Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. Š. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną vėlų vakarą su broliu T. Š. ir draugu D. Č. važiavo mieste. Jis (T. Š.) vairavo automobilį, brolis sėdėjo šalia, o D. Č. gale, už jo (T. Š.). Važiavo į „Rožyno“ kvartalą, nes mama prašė paimti vaistus. Vilniaus g. / J.Basanavičiaus g. sankryžoje sustojo antroje eismo juostoje, sankryža buvo nereguliuojama, mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Kad šalia buvo privažiavęs P. R. automobilis nepastebėjo. Įvažiavo į J.Basanavičiaus g. apie 30-35 km/h greičiu, įvažiavo į pirmą juostą, persirikiavo į antrą juostą. Kodėl persirikiavo į kitą eismo juostą nežino. Važiavo apie 40 km/h greičiu. Prieš pėsčiųjų perėją dar pristabdė. Privažiavus pėsčiųjų, įsitikino kad joje nieko nėra, gatvė buvo apšviesta. Įvažiavus į perėją pamatė kad nuo tos vietos kur baigiasi atitvarai (už perėjos), staigiai iš dešinės pusės ant kelio atsirado - išbėgo pėsčiasis. Jis bėgo įstrižai, link pėsčiųjų perėjos salelės (esančios gatvės viduryje), tiesiog užšoko ant automobilio. Įvyko susidūrimas, maždaug 2-3 metrų už pėsčiųjų perėjos. Stabdyti pradėjo iš karto po susidūrimo. Kliūtis priekyje atsirado labai staiga, todėl nespėjo sustabdyti. Po susidūrimo sustojo, buvo šoke. Tiksliai nebepamena, bet atrodo, kad draugas D. Č. iškvietė medikus. Policijos ekipažas atvažiavo greičiau už medikus. Jis (T. Š.) buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, patikrino pulsą, toliau laukė medikų. Iš karto po susidūrimo nukentėjusysis buvo be sąmonės, bet pulsas buvo. Kai atvažiavo medikai ir nukentėjusįjį kėlė ant neštuvų, nukentėjusysis pradėjo kalbėti. Nukentėjusysis pasakė, kad jis pats kaltas, kad nereikėjo jam taip daryti. Po įvykio, įvykio vietoje pamatė ir P. R.. Mano, kad įvykio metu galėjo važiuoti 20-30 km/h greičiu. Mano, kad tokio greičio t.y. 57 km/h (koks nustatytas specialisto išvadoje) negalėjo būti, nes tas atstumas nėra labai ilgas, t. y. nuo sankryžos, kur išsuko iš Vilniaus gatvės iki pėsčiųjų perėjos. Mano, kad ten didelio greičio tikrai negali būti. Nukentėjusį po įvykio aplankė du kartus. Jo atsiprašė, siūlėsi padėti, tačiau nukentėjusysis sakė, kad jam nieko nereikia. Kad automobilis įvykio dieną buvo nedraustas, nežinojo. Kiek žino, per klaidą buvo sustabdytas ne to automobilio draudimas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6178/15(01) matyti, kad T. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( 1 t., b. l. 47).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2015-07-31 vėlų vakarą vienas ėjo iš draugų į namus. Draugai gyvena Vilniaus g., ėjo link (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Buvo išgėręs alaus, tačiau nesijautė labai girtas, aplinkoje susivokė. Norėjo pereiti per Laisvės aikštę, todėl norėjo pereiti per pėsčiųjų perėją, kuri yra J.Basanavičiaus g. pradžioje. Priėjęs perėją, prie jos sustojo, šviesoforas neveikė. Prie perėjos pažiūrėjo į kairę pusę pamatė dviejų automobilių šviesas. Įvertinęs atstumą - automobiliai buvo pakankamai toli, žengė per pėsčiųjų perėją, manė, kad tai daryti saugu. Ėjo per perėja normaliu žingsniu, nebėgo. Ėjo pėsčiųjų perėja kairiuoju kraštu. Pereidamas į perėjos antrąją gatvės juostą, išgirdo automobilių variklių garsą, variklio apsukų didinimo garsą. Nespėjo atsisukti pasižiūrėti, buvo nublokštas automobilio pėsčiųjų perėjoje. Po smūgio nieko nepamena. Atsimena, tik kad buvo keliamas į greitosios pagalbos automobilį, tačiau nepamena, kaip buvo vežamas. Pamena, kad greitosios automobilyje jo kažko klausė, ar jis kaltas, tačiau nepamena tiksliai žodžių. Po įvykio ligoninėje gulėjo 21 dieną, nedarbingumas buvo 5 mėnesiai 3 savaitės. Buvo padarytos 2 operacijos. Išleistas iš ligoninės 2-3 mėnesius negalėjo vaikščioti. Į darbą grįžo sausio 25 d. Šiuo metu sveikata yra pakankamai gera, tik šiek tiek skauda kojas, ypatingai dirbant su didesnėmis apkrovomis, svorius nešiojant. Dar laukia viena operacija. Šiuo metu kojoje yra įstatytas kaulą laikantis strypas. Pašalinti strypą gydytojai rekomenduoja po metų (operacija atlikta 2016-09-22, 2 t. b.l. 123, teismo pastaba). Nešant sunkesnio, koja šiek tiek šlubuoja, jaučiasi skausmas. Koją skaudą keičiantis orui. Civilinį ieškinį pareiškė turtinei žalai 220,54 Eur bei 25 000 Eur neturtinei žalai. Po įvykio ligoninėje bendravo su kaltinamuoju T. Š.. Pirmą kartą, praėjus 3-4 dienom po įvykio, kaltinamasis atėjo su mama. Tuomet T. Š. praktiškai nebendravo, tik pasisveikino. Už jį bendravo mama, atsiprašė, kad anksčiau neatėjo. T. Š. mama klausė kaip jis laikosi, kaip viskas įvyko. Jis papasakojo aplinkybes, t.y. kad ėjo per pėsčiųjų perėją ir buvo pertrenktas. Apie žalos atlyginimą, susitaikymą kalbos nebuvo. Kitą kartą T. Š. atėjo vienas, atnešė vaisių, sulčių. T. Š. jam sakė, kad važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Sutinka mažinti civilinį ieškinį, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 9000 Eurų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6183/15(01) matyti, kad V. K. kraujyje rasta 2,16 promilės etilo alkoholio. (1 t., b.l. 50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1140/13(05) matyti, kad V. K. nustatyta kairio peties srities ir kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę kairės mentės kūno lūžiu, kairio raktikaulio krūtinkaulinio galo lūžiu, atvirais kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio kūnų lūžiais,- sveikata sutrikdyta sunkiai. ( 1 t., b. l. 121-122).

Liudytojas D. Č. parodė, kad 2015-07-31, vėlai vakare, jis važiavo automobilyje kartu su Titu ir T. Š.. Automobilį vairavo T., važiavo į „Rožyno“ kvartalą, nes Titui reikėjo atvežti mamai vaistus. Jis (D. Č.) sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo (T. Š.), T. Š. sėdėjo priekyje, keleivio sėdynėje. Važiuojant Vilniaus g. nuo centro, prie J.Basanavičiaus g. sankryžos prie šviesoforo sustojo trečioje eismo juostoje. Išvažiavus iš trečios eismo juostos į J.Basanavičiaus g. antrą juostą, Jis (D. Č.) tuo metu rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną, rašė žinutes, todėl į kelią nežiūrėjo. Vienu metu pakėlė akis ir pamatė, kad kažkas išbėgo iš dešinės pusės, įvyko eismo įvykis. Tai įvyko jau už pėsčiųjų perėjos. Automobilio greitis tuo metu galėjo būti apie 50 km/h. T. Š. pertrenkė žmogų, kuris greitai ėjo, lyg skubėtų, lyg bėgtų, ir tai įvyko už pėsčiųjų perėjos. Asmuo buvo be atšvaitų, apsirengęs tamsiai. Jis (D. Č.) matė tik to žmogaus siluetą. Po smūgio dužo automobilio stiklas. Automobiliui sustojus, žmogus (nukentėjusysis) nukrito šiek tiek už automobilio. Visi išlipo iš automobilio, Jis (D. Č.) skambino pagalbos centrui, iš to streso buvo sunku nupasakoti kur įvyko eismo įvykis. Priėjo prie nukentėjusiojo, T. dar norėjo pajudinti jį, tačiau jis (D. Č.) pasakė, kad neliestų jo, nes gali būti blogiau. Nukentėjusysis iš pradžių buvo be sąmonės, vėliau kažką bandė pasakyti, klausė lyg, „ar aš kaltas“. Greitoji pagalba atvažiavo už 4-5 min. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neužrašė, jog jis matė siluetą. Po įvykio, įvykio vietoje matė ir pažįstamą P. R.. Nežino kaip jis atsirado įvykio vietoje, galimai atvažiavo. Iki įvykio P. R. nematė, galimai jis važiavo jiems iš paskos, tačiau to nematė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. pagrindais, tikslu patikrinti kitus įrodymus, teismo posėdyje buvo paskelbti D. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Iš jų matyti, kad D. Č. parodė, kad 2015-08-01, apie 0.00 val., važiavo T. Š. vairuojamu automobiliu BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo T. brolis T. Š.. Važiavo Vilniaus gatve nuo Ramygalos gatvės link J. Basanavičiaus gatvės. Paskui juos kitu automobiliu važiavo P. R.. Vilniaus – J. Basanavičiaus g. sankryžoje buvo išjungtas šviesoforas, mirksėjo geltonas signalas. Planavo minėtoje sankryžoje sukti į kairę pusę, į J.Basanavičiaus gatvę. Sankryžoje T. sustojo antroje eismo juostoje, o Paulius lygtai sustojo jų automobiliui iš galo. T. praleido pagrindine gatve važiavusį automobilį, kuris važiavo iš dešinės pusės, ir pradėjo daryti posūkį į kairę pusę. Įsukęs į J. Basanavičiaus g., T. iš pirmos eismo juostos iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą ir ja toliau važiavo. Jis mobiliuoju telefonu rašinėjo SMS žinutes, kas vyko aplinkui nestebėjo. Pagal T. vairuojamo automobilio judėjimą gali pasakyti, kad greitis, kai padarė posūkį, buvo apie 60 km/h, tikrai nebuvo didesnis. Kai už posūkio pavažiavo apie 100 m, pajuto, kad T. stabdo automobilį ir išgirdo stabdymo garsą. Tada pakėlė galvą aukštyn ir kaip tik dužo priekinis stiklas, kas vyko priekyje nebesimatė. Suprato, kad pateko į eismo įvykį, tačiau su kuo susidūrė, nesuprato. Taip pat matė, kad eismo įvykis įvyko ties pėsčiųjų perėja, kuri yra J. Basanavičiaus – Savanorių g. sankryžoje, kairėje pusėje matė vidurio saugumo salelę. Šioje pėsčiųjų perėjoje mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Kai sustojo, pamatė priekyje automobilio gulintį vaikiną. Ir automobilis, ir partrenktas vaikinas buvo antroje eismo juostoje. Partrenktas vaikinas buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, ant kurių nepastebėjo jokių šviesą atspindinčių elementų. Paskambino pagalbos telefonu 112. Kelias sekundes partrenktasis gulėjo be sąmonės, tačiau, atvykus greitosios pagalbos automobiliui ir medikams suteikiant pagalbą, jis atsigavo. Girdėjo, kaip jis medikų klausė „Ar aš kaltas, ar aš kaltas“. Kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, nematė, einančio pėsčiojo nei prieš partrenkimą, nei partrenkimo metu nematė. Jis pats eismo įvykio metu nesusižalojo. (1 t., b.l. 32-33).

Liudytojas T. Š. parodė, kad yra kaltinamojo brolis, įvykio metu važiavo kartu su T. Ž. automobilyje. Automobilį vairavo T. Š., gale sėdėjo D. Č., jis (T. Š.) sėdėjo automobilio priekyje. Važiavo Vilniaus g., privažiavus J.Basanavičiaus g. iš trečios juostos suko į J.Basanavičiaus g. Važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos, matė, kad perėjoje žmonių nėra. T. Š. prieš pėsčiųjų perėją sumažino greitį. Pervažiavus pėsčiųjų perėją, pamatė įstrižai iš dešinės pusės į gatvė išbėgantį jaunuolį. T. Š. stabdė, tačiau nespėjo sustabdyti, jaunuolis buvo pertrenktas. Kokiu atstumu už pėsčiųjų perėjo bėgo jaunuolis atsakyti negali. Po įvykio išlipo iš automobilio, pamatė, kad už jų automobilio atvažiavęs P. R.. Iki to laiko (iki įvykio P. R. nematė, tačiau žinojo, kad šis yra kažkur mieste). T. Š. priėjo prie nukentėjusiojo, patikrino pulsą. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, sakė kad jis yra kaltas, kad bėgo. Nukentėjusysis ir medikams taip sakė. Dar tuo metu nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jis (nukentėjusysis) šaukė, kad jis kaltas.

Liudytoja V. P. parodė, kad dirba miesto greitosios pagalbos stotyje, yra medicinos pagalbos specialistė. Įvykio dieną su vairuotoju V. K. važiavo J.Basanavičiaus g. iš kito iškvietimo. Pamatė gatvėje susibūrimą, todėl sustojo. Pamatė gatvėje gulintį žmogų, kuris gulėjo gatvės viduryje. Priėjo prie nukentėjusiojo, klausė kuo jis skundžiasi, ką jam skaudą. Iš pradžių jis nieko neatsakė. Vėliau pradėjo kalbėti. Vardą nukentėjusysis pasakė po kelių minučių. Nukentėjusiajam suteikė pagalbą. Nukentėjusiajam buvo kojos lūžimas, rankų nubrozdinimai. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Apie įvykį nukentėjusiojo neklausinėjo, klausė tik tai kas reikalinga pagalbos suteikimui. Nepamena, kad nukentėjęs klaustų ar jis yra kaltas. Kažką panašaus kalbėjo, tačiau ji nėra dėl to tikra.

BPK 276 str. 4 d. pagrindais, tikslu patikrinti kitus įrodymus, teismo posėdyje buvo paskelbti liudytojos V. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Iš jų matyti, kad V. P. parodė, 2015-08-01, apie vidurnaktį, greitosios pagalbos automobiliu vyko į greitosios medicinos pagalbos stotį, važiavo iš įvykio J. Basanavičiaus gatve nuo Vilniaus g. link Smėlynės g. J. Basanavičiaus gatvėje, ties sankryža su Savanorių a. esančioje pėsčiųjų perėjoje pamatė įvykusį eismo įvykį, kurio metu automobilis partrenkė jaunuolį. Pamatę įvykusį eismo įvykį, sustojo suteikti pagalbą nukentėjusiajam. Jaunuolis ant važiuojamosios dalies gulėjo tolokai nuo pėsčiųjų perėjos, taip pat matė kad nuo pėsčiųjų perėjos tęsėsi automobilio stabdymo žymės. Atsimena, kad sužalotas vaikinas, suteikiant jam pagalbą, jos du kartus paklausė „Ar aš kaltas, ar aš kaltas?“. Ji jam atsakė, kad jis gulėtų ir dėl to nesijaudintų. (1 t., b.l. 110).

Liudytoja A. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Įvykio vakarą paprašė, kad sūnus T. Š. jai atvežtų vaistus, kuriuos ji paliko pas draugę. Sūnus išvažiavo paimti vaistų apie 23 valandą, tačiau vaistų nepaėmė, nes įvyko eismo įvykis. Įvykio metu automobiliu važiavo sūnūs T. ir T., kurie pasakojo, kad dėl įvykio kaltas pėsčiasis, kuris išbėgo į gatvę. Sūnūs pasakojo, kad po įvykio nukentėjęs sakė, kad jis kaltas. Po įvykio, praėjus kelioms dienioms, su sūnumi T. Š. nuvyko į ligoninę, atsiprašė nukentėjusiojo. Kalbėjo su nukentėjusiuoju, šis sakė, kad buvo išgėręs ir išbėgo į gatvę. Pažodžiui nukentėjusiojo žodžių nepamena, nes praėjo daug laiko. Klausė nukentėjusiojo ar šiam reikia vaistų ar dar kažko, tačiau nukentėjusysis sakė, kad nieko jam nereikia. Dėl klaidos gavosi taip, kad automobilis „BMW 535I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio dienai buvo nedraustas. Telefonu norėjo nutraukti draudimą kitam turėtam nenaudojamam automobiliui BMW, tačiau per klaidą buvo nutrauktas kito automobilio - BMW 535I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimas. Apie tai, kad šis automobilis liko neapdraustas, sužinojo tik po įvykio.

Liudytojas N. K. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK kelių policijoje. Įvykio dieną, atvyko į eismo įvykio vietą pagal gautą iškvietimą. Atvyko su kolege D. Š.. Kiek pamena buvo pertrenktas pėsčiasis. BMW automobilio vairuotojas, važiavo J.Basanavičiaus g., pėsčiasis išėjo iš dešinės pusės ir buvo pertrenktas. Pagal pirminius vairuotojo parodymus, jis teigė, kad pėsčiasis ėjo ne per perėją o šalia jos, vairuotojas minėjo, kad pėsčiasis lyg ir bėgo per gatvę. Ką kalbėjo nukentėjusysis – nepamena. Įvykio vietoje bendravo su abiem – tiek su vairuotoju, tiek su nukentėjusiuoju. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Jeigu šviesoforo signalas geltonas mirksintis, vairuotojas artėdamas prie perėjos, pažymėtos tiek kelio ženklais, tiek horizontaliuoju kelio ženklinimu, turi praleisti įžengusį pėsčiąją, t.y. lygiai taip pat kaip ir prieš nereguliuojamą. Ten buvo apšviestas kelio ruožas. Pagal kelių eismo taisykles, pėsčiasis eidamas kelkraščiu, neapšviestame kelio ruože, privalo turėti atšvaistą, o mieste kaip ir neprivalo, nes apšviesta.

Liudytojas B. J. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Automobilis „BMW 535I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo (B.J. Š.) vardu. Šį automobilį turi apie pusmetį, juo naudojosi žmona ir sūnūs. Dėl įvykusios klaidos gavosi taip, kad įvykio dieną automobilis buvo nedraustas. Apie eismo įvykį sužinojo tik 2015-08-01 ryte, sūnus pasakojo, kad neblaivus nukentėjusysis iššoko į gatvę netikėtai, po to nukentėjusysis pats teigė jo yra dėl to kaltas.

Liudytojas P. R. parodė, kad parodė, kad įvykio vakarą jis su draugais važiavo automobiliu Panevėžio mieste. Važiavo Klaipėdos gatve ir pamatė priekyje važiuojantį buvusio klasioko T. Š. automobilį, važiavo jam iš paskos. Sustojo ties sankryža su J.Basanavičiaus g. Kurioje eismo juostoje buvo sustojęs nepamena. Taip pat nepamena, kurioje eismo juostoje sustojo T. Š.. Nepamena, ar T. Š. pamatė, kad jis (P. R.) važiuoja iš paskos. Galimai buvo taip, kaip minėjo ikiteisminio tyrimo metu – jis (P. R.) įsuko į J.Basanavičiaus g. iš trečios eismo juostos, o T. Š. iš antros. T. Š. įvažiavo į sankryžą pirmas, jis (P. R.) atsiliko, nes per ilgai stovėjo prieš įvažiuojant į sankryžą. Įvažiavus į J.Basanavičiaus g., jis (P. R.) rikiavosi į pirmą eismo juostą, priekyje išgirdo trenksmą, pagalvojo, kad T. Š. užvažiavo ant perėjos salelės, tačiau paskui pamatė gulintį žmogų. Užstatė automobilį, kad niekas neužvažiuotu ant gulinčio žmogaus. Policija atvažiavo maždaug už 3 minučių, tada jis (P. R.) patraukė savo automobilį. Nukentėjusysis iš pradžių buvo be sąmonės, vėliau pradėjo šnekėti, kad yra kaltas, ar kažką panašaus. Jis (P. R.) nematė kaip ir iš kurios pusės pėsčiasis atsirado gatvėje.

BPK 276 str. 4 d. pagrindais, tikslu patikrinti kitus įrodymus, teismo posėdyje buvo paskelbti liudytojo P. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Iš jų matyti, kad P. R. parodė, kad 2015-08-01, gal kiek po 00.00 val., automobiliu BMW 530, kurio valstybinio numerio neatsimena, važiavo Panevėžyje, Vilniaus gatve nuo Ramygalos g. link J.Basanavičiaus g. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas, tačiau žibintų šviesos švietė labai blankiai, dėl ko matomumas buvo ne ypač geras. Važiuodamas, pastebėjo, kad priekyje jo važiuoja buvusio klasioko T. Š. vairuojamas automobilis BMW. Vilniaus – J. Basanavičiaus g. sankryžoje ruošėsi sukti į kairę pusę, į J. Basanavičiaus gatvę, todėl važiavo trečia eismo juosta. Šioje sankryžoje šviesoforas buvo išjungtas, mirksėjo geltonas signalas. Vilniaus gatvė yra šalutinis kelias J. Basanavičiaus g. atžvilgiu, todėl, privažiavęs prie sankryžos, sustojo. Kiek pamena, T. vairuojamas automobilis BMW tuo metu sustojo jam iš dešinės pusės, antroje eismo juostoje. J. Basanavičiaus gatve pravažiavus automobiliui, jie su T. Š. pradėjo daryti posūkio manevrą į kairę pusę. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 40 km/h, o T. automobilis važiavo gal kiek greičiau - apie 45-50 km/h. Kai T. atliko posūkio manevrą, jis iš pradžių įvažiavo į pirmą eismo juostą, o netrukus persirikiavo į antrą eismo juostą. Kadangi T. vairuojamo automobilio greitis buvo nežymiai didesnis už jo, tai šis į antrą eismo juostą persirikiavo priekyje jo automobilio. Kai T. Š. persirikiavo į antrą eismo juostą, tarp jo ir T. automobilio buvo iki 10 metrų atstumas. Norėdamas persirikiuoti į pirmą eismo juostą, pasuko galvą į dešinę pusę ir pasižiūrėjo pro dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį, kad įsitikintų, ar nėra pirma eismo juosta važiuojančių automobilių. Tada staiga išgirdo T. vairuojamo automobilio ratų stabdymo garsą ir, pažvelgęs į priekį, pamatė, kad T. automobilis slysta įstrižai į kairę pusę. Tuo metu T. automobilis buvo ties pėsčiųjų perėja, esančia ties sankryža su Savanorių aikšte. Iš pradžių pagalvojo, kad T. užvažiavo ant vidurio saugumo salelės, esančios ties perėja, tačiau netrukus, kai T. automobilis sustojo, pamatė, kad priekyje automobilio kažkas guli. Privažiavo arčiau ir pamatė, kad priekyje T. automobilio guli patrenktas žmogus. Labai greitai atvyko greitoji pagalba ir, kai nukentėjusiajam pradėjo teikti pagalbą, jis atgavo sąmonę. Girdėjo, kaip jis sakė, kad jo vardas yra V., taip pat girdėjo kaip jis sakė „Aš pats kaltas“. Matė, kad partrenktas vaikinas buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, jei neklysta, jis buvo su džinsais ir maikute, ant drabužių nebuvo jokių šviesą atspindinčių elementų. Kaip įvyko eismo įvykis, kokiomis aplinkybėmis buvo partrenktas žmogus, nematė, taip pat nematė ir šio einančio žmogaus prieš eismo įvykį. Eismo įvykio metu pėsčiųjų perėjoje, kurioje buvo partrenktas žmogus, buvo įjungtas mirksintis geltonos spalvos signalas. (1 t., b.l. 36-37).

Iš 2015-08-01 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis BMW 535I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi J. Basanavičiaus gatvėje, priekiu į šiaurės pusę, nuo dešinės pusės priekinio rato iki dešinio gatvės krašto 6,7 m atstumas, nuo galinio dešinės pusės rato iki dešinio gatvės krašto 6,5 m atstumas, nuo automobilio priekinių ratų ašies iki pėsčiųjų perėjos šiaurinio krašto 12,3 m atstumas. Automobilio slydimo žymės ištisinės, dešinės pusės rato slydimo žymė 14,8 m, kairės pusės 14,8 m. Slydimo žymės prasideda pėsčiųjų perėjoje, 2,5 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos šiaurinio krašto ir 0,3 m atstumu nuo vidurio saugumo salelės rytinio krašto. Ant važiuojamosios dalies matosi raudonos spalvos, panašios į kraują, skysčio žymė, kuri rasta 4,9 m atstumu nuo automobilio BMW 535I priekinių ratų ašies ir 5,7 m atstumu nuo gatvės dešinio krašto. Oro sąlygos – tamsus paros metas, giedra, įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas, kelio dangos būklė – sausa. (1 t., b.l. 5-8).

Iš 2015-08-01 Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio BMW 535I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suskaldytas priekinis stiklas nuo apačios į viršų 0,8 m aukščiu, nuo dešinio stiklo krašto iki skylimo pabaigos kairėje pusėje 0,9 m atstumas. Sulankstytas variklio dangtis, sudaužytas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Ant variklio dangčio matosi nubraukto purvo dėmės, kurios liko po kontakto su pėsčiuoju. (1 t., b.l. 9-11).

Iš 2015-08-19 Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ rūbininkė Z. Š. pateikė V. K. rūbus: striukę, kelnes, baltinius ir batus. (1 t., b.l. 52). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad kelnės yra tamsiai pilkos spalvos, baltiniai yra languoti pilkos, baltos ir žalsvos spalvos, striukė yra tamsiai mėlynos spalvos. Batai yra medžiaginiai, juodos spalvos, su baltu padu. Nei ant vieno drabužio nėra šviesą atspindinčio elemento ar prikabinto atšvaito. ( 1 t., b. l. 53-58).

Iš Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateikė akinius. (1 t., b.l. 125). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad V. K. pateiktų akinių rėmeliai yra metaliniai, kairėje pusėje akinių rėmelis deformuotas, iškritęs fiksavimo varžtelis, iškritęs kairės pusės stikliukas. Akinių rėmelių firma „Oneway Italy“. ( 1 t., b. l. 126-128).

Iš UAB „Eismo valdymo sistemos“ pažymos „Dėl šviesoforinės signalizacijos įrenginių darbo režimo“ nurodyta, kad 2015-07-31 ir 2015-08-01 šviesoforinės signalizacijos įrenginių ties J.Basanavičiaus g. – Savanorių a. sankryžoje Panevėžio mieste darbo režimo sutrikimų ir įrenginio gedimų registruota „Gedimų registravimo žurnale“ (F29/PR1) nebuvo, todėl šis šviesoforinės signalizacijos įrenginys nuo 2015-07-31, 23.00 val., iki 2015-08-01, 6.00 val., turėjo veikti geltono šviesoforo signalų mirksėjimo darbo režimu. (1 t., b. l. 61).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas“ matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d., 00.00 val., matomumo nuotolis buvo 19 km, atmosferos reiškinių nebuvo. (1 t., b.l. 131).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1807(15) nurodyta, kad pėsčiasis buvo partrenktas antroje eismo juostoje automobilio „BMW 535I“ važiavimo krypties atžvilgiu, pėsčiųjų perėjoje arba iš karto už jos. Prieš stabdymą automobilis „BMW 535I“ važiavo apie 57 km/h greičiu. Jei pėsčiasis V. K. važiuojamąja dalimi ėjo arba lėtai bėgo, tai automobilio „BMW 535I“ vairuotojas T. Š., važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo V. K. partrenkimo. Jei pėsčiasis V. K. važiuojamąja dalimi greitai bėgo, tai automobilio „BMW 535I“ vairuotojas T. Š., važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo V. K. partrenkimo. Jei pėsčiasis V. K. važiuojamąja dalimi ėjo arba lėtai bėgo, tai techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo automobilio „BMW 535I“ vairuotojo T. Š. veiksmai, - laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl to nepraleido per pėsčiųjų perėja arba iš karto už jos einančio pėsčiojo V. K. ir jį partrenkė. Jei pėsčiasis V. K. važiuojamąja dalimi greitai bėgo, tai techniniu požiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą tai, jog pėsčiasis V. K. įžengė į važiuojamąją dalį prieš artėjantį automobilį „BMW 535I“ ir sudarė jam neišvengiamą kliūtį, bei tai, jog automobilio „BMW 535 I“ vairuotojas T. Š. nepraleido per pėsčiųjų perėją arba iš karto už jos einančio pėsčiojo V. K. ir jį partrenkė. (1 t., b.l. 134-139).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime AJA 6179332, išduotame „BTA Insurance Company“ SE, veikiančioje per „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, nurodyta, kad automobilio BMW 5351, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2015-03-27 iki 2015-09-26, tačiau 2015-06-26 draudimo sutartis buvo nutraukta. ( 1 t., b. l. 20, 152).

KET 30 p. nurodo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 129 p. nurodo, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2005, 2K-678/2010, 2K-453/2011 ir kt.).