Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3716-599/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-07-13
Bylos Nr.: e2-3716-599/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-37578-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Erika Stočkienė
Atsakovas: E. Č., R. B.
Ieškovas: AB „Vilniaus šilumos tinklai“
Advokatai: Saulius Aviža

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas

Civilinė byla Nr. e2-3716-599/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37578-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; (S) 2.6.1.5; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė,sekretoriaujant Lina Skuderienei,dalyvaujant ieškovo atstovui Tomui Stašūnui,atsakovui E. Č.,atsakovo atstovui advokatui Sauliui Avižai,

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos atstovams Anai Viktorijai Matijaškienei bei Aleksandrui Nasy,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams E. Č. ir R. B. dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir nurodė, kad vykdant LR CK 6.104 str. nuostatų sąlygas, AB „Vilniaus energija“ 2017-06-22 Dokumentų perdavimo – priėmimo akto priedu Nr. 11 perdavė naujajam kreditoriui (t. y. ieškovui) dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises – 2017-03-29 AB „Vilniaus energija“ sąskaitas vartotojams, kur pastarasis dokumentas bei „Gautinų sumų patvirtinimo ataskaita Duomenys 2017-05-04“ išrašas patvirtina tą aplinkybę, jog ieškovui buvo perleistos reikalavimo teisės į iš atsakovų E. Č. ir R. B. gautinas sumas ir apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovams 2017 metų liepos mėnesį kartu su sąskaitomis už birželio mėnesį buvo pateikti pranešimai, o taip pat ši informacija buvo viešai skelbiama ir ieškovo interneto svetainėje. Ieškovas nurodė, kad iki 2017-03-29 AB „Vilniaus energija“, o nuo 2017-03-30 ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio (duomenys neskelbtini) remiantis VĮ „Registrų centras“ išrašu nuosavybės teise skolos susidarymo laikotarpiu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir iki (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovams. Ieškovas taip pat nurodė, jog už į namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patiektą šilumos energiją, skirtą bendrai naudojamų patalpų šildymui, kurios dalis yra priskirta minėtam butui laikotarpyje nuo 2015-10-01 iki 2019-04-30 (imtinai), yra susidariusi 608,81 Eur skola, be to, į nurodytą skolos sumą yra įskaičiuota ir likusi neapmokėta 300,39 Eur suma, kuri ieškovui buvo perleista iš AB „Vilniaus energija“. Ieškovas taip pat nurodė, kad nekilnojamojo turto registro duomenimis, šio buto šildymo būdas yra - vietinis centrinis šildymas (LR CK 4.262 str. ; LR CPK 179 str. 3 d., 182 str. 4 p.), o tai yra, jog šilumos energija atsakovų patalpoms šildyti nėra priskiriama, be to, laikotarpyje kai butas nuosavybės teise priklausė atsakovams, šilumos tiekėjas su atsakovais nebuvo sudaręs individualios rašytinės energijos pirkimo - pardavimo sutarties ir tarp ieškovo bei atsakovų susiklosčiusius santykius dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo bendrosioms reikmėms tenkinti reguliuoja šilumos pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal teisės aktais patvirtintas standartines sąlygas. Be to, atsakovų pareiga atsiskaityti už šilumą bendrosioms reikmėms yra numatyta teisiniu reguliavimu, t. y. LR CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., LR ŠŪĮ 12 str. 3 d., 25 str. 1 d., 29 str. 3 d., Taisyklių 108.4 p., 235.2 p. ir Šilumos ir karšto vandens kainos nustatomos LR ŠŪĮ 32 str. tvarka, be to, mokėjimai už šilumos energiją yra skaičiuojami pagal LR ŠŪĮ 12 str. 2 d. nuostatas, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, tai visas pastate suvartotas šilumos kiekis yra paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui ir šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka LR Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų ir kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, o kol vartotojai pasirenka metodą, tai yra taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Ieškovas pateikė dubliką ir nurodė, kad tarp vartotojų ir šilumos tiekėjo nėra ginčo dėl atsijungimo nuo centralizuotų pastato šilumos tiekimo inžinerinių tinklų teisėtumo, be to, minėta aplinkybė yra pripažinta bei išviešinta Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovai ginčija pareigą apmokėti jų butui tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį. Be to, atsakovų butas yra pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šis butas yra šio pastato dalis, be to, jis nėra nei teisiškai, nei faktiškai atskirtas nuo viso pastato, t. y. kaip atskiras statinys bei nėra ir kaip toksai atkiras vienetas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, be to, viso pastato šildymo būdas Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra nurodytas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir duomenų įregistravimo teisėtumas šioje byloje yra nevertinamas bei šiais registro duomenimis yra vadovaujamasi, t. y. kaip išsamiais bei teisingais, kadangi jie nėra nuginčyti teisme. Ieškovas taip pat nurodė, kad buto priklausymą pastatui patvirtina ir atsakovo į bylą pateikti dokumentai (pastato planas), iš kurio turinio matyti, jog butas turi bendras konstrukcijas su pastatu (bendros sienos, bendras stogas ir kt), be to, atsakovo pateiktoje kadastro duomenų byloje atsakovo butas nurodytas, kaip butas esantis pastate (duomenys neskelbtini), be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovo patalpa Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra butas, o pagal LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. nuostatas, butas – tai daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, negalima sutikti su atsakovais, jog butas gali būti laikomas savarankišku statiniu, visiškai nesusijusiu su pastatu ar pastato bendrojo naudojimo objektais. Ieškovas nurodė, kad iš NTR išrašų ir buto plano matyti, jog pastatas - gyvenamasis namas ir butas yra tarpusavyje susieti statybinėmis konstrukcijomis, t. y. pastatas turi dalį bendros sienos, stogo konstrukciją su butu, patsai butas yra pastate ir iki atjungimo 2015-06-30 aktu šis butas buvo prijungtas prie pastato šildymo ir karšto vandens sistemų, t. y. buvo susietas ir inžinerinėmis komunikacijomis. Ieškovas taip pat nurodė, kad skolos susidarymo laikotarpiu pastate visa suvartota šilumos energija buvo apskaitoma pagal Tarybos 2005-05-05 Nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Šilumos paskirstymo Metodo Nr. 4 bei kartu taikomo Komisijos 2005-07-22 Nutarimu Nr. O3-41 patvirtino (nuo 2015-03-07 galiojusi redakcija) Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo Metodo Nr. 5 taisykles ; nuo 2017-08-01 pagal Komisijos 2016-06-13 Nutarimu Nr. O3-183 patvirtinto Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo Metodo Nr. 4 bei kartu taikomo Komisijos 2016-06-13 Nutarimu Nr. O3-184 patvirtinto Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo Metodo Nr. 5 taisykles, kurios labiausiai atitinka pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus. Taigi, ieškovas šilumos paskirstymą atlieka taip kaip yra imperatyviai nustatyta teisės aktuose ir neturi teisės taikyti teisės aktuose nenumatytų išimčių, be to, Metodo Nr. 5 6 p. nuostatose yra nustatyta vienintelė alternatyvų neturinti butui ar kitai patalpai priskiriamo šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo taisyklė - , t. y. (šilumos kiekis buto bendrosioms reikmėms = šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms * butui šilumos kiekio bendrosioms reikmėms dalies priskyrimo koeficientas). Pagal LR CK 4.82 str. 1 d. nuostatas, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga ir iš esmės tapačiai bendrosios dalinės nuosavybės objektus apibrėžia ir LR Bendrijų įstatymo 2 str. 4 p. nuostatos, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina ir tai, jog minėto įstatymo 2 str. 15 d. nuostatose taip pat yra įtvirtina ir pastato bendrojo naudojimo objektų sąvoka, pagal kurią pastato bendrojo naudojimo objektais yra laikomos bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); pastato bendrojo naudojimo patalpos – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Taigi, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendro naudojimo patalpos, bet taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant bendrąsias pastato konstrukcijas bei bendrąsias pastato inžinerines sistemas. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovų įsipareigojimai šilumos tiekėjui dėl apmokėjimo už į butus patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra solidari atsakovų prievolė (LR CK 3.109 str., 6.6 str. 3 d.) ir jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.), o taip pat LR CK 6.6 str. 3 d. nuostatose yra nustatyta, kad jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, tai solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama. LR CK 4.86 str. nuostatose yra nustatyta, jog bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovų skola susidarė laikotarpyje nuo 2015-10-01 iki 2019-04-30 (imtinai), t. y. kai šis butas atsakovams priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir atsakovai santuoką nutraukė tik (duomenys neskelbtini), t. y. įsiteisėjus teismo sprendimui, ir į bylą suinteresuotu asmeniu ieškovas, t. y. kaip atsakovų kreditorius nebuvo įtrauktas, todėl ir nedavė ieškovas sutikimo dėl skolos priskyrimo tik vienam iš atsakovų. Taigi, iki kol buvo nutraukta atsakovų santuoka, įsipareigojimai ieškovui dėl apmokėjimo už priskirtą šilumos energiją yra solidari prievolė (LR CK 3.109 str., 6.6 str. 3 d.). Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad kaip ir nurodyta ieškovo dublike, pagal LR ŠŪĮ 32 str., 12 str. 2 d. nuostatas, vartotojams name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepasirinkus LR CK nuostatose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduotų taikyti metodų ir nepasitvirtinus savo metodo, ieškovas taikė įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą Nr. 4 bei Nr. 5 ir konkrečiai atsakovų patalpoms, kurios yra atjungtos nuo bendros pastato šildymo sistemos, šiluma pastato bendrosioms reikmėms yra nustatoma bei apskaičiuojama pagal paskirstymo Metodo Nr. 5 taisykles, be to, Metodo Nr. 5, 6 p. nuostatose yra nustatyta vienintelė alternatyvų neturinti butui ar kitai patalpai priskiriamos šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo taisyklė - , t.y. (šilumos kiekis buto bendrosioms reikmėms = šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms * butui šilumos kiekio bendrosioms reikmėms dalies priskyrimo koeficientas), kuris yra apskaičiuojamas prieš tai nustačius šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms pagal Metodo Nr. 5 2 p. nuostatas. Be to, atsakovo name naudojamas šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas nurodytas Metodo Nr. 5 3.1.1 p. nuostatose - (kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai). Ieškovas nurodė, kad ieškovas namui istoriškai, t. y. nuo šilumos tiekimo pradžios ir iki šiol, taiko koeficientą, nurodytą 3.1.1 p. nuostatose ir nei vartojai, nei namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (t. y. bendrija arba administratorius) ar šildymo sistemų prižiūrėtojas nėra pateikęs jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima taikyti kitą, negu Metodo Nr. 5 3.1.1 p. nuostatose rekomenduotą koeficientą. Be to, duomenų, kad pastate būtų teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti šildymo prietaisai bendrojo naudojimo patalpose, ieškovas nėra gavęs ir atsakovai priešingų įrodymų į bylą nėra pateikę. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 133.4 p. nuostatose yra nurodyta, kad vartotojas privalo pateikti šilumos tiekėjui šilumos pirkimo – pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti ir Šilumos pirkimo ? pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 15.9 papunktyje yra numatyta, kad buitinis šilumos vartotojas privalo raštu per dešimt darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jeigu keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir (ar) patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir (ar) paskirstymo skaičiavimais. Be to, atsakovams pareikalavus, ieškovas papildomai pateikė tiekimo laikotarpio detalizuotas šilumos paskirstymo lenteles, kuriose yra pateikti duomenys iš ieškovo šilumos / karšto vandens bei kitų teikiamų paslaugų, susijusių su šilumos / karšto vandens tiekimu, pardavimų apskaitos ir valdymo informacinės sistemos ir šioje sistemoje pagal gautą informaciją (t. y. skaitiklių rodmenys, vartotojų patalpų plotai, dydžiai, gedimai, taikomus metodus ir kt.) yra vykdomas šilumos energijos konkretiems vartotojams paskirstymas ir apskaita bei sąskaitų išrašymas. Ieškovas prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovų 608,81 Eur skolą, 50,66 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė teismo ieškinį tenkinti pilnai.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, kad su ieškovo ieškininias reikalavimais nesutinka, kadangi (duomenys neskelbtini) Pirkimo - pardavimo sutartimi atsakovai nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir 2015 metų sausio mėnesio pradžioje atsakovai inicijavo kapitalinį šio buto remontą, kurio metu butas energetinio efektyvumo sumetimais buvo atjungtas nuo pastato inžinierinių tinklų, be to, butas buvo atjungtas ir nuo pastato šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų. Atskovas pažymėjo, jog butas yra atskira ir savarankiškai funkcionuojanti pastato dalis, išsidėsčiusi vertikaliai per tris aukštus, be to, į butą patenkama per du atskirus įėjimus tiesiai iš S(duomenys neskelbtini) gatvės ir iš vidinio kiemo, be to, butas pirmame aukšte neturi bendrų sienų su likusia pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalimi ir jokių bendro naudojimo patalpų (laiptinės ar rūsio) buto dalyje nėra ir jos su buto dalimi nesiriboja, be to, po butu ir dalyje vidinio kiemo esantis žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui ir per butą bei per po juo esantį žemės sklypą neina bendrosios pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, inžinerinės sistemos, be to, registre yra įregistruota nauja buto kadastro byla, kurioje yra numatyta, jog šildymas - vietinis centrinis. Atsakovas taip pat nurodė, jog butas yra nuo ieškovo šildymo sistemos atjungtas ir su ja arhiterktūriškai bei techniškai niekaip nėra susijęs. Be to, butas asmeninės nuosavybės teise yra priskirtas atsakovui, todėl atitinkamai atsakovui ir perėjo su minėtu butu susijusios teisės bei pareigos, dėl ko atsakovės dalyvavimas tolimesniame šios civilinės bylos nagrinėjime yra netikslingas, be to, tenkinti ieškovo ieškinio nėra ne tik faktinio, bet ir teisinio pagrindo. Atsakovas nurodė, jog ieškovas neįrodė tų aplinkybių, kur ir konkrečiai kokioje vietoje šiuo atveju susidarė ieškovo patiriami šilumos nuostoliai, už kuriuos atsakovų yra prašoma sumokėti. Atsakovo žiniomis, atskiros pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpos priklauso atskiriems namo patalpų savininkams, taigi ne butus sudarančios patalpos yra nebendrojo naudojimo objektai, be to, atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas yra vertintinas kaip atskiras turtinis vienetas, kuris su likusiu pastatu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturintis funkcinio ryšio. Atsakovas pateikė tripliką ir nurodė, kad ieškovo reiškiami ieškininiai reikalavimai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyviai cituojama teismų praktika ir ieškovas šioje civilinėje byloje neįrodė savo ieškininių reikalavimų teisėtumo bei pagrįstumo. Atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą, ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovei yra pranešta tinkamai LR CPK nustatyta tvarka, prašymo atidėti šios civilinės bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl ši civilinė byla yra nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą šioje civilinėje ir šioje išvadoje nurodė, kad šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai yra išdėstyti LR CK bei LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatose. LR CK 4.82 str. 1 d. nuostatose yra nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga ir ši LR CK nuostata yra detalizuota LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 2, 3 p.p. nuostatose, kuriuose yra nurodyta, jog bendrojo naudojimo objektais yra laikomi : pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Apibendrinant darytina išvada, kad daugiabučio namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendro naudojimo patalpos, bet taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas. Vadovaujantis LR CK 4.76 str. nuostatomis, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendrojo daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms ir LR CK 4.82 str. 3 d. nuostatose, konkretizuojant LR CK 4.76 str. nuostatose nustatytas pareigas, yra nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 1 d. nuostatose yra nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos ir to paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 d. nuostatose yra nustatyta, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. 1 p. nuostatose yra numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tai nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento yra laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys ir šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Išvadą teikinati institucija taip pat savo išvadoje nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, šiluma į namo butus yra tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, tad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą ir daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu, t. y. be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo išlaidų, skirtų bendrajam turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams ir kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme, t. y. kaip turto savininkas, kadangi tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama ir bendrosioms patalpoms šildyti. Be to, visa energija, tiekiama į visą namą, turi būti apskaitoma bei pagal įstatymų nuostatas paskirstoma, t. y. dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrųjų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų ir ši dalis tarp bendraturčių yra paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, kadangi kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog teisiškai yra nereikšmingos bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo objektais aplinkybės (LAT 2015-06-12 nutartis Nr. 3K-3-401-248/2015 ; LAT 2017-03-23 nutartis Nr. 3K-3-139-611/2017). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-01-22 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017, pasisakydamas dėl mokesčio už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, yra konstatavęs, jog pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nuostatas daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti pastate sunaudotą šilumą net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu šilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, tačiau tokiu atveju, pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 2 d. nuostatas apskaičiuojant vartotojui tenkantį šilumos kiekį yra laikoma, kad visa šiluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato šildymo sistemos vamzdynuose, pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose) ir priešingai aiškinant LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nuostatas būtų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų, t. y. kurie nutraukė šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose, kitų šilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sąskaitą už šilumą būtų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos šilumos kiekis, o antriesiems – visas. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje yra svarbi ta aplinkybė, jog atsakovo butas yra pastate ir šis butas yra šio pastato dalis, t. y. jis nėra nei teisiškai, nei faktiškai atskirtas nuo viso pastato, kaip atskiras statinys ir nėra, kaip toksai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad atsakovo butas nėra atskiras turto vienetas nesusietas su pastato bendrąja daline nuosavybe, patvirtina ir ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, be to, ieškovo su dubliku pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog minėto pastato šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir buto priklausymą pastatui patvirtina ir atsakovo su atsiliepimu į šią civilinę bylą pateiktas pastato planas, iš kurio turinio matyti, kad butas turi bendras konstrukcijas su pastatu (bendros sienos, bendras stogas ir kt.), be to, atsakovo pateiktoje kadastro duomenų byloje atsakovo butas yra nurodytas kaip butas, esantis pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, kad atsakovo patalpa, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra butas, o pagal LR Bendrijų įstatymo 2 str. nuostatas, butas – tai daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų, todėl pastatas - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atsakovo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra tarpusavyje susieti statybinėmis konstrukcijomis, t. y. pastatas turi dalį bendros sienos, stogo konstrukciją su butu ir patsai butas yra pastate bei iki jo atjungimo šis butas buvo prijungtas prie pastato šildymo ir karšto vandens sistemų, t. y. buvo jie susieti net ir inžinerinėmis komunikacijomis. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių ir tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse) įrengti šildymo prietaisai, šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apima šilumos kiekį, suvartojamą šildant bendrojo naudojimo patalpas ir šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų), o kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, tai vartotojai privalo apmokėti tik šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo butas yra pastato dalis ir jie yra tarpusavyje susieti tiek statybinėmis konstrukcijomis, tiek ir inžinerinėmis komunikacijomis, darytina išvada, kad atsakovas, kaip ir kiekvienas namo buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir yra atsakingas už jų tinkamą priežiūrą bei išsaugojimą ir bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovas turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti gyvenamojo namo butų / patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas savo butą ir yra atjungęs nuo centralizuotai tiekiamo šildymo, tokiu būdu atsakovas, kaip ir kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai privalo atsakyti ieškovui už namo bendrosioms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją. Išvadą teikianti institucija savo išvadoje taip pat nurodė, kad šilumos vartotojai už daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumos kiekį atsiskaito pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nuostatose įtvirtintą tvarką ir minėto LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatose yra nustatyta, jog visas pastate suvartotas šilumos kiekis yra paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui ir šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka LR Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Be to, kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba ir kol vartotojai pasirenka metodą, yra taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. nuostatomis, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nors laikotarpyje kai butas nuosavybės teise priklausė atsakovams šilumos tiekėjas su atsakovais ir nebuvo sudaręs individualios rašytinės energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau atsakovo pareiga atsiskaityti už šilumą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui yra numatyta teisiniu reglamentavimu LR CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d., 25 str. 1 d., 29 str. 3 d., LR Energetikos ministro 2010-10-25 Įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.4, 235.2 papunkčių nuostatose. Be to, Taisyklių 108.4 papunkčio nuostatose yra nustatyta, jog daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos pirkimo – pardavimo sutartys yra laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 108.3.3 papunkčio nuostatas nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto dokumento išdavimo dienos ir šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti ir kol butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo Taisyklių 102 p. nuostatose nurodyto dokumento išdavimo momento yra taikomos sutarčių standartinės sąlygos. Be to, butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 76 – 85 p.p.) nustatyta tvarka. LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. įtvirtintos nuostatos yra detalizuotos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo Taisyklėse, patvirtintose Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 Nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ ir vadovaujantis šių Taisyklių 17 p. nuostatomis, šilumos paskirstymą pagal Komisijos rekomenduojamus arba vartotojų siūlomus bei su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus atlieka šilumos tiekėjas ir Komisijos rekomenduojamas arba vartotojų siūlomas bei su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas yra taikomas visam pastatui (Taisyklių 18 p.). Išvadą teikianti institucija savo išvadoje nurodė, jog apibendrinant pateiktas teisės aktų nuostatas, yra darytina išvada, kad šilumos tiekėjas, būdamas licencijuojamos veiklos subjektas, privalo laikytis imperatyvių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių šilumos paskirstymą pastate, bei atitinkamai daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą bei įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotą šilumos kiekį vartotojams paskirstyti vadovaudamasis Tarybos rekomenduojamu arba su ja suderintu šilumos paskirstymo metodu ir šilumos paskirstymas pastate kitokia nei numato LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatos tvarka yra draudžiamas. Nagrinėjamu atveju šiluma pastato vartotojams yra skirstoma pagal Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo Metodą Nr. 5, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 Nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo Metodo Nr. 5 patvirtinimo“ bei Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo Metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2016-06-13 Nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ ir šilumos kiekis bendrosioms reikmėms yra nustatomas pagal Metodo Nr. 5 nuostatas. Be to, vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, Metode Nr. 5 nenumatyta galimybė, jog tam tikriems butams ar patalpoms šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms būtų neskaičiuojamas, be to, Metodo Nr. 5 3 p. nuostatose yra įtvirtintas baigtinis šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdų sąrašas : 1) vadovaujantis Metode Nr. 5 pateikta rekomendacija ; 2) pagal Metodo Nr. 5 2 priedą arba 3) vadovaujantis auditoriaus išvada ir kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, yra taikomas Metodo Nr. 5 rekomenduojamas koeficientas, be to, kaip matyti, Metode Nr. 5 nėra numatyta, jog šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas galėtų būti nustatomas pastato bendraturčių sutarimu ar susitarimu tarp pastato bendraturčių ir šilumos tiekėjo. Be to, pagal Metodo Nr. 5 rekomendaciją (Metodo Nr. 5 3.1.1, 3.1.2 papunkčiai) yra taikomas 18 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, ir 10 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti. Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pareiga mokėti už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms išlieka ir tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ir šiuo atveju yra taikomas 10 % šilumos kiekio dalies priskyrimo koeficientas, be to, net ir tuo atveju, kai bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, tai tam tikrą šilumos kiekį išspinduliuoja įrengti vamzdynai, taip pat esantys ir bendrojo naudojimo patalpose ir kaip jau buvo minėta anksčiau, pastato šildymo ir karšto vandens sistema yra bendro naudojimo objektas, todėl vadovaujantis LR CK nuostatomis visi pastato savininkai turi prisidėti prie jos išlaikymo. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto LR Energetikos ministro 2012-09-07 d. Įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ 6 p. nuostatose yra nustatyta, jog iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai yra grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašo nustatytomis sąlygomis, be to, vadovaujantis Aprašo 22 p. nuostatomis, šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka LR CK 4.85 str. nuostatose nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų ir kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, tai yra taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Taigi, Apraše, kuris reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo – pardavimo santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, taip pat yra numatyta, jog šiluma privalo būti skirstoma pagal Komisijos rekomenduojamų arba su ja suderintų šilumos paskirstymo metodų nuostatas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad laikotarpyje kai butas nuosavybės teise priklausė atsakovams šilumos tiekėjas su atsakovais nebuvo sudaręs individualios rašytinės energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tokiu būdu nagrinėjamu atveju individuali šilumos vartojimo pirkimo ? pardavimo sutartis tarp ginčo šalių buvo nesudaryta, todėl ieškovo ir atsakovų tarpusavio santykiai yra grindžiami vadovaujantis Apraše nustatytomis sąlygomis. Išvadą teikianti institucija, vadovaudamasi LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 2, 3 p.p., LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 1 d., 29 str. 3 d. nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojam teismų praktika ir įvertinusi nagrinėjimo metu surinktus duomenis, daro išvadą, jog atsakovai, t. y. kaip pastato, bendrojo naudojimo objektų savininkai, privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, todėl ieškovas pagrįstai skaičiavo atsakovams mokesčius už šilumos kiekio, tenkančio pastato bendrosioms reikmėms, dalį nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo būdo. Išvadą teikianti institucija prašė teismo šią civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovai prašė teismo šią civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio, šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ginčo laikotarpiu priklausė atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, jog laikotarpyje nuo 2015-10-01 iki 2019-10-23 (imtinai) atsakovams yra paskaičiuota 608,81 Eur skola ieškovui ir į šią skolos sumą yra įskaičiuota likusi neapmokėta 300,39 Eur skola, kuri ieškovui buvo perleista iš AB „Vilniaus energija“. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų turinio nustatyta, kad pastato šildymo būdas yra - centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklausė atsakovams. Iš LITEKO duomenų turinio nustatyta, jog atsakovų santuoka (duomenys neskelbtini) įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nutraukta ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo padalintas, t. y. butą nuosavybės teise paliekant atsakovui.

Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovams teisėtai atjungus savo butą nuo ieškovo šildymo sistemos visgi atsakovams dar tenka pareiga mokėti (nemokėti) susidarančius mokečius už viso pastato bendrojo naudojimo patalpose suvartotą šilumos energiją.

Pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje yra konstatuojama, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2010-04-08 nutartis Nr. 3K-3-155/2010; LAT 2011-02-07 nutartis Nr. 3K-3-35/2011; 2012-11-08 nutartis Nr. 3K-3-486/2012). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat yra konstatuojama, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (LAT 2011-10-04 nutartis Nr. 3K-3-371/2011; LAT 2015-07-15 nutartis Nr. e3K-3-420-969/2015).

Pažymėtina ir tai, kad pagal LR CPK nuostatas šalys turi procesinę pareigą įrodyti savo reiškiamų reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą, t. y. šalys iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į civilinę bylą privalo pateikti visus turimus įrodymus, tiesiogiai susijusius su konkrečia civiline byla (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Ištyręs byloje esančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovas šioje civilinėje byloje visgi įrodė savo ieškininių reikalavimų teisėtumą bei pagrįstumą ir teismas pilnai sutinka tiek su ieškovo, tiek su išvadą teikiančios institucijos argumentais šioje byloje (LR CPK 176 str. – 179 str,).

Pažymėtina tai, kad šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai yra išdėstyti LR CK bei LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatose. LR CK 4.82 str. 1 d. nuostatose yra nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga ir ši LR CK nuostata yra detalizuota LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 2, 3 p.p. nuostatose, kuriuose yra nurodyta, jog bendrojo naudojimo objektais yra laikomi : pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pilnai sutinka tiek su ieškovo, tiek su išvadą teikiančios institucijos argumentais apie tai, kad pagal ginčo laikotarpyje galiojusį bei ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą daugiabučio namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendro naudojimo patalpos, bet taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas.

Be to, vadovaujantis LR CK 4.76 str. nuostatomis, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendrojo daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms ir LR CK 4.82 str. 3 d. nuostatose, konkretizuojant LR CK 4.76 str. nuostatose nustatytas pareigas, yra nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Be to, LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 1 d. nuostatose yra nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos ir to paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 d. nuostatose yra nustatyta, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Be to, LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. 1 p. nuostatose taip pat yra numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tai nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento yra laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys ir šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Komisijos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pilnai sutinka tiek su ieškovo, tiek su išvadą teikiančios institucijos argumentais ir šioje dalyje, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, šiluma į namo butus yra tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, tad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą ir daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu, t. y. be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo išlaidų, skirtų bendrajam turtui išlaikyti, aspektas. Be to, kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams ir kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme, t. y. kaip turto savininkas, kadangi tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama ir bendrosioms patalpoms šildyti, be to, visa energija, tiekiama į visą namą, turi būti apskaitoma bei pagal įstatymų nuostatas paskirstoma, t. y. dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrųjų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų ir ši dalis tarp bendraturčių yra paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, kadangi kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog teisiškai yra nereikšmingos bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo objektais aplinkybės (LAT 2015-06-12 nutartis Nr. 3K-3-401-248/2015 ; LAT 2017-03-23 nutartis Nr. 3K-3-139-611/2017). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-01-22 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017, pasisakydamas dėl mokesčio už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, yra konstatavęs, jog pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nuostatas daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti pastate sunaudotą šilumą net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu šilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, tačiau tokiu atveju, pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 2 d. nuostatas apskaičiuojant vartotojui tenkantį šilumos kiekį yra laikoma, kad visa šiluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato šildymo sistemos vamzdynuose, pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose) ir priešingai aiškinant LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nuostatas būtų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų, t. y. kurie nutraukė šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose, kitų šilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sąskaitą už šilumą būtų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos šilumos kiekis, o antriesiems – visas.

Teismas daro išvadą, kad visgi atsakovas šioje civilinėje byloje netinkamai aiškina tiek materialinės teisės normas, tiek kitų norminių aktų turinį, t. y. iškreipiant patį norminių aktų nuostatų turinį, reglamentuojančių pastato bendrosioms patalpoms atitenkančios šilumos paskirstymo būdus bei metodus, todėl atsakovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Teismas taip pat daro išvadą, jog iš byloje esančių įrodymų viseto matyti, kad atsakovo butas yra pastate ir šis butas yra šio pastato dalis, t. y. jis nėra nei teisiškai, nei faktiškai atskirtas nuo viso pastato, kaip atskiras statinys ir nėra, kaip toksai atskiras vienetas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir tai, kad atsakovo butas nėra atskiras turto vienetas, nesusietas su pastato bendrąja daline nuosavybe, patvirtina ir ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, be to, ieškovo su dubliku pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog minėto pastato šildymo būdas yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų ir buto priklausymą pastatui patvirtina ir atsakovo su atsiliepimu į šią civilinę bylą pateiktas pastato planas, iš kurio turinio matyti, kad butas turi bendras konstrukcijas su pastatu (bendros sienos ir kt.), be to, atsakovo pateiktoje kadastro duomenų byloje atsakovo butas yra nurodytas kaip butas, esantis pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl ir šioje dalyje atsakovo argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Teismas taip pat pilnai sutinka tiek su ieškovo, tiek su išvadą teikiančios institucijos argumentais apie tai, kad pagal atsakovo patalpa, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra butas, o pagal LR Bendrijų įstatymo 2 str. nuostatas, butas – tai daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų, atitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų, todėl pastatas - gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atsakovo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra tarpusavyje susieti statybinėmis konstrukcijomis, t. y. pastatas turi dalį bendros sienos, stogo konstrukciją su butu ir patsai butas yra pastate bei iki jo atjungimo šis butas buvo prijungtas prie pastato šildymo ir karšto vandens sistemų, t. y. buvo jie susieti net ir inžinerinėmis komunikacijomis, todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, jog visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių ir tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse) įrengti šildymo prietaisai, šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apima šilumos kiekį, suvartojamą šildant bendrojo naudojimo patalpas ir šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų), o kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, tai vartotojai privalo apmokėti tik šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų).

Teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog atsakovo butas yra pastato dalis ir jie yra tarpusavyje susieti tiek statybinėmis konstrukcijomis, tiek ir inžinerinėmis komunikacijomis, darytina išvada, kad atsakovas, kaip ir kiekvienas namo buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir yra atsakingas už jų tinkamą priežiūrą bei išsaugojimą ir bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu atsakovas turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti gyvenamojo namo butų / patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad atsakovas savo butą ir yra atjungęs nuo centralizuotai tiekiamo šildymo, tokiu būdu atsakovas, kaip ir kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai privalo atsakyti ieškovui už namo bendrosioms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją, o atsakovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Tiek ieškovas, tiek išvadą teikianti institucija nurodė, kad šilumos vartotojai už daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumos kiekį atsiskaito pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. nuostatose įtvirtintą tvarką ir minėto LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nuostatose yra nustatyta, jog visas pastate suvartotas šilumos kiekis yra paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui ir šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka LR Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Be to, kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba ir kol vartotojai pasirenka metodą, yra taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Vadovaujantis LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. nuostatomis, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis.

Teismas daro išvadą, kad nors laikotarpyje kai butas nuosavybės teise priklausė atsakovams šilumos tiekėjas su atsakovais ir nebuvo sudaręs individualios rašytinės energijos pirkimo - pardavimo sutarties, tačiau atsakovo pareiga atsiskaityti už šilumą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui yra numatyta teisinio reglamentavimo LR CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 3 d., 25 str. 1 d., 29 str. 3 d., LR Energetikos ministro 2010-10-25 Įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 108.4, 235.2 papunkčių nuostatose. Be to, Taisyklių 108.4 papunkčio nuostatose yra nustatyta, jog daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos pirkimo – pardavimo sutartys yra laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 108.3.3 papunkčio nuostatas nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto dokumento išdavimo dienos ir šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti ir kol butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo Taisyklių 102 p. nuostatose nurodyto dokumento išdavimo momento yra taikomos sutarčių standartinės sąlygos. Be to, butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 76 – 85 p.p.) nustatyta tvarka. Be to, LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. įtvirtintos nuostatos yra detalizuotos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo Taisyklėse, patvirtintose Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 Nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ ir vadovaujantis šių Taisyklių 17 p. nuostatomis, šilumos paskirstymą pagal Komisijos rekomenduojamus arba vartotojų siūlomus bei su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus atlieka šilumos tiekėjas ir Komisijos rekomenduojamas arba vartotojų siūlomas bei su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas yra taikomas visam pastatui (Taisyklių 18 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pilnai sutinka su išvadą teikiančios institucijos argumentais apie tai, kad šilumos tiekėjas, būdamas licencijuojamos veiklos subjektas, privalo laikytis imperatyvių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių šilumos paskirstymą pastate, bei atitinkamai daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą bei įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotą šilumos kiekį vartotojams paskirstyti vadovaudamasis Tarybos rekomenduojamu arba su ja suderintu šilumos paskirstymo metodu ir šilumos paskirstymas pastate kitokia nei numato LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatos tvarka yra draudžiamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio matyti, kad šiuo atveju šiluma pastato vartotojams buvo skirstoma pagal Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo Metodą Nr. 5, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2016-06-13 Nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo Metodo Nr. 5 patvirtinimo“ ir Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo Metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2016-06-13 Nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ ir šilumos kiekis bendrosioms reikmėms buvo nustatomas pagal Metodo Nr. 5 nuostatas.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė tų aplinkybių, jog ieškovas be jokio teisinio pagrindo ar neteisėtai skaičiuoja mokesčius už šilumą minėtų metodų pagrindu, ir tokių įrodymų byloje nėra, be to, byloje taip pat nėra ir įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl kito metodo pritaikymo ir pakeitimo (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Pažymėtina ir tai, kad Metode Nr. 5 nėra numatyta galimybė, jog tam tikriems butams ar patalpoms šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms būtų neskaičiuojamas, be to, Metodo Nr. 5 3 p. nuostatose yra įtvirtintas baigtinis šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdų sąrašas : 1) vadovaujantis Metode Nr. 5 pateikta rekomendacija ; 2) pagal Metodo Nr. 5 2 priedą arba 3) vadovaujantis auditoriaus išvada ir kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, yra taikomas Metodo Nr. 5 rekomenduojamas koeficientas. Be to, Metode Nr. 5 nėra taip pat ir numatyta, jog šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas galėtų būti nustatomas pastato bendraturčių sutarimu ar susitarimu tarp pastato bendraturčių ir šilumos tiekėjo, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas teisėtai bei pagrįstai atsakovams taikė aukščiau nurodytus metodus, apskaičiuojant skolos pagrįstuną (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Be to, atsakovų pareiga atsiskaityti už į butą patiektą šilumos energiją yra numatyta teisiniu reguliavimu, t. y. LR CK 4.76 str., 4.82 str., 6.383 str. 1 d., 6.388 str., 6.391 str., LR ŠŪĮ 12 str. 3 d., Taisyklių 133.2 p., 235.2 p., Bendrųjų sąlygų 15 p., 22 p., Aprašo 15.1 p., 30 p., 32 p. nuostatose ir LR CK 3.109 str. 1 d. nuostatose yra reglamentuoti atvejai, kada prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Sutinkamai su LR CK 3.109 str. 2 d. nuostatomis, kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą ir pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Be to, atsakovų įsipareigojimai šilumos tiekėjui dėl apmokėjimo už į butus patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra solidari atsakovų prievolė (LR CK 3.109 str., 6.6 str. 3 d.) ir jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Be to, LR CK 6.6 str. 3 d. nuostatose yra numatyta, kad jeigu prievolė yra susijusi su paslaugų teikimu, tai solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama. LR CK 4.86 str. nuostatose yra nustatyta, jog bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), o taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita ir kiekvienas asmuo savo prievoles privalo vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymo ir sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.). Be to, šilumos tiekėjo prievolės yra nustatytos LR ŠŪĮ nuostatose ir šilumos tiekėjas yra įpareigotas nenutrūkstamai tiekti vartotojams šilumos energiją šildymui, karštam vandeniui bei cirkuliacijai, o taip pat teisingai apskaičiuoti mokesčius, o LR CK 6.63 str. 1 d. 1 p. nuostatose yra numatyta, kad skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, kai netinkamai yra vykdomos sutartyje numatytos sąlygos.

Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovas pagrįstai susidariusios skolos išieškojimą reikalauja solidariai priteisti iš abiejų atsakovų, kadangi kaip matyti iš visos bylos medžiagos, ginčo laikotarpyje abu atsakovai buvo ginčo buto savininkai, t. y. buvo bendrosios jungtinės nuosavybės savininkai ir butas ginčo laikotarpyje nebuvo padalintas, be to, šioje civilinėje byloje taip pat nėra jokių įrodymų ir apie tai, jog atsakovai savo santuokos nutraukimo byloje yra išsprendę ieškovo (t. y. kaip kreditoriaus) statuso palikimą kuriam nors vienam iš atsakovų. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovo (t. y. kaip kreditoriaus) statuso neišsprendimas atsakovų santuokos nutraukimo byloje šiuo atveju nedaro ieškovo ieškininių reikalavimų negaliojančių, todėl atsakovo argumentai ir šioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d., LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 15 d. 2, 3 p.p., LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 1 d., 29 str. 3 d. nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojam teismų praktika, teismas daro išvadą, kad atsakovai, t. y. kaip pastato, bendrojo naudojimo objektų savininkai, privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, todėl ieškovas pagrįstai skaičiavo atsakovams mokesčius už šilumos kiekio, tenkančio pastato bendrosioms reikmėms, dalį nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo būdo.

Atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas laikotarpyje nuo 2017-05-01 iki 2019-11-11 (imtinai) atsakovams paskaiciavo 5 % dydžio metines palūkanas 50,66 Eur sumai.

Sutinkamai su LR CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Sutinkamai su LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d., solidariai iš atsakovų ieškovo naudai yra priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys yra tenkintinas pilnutinai ir solidariai iš atsakovų ieškovo naudai yra priteistina 608,81 Eur skola, 50,66 Eur palūkanos, 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sutinkamai su LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 10 p. ir 93 str. 2 d. nuostatomis, lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo naudai yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos 17,55 Eur sumai.

Sutinkamai su LR CPK 96 str. 6 d. ir LR Teisingumo ir LR Finansų ministrų 2020-01-13 Įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nuostatomis, šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 12,62 Eur sumą, todėl lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai yra priteistinos šios 12,62 Eur pašto išlaidos.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str. – 270 str. nuostatomis, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai 608,81 Eur skolą, 50,66 Eur palūkanų, 5 % dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-12-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų E. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. B., gim. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,62 Eur pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Stočkienė