Telšių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. Š., jo atstovui advokato padėjėjui V. T.,

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Donatui Miliui (nuotoliniu būdu),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2025 m. gruodžio 23 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. Š. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 22 d. 16.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,27 prom. neblaivumas, nepasirinko saugaus vairavimo greičio ir atstumo, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė ir apgadino medinę tvorą ir transporto priemonę. Tokiais savo veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 7 dalyje. Už šių administracinių nusižengimų padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

L. V. K. parodė, kad pareiškėją tą dieną matė pirmą kartą. Reikėjo darbo. Švogeris su M. Š. draugai ir pasiūlė nueiti pas jį paklausti. Nuėjo pas M. į namus, atrodo S. N. gatvėje. Pakalbėjo. M. sakė ateiti pirmadienį. Po to M. paklausė ar negali nuvežti iki parduotuvės. Jis sutiko, teisių neturi, bet buvo ne vakaras, važiuoti moka, surizikavo. M. paleido aikštelėje prie draugo ir nuvažiavo į plovyklą apsisukti. Kai stūmėsi atbulas suvibravo telefonas, spustelėjo gazą ir automobilio galu vieną kartą atsitrenkė į tvorą. Išsigando, nes aplaužė tvorą, važiavo neturėdamas teisės. Tada nuvažiavo į vidurį aikštelės ir pastatė mašiną. Atstumas nuo tvoros iki tos vietos kur pastatė mašiną 20-30 metrų. Mašiną apžiūrėjo, nieko nebuvo. Pamatė ateinantį M., padavė jam raktelius, pasakė, kad turi reikalų ir išėjo. Jis sustresavo ir pabėgo kampais link „S.“ į namus. Buvo su pilkom treninginėm kelnėm ir pilka maike. Jis teisės vairuoti neturi, tik mokinosi. Aikštelė buvo pilna mašinų. Nuo atsitrenkimo iki pasišalinimo nuo tvoros praėjo keletą sekundžių. Apie tai, kad įpuolė, pasakė kitą savaitę. Parėjęs namo stresavo, pirmadienį į darbą nėjo, telefono nekėlė. Jo niekas neieškojo. Po savaitės susidėliojo mintis, suprato, kad negerai padarė ir todėl prisidavė. Galėjo atsekti, kas jis toks. Žmogus stovėdamas už tvoros negalėjo matyti, tačiau išlindęs iš už kampo galėjo pamatyti pastatytą automobilį. Matė ir kitus automobilius. Žmogaus, prie kurio išlipo M. Š., nežino. M. Š. buvo normalus, bet kadangi prašė pavežt, suprato, kad yra pavartojęs. M. Š. savo vardą buvo paminėjęs vieną kartą, kai prisistatė, o išgirdo ar ne, nežino. Su juo anksčiau bendravęs nebuvo. Vairavo VW Touran, jei gerai pamena automatinė greičių dėžė. M. Š. buvo su maike ir šortais. Oficialiai jis nedirba. Nėra paprašytas prisiimti kaltę, pasekmes supranta.

Skundas tenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 569 straipsnio 2 dalies nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pareiškėjas M. Š. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis pažeisdamas KET 9, 14 punktų reikalavimus 2025 m. rugpjūčio 22 d. 16.12 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,27 prom. neblaivumas, nepasirinko saugaus vairavimo greičio ir atstumo, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė ir apgadino medinę tvorą ir transporto priemonę (administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini)).

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 14 punktas nustato, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Įvertinus šioje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kai kurių faktinių administracinio nusižengimo aplinkybių ir administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo, dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės bei įrodymų visumos pakankamumo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei konstatuoti.

Nesutikdamas su skundžiamu nutarimu M. Š. teigia, kad jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo jis nepadarė.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis (ANK 2 straipsnio 3-4 dalys). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Nagrinėjamoje byloje aplinkybę, kad autoįvykio metu buvo apgadinta tvora, patvirtina byloje esantys objektyvūs bylos duomenys, t. y. tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašai ir kt., tačiau aplinkybę, jog jos apgadinimą lėmė pareiškėjo veiksmai, neginčijamų įrodymų nėra. Pareiškėjas neneigia, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku buvo užfiksuota judanti transporto priemonė „VW Touran“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti jo įmonei, tačiau nuosekliai neigė, jog jis vairavo minėtą transporto priemonę ir nesutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimo padarymu.

Pareigūnė, ne teismo tvarka išnagrinėjusi M. Š. administracinio nusižengimo bylą ir priėmusi joje 2025 m. gruodžio 23 d. skundžiamą nutarimą, iš esmės rėmėsi pranešėjo L. D. paaiškinimais, tarnybiniu pranešimu ir vaizdo kamerų įrašais.

Iš liudytojo L. D. 2025 m. spalio 8 d. duoto paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, kad matė, kaip transporto priemonė VW Touran atsitrenkė į plovyklos tvorą du kartus, kiek pastovėjęs automobilis nuvažiavo į aikštelės vidurį, pastatė automobilį aikštelėje, iš kurio išlipo asmuo šviesia palaidine ir raudonais šortais ir nuėjo į „M.“ parduotuvę. O jis apie įvykį ir galimai neblaivų vairuotoją pranešė 112. Jam pasirodė, kad asmuo galimai neblaivus, nes elgėsi keistai. Nurodė, kad veidą įsidėmėjo ir iš fotonuotraukos gali pasakyti, kad vairavo tas asmuo, kuriam surašytas protokolas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas L. D. iš dalies parodymus pakeitė. Jis patvirtino, jog matė kaip automobilis VW Touran atsitrenkė į tvorą. Matė, kad automobilis po įvykio nuvažiavo giliau į aikštelę ir kol jis, norėdamas pažiūrėti priėjo prie tvoros kampo, automobilis jau buvo prisiparkavęs ir vairuotojas jau buvo išlipęs iš automobilio. Patikslino, kad nors surašant protokolą jis buvo įsitikinęs, kad VW Touran vairavo pareiškėjas, bet po to kilo abejonių, nes žmogų įsidėmėjo, kaip išlindusį iš parduotuvės. Jis patikslino, kad nei vairuotojo išlipančio iš automobilio, nei pačio išlipimo iš automobilio momento jis nematė, nes kažkiek trukdė tvora ir automobilių judėjimas stovėjimo aikštelėje. Matė žmogų su raudonais šortais ir pilkais marškinėliais pareinantį nuo automobilio pusės, taip ir nurodė pareigūnei, tačiau žmogų pamatė tik tada, kai jis buvo už kelių metrų nuo automobilio VW Touran. Patikslindamas nurodė, kad 100 procentu kas vairavo automobilį, atsakyti negali.

Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, jog vaizdo įraše Camera_01_NVR1_NVR1_20250822160200...matyti, kad 2025-08-22 16:02:22 val. automobilis VW Touran, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), įvažiuoja į automobilių plovyklos teritoriją, ir važiuodamas atbuline eiga 16:02:37 atsitrenkia į tvorą, kuri nuo smūgio palinksta, išsisklaido lentos. Automobilis 16:02:57 išvažiuoja iš plovyklos teritorijos. Kas vairuoja automobilį nustatyti neįmanoma. Matosi, kad asmuo dėvi pilkus marškinėlius. Pažymėtina, kad smūgio momentu, liudytojas L. D., jau išėjęs iš vaizdo kameros matomumo ir jo nesimato iki pat išvažiavimo.

Liudytojas V. K. peržiūrint įrašą patvirtino, kad automobilį vairavo jis. Taip pat nurodė, kad automobilį statėsi toje vietoje, nes norėjo arčiau parduotuvės, o kitur buvo užimta. Šią aplinkybę patvirtino ir vaizdo įrašas.

Vaizdo įraše Camera_01_NVR1_NVR1_20250822160259...matyti, kad 2025-08-22 16:03:17 val. automobilis VW Touran, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), sustoja prekybos centro automobilių aikštelėje tarp sidabrinio ir raudono automobilių. Taip pat matosi, kad pravažiuoja keli automobiliai. 16:03:33 matosi, kaip iš automobilio išlipa žmogus (liudytojas V. K. patvirtino, kad tai jis), su pilkos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais, ant rankovių matyti galimai balti intarpai. Apatinė aprangos dalis (kelnės ar šortai), spalva, nesimato. Asmenį identifikuoti pagal veido bruožus, kūno sudėjimą, neįmanoma.

Vaizdo įraše IP Camera15_192.168.254.201_168.254...matyti, kad 2025-08-22 16:02:18 per prekybos centro aikštelę, telefonu kalbėdamas eina L. D.. 16:02:23 automobilis VW Touran, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), įvažiuoja į prekybos centro „M.“ aikštelę, ir nuvažiuoja į plovyklos aikštelę. Vairuotojas su pilkos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais, ant rankovių matyti galimai balti intarpai. Matosi, kaip automobilis atsitrenkia į tvorą ir 16:03:12 išvažiuoja iš plovyklos aikštelės ir dingsta iš matomumo zonos. 16:04:05 įraše matosi, kad M. Š., kuris vilki pilkos spalvos marškinėlius su baltomis detalėmis ant rankovių ir raudonus šortus ir nueina į prekybos centrą, iškiša galvą ir vėl įeiną į vidų.

Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus matyti, jog esantys vaizdo įrašai neleidžia patikimai identifikuoti transporto priemonės vairuotojo. Institucijos atstovas nurodė, kad nėra galimybės pagerinti vaizdo įrašų vaizdą. Vairuotojo veidas ar kiti individualizuojantys požymiai įrašuose nėra aiškiai matomi. Vaizdo kokybė ir fiksavimo aplinkybės neleidžia pakankamai identifikuoti asmens, sėdinčio automobilyje, nėra objektyvių duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai susieti vairuotoją su konkrečiu asmeniu. Tiek M. Š., tiek V. K. yra panašaus kūno sudėjimo, veido bruožų. Iš duotų parodymų matyti, kad abu vilkėjo pilkos spalvos marškinėlius (maikutes). Nebuvo atlikta jokia papildoma analizė, kuri patvirtintų šios aplinkybės reikšmingumą. Institucija savo išvadą grindžia tuo, kad įrašuose matomos baltos spalvos juostos ant pilkos spalvos marškinėlių rankovių ir tokios juostos buvo ant M. Š. marškinėlių jam bendraujant su pareigūnais. Toks vertinimas laikytinas nepagrįstu, nes šis požymis nėra aiškiai identifikuojamas, nėra duomenų, kad jis būtų unikalus ar būdingas tik M. Š., t. y. kad nėra kitų tokių ar panašių marškinėlių. Teismas daro išvadą, jog tokia išvada grindžiama prielaida, o ne patikimais įrodymais.

Atkreiptinas dėmesys, kad M. Š. nuo jo pirminių paaiškinimų, duotų į eismo įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, iki vėlesnių paaiškinimų administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiai institucijai ir teismui, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog transporto priemonę eismo įvykio metu vairavo ne jis, o kitas asmuo – darbuotojas. Iš jaunesniosios tyrėjos D. V.-P. 2025 m. rugpjūčio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl techninio eismo įvykio matyti, kad, pagal pranešimą atvykus į įvykio vietą, pastebėta apgadinta galimai autoservisui UAB ,,A.“ priklausanti tvora. Prie tvoros jokio automobilio nebebuvo, šis jau buvo patrauktas į automobilių aikštelę. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nuėjus į automobilių autoservisą jame pastebėtas M. Š., kuris nurodė, jog jo įmonei MB ,,E.“ priklausančiu automobiliu V. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojasi jo darbininkas, kurio anketinių duomenų nenurodė ir šis apgadino autoservisui priklausančią tvorą. Dar kartą paklausus M. Š. kas vairavo jo įmonei priklausantį automobilį, šis nurodė, jog jis tikrai nevairavo, vairavo jo darbininkas, kurio duomenų negali pasakyti. 2025 m. spalio 8 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole M. Š. nurodė, kad su administraciniu nusižengimu nesutinka, nes automobilį vairavo ne jis, o atėjęs pas jį darbintis asmuo. Taip pat 2025 m. gruodžio 16 d. bylos nagrinėjimo institucijoje metu bei bylą nagrinėjant teisme, M. Š. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kad 2025 m. rugpjūčio 22 d. prekybos centro „M.“ aikštelėje vairavo ir atsitrenkė tvorą ne jis, o V. K., kuris, jo paprašytas nuvežė į prekybos centrą ir aikštelėje paleidęs jį pasikalbėti su draugu E. U., nuvažiavo toliau pastatyti automobilio. Bekalbant su draugu išgirdo trinktelėjimą ir pamatė, kad su jo automobiliu V. atsitrenkė į tvorą ir nuvažiavęs į aikštelės vidury pastatė automobilį, išlipęs iš automobilio ėjo link jo, padavė raktelius ir pasakė, kad daugiau tau padėti negali. Paėmęs raktelius jis nuėjo į prekybos centrą, paskui nuėjo paklausti dėl tvoros apgadinimo ir netrukus atvyko policijos pareigūnai.

Byloje pateikti į eismo įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai. Jie taip pat patvirtina, kad M. Š. nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį ir aiškino, jog automobilį vairavo darbuotojas, kuris po eismo įvykio pasišalino. Pažymėtina, kad iš šių vaizdo įrašų matyti, kad policijos pareigūnai nepatikėjo tokiu pareiškėjo paaiškinimu ir įtikinėjo jį prisipažinti vairavus. Suprantama, kad policijos pareigūnams galėjo kilti pagrįstos abejonės dėl M. Š. paaiškinimo. Į prašymą nurodyti automobilį vairavusio asmens kontaktinius duomenis M. Š. pasakė, tik vardą (A.), kitus duomenis nurodyti atsisakė. Tačiau M. Š. pozicijos nepakeitė ir policijos pareigūnų argumentai, kad įvykio vietą filmuoja vaizdo kameros, todėl nesudėtingai gali būti nustatyta, kas iš tikrųjų vairavo automobilį, M. Š. toliau tvirtino nevairavęs. Tai jog M. Š. nurodė kitą vardą, pilnai tikėtina, kad galėjo ir pamiršti, nes kaip matyti iš bylos aplinkybių, M. Š. su V. K. buvo nesenai susipažinę, be to M. Š. buvo išgėręs, ką patvirtina neblaivumo nustatymo aktas ir tai galėjo turėti įtakos.

Pažymėtina, kad M. Š. nurodytas aplinkybes, jog jis įvykio metu nevairavo automobilio, patvirtino E. U., tyrimo metu pateikęs rašytinius paaiškinimus ir apklaustas liudytoju teisme bei V. K., tyrimo metu pateikęs rašytinius ir žodinius paaiškinimus ir apklaustas liudytoju teisme. Liudytojas E. U. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2025 m. rugpjūčio 22 d. jam stovint „M.“ aikštelėje ir laukiant, kol apsipirks žmona, prie jo privažiavo automobilis, iš kurio išlipo M. Š., o automobilis nuvažiavo toliau. L. V. K. patvirtino, kad M. Š. paprašius, jis nuvežė jį į prekybos centrą „M.“ ir M. Š. išlipus iš automobilio pasikalbėti su draugu, jis nuvažiavo pastatyti automobilį. Telefonui išblaškius dėmesį, jis atsitrenkė į tvorą. Išsigandęs pasekmių automobilį nuvarė į aikštelę, kur daugiau automobilių, apžiūrėjęs automobilį ir atidavęs raktelius ateinančiam M. Š., išėjo į namus. Po savaitės apgalvojęs, kas įvyko, paskambino M. Š. ir atsiprašė už tokį poelgį. Minėti liudytojų parodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog ne jis automobilį vairavo, o V. K.. Byloje nustatyta, kad liudytojas V. K. prisipažino vairavęs transporto priemonę įvykio metu. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė kyla tik tam asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę ir savo veiksmais sukėlė eismo įvykį. Tačiau Institucija priimdama skundžiamą nutarimą šiuos parodymus atmetė, motyvuojant tuo, kad tai yra gynybinė pozicija. Toks vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo principų, kadangi vien aplinkybė, kad parodymai gali būti palankūs atsakomybėn traukiamam asmeniui, nesudaro pagrindo jų nevertinti. Pažymėtina, kad kiekvienas įrodymas privalo būti vertinamas pagal jo turinį, nuoseklumą ir atitikimą kitiems bylos duomenims. Parodymų atmetimas vien dėl jų pobūdžio (kaip galimai palankių) yra nepagrįstas. Institucija nepateikė argumentų, kodėl šie parodymai laikytini nepatikimais ar prieštaraujančiais kitiems įrodymams. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, jog liudytojų V. K. ir E. U. parodymai nesikeitė. Minėti liudytojai tas pačias aplinkybes nurodė rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat ir teismo posėdžio metu. Minėtų liudytojų parodymai neprieštarauja ir į bylą pareiškėjo pateiktai automobilio judėjimo aikštelėje schemai, kurią apžiūrint teismo posėdžio metu paaiškino M. Š..

Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie, įvertinus kilusias abejones dėl M. Š. galimai padarytų administracinių nusižengimų aplinkybių, neabejotinai patvirtintų jo kaltę.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad M. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,27 prom. neblaivumas, nepasirinko saugaus vairavimo greičio ir atstumo, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė ir apgadino medinę tvorą ir transporto priemonę, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena M. Š. atžvilgiu nutrauktina.

Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto M. Š. įgaliotas atstovas advokato padėjėjas V. T. turto sugadinimo faktą siejo su turtui padarytos žalos dydžiu, nurodydamas, jog nesant žalos pinigine išraiška, negali būti taikoma ir atsakomybė, numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalyje. Teismas su tokiu teisės normos aiškinimu nesutinka, tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo teisena M. Š. atžvilgiu nutrauktina, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2025 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną M. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.