendram naudojimui priskirtoje sklypo dalyje, tačiau nustačius, jog dujų spinta įrengta valstybinėje žemėje, tačiau ties sklypo dalimi, kurioje pagal galiojančią žemės sklypu naudojimosi tvarką turi būti 3,74 m pločio įvažiavimas, darytina išvada, kad tai buvo padaryta neteisėtai, pažeidžiant atsakovų interesus, kadangi užstatytas jų teisėtai galimas naudoti įvažiavimas. Kadangi atsakovai davė sutikimą įrengti dujų spintą bendro naudojimo žemėje, nenurodydami konkrečios vietos, tai tokią vietą galėjo parinkti ieškovė. Tačiau parinkdama vietą, ji turėjo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeisti atsakovų interesų. Dujų spintos įrengimas ties vieta, kurioje pagal naudojimosi tvarką yra įvažiavimas į sklypą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia atsakovų interesą naudotis įvažiavimu ir jiems skirtomis naudotis sklypo dalimis. Trečiasis asmuo AB ESO pateikė du projektus, pagal kuriuos gali būti perkelta dujų spinta, jų atstovas paaiškino, jog AB ESO savo lėšomis spintos neperkels, todėl būtina išspręsti spintos perkėlimo atlyginimo klausimą. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė teisėtai bei pagrįstai įpareigota perkelti dujų spintą.

29. Atsižvelgdama į byloje surinktus įrodymus bei anksčiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ar procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos.

30. Atsakovas V. R. apeliacinės instancijos teisme rašydamas atsiliepimą į apeliacinį skundą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios atmetant apeliacinį skundą, jam priteistinos iš ieškovės O. V. (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš O. V. 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. R..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėEgidijus TamašauskasLina Žemaitienė