- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-18
- Bylos Nr.
- e2S-1453-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00457-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Ieškovas
- E. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei MB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo bei nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė E. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės 13 887,98 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 16 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas, tačiau atsakovė 2024 m. vasario 23 d. pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas 2024 m. vasario 27 d. priėmė.
3. Ieškovė 2024 m. gegužės 17 d. savo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 13 887,98 Eur sumai, o tokio turto nesant arba esant nepakankamai, kitą turtą, pinigines lėšas esančias atsakovei priklausančiose banko sąskaitose, įmonės kasoje ir/ar pas trečiuosius asmenis iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Ieškovė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jai tapo žinoma, jog atsakovės vadovas ir steigėjas R. V. L. 2023 m. lapkričio 6 d. įsteigė MB (duomenys neskelbtini) ir, tikėtina, perkelia veiklą į naujai įsteigtą juridinį asmenį, taip siekdamas išvengti atsakovės prievolių, įskaitant ir prievolės ieškovei, vykdymo. Mano, jog šiuo atveju egzistuoja tiek pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas, tiek antroji sąlyga – tikimybė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti ieškovės naudai priimto teismo sprendimo vykdymas. Atkreipė dėmesį, kad MB (duomenys neskelbtini) įsteigta po to, kai atsakovei buvo pateiktos pretenzijos, nutraukta šalių sudaryta rangos sutartis, pareikalauta grąžinti permoką. Atsižvelgiant į tai, atsakovės direktorius bei steigėjas tikėtinai numatė, kad ieškovė kreipsis į teismą. Be to, naujai įsteigtos MB (duomenys neskelbtini) steigėju ir vadovu yra tas pats asmuo, t. y. R. V. L., naujos bendrijos buveinė yra taip pat ta pati kaip ir MB (duomenys neskelbtini). Pagal viešai prieinamus duomenis, šiuo metu MB (duomenys neskelbtini) dirba 2 darbuotojai, nors šių metų kovo mėnesį bendrijoje buvo įdarbinti net 7 darbuotojai. Iš darbuotojų kaitos yra matoma, kad ši bendrija yra gyvybinga ir vykdanti veiklą. Tuo tarpu MB (duomenys neskelbtini), pagal viešai prieinamus duomenis jau ilgą laiką nėra dirbančių darbuotojų. Taip pat MB (duomenys neskelbtini) nuostoliai už 2023 m. sudaro 39 249 Eur. Ieškovės vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, yra labai tikėtina, kad atsakovės direktorius ir steigėjas įsisteigė naują juridinį asmenį ir ketina veiklą vykdyti per jį, tuo tarpu atsakovę paliko su skolomis bei jau ruošiasi jos bankrotui. Toks atsakovės vadovo elgesys yra laikomas akivaizdžiai nesąžiningu. Nurodė, kad šiuo atveju neturi duomenų ir įrodymų apie tai, kad iš MB (duomenys neskelbtini) yra perkeliamas turtas ar vykdytinos sutartys į MB (duomenys neskelbtini), bet tokių įrodymų gavimas yra iš esmės neįmanomas, nes tokiais įrodymais gali disponuoti tik pats atsakovės vadovas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir nutarė areštuoti atsakovei MB (duomenys neskelbtini) priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, už 13 887,98 Eur sumą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju juridiniam asmeniui pareikšta 13 887,98 Eur reikalavimų suma vertintina kaip pakankamai didelė. Ieškovės reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovės finansinę – turtinę būklę. Priešingai, ieškovės pateikti duomenys patvirtina jos argumentus apie sunkią atsakovės turtinę – finansinę būklę (nuostolingi 2023 m. ir darbuotojų nebuvimas), todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovei palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl teismas sprendė, kad ieškovės prašymas tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atsakovė (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
5.1. Mano, kad skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nei pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK), nei pagal aukštesnių teismų formuojamą praktiką. Tikėtina, kad tokia situacija galėjo susidaryti dėl to, kad bylą nagrinėjančiam teisėjui nepavyko užtikrinti nepriklausomumo ir nešališkumo principų įgyvendinimo, kaip to reikalauja CPK 21 straipsnis, kadangi teisėjas ir ieškovės atstovas yra susiję – kartu žaidžia futbolą.
5.2. Atkreipdama dėmesį į teismų praktiką, pažymi, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens (fizinio ar juridinio), kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti. Tuo tarpu finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir / ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Teismų praktika patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis, kokia ji bebūtų, nenulemia poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones; taip pat patvirtina, kad būtent ieškovui, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenka pareiga įrodyti nesąžiningus atsakovo veiksmus, tikslingai atliekamus ar atliktus turint tikslą išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
5.3. Kritiškai vertindama ieškovės argumentus dėl atsakovės vadovo naujos įmonės įsteigimo ir veiklos į ją perkėlimo, akcentuoja, kad atsakovė ir MB (duomenys neskelbtini) yra du atskiri verslai, kurie turi skirtingą akcininkų struktūrą, todėl ieškovės nuomonė (kuri, kaip nurodo pati ieškovė, nėra pagrįsta jokiais objektyviais įrodymais) dėl tariamo atsakovės verslo perkėlimo į MB (duomenys neskelbtini) yra objektyviai neįmanoma.
Atsiliepimas
6. Ieškovė E. Š. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo palikti galioti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Šalies argumentai
6.1. Pažymi, kad nors teismas akivaizdžiai savo nutartyje detaliai nepasisako, tačiau ieškovė savo prašyme nurodė detalias aplinkybes dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovės įsitikinimu, jos pateiktų duomenų pakanka padaryti tikėtiną išvadą dėl galimo teismo sprendimo ateityje pasunkėjimo. Kaip buvo nurodyta prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bylos nagrinėjimo metu, po pirmojo teismo posėdžio ieškovei tapo žinoma informacija, kad atsakovės direktorius R. V. L. 2023 m. lapkričio 6 d. įsisteigė kitą juridinį asmenį MB (duomenys neskelbtini), per kurį, tikėtina, šiuo metu organizuoja savo veiklą, o atsakovę greičiausiai paliks su skolomis, tokią poziciją iš esmės motyvuodama prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodytomis aplinkybėmis, atsakovės vadovo elgesį laikydama akivaizdžiai nesąžiningu.
6.2. Kritiškai vertindama apeliantės argumentus apie du atskirus verslus, priklausančius skirtingiems savininkams, pažymi, kad šie duomenys nepaneigia ieškovės nurodytų duomenų, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovės naudai ateityje priimto sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Svarbu yra tai, kad būtent atsakovės vadovas ir steigėjas R. V. L. yra ir MB (duomenys neskelbtini) steigėju ir vadovu. Nors nurodytose įmonėse tam tikros dalys priklauso ir kitiems asmenims, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad kitų narių įnašai yra viso labo po 1 Eur, kontroliuojantis asmuo vis tiek yra būtent R. V. L. Ieškovės įsitikinimu, šiuo atveju yra ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Aptariamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje būtent dėl joje kilusio ginčo, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti realiai egzistuojančią sprendimo, priimto išnagrinėjus šį ginčą, neįvykdymo riziką.
11. Kaip įtvirtinta aukščiau minėtose CPK nuostatose, tik nustatęs kumuliatyvių (abiejų būtinų) sąlygų visumą – tikėtiną ieškinio pagrįstumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal prima facie (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1040/2013). Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas.
12. Aptariamu gi atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atskirai išsamiau nepasisakė dėl minėtos pirmos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, išsamiau pateikdamas savo vertinimą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau tai, kad ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino, leidžia spręsti, kad teismas laikė, jog šiuo atveju buvo nustatytos abi būtinos sąlygos.
13. Tikėtino ieškinio pagrįstumo sąlygos savo atskirajame skunde iš esmės nekvestionavo ir apeliantė. Visgi, nepaisant to, nagrinėjamo ginčo kontekste atkreiptinas dėmesys į šioje byloje susiklosčiusiai situacijai aktualią teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tuomet, kai ieškovui nepalankus teismo procesinis sprendimas yra priimtas po teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu priėmimo, nors šis sprendimas ir nėra įsiteisėjęs (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74-943/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1106-790/2019; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-881-553/2022, ir kt.).
14. Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 10 d. priėmė galutinį sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovei MB (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei nuostolių atlyginimo, kuriuo byloje priimtą 2024 m. sausio 16 d. preliminarų sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Nors šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu minėtas teismo sprendimas dar nėra įsiteisėjęs (ieškovė pateikė dėl jo apeliacinį skundą), tačiau, atsižvelgiant į minėtą teismų praktiką, spręstina, jog šiuo atveju visgi egzistuoja pagrįstos abejonės dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo šioje byloje, o tai reiškia, kad neegzistuoja pirmoji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
15. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų visumos (CPK 144 straipsnio 1 dalis), teisinės reikšmės neturi ir atsakovės atskirojo skundo, kaip ir ieškovės atsiliepimo argumentai dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės įvertinimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Tokiu būdu, nepasitvirtinus vienai iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinųjų sąlygų, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atsakovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės E. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.