Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-12-04 · Civilinė byla Nr. e2YT-18154-1014/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-04
Bylos Nr.
e2YT-18154-1014/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12961-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Kazlauskienė
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Advokatai
Arūnas Merkys
Kategorijos
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-18154-1014/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12961-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant pareiškėjui G. B. bei jo atstovui advokatui Arūnui Merkiui, suinteresuoto asmens Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovėms G. I. bei V. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo G. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinęs prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B.: 1) nuo 1989 m. rugsėjo 7 d. iki 1991 m. liepos 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 5 d. iki 1993 m. vasario 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Juridinis faktas turi būti nustatytas tam, kad būtų galima įskaityti darbo laikotarpį į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą.

2. Pareiškime nurodoma, kad suinteresuotas asmuo priėmė sprendimą į pareiškėjo stažą neįskaičiuoti laikotarpio, kuriuo pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl to, kad nenurodyti dokumentai, kurių pagrindu padaryti įrašai apie priėmimą į darbą bei atleidimą iš darbo. Pareiškėjas pažymi, kad dokumentų patvirtinančių pareiškėjo darbą minėtose įstaigose rasti nepavyko.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą kuriame nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo negali dokumentais įrodyti stažo dėl to, kad visi įmonės dokumentai ar jų dalis neišsaugoti, laikotarpiai gali būti nustatomi teismo tvarka, kaip juridinę reikšmę turintis faktas.

Šalies argumentai

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. B. palaikė savo pareiškimą, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, jog kreipėsi į teismą, kad užskaitytų jo darbo stažą. Visi duomenys įmonėse apie jo darbą jau yra sunaikinti. Nebuvo tais laikais asmenų jų įmonėse, kurie galėtų tvarkingai teisiškai sutvarkyti darbo knygeles. Darbo knygelėse įrašus darė buhalterės.

5. Teismo posėdžio metu liudytojas K. K. nurodė, kad pažįsta G. B.. Kartu su pareiškėju sukūrė kooperatyvą. Su G. B. kartu įmonėse dirbo iki 1994 metų. Gali patvirtinti, kad nuo 1991 metų liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) dirbo. Taip pat gali patvirtinti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1989 metų rugsėjo 7 d. iki 1991 metų liepos 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Gali patvirtinti, kad pareiškėjas dirbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 5 d. iki 1993 metų vasario 2 d. Buhalterinę apskaitą įmonėse vykdė kažkiek pats, vėliau pasisamdė buhalteres.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovės G. I. ir V. R. paaiškino, kad nustatant darbo stažą jiems svarbu, kad darbo knygelėje būtų nurodytas įsakymo numeris. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovės, išklausiusios pareiškėjo ir liudytojo parodymus, nurodė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsniu teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

8. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

9. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis laikotarpiu nuo 1989 m. rugsėjo 7 d. iki 1991 m. liepos 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini) bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 5 d. iki 1993 m. vasario 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

10. Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – stažas lems ateityje pareiškėjui skirtinos valstybinio socialinio draudimo pensijos dydį. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino suinteresuoto asmens atstovės.

11. Socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis numato, kad stažas – tai laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, bei Pensijų įstatyme nurodyti stažui prilyginti laikotarpiai. Šie laikotarpiai, buvę iki 1994 m. gruodžio 31 d., nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede (Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis). Į juos patenka ir iki 1994 m. gruodžio 31 d. asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 punktas), kurie įskaitomi 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 patvirtintuose Nuostatuose dėl socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nustatyta tvarka (Pensijų įstatymo 2 priedo 4 punktas). Nuostatų 6.4 punkte nurodyta, kad sprendimas dėl atitinkamos rūšies pensijos ar kompensacijos skyrimo ir (ar) mokėjimo priimamas, remiantis konkrečiais stažui prilyginamus laikotarpius, nurodytus Pensijų įstatymo 2 priede, patvirtinančiais dokumentais, tarp jų darbo knygelėmis, jei įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir pan.) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu, įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu (Nuostatų 6.4.1 punktas). Stažas po 1994-01-01 įrodomas Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis apie asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginamus laikotarpius nuo 1994-01-01 (Nuostatų 6.5 papunktis).

12. Suinteresuotas asmuo sprendime kaip priežastį, kodėl neįskaičiavo į pareiškėjo pensiją pareiškėjo darbo stažo ginčo laikotarpiais, nurodė, kad šalia įrašų nėra nurodyta įsakymų numerių, kurių pagrindu buvo daromi atitinkami įrašai. Remiantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, sprendimą dėl pensijos paskyrimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga. Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalį, pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintus Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos nustato laikotarpius, įtrauktinus į konkretaus asmens socialinio draudimo stažą, ir apskaičiuoja socialinio draudimo stažą (27, 31 punktai).

13. Teismų praktikoje nurodyta, kad darbo knygelėje įrašytas darbo laikotarpis gali būti įskaitomas į darbo stažą iš esmės esant dviems sąlygoms, t. y. kai darbo knygelėje esantis laikotarpis gali būtų įskaitomas į socialinio draudimo stažą bei yra duomenų, kurie patvirtina, kad toks įrašytas faktas egzistavo, t. y. galima aiškiai nustatyti tokio fakto egzistavimą, jo trukmę ir pan. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1912/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-640-822/2015). Vadinasi, kad pareiškėjo nurodytas laikotarpis būtų įtrauktas į stažą, toks laikotarpis privalo būti patvirtintas ne tik įrašu darbo knygelėje, tačiau ir kitais įrodymais, kurie patvirtintų šio įrašo tikrumą – faktą, kad knygelėje nurodytu laikotarpiu pareiškėjas iš tikrųjų turėjo darbo teisinius santykius.

14. Teismo posėdžio metu, išklausius žodinių pareiškėjo paaiškinimų, darytina išvada, kad pareiškėjo nuoseklūs ir logiški paaiškinimai apie jo darbo (duomenys neskelbtini) aplinkybes, taip pat laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 5 d. iki 1993 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini), priėmimo ir atleidimo iš darbo aplinkybes atitinka pateiktus rašytinius dokumentus (darbo knygelės Nr. (duomenys neskelbtini)), neprieštarauja liudytojo (tuometinio įminėtų monių direktoriaus K. K. paaiškinimams, kuris nuosekliai, neprieštaringai paliudijo, kad pareiškėjas dirbo ginčo laikotarpiais minėtose įmonėse.

15. Pabrėžtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

16. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami ir netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).

17. Teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs rašytinių įrodymų visetą, daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog pareiškėjo darbo knygelėje įrašuose apie priėmimą į darbą ir atleidimą iš jo dėl žmogiškosios klaidos, neturint pakankamai žinių, nebuvo nurodomas įsakymo numeris. Pastarąją teismo išvadą sustiprina ir paties pareiškėjo nuoseklūs žodiniai paaiškinimai apie jo darbą, užimtas pareigas. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą laikyti pareiškėjo duotus paaiškinimus nepatikimais, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Pažymėtina, kad šioje nagrinėjamojoje byloje liudytojas, teikdamas paaiškinimus teismui, nuosekliai įvardino pagrindines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo priėmimo į darbą laikotarpiu, neprieštaringai nurodė darbo vietą, įmonės veiklos pobūdį, vykdytas darbo funkcijas. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą laikyti liudytojo parodymų bei pareiškėjo paaiškinimų (kurie neprieštarauja liudytojo paaiškinimams, rašytiniams įrodymams) nepatikimais, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 185 straipsnis).

18. Pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ir prarastų (neperduotų į archyvą) dokumentų negalima atkurti, todėl pareiškėjo nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1989 m. rugsėjo 7 d. iki 1991 m. liepos 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1991 m. liepos 5 d. iki 1993 m. vasario 2 d. dirbo (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas valstybinio socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė