Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-322-830/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-12-19Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-03-01Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2017-11-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-12-19
Bylos Nr.
1-322-830/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42783-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Česlovas Kulikauskas
Nukentėjusysis
V. K.
Kaltinamasis
T. Š.
Ieškovas
Panevėžio teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Advokatai
Antanas Cemnolonskas, Arvydas Alekna
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-322-830/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42783-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 19 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Irenai Miliukienei, Rasai Samėnienei,dalyvaujant prokurorams Rimai Matulionienei, Giedriui Jasulaičiui, Gražinai Petrulytei,nukentėjusiajam V. K.,nukentėjusiojo atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui,kaltinamajam T. Š.,kaltinamojo gynėjui advokatui Arvydui Aleknai,nedalyvaujant ieškovui Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui,

nedalyvaujant atsakovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š. 2015 metų rugpjūčio 1 dieną, apie 0 val. 03 min., Panevėžyje, J.Basanavičiaus gatvėje ties pastatu numeris 3 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „BMW 535I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 ir 129 punktų reikalavimus – važiuodamas J. Basanavičiaus gatvės antra eismo juosta, viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų 50 km/h važiavimo greitį ir važiavo apie 57 km/h greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiąjį, nesustojo ir pėsčiojo nepraleido, be to, esant tamsiam paros metui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, kurį turėjo praleisti, ko pasėkoje partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ar iš karto už jos ėjusį pėsčiąjį V. K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiojo V. K. sveikata,– jam nustatyta kairio peties srities ir kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę kairės mentės kūno lūžiu, kairio raktikaulio krūtinkaulinio galo lūžiu, atvirais kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio kūnų lūžiais.

Bylos įrodymai

Kaltinamasis T. Š. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad įvykio dieną vėlų vakarą su broliu T. Š. ir draugu D. Č. važiavo mieste. Jis (T. Š.) vairavo automobilį, brolis sėdėjo šalia, o D. Č. gale, už jo (T. Š.). Važiavo į „Rožyno“ kvartalą, nes mama prašė paimti vaistus. Vilniaus g. / J.Basanavičiaus g. sankryžoje sustojo antroje eismo juostoje, sankryža buvo nereguliuojama, mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Kad šalia buvo privažiavęs P. R. automobilis nepastebėjo. Įvažiavo į J.Basanavičiaus g. apie 30-35 km/h greičiu, įvažiavo į pirmą juostą, persirikiavo į antrą juostą. Kodėl persirikiavo į kitą eismo juostą nežino. Važiavo apie 40 km/h greičiu. Prieš pėsčiųjų perėją dar pristabdė. Privažiavus pėsčiųjų, įsitikino kad joje nieko nėra, gatvė buvo apšviesta. Įvažiavus į perėją pamatė kad nuo tos vietos kur baigiasi atitvarai (už perėjos), staigiai iš dešinės pusės ant kelio atsirado - išbėgo pėsčiasis. Jis bėgo įstrižai, link pėsčiųjų perėjos salelės (esančios gatvės viduryje), tiesiog užšoko ant automobilio. Įvyko susidūrimas, maždaug 2-3 metrų už pėsčiųjų perėjos. Stabdyti pradėjo iš karto po susidūrimo. Kliūtis priekyje atsirado labai staiga, todėl nespėjo sustabdyti. Po susidūrimo sustojo, buvo šoke. Tiksliai nebepamena, bet atrodo, kad draugas D. Č. iškvietė medikus. Policijos ekipažas atvažiavo greičiau už medikus. Jis (T. Š.) buvo priėjęs prie nukentėjusiojo, patikrino pulsą, toliau laukė medikų. Iš karto po susidūrimo nukentėjusysis buvo be sąmonės, bet pulsas buvo. Kai atvažiavo medikai ir nukentėjusįjį kėlė ant neštuvų, nukentėjusysis pradėjo kalbėti. Nukentėjusysis pasakė, kad jis pats kaltas, kad nereikėjo jam taip daryti. Po įvykio, įvykio vietoje pamatė ir P. R.. Mano, kad įvykio metu galėjo važiuoti 20-30 km/h greičiu. Mano, kad tokio greičio t.y. 57 km/h (koks nustatytas specialisto išvadoje) negalėjo būti, nes tas atstumas nėra labai ilgas, t. y. nuo sankryžos, kur išsuko iš Vilniaus gatvės iki pėsčiųjų perėjos. Mano, kad ten didelio greičio tikrai negali būti. Nukentėjusį po įvykio aplankė du kartus. Jo atsiprašė, siūlėsi padėti, tačiau nukentėjusysis sakė, kad jam nieko nereikia. Kad automobilis įvykio dieną buvo nedraustas, nežinojo. Kiek žino, per klaidą buvo sustabdytas ne to automobilio draudimas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6178/15(01) matyti, kad T. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta. ( 1 t., b. l. 47).

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2015-07-31 vėlų vakarą vienas ėjo iš draugų į namus. Draugai gyvena Vilniaus g., ėjo link (duomenys neskelbtini), kur gyvena. Buvo išgėręs alaus, tačiau nesijautė labai girtas, aplinkoje susivokė. Norėjo pereiti per Laisvės aikštę, todėl norėjo pereiti per pėsčiųjų perėją, kuri yra J.Basanavičiaus g. pradžioje. Priėjęs perėją, prie jos sustojo, šviesoforas neveikė. Prie perėjos pažiūrėjo į kairę pusę pamatė dviejų automobilių šviesas. Įvertinęs atstumą - automobiliai buvo pakankamai toli, žengė per pėsčiųjų perėją, manė, kad tai daryti saugu. Ėjo per perėja normaliu žingsniu, nebėgo. Ėjo pėsčiųjų perėja kairiuoju kraštu. Pereidamas į perėjos antrąją gatvės juostą, išgirdo automobilių variklių garsą, variklio apsukų didinimo garsą. Nespėjo atsisukti pasižiūrėti, buvo nublokštas automobilio pėsčiųjų perėjoje. Po smūgio nieko nepamena. Atsimena, tik kad buvo keliamas į greitosios pagalbos automobilį, tačiau nepamena, kaip buvo vežamas. Pamena, kad greitosios automobilyje jo kažko klausė, ar jis kaltas, tačiau nepamena tiksliai žodžių. Po įvykio ligoninėje gulėjo 21 dieną, nedarbingumas buvo 5 mėnesiai 3 savaitės. Buvo padarytos 2 operacijos. Išleistas iš ligoninės 2-3 mėnesius negalėjo vaikščioti. Į darbą grįžo sausio 25 d. Šiuo metu sveikata yra pakankamai gera, tik šiek tiek skauda kojas, ypatingai dirbant su didesnėmis apkrovomis, svorius nešiojant. Dar laukia viena operacija. Šiuo metu kojoje yra įstatytas kaulą laikantis strypas. Pašalinti strypą gydytojai rekomenduoja po metų (operacija atlikta 2016-09-22, 2 t. b.l. 123, teismo pastaba). Nešant sunkesnio, koja šiek tiek šlubuoja, jaučiasi skausmas. Koją skaudą keičiantis orui. Civilinį ieškinį pareiškė turtinei žalai 220,54 Eur bei 25 000 Eur neturtinei žalai. Po įvykio ligoninėje bendravo su kaltinamuoju T. Š.. Pirmą kartą, praėjus 3-4 dienom po įvykio, kaltinamasis atėjo su mama. Tuomet T. Š. praktiškai nebendravo, tik pasisveikino. Už jį bendravo mama, atsiprašė, kad anksčiau neatėjo. T. Š. mama klausė kaip jis laikosi, kaip viskas įvyko. Jis papasakojo aplinkybes, t.y. kad ėjo per pėsčiųjų perėją ir buvo pertrenktas. Apie žalos atlyginimą, susitaikymą kalbos nebuvo. Kitą kartą T. Š. atėjo vienas, atnešė vaisių, sulčių. T. Š. jam sakė, kad važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Sutinka mažinti civilinį ieškinį, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 9000 Eurų.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6183/15(01) matyti, kad V. K. kraujyje rasta 2,16 promilės etilo alkoholio. (1 t., b.l. 50).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 1140/13(05) matyti, kad V. K. nustatyta kairio peties srities ir kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę kairės mentės kūno lūžiu, kairio raktikaulio krūtinkaulinio galo lūžiu, atvirais kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio kūnų lūžiais,- sveikata sutrikdyta sunkiai. ( 1 t., b. l. 121-122).

Liudytojas D. Č. parodė, kad 2015-07-31, vėlai vakare, jis važiavo automobilyje kartu su Titu ir T. Š.. Automobilį vairavo T., važiavo į „Rožyno“ kvartalą, nes Titui reikėjo atvežti mamai vaistus. Jis (D. Č.) sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo (T. Š.), T. Š. sėdėjo priekyje, keleivio sėdynėje. Važiuojant Vilniaus g. nuo centro, prie J.Basanavičiaus g. sankryžos prie šviesoforo sustojo trečioje eismo juostoje. Išvažiavus iš trečios eismo juostos į J.Basanavičiaus g. antrą juostą, Jis (D. Č.) tuo metu rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną, rašė žinutes, todėl į kelią nežiūrėjo. Vienu metu pakėlė akis ir pamatė, kad kažkas išbėgo iš dešinės pusės, įvyko eismo įvykis. Tai įvyko jau už pėsčiųjų perėjos. Automobilio greitis tuo metu galėjo būti apie 50 km/h. T. Š. pertrenkė žmogų, kuris greitai ėjo, lyg skubėtų, lyg bėgtų, ir tai įvyko už pėsčiųjų perėjos. Asmuo buvo be atšvaitų, apsirengęs tamsiai. Jis (D. Č.) matė tik to žmogaus siluetą. Po smūgio dužo automobilio stiklas. Automobiliui sustojus, žmogus (nukentėjusysis) nukrito šiek tiek už automobilio. Visi išlipo iš automobilio, Jis (D. Č.) skambino pagalbos centrui, iš to streso buvo sunku nupasakoti kur įvyko eismo įvykis. Priėjo prie nukentėjusiojo, T. dar norėjo pajudinti jį, tačiau jis (D. Č.) pasakė, kad neliestų jo, nes gali būti blogiau. Nukentėjusysis iš pradžių buvo be sąmonės, vėliau kažką bandė pasakyti, klausė lyg, „ar aš kaltas“. Greitoji pagalba atvažiavo už 4-5 min. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neužrašė, jog jis matė siluetą. Po įvykio, įvykio vietoje matė ir pažįstamą P. R.. Nežino kaip jis atsirado įvykio vietoje, galimai atvažiavo. Iki įvykio P. R. nematė, galimai jis važiavo jiems iš paskos, tačiau to nematė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 str. 4 d. pagrindais, tikslu patikrinti kitus įrodymus, teismo posėdyje buvo paskelbti D. Č. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Iš jų matyti, kad D. Č. parodė, kad 2015-08-01, apie 0.00 val., važiavo T. Š. vairuojamu automobiliu BMW 535, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje, o priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo T. brolis T. Š.. Važiavo Vilniaus gatve nuo Ramygalos gatvės link J. Basanavičiaus gatvės. Paskui juos kitu automobiliu važiavo P. R.. Vilniaus – J. Basanavičiaus g. sankryžoje buvo išjungtas šviesoforas, mirksėjo geltonas signalas. Planavo minėtoje sankryžoje sukti į kairę pusę, į J.Basanavičiaus gatvę. Sankryžoje T. sustojo antroje eismo juostoje, o Paulius lygtai sustojo jų automobiliui iš galo. T. praleido pagrindine gatve važiavusį automobilį, kuris važiavo iš dešinės pusės, ir pradėjo daryti posūkį į kairę pusę. Įsukęs į J. Basanavičiaus g., T. iš pirmos eismo juostos iš karto persirikiavo į antrą eismo juostą ir ja toliau važiavo. Jis mobiliuoju telefonu rašinėjo SMS žinutes, kas vyko aplinkui nestebėjo. Pagal T. vairuojamo automobilio judėjimą gali pasakyti, kad greitis, kai padarė posūkį, buvo apie 60 km/h, tikrai nebuvo didesnis. Kai už posūkio pavažiavo apie 100 m, pajuto, kad T. stabdo automobilį ir išgirdo stabdymo garsą. Tada pakėlė galvą aukštyn ir kaip tik dužo priekinis stiklas, kas vyko priekyje nebesimatė. Suprato, kad pateko į eismo įvykį, tačiau su kuo susidūrė, nesuprato. Taip pat matė, kad eismo įvykis įvyko ties pėsčiųjų perėja, kuri yra J. Basanavičiaus – Savanorių g. sankryžoje, kairėje pusėje matė vidurio saugumo salelę. Šioje pėsčiųjų perėjoje mirksėjo geltonas šviesoforo signalas. Kai sustojo, pamatė priekyje automobilio gulintį vaikiną. Ir automobilis, ir partrenktas vaikinas buvo antroje eismo juostoje. Partrenktas vaikinas buvo apsirengęs tamsios spalvos drabužiais, ant kurių nepastebėjo jokių šviesą atspindinčių elementų. Paskambino pagalbos telefonu 112. Kelias sekundes partrenktasis gulėjo be sąmonės, tačiau, atvykus greitosios pagalbos automobiliui ir medikams suteikiant pagalbą, jis atsigavo. Girdėjo, kaip jis medikų klausė „Ar aš kaltas, ar aš kaltas“. Kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, nematė, einančio pėsčiojo nei prieš partrenkimą, nei partrenkimo metu nematė. Jis pats eismo įvykio metu nesusižalojo. (1 t., b.l. 32-33).

Liudytojas T. Š. parodė, kad yra kaltinamojo brolis, įvykio metu važiavo kartu su T. Ž. automobilyje. Automobilį vairavo T. Š., gale sėdėjo D. Č., jis (T. Š.) sėdėjo automobilio priekyje. Važiavo Vilniaus g., privažiavus J.Basanavičiaus g. iš trečios juostos suko į J.Basanavičiaus g. Važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Artėjant prie pėsčiųjų perėjos, matė, kad perėjoje žmonių nėra. T. Š. prieš pėsčiųjų perėją sumažino greitį. Pervažiavus pėsčiųjų perėją, pamatė įstrižai iš dešinės pusės į gatvė išbėgantį jaunuolį. T. Š. stabdė, tačiau nespėjo sustabdyti, jaunuolis buvo pertrenktas. Kokiu atstumu už pėsčiųjų perėjo bėgo jaunuolis atsakyti negali. Po įvykio išlipo iš automobilio, pamatė, kad už jų automobilio atvažiavęs P. R.. Iki to laiko (iki įvykio P. R. nematė, tačiau žinojo, kad šis yra kažkur mieste). T. Š. priėjo prie nukentėjusiojo, patikrino pulsą. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Nukentėjusysis buvo sąmoningas, sakė kad jis yra kaltas, kad bėgo. Nukentėjusysis ir medikams taip sakė. Dar tuo metu nukentėjusysis gulėjo ant žemės, jis (nukentėjusysis) šaukė, kad jis kaltas.

Liudytoja V. P. parodė, kad dirba miesto greitosios pagalbos stotyje, yra medicinos pagalbos specialistė. Įvykio dieną su vairuotoju V. K. važiavo J.Basanavičiaus g. iš kito iškvietimo. Pamatė gatvėje susibūrimą, todėl sustojo. Pamatė gatvėje gulintį žmogų, kuris gulėjo gatvės viduryje. Priėjo prie nukentėjusiojo, klausė kuo jis skundžiasi, ką jam skaudą. Iš pradžių jis nieko neatsakė. Vėliau pradėjo kalbėti. Vardą nukentėjusysis pasakė po kelių minučių. Nukentėjusiajam suteikė pagalbą. Nukentėjusiajam buvo kojos lūžimas, rankų nubrozdinimai. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Apie įvykį nukentėjusiojo neklausinėjo, klausė tik tai kas reikalinga pagalbos suteikimui. Nepamena, kad nukentėjęs klaustų ar jis yra kaltas. Kažką panašaus kalbėjo, tačiau ji nėra dėl to tikra.

BPK 276 str. 4 d. pagrindais, tikslu patikrinti kitus įrodymus, teismo posėdyje buvo paskelbti liudytojos V. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Iš jų matyti, kad V. P. parodė, 2015-08-01, apie vidurnaktį, greitosios pagalbos automobiliu vyko į greitosios medicinos pagalbos stotį, važiavo iš įvykio J. Basanavičiaus gatve nuo Vilniaus g. link Smėlynės g. J. Basanavičiaus gatvėje, ties sankryža su Savanorių a. esančioje pėsčiųjų perėjoje pamatė įvykusį eismo įvykį, kurio metu automobilis partrenkė jaunuolį. Pamatę įvykusį eismo įvykį, sustojo suteikti pagalbą nukentėjusiajam. Jaunuolis ant važiuojamosios dalies gulėjo tolokai nuo pėsčiųjų perėjos, taip pat matė kad nuo pėsčiųjų perėjos tęsėsi automobilio stabdymo žymės. Atsimena, kad sužalotas vaikinas, suteikiant jam pagalbą, jos du kartus paklausė „Ar aš kaltas, ar aš kaltas?“. Ji jam atsakė, kad jis gulėtų ir dėl to nesijaudintų. (1 t., b.l. 110).

Liudytoja A. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Įvykio vakarą paprašė, kad sūnus T. Š. jai atvežtų vaistus, kuriuos ji paliko pas draugę. Sūnus išvažiavo paimti vaistų apie 23 valandą, tačiau vaistų nepaėmė, nes įvyko eismo įvykis. Įvykio metu automobiliu važiavo sūnūs T. ir T., kurie pasakojo, kad dėl įvykio kaltas pėsčiasis, kuris išbėgo į gatvę. Sūnūs pasakojo, kad po įvykio nukentėjęs sakė, kad jis kaltas. Po įvykio, praėjus kelioms dienioms, su sūnumi T. Š. nuvyko į ligoninę, atsiprašė nukentėjusiojo. Kalbėjo su nukentėjusiuoju, šis sakė, kad buvo išgėręs ir išbėgo į gatvę. Pažodžiui nukentėjusiojo žodžių nepamena, nes praėjo daug laiko. Klausė nukentėjusiojo ar šiam reikia vaistų ar dar kažko, tačiau nukentėjusysis sakė, kad nieko jam nereikia. Dėl klaidos gavosi taip, kad automobilis „BMW 535I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio dienai buvo nedraustas. Telefonu norėjo nutraukti draudimą kitam turėtam nenaudojamam automobiliui BMW, tačiau per klaidą buvo nutrauktas kito automobilio - BMW 535I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimas. Apie tai, kad šis automobilis liko neapdraustas, sužinojo tik po įvykio.

Liudytojas N. K. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities VPK kelių policijoje. Įvykio dieną, atvyko į eismo įvykio vietą pagal gautą iškvietimą. Atvyko su kolege D. Š.. Kiek pamena buvo pertrenktas pėsčiasis. BMW automobilio vairuotojas, važiavo J.Basanavičiaus g., pėsčiasis išėjo iš dešinės pusės ir buvo pertrenktas. Pagal pirminius vairuotojo parodymus, jis teigė, kad pėsčiasis ėjo ne per perėją o šalia jos, vairuotojas minėjo, kad pėsčiasis lyg ir bėgo per gatvę. Ką kalbėjo nukentėjusysis – nepamena. Įvykio vietoje bendravo su abiem – tiek su vairuotoju, tiek su nukentėjusiuoju. Nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Jeigu šviesoforo signalas geltonas mirksintis, vairuotojas artėdamas prie perėjos, pažymėtos tiek kelio ženklais, tiek horizontaliuoju kelio ženklinimu, turi praleisti įžengusį pėsčiąją, t.y. lygiai taip pat kaip ir prieš nereguliuojamą. Ten buvo apšviestas kelio ruožas. Pagal kelių eismo taisykles, pėsčiasis eidamas kelkraščiu, neapšviestame kelio ruože, privalo turėti atšvaistą, o mieste kaip ir neprivalo, nes apšviesta.

Liudytojas B. J. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo sūnus. Automobilis „BMW 535I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra registruotas jo (B.J. Š.) vardu. Šį automobilį turi apie pusmetį, juo naudojosi žmona ir sūnūs. Dėl įvykusios klaidos gavosi taip, kad įvykio dieną automobilis buvo nedraustas. Apie eismo įvykį sužinojo tik 2015-08-01 ryte, sūnus pasakojo, kad neblaivus nukentėjusysis iššoko į gatvę netikėtai, po to nukentėjusysis pats teigė jo yra dėl to kaltas.

Liudytojas P. R. parodė, kad parodė, kad įvykio vakarą jis su draugais važiavo automobiliu Panevėžio mieste. Važiavo Klaipėdos gatve ir pamatė priekyje važiuojantį buvusio klasioko T. Š. automobilį, važiavo jam iš paskos. Sustojo ties sankryža su J.Basanavičiaus g. Kurioje eismo juostoje buvo sustojęs nepamena. Taip pat nepamena, kurioje eismo juostoje sustojo T. Š.. Nepamena, ar T. Š. pamatė, kad jis (P. R.) važiuoja iš paskos. Galimai buvo taip, kaip minėjo ikiteisminio tyrimo metu – jis (P. R.) įsuko į J.Basanavičiaus g. iš trečios eismo juostos, o T. Š. iš antros. T. Š. įvažiavo į sankryžą pirmas, jis (P. R.) atsiliko, nes per ilgai stovėjo prieš įvažiuojant į sankryžą. Įvažiavus į J.Basanavičiaus g., jis (P. R.) rikiavosi į pirmą eismo juostą, priekyje išgirdo trenksmą, pagalvojo, kad T. Š. užvažiavo ant perėjos salelės, tačiau paskui pamatė gulintį žmogų. Užstatė automobilį, kad niekas neužvažiuotu ant gulinčio žmogaus. Policija atvažiavo maždaug už 3 minučių, tada jis (P. R.) patraukė savo automobilį. Nukentėjusysis iš pradžių buvo be sąmonės, vėliau pradėjo šnekėti, kad yra kaltas, ar kažką panašaus. Jis (P. R.) nematė kaip ir iš kurios pusės pėsčiasis atsirado gatvėje.

BPK 276 str. 4 d. pagrindais, tikslu patikrinti kitus įrodymus, teismo posėdyje buvo paskelbti liudytojo P. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo tyrėjui. Iš jų matyti, kad P. R. parodė, kad 2015-08-01, gal kiek po 00.00 val., automobiliu BMW 530, kurio valstybinio numerio neatsimena, važiavo Panevėžyje, Vilniaus gatve nuo Ramygalos g. link J.Basanavičiaus g. Gatvės apšvietimas buvo įjungtas, tačiau žibintų šviesos švietė labai blankiai, dėl ko matomumas buvo ne ypač geras. Važiuodamas, pastebėjo, kad priekyje jo važiuoja buvusio klasioko T. Š. vairuojamas automobilis BMW. Vilniaus – J. Basanavičiaus g. sankryžoje ruošėsi sukti į kairę pusę, į J. Basanavičiaus gatvę, todėl važiavo trečia eismo juosta. Šioje sankryžoje šviesoforas buvo išjungtas, mirksėjo geltonas signalas. Vilniaus gatvė yra šalutinis kelias J. Basanavičiaus g. atžvilgiu, todėl, privažiavęs prie sankryžos, sustojo. Kiek pamena, T. vairuojamas automobilis BMW tuo metu sustojo jam iš dešinės pusės, antroje eismo juostoje. J. Basanavičiaus gatve pravažiavus automobiliui, jie su T. Š. pradėjo daryti posūkio manevrą į kairę pusę. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo apie 40 km/h, o T. automobilis važiavo gal kiek greičiau - apie 45-50 km/h. Kai T. atliko posūkio manevrą, jis iš pradžių įvažiavo į pirmą eismo juostą, o netrukus persirikiavo į antrą eismo juostą. Kadangi T. vairuojamo automobilio greitis buvo nežymiai didesnis už jo, tai šis į antrą eismo juostą persirikiavo priekyje jo automobilio. Kai T. Š. persirikiavo į antrą eismo juostą, tarp jo ir T. automobilio buvo iki 10 metrų atstumas. Norėdamas persirikiuoti į pirmą eismo juostą, pasuko galvą į dešinę pusę ir pasižiūrėjo pro dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį, kad įsitikintų, ar nėra pirma eismo juosta važiuojančių automobilių. Tada staiga išgirdo T. vairuojamo automobilio ratų stabdymo garsą ir, pažvelgęs į priekį, pamatė, kad T. automobilis slysta įstrižai į kairę pusę. Tuo metu T. automobilis buvo ties pėsčiųjų perėja, esančia ties sankryža su Savanorių aikšte. Iš pradžių pagalvojo, kad T. užvažiavo ant vidurio saugumo salelės, esančios ties perėja, tačiau netrukus, kai T. automobilis sustojo, pamatė, kad priekyje automobilio kažkas guli. Privažiavo arčiau ir pamatė, kad priekyje T. automobilio guli patrenktas žmogus. Labai greitai atvyko greitoji pagalba ir, kai nukentėjusiajam pradėjo teikti pagalbą, jis atgavo sąmonę. Girdėjo, kaip jis sakė, kad jo vardas yra V., taip pat girdėjo kaip jis sakė „Aš pats kaltas“. Matė, kad partrenktas vaikinas buvo apsirengęs tamsiais drabužiais, jei neklysta, jis buvo su džinsais ir maikute, ant drabužių nebuvo jokių šviesą atspindinčių elementų. Kaip įvyko eismo įvykis, kokiomis aplinkybėmis buvo partrenktas žmogus, nematė, taip pat nematė ir šio einančio žmogaus prieš eismo įvykį. Eismo įvykio metu pėsčiųjų perėjoje, kurioje buvo partrenktas žmogus, buvo įjungtas mirksintis geltonos spalvos signalas. (1 t., b.l. 36-37).

Iš 2015-08-01 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir plano matyti, kad automobilis BMW 535I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi J. Basanavičiaus gatvėje, priekiu į šiaurės pusę, nuo dešinės pusės priekinio rato iki dešinio gatvės krašto 6,7 m atstumas, nuo galinio dešinės pusės rato iki dešinio gatvės krašto 6,5 m atstumas, nuo automobilio priekinių ratų ašies iki pėsčiųjų perėjos šiaurinio krašto 12,3 m atstumas. Automobilio slydimo žymės ištisinės, dešinės pusės rato slydimo žymė 14,8 m, kairės pusės 14,8 m. Slydimo žymės prasideda pėsčiųjų perėjoje, 2,5 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos šiaurinio krašto ir 0,3 m atstumu nuo vidurio saugumo salelės rytinio krašto. Ant važiuojamosios dalies matosi raudonos spalvos, panašios į kraują, skysčio žymė, kuri rasta 4,9 m atstumu nuo automobilio BMW 535I priekinių ratų ašies ir 5,7 m atstumu nuo gatvės dešinio krašto. Oro sąlygos – tamsus paros metas, giedra, įjungtas dirbtinis gatvės apšvietimas, kelio dangos būklė – sausa. (1 t., b.l. 5-8).

Iš 2015-08-01 Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio BMW 535I, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suskaldytas priekinis stiklas nuo apačios į viršų 0,8 m aukščiu, nuo dešinio stiklo krašto iki skylimo pabaigos kairėje pusėje 0,9 m atstumas. Sulankstytas variklio dangtis, sudaužytas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Ant variklio dangčio matosi nubraukto purvo dėmės, kurios liko po kontakto su pėsčiuoju. (1 t., b.l. 9-11).

Iš 2015-08-19 Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ rūbininkė Z. Š. pateikė V. K. rūbus: striukę, kelnes, baltinius ir batus. (1 t., b.l. 52). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad kelnės yra tamsiai pilkos spalvos, baltiniai yra languoti pilkos, baltos ir žalsvos spalvos, striukė yra tamsiai mėlynos spalvos. Batai yra medžiaginiai, juodos spalvos, su baltu padu. Nei ant vieno drabužio nėra šviesą atspindinčio elemento ar prikabinto atšvaito. ( 1 t., b. l. 53-58).

Iš Daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. K. pateikė akinius. (1 t., b.l. 125). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad V. K. pateiktų akinių rėmeliai yra metaliniai, kairėje pusėje akinių rėmelis deformuotas, iškritęs fiksavimo varžtelis, iškritęs kairės pusės stikliukas. Akinių rėmelių firma „Oneway Italy“. ( 1 t., b. l. 126-128).

Iš UAB „Eismo valdymo sistemos“ pažymos „Dėl šviesoforinės signalizacijos įrenginių darbo režimo“ nurodyta, kad 2015-07-31 ir 2015-08-01 šviesoforinės signalizacijos įrenginių ties J.Basanavičiaus g. – Savanorių a. sankryžoje Panevėžio mieste darbo režimo sutrikimų ir įrenginio gedimų registruota „Gedimų registravimo žurnale“ (F29/PR1) nebuvo, todėl šis šviesoforinės signalizacijos įrenginys nuo 2015-07-31, 23.00 val., iki 2015-08-01, 6.00 val., turėjo veikti geltono šviesoforo signalų mirksėjimo darbo režimu. (1 t., b. l. 61).

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometeorologijos stoties „Pažymos apie hidrometeorologines sąlygas“ matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d., 00.00 val., matomumo nuotolis buvo 19 km, atmosferos reiškinių nebuvo. (1 t., b.l. 131).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1807(15) nurodyta, kad pėsčiasis buvo partrenktas antroje eismo juostoje automobilio „BMW 535I“ važiavimo krypties atžvilgiu, pėsčiųjų perėjoje arba iš karto už jos. Prieš stabdymą automobilis „BMW 535I“ važiavo apie 57 km/h greičiu. Jei pėsčiasis V. K. važiuojamąja dalimi ėjo arba lėtai bėgo, tai automobilio „BMW 535I“ vairuotojas T. Š., važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiojo V. K. partrenkimo. Jei pėsčiasis V. K. važiuojamąja dalimi greitai bėgo, tai automobilio „BMW 535I“ vairuotojas T. Š., važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, neturėjo techninės galimybės išvengti pėsčiojo V. K. partrenkimo. Jei pėsčiasis V. K. važiuojamąja dalimi ėjo arba lėtai bėgo, tai techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo automobilio „BMW 535I“ vairuotojo T. Š. veiksmai, - laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl to nepraleido per pėsčiųjų perėja arba iš karto už jos einančio pėsčiojo V. K. ir jį partrenkė. Jei pėsčiasis V. K. važiuojamąja dalimi greitai bėgo, tai techniniu požiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą tai, jog pėsčiasis V. K. įžengė į važiuojamąją dalį prieš artėjantį automobilį „BMW 535I“ ir sudarė jam neišvengiamą kliūtį, bei tai, jog automobilio „BMW 535 I“ vairuotojas T. Š. nepraleido per pėsčiųjų perėją arba iš karto už jos einančio pėsčiojo V. K. ir jį partrenkė. (1 t., b.l. 134-139).

Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijime AJA 6179332, išduotame „BTA Insurance Company“ SE, veikiančioje per „BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, nurodyta, kad automobilio BMW 5351, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2015-03-27 iki 2015-09-26, tačiau 2015-06-26 draudimo sutartis buvo nutraukta. ( 1 t., b. l. 20, 152).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir bausmės skyrimo motyvai

KET 30 p. nurodo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 129 p. nurodo, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pėsčiųjų ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis KET reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2005, 2K-678/2010, 2K-453/2011 ir kt.).

Kaltinamasis teigia, kad įvykio metu jo vairuojamo automobilio greitis buvo 20-30 km/h. Tačiau tai yra visiškai paneigta Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1807(15), iš kurios matyti, kad, kad prieš stabdymą automobilis „BMW 535I“ važiavo apie 57 km/h greičiu, kas rodo, kad kaltinamasis viršijo leistina greitį. Net jeigu pėsčiasis V. K. būtų lėtai bėgęs, tai automobilio „BMW 535I“ vairuotojas T. Š., važiuodamas leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydamas, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiojo V. K. partrenkimo, tačiau byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusysis įvykio metu bėgo. T. Š. teigia, kad pertrenkė pėsčiąjį pakankamai toli nuo pėsčiųjų perėjos, kuris bėgo nuo aitvarų pabaigos, kuri pagal eismo įvykio schemą yra daugiau nei 9 metrai, nuo pėsčiųjų perėjos krašto (1 t., b.l. 8). Pažymėtina, kad pagal T. Š. parodymus ir buvo sudaryta minėta schema (T. Š. pasirašė ant schemos), tačiau iš schemos matyti, kad joje nurodyta pėsčiojo judėjimo vieta yra daug arčiau pėsčiųjų perėjos nei vėliau teisme teigė kaltinamasis. Pirminiame paaiškinime T. Š. teigė, kad nukentėjusysis „iššoko iš po aitvarų“ (1 t., b.l. 66), vėliau teigė, kad nukentėjusysis greitai ėjo arba bėgo (1 t. b.l. 68). Kas liečia važiavimo greitį, kaltinamasis pirminiame paaiškinime teigė važiavęs ne daugiau nei 60 km/h greičiu (1 t., b.l. 66), vėliau teigė važiavęs 35-40 km/h (1 t.. b.l. 68), teisme kaltinamasi jau teigė važiavęs 20-30 km/h greičiu. Tai rodo, kad T. Š. parodymai nebuvo nuoseklūs, kito, jis juos nuolat keitė sau palankia linkme. Teismo paminėta specialisto išvada nurodo, kad pėsčiasis V. K. buvo partrenktas antroje eismo juostoje automobilio „BMW 535I“ važiavimo krypties atžvilgiu, pėsčiųjų perėjoje arba iš karto už jos. Tai pilnai sutampa su nukentėjusiojo parodymais ir prieštarauja kaltinamojo parodymams. Tačiau kaltinamasis teigia, kad automobilį jis pradėjo stabdyti iš karto po pertrenkimo. Iš schemoje fiksuoto stabdymo kelio matyti, kad T. Š. vairuojamas automobilis pradėjo stabdyti pėsčiųjų perėjoje, maždaug ties perėjos viduriu. Tai visiškai paneigia kaltinamojo parodymus, kad pėsčiasis buvo nutrenktas toli už perėjos ir patvirtina specialisto išvadą, kad pėsčiasis buvo nutrenktas pėsčiųjų perėjoje arba iš karto už jos. Nors kaltinamasis nuo pat proceso pradžios teigė, kad pėsčiasis staigiai išbėgo į perėja, šios aplinkybės nėra patvirtintos objektyviais bylos duomenimis. Nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis ėjo pėsčiųjų perėja normaliu žingsniu, nebėgo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais. Teismo posėdyje liudytojas D. Č. teigė jog pėsčiasis išbėgo į gatvę. Tačiau pažymėtina, kad šias aplinkybes minėtas liudytojas nurodė tik nagrinėjimo teisme meto, o ikiteisminio tyrimo metu teigė jog pėsčiojo nematė. Įvertinus visas aplinkybes teismas atmeta šio liudytojo parodymus, kaip nepatikimus. T. Š. parodymai, kad pėsčiasis išbėgo į gatvę už pėsčiųjų perėjos, apie automobilio greitį, laikytini subjektyviais, jų nepatvirtina objektyvus bylos duomenis, todėl šie parodymai atmetami. Liudytojas T. Š. yra kaltinamojo brolis, yra suinteresuotas bylos baigtimi, be to jo parodymai apie pėsčiojo nutrenkimo vietą, automobilio greitį yra paneigti objektyviais bylos duomenimis – 2016-01-11 specialisto išvada (1 t., b.l.134), o parodymų apie nukentėjusiojo bėgimą įvykio metu, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. T. Š. teigė, kad nukentėjusysis ir medikams įvykio vietoje sakė, kad yra pats kaltas nes bėgo, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino teismo posėdyje apklausta medikė V. P..

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, tačiau apšviestame kelyje, esant geram matomumui ir minimaliam eismo intensyvumui. Kaltinamasis turėjo galimybę įvažiavus į J.Basanavičiaus g. matyti pėsčiųjų perėją, per ją ar iš karto už jos einantį pėsčiąjį.

Teismas, įvertinęs įrodimų visumą, daro išvada, kad techniniu požiūriu, pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo automobilio „BMW 535I“ vairuotojo T. Š. veiksmai, - laiku nestabdė vairuojamo automobilio, dėl to nepraleido per pėsčiųjų perėja arba iš karto už jos einančio pėsčiojo V. K. ir jį partrenkė. Tokiu būdu, teismas, laiko, kad šioje byloje yra pilnai įrodyta, kad T. Š. 2015 metų rugpjūčio 1 dieną, apie 0 val. 03 min., Panevėžyje, J. Basanavičiaus gatvėje ties pastatu numeris 3 esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį „BMW 535I“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET 30 ir 129 punktų reikalavimus – viršijo gyvenvietėje leistiną maksimalų greitį, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir privalėdamas sulėtinti greitį to nepadarė, nesustojo, išėjusio į pėsčiųjų perėją pėsčiojo nepraleido, ko pasėkoje partrenkė jam iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ar iš karto už jos ėjusį pėsčiąjį V. K., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta pėsčiojo V. K. sveikata.

T. Š. padarytas KET taisyklių pažeidimas, kuris lėmė BK numatytų padarinių atsiradimą, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis) nes, iš ištirtų įrodymų darytina išvada, jog T. Š. nesuprato daromos veikos rizikingumo ir nenumatė, kad jo padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius reiškia asmens pareigą būti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iš turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iš transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, apibūdinantis vairuotojo, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai. T. Š. buvo nepakankamai atidus, nepakankamai dėmesingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymą, dėl kurio kilo atitinkami padariniai – buvo sunkiai sužalotas V. K.. Iš įvykio aplinkybių matyti T. Š. pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sąlygas, bei būdamas atidus ir dėmesingas galėjo teisingai vertinti situaciją, t.y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veiką, dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai. T. Š. važiuodamas prieš pėsčiųjų perėją nebuvo atsargus ir dėmesingas; neabejotina ir tai, kad laiku įvertinti situaciją ties perėja, priimti teisingą sprendimą ir imtis reikiamų veiksmų jam sukliudė ir KET 129 p. numatytas pažeidimas – leistino greičio viršijimas. T. Š. padaryti KET pažeidimai buvo būtina sąlyga padariniams kilti. Jei jis nebūtų viršijęs greičio, laiku pamatęs nukentėjusįjį V. K., tinkamai įvertinęs situaciją ir prieš pėsčiųjų perėją būtų laiku stabdęs automobilį, eismo įvykio būtų pavykę išvengti.

Skirdamas bausmę T. Š. teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis, bei atsižvelgia į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas. Skiriant bausmę T. Š. įvertintinas padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, kurį lemia kilę padariniai. T. Š. padarė eismo įvykį, kurio metu sunkiai sužalojo žmogų. Veika neatsargi, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. T. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į kaltininko asmenybę. T. Š. yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą. T. Š. ankščiau baustas dėl nešiurkščių KET pažeidimų ATPK tvarka, įvykio metu turėjo galiojančias dvi nuobaudas (1 t., b.l. 142-144). T. Š. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 145), nevedęs,

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. Š. skiriant sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu, mažesnę nei vidurkis.

Dėl baudžiamosios poveikio priemonės numatytos BK 68 str.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas šioje byloje įvertina tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgia į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010). T. Š. nusikaltimą padarė būdamas blaivus, o jo padarytas KET pažeidimas, dėl kurio įvyko eismo įvykis, nelaikytinas piktybiškas (įžūliai pažeidinėjant KET reikalavimus). T. Š. dirba vairuotoju, jos pragyvenimo šaltinis susijęs su vairuotojo pažymėjimo turėjimu, iš darbovietės jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai (2 t., b.l. 145). Teismas neturi duomenų, kad po šio įvykio jis pažeidė KET reikalavimus. Po nusikaltimo padarymo nukentėjusiesiems atlygino dalį neturtinės žalos (2 t., b.l. 146), o tai rodo ir jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, apgailestavimą dėl jo.

Įvertinus tai darytina išvada jog bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas neskiriant T. Š. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Civiliniai ieškiniai, kiti bylos klausimai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d. yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 115 str. 1 d. numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t.y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Panevėžio teritorinės ligonių kasa pareiškė 919,04 eurų civilinį ieškinį (1t., b.l. 113-114). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga – nukentėjusysis 19 dienų gydėsi VšĮ Panevėžio ligoninėje, prie ieškinio pridėtas gydymo išlaidų paskaičiavimas (1 t., b.l. 114). Įvertinus tai, Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinys yra tenkintinas pilnai priteisiant ieškinio sumą iš kaltinamojo T. Š..

Nukentėjusysis V. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 220,54 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. V. K. civilinį ieškinį pareiškė dviems atsakovams – T. Š. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Teismo posėdyje nukentėjusysis V. K. sumažino civilinį ieškinį, dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo iki 9000 Eur.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Biuras ) prašė nepripažinti jų šioje byloje civiliniais atsakovais. Pažymėtina, kad Biuras civiliniu atsakovu buvo pripažintas dar ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 100-101). Teismo manymu Biuro įtraukimo atsakovu atitinka BPK bei Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas ir yra teisėtas bei pagrįstas. BPK 109 straipsnis, be kita ko numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 111 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Asmuo įtraukiamas į bylą kaip civilinis atsakovas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu, teisėjo ar teismo nutartimi. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 punktą Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę ir dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Tai reiškia, jog Biuras tokiu atveju yra BPK 111 straipsnyje numatyta įstaiga, atsakanti už nusikalstama veika kaltinamo asmens padarytą žalą. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje numatyta nukentėjusiojo asmens diskrecija, kam pareikšti pretenzijas dėl žalos atlyginimo: nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, jo atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar Biuro atstovui. 13 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai atsakingam draudikui ar Biurui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad ji viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų šiuo metu (ir veikos padarymo metu) yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad turtinę žalą sudaro 220,54 Eur – kelnės 50 Eur, sulaužyti akiniai 50 Eur, vaistai ir medikamentai 62,25 Eur, reabilitacija medicinos reabilitacijos centre 58,28 Eur. Prie ieškinio yra pateikti medicinines išlaidas patvirtinantys dokumentai – ligonio lapai, vaistų ir procedūrų pirkimo kvitai (1 t., 96-98). Nukentėjusiojo nurodytos sumos už akinius ir kelnes, teismo manymu, nėra per didelės. Tai, kad buvo sugadinti akiniai, kelnės patvirtina bylos medžiaga (1 t., b.l. 53-58, 126-128). Kaltinamasis atlygino 150 Eur turtinės žalos, todėl ši suma išskaitytina iš ieškinio sumos. Kadangi T. Š. padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę (1 t., b. l. 20, 152), ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteistinas iš Biuro. Neatlyginta ieškinio suma – 70,54 Eur priteistina nukentėjusiajam iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro

Nukentėjusiojo V. K. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos padarymo tenkintinas iš dalies.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Civilinio kodekso nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio išvardytų kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Nustatant neturtinės žalos dydį V. K. teismas atsižvelgia į tai, kad V. K. eismo įvykio metu buvo padaryti daugybiniai sužalojimai – kairio peties srities ir kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę kairės mentės kūno lūžiu, kairio raktikaulio krūtinkaulinio galo lūžiu, atvirais kairio blauzdikaulio ir kairio šeivikaulio kūnų lūžiais. V. K. dėl padarytų sužalojimų buvo ne kartą operuotas (1 t., b.l. 121-122, 2 t., b.l. 123), ilgą laiką gulėjo ligoninėje, ambulatorinis gydimas truko ilgą laiko tarpą. Neabejotinai, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam apribotos galimybės užsiimti norima veikla, sportuoti, sumažėjo bendravimo galimybės, sumažėjo gyvenimo kokybė. Akivaizdu, kad be autoįvykio metu patirto fizinio skausmo ir didelių nepatogumų, nukentėjusysis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus. Eismo įvykio pasekmes nukentėjusiojo sveikatai yra sunkios (įvertinant gydimą, gijimą, reabilitaciją) ir sunkiai atstatomos. Šios aplinkybės atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Visos šios išvardintos aplinkybės įrodo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina ir tą aplinkybę, kad nukentėjusysis eismo įvykio metu buvo neblaivus, kas teismo manymu, turėjo įtakos paties nukentėjusiojo atsargumui bei saugojimuisi einant tamsiu paros metu per nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją. Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, nukentėjusiojo prašomą neturtinės žalos sumą mažina ir nustato ją – 4000 Eur. Teismas mano, kad tokia suma neturtinei žalai atlyginti yra reali, teisinga, sąžininga ir protinga bei atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kadangi T. Š. padarė neturtiną žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę (1 t., b.l. 20, 152), ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteistinas iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktinių įrodymų byloje nėra. Proceso išlaidas byloje sudaro dokumentų įteikimo išlaidos (41,10 Eur), kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Iš kaltinamojo taip pat priteistinos nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1200 Eur, 2 t., b.l. 79-80, 122).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 3 d., ir paskirti jam 40 MGL (1506 Eur) baudą.

Išaiškinti T. Š., kad teismo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 70,54 Eur turtinės žalos ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. K..

Priteisti iš T. Š. 919,04 Eurų Valstybinėms ligonių kasoms prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos.

Priteisti iš T. Š. 41,10 Eur proceso išlaidų valstybei.

Priteisti iš T. Š. 1200 Eur nukentėjusiajam V. K. už šio turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas