Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Masiulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. atstovės advokatės L. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. S. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija arba Šiaulių apskrities VPK ANBNS) vyresniosios tyrėjos M. P. 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 3 dalį 1 200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. spalio 10 d. 21.09 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, kelyje (duomenys neskelbtini) 48,730 km, tamsiu paros metu, vairuodamas „Swedbank lizingas“ priklausantį automobilį „Škoda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiuodamas nuo kelio trenkėsi į kelio ženklą (Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“), sukeldamas eismo įvykį, kurio metu apgadintas svetimas turtas – jo vairuojamas „Swedbank lizingas“ priklausantis automobilis bei kelio ženklas, ir po eismo įvykio vengė apsvaigimo patikrinimo. Tokiais veiksmais J. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, 127 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

6. Administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. atstovės advokatės L. S. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. atstovė ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad J. S. po eismo įvykio vengė apsvaigimo patikrinimo, nurodo, kad eismo įvykio metu kelio ženklas nebuvo apgadintas (sugadintas) ir prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo

8. ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 iki 1 500 Eur. ANK 423 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas J. S. atstovės advokatės L. S. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK ANBNS vyresniosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimo, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundą nagrinėjančio teismo manymu, surinktų ir ištirtų įrodymų teisėtumas bei patikimumas abejonių nekelia. Apylinkės teismas išklausė paties J. S. paaiškinimus, Šiaulių apskrities VPK ANBNS atstovo Donato Miliaus paaiškinimus, kaip liudytojus apklausė policijos pareigūnus K. S. ir G. K. bei J. S. draugę (šeimos narę) D. S., ištyrė rašytinius bylos dokumentus ir, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, konstatavo, kad J. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S., vairuodamas transporto priemonę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiuodamas nuo kelio trenkėsi į kelio ženklą (Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“), sukeldamas eismo įvykį, kurio metu apgadintas svetimas turtas – kelio ženklas, ir po eismo įvykio vengė apsvaigimo patikrinimo. J. S. gynėjos teigimu, pastarasis sutiko su policijos pareigūnų pasiūlymu vykti į sveikatos priežiūros įstaigą galimam apsvaigimui patikrinti, tik argumentuotai atsisakė pasiūlymo vykti būtent į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę, be to, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad eismo įvykio metu kelio ženklas nebuvo apgadintas (sugadintas). Sutikti su šiais skundo argumentais nėra pagrindo.

11. Kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas G. K. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą iš pradžių J. S. blaškėsi ant kelio, nenustygo vietoje, buvo aktyvus, po to vienu metu tapo mieguistas, jam džiūvo lūpos. Kadangi girtumo norma buvo leistina, jis J. S. paklausė, ar pastarasis nėra vartojęs psichotropinių medžiagų. J. S. atsakius, kad šių medžiagų nevartojo, jis paklausė J. S., ar pastarasis sutinka važiuoti į ligoninę nusistatyti apsvaigimą. J. S. atsisakius, jo į ligoninę nevežė. Jo kolegė buvo užpildžiusi siuntimą į ligoninę, tačiau J. S. atsisakius važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pastarojo į ligoninę nepristatė. Liudytojas nurodė, kad policijos pareigūnai neprivalo vežti asmens būtent į tą ligoninę, kurią asmuo nurodo, jie veža asmenį į artimiausią savo rajono ligoninę. J. S. buvo išaiškinta atsakomybė už vengimą nusistatyti apsvaigimą. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis ir kelio ženklas „Eismo krypčių išsiskyrimas“, kuris statomas ant dviejų stulpų, vienas stulpas buvo nulenktas, nulaužtas, ženklas nusisukęs. Atkreipiamas dėmesys, kad J. S., apylinkės teismo posėdyje išklausęs liudytojo G. K. parodymus, patvirtino, jog „pareigūno liudijimas teisingas ir sąžiningas“. Liudytojo G. K. parodymus patvirtina ir liudytojos policijos pareigūnės K. S. parodymai, kad dėl J. S. elgesio (svirduliavo, blaškėsi po kelią, ji pastarąjį laikė), dėl to, kad jis „atrodė kaip apsvaigęs“, buvo nuspręsta patikrinti jo apsvaigimą. J. S. buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą nuo narkotinių medžiagų, vykti į ligoninę, tačiau J. S. nesutiko pasitikrinti apsvaigimo, prašė jį nuvežti į Mažeikius, nors jie (policijos pareigūnai) neprivalo to daryti, vykti į (duomenys neskelbtini) atsisakė. Įtariant apsvaigimą, rašomas siuntimas į ligoninę, jeigu asmuo sutinka pasitikrinti, o šiuo atveju J. S. atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę apsvaigimo patikrinimui. Dėl to buvo pasirašyta ant Neblaivumo nustatymo akto. Eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas – jam nulaužta viena pastatoma „koja“. Policijos pareigūnų K. S. ir G. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad J. S. po eismo įvykio vengė nusistatyti galimą apsvaigimą nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nes, nors buvo nustatytas leistinas girtumas (0,19 promilių ir 0,13 promilių), J. S. elgėsi neadekvačiai, atrodė stipriai išgėręs, tinkamai nevertino situacijos, nesiorientavo, kur jis yra. Kaip liudytoja teismo posėdyje apklausta J. S. draugė D. S. (liudytoja nurodė, kad J. S. yra jos draugas, partneris, sugyventinis) patvirtino, kad vienam pareigūnui kilus įtarimui, jog J. S. gali būti apsvaigęs nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų, policijos pareigūnai pasiūlė jam pasidaryti testą, važiuoti į gydymo įstaigą, tai policijos pareigūnas pakartojo keletą kartų. J. S. nesutiko vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę apsvaigimo patikrinimui, jis pasirašė Neblaivumo nustatymo akte.

12. Pažymėtina, jog ir pats J. S. apylinkės teisme nurodė, kad jam buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą, taip pat nurodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas, kurį jis kliudė su automobiliu. Prie bylos pridėti vaizdo ir garso įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų kūno kameromis, taip pat patvirtina, kad J. S. nustačius leistiną neblaivumo normą, policijos pareigūnas paklausė pastarojo, ar jis yra vartojęs psichotropinių medžiagų ir paaiškino J. S., kad jis tai privalo patikrinti, nes „<...> alkoholio jūsų leistina norma“, „alkoholį patikrinom“. Policijos pareigūnas keletą kartų siūlė J. S. nusistatyti apsvaigimą, klausė jo, ar sutinka važiuoti į ligoninę, tačiau J. S. atsakė: „Nevažiuosiu, atsisakau nusistatyti“, į klausimą: „Ar tikrai?“ atsakė: „Tikrai tikrai“. Taigi J. S. atsisakymas vykti į gydymo įstaigą atlikti medicininės apžiūros buvo išreikštas labai aiškiai ir konkrečiai, o ne deklaratyviai, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Visuma nurodytų duomenų, įskaitant ir paties J. S. parodymus, akivaizdžiai patvirtina, kad policijos pareigūnas siūlė J. S. vykti į ligoninę pasitikrinti apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o ne dar kartą tikrintis neblaivumą, kai J. S. jau buvo nustatytas leistinos normos neviršijantis neblaivumas, tačiau J. S. vengė apsvaigimo patikrinimo.

13. Kaip teisingai nurodyta J. S. atstovės skunde, Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 2 punkte įtvirtinta, jog policijos pareigūnas, įtardamas, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo neblaivumą ar apsvaigimą nustato vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „D. M. apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, ir Aprašu. Šio Aprašo 7 punkte nustatyta, kad kai asmuo dėl savo būklės patikrinimo metu negali atlikti veiksmų dėl jo patikrinimo, policijos pareigūnas nedelsdamas, ne vėliau kaip per valandą nuo asmens laikino sulaikymo, administracinio sulaikymo arba įvykio vietos apžiūros pabaigos, išrašo Aprašo 3 priedu nustatytos formos siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (toliau – siuntimas atlikti medicininės apžiūros) ir pristato asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o 11.3 papunktyje nustatyta, kad pagrįstai įtaręs, kad asmuo apsvaigęs, žodžiu paaiškina asmeniui, kad jis bus pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir atsisakymo atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius. Minėtų Taisyklių 9 punkte nustatyta, kad Taisyklių 3 ir 8 punktuose nurodytais atvejais policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai nedelsdami, bet ne vėliau kaip per valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio vietos apžiūros protokolo, laikino sulaikymo protokolo ar administracinio sulaikymo protokolo surašymo, išrašo Taisyklių 3 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims siuntimą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros ir pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnas įvykio vietoje įtaręs, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo J. S. galimai yra apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, net keletą kartų paklausė J. S., ar pastarasis sutinka važiuoti į ligoninę nusistatyti apsvaigimą, išaiškino jam atsakomybę už vengimą nusistatyti apsvaigimą, tačiau J. S. atsisakė vykti nusistatyti apsvaigimą, aiškiai nurodydamas: „Nevažiuosiu, atsisakau nusistatyti“. Kaip jau minėta, liudytojai policijos pareigūnai paaiškino, kad jie neprivalo vežti asmens būtent į tą ligoninę, kurią asmuo nurodo, jie veža asmenį į artimiausią ligoninę, be to, jie negali to daryti prievarta, jei asmuo vykti į gydymo įstaigą atsisako. Taigi policijos pareigūnai šiuo atveju neturėjo pareigos priverstinai pristatyti J. S. į gydymo įstaigą. Pastebėtina, kad Taisyklių 11 punkte, be kita ko, nustatyta, jog 9 punkte nurodytas siuntimas pateikiamas medicinos specialistui, atliksiančiam pristatyto transporto priemonės vairuotojo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens medicininę apžiūrą, o šiuo atveju galimybės pateikti siuntimą medicinos specialistui nebuvo, nes J. S. vykti į artimiausią gydymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) ligoninę – atsisakė. Tai, kad siuntimas į ligoninę, įtariant apsvaigimą, rašomas tik tuo atveju, jeigu asmuo sutinka pasitikrinti, teismo posėdyje nurodė ir liudytoja K. S.. Kartu šiame kontekste pastebėtina, kad jeigu, kaip teigia J. S., jis nebuvo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam nebuvo jokio pagrindo nesutikti su policijos pareigūno nurodymu vykti į artimiausią gydymo įstaigą, šiuo atveju (duomenys neskelbtini) ligoninę, apsvaigimo patikrinimui. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nepaisant galimos reputacinės žalos ar politinio blogio, J. S. visgi tą patį vakarą savo iniciatyva nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, nors prieš tai policijos pareigūnams nurodžius vykti į šią gydymo įstaigą tai daryti atsisakė. Pritartina ir skundžiamos nutarties argumentui, kad į bylą pateiktas J. S. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog 2024 m. spalio 12 d. tyrimo metu nerasta narkotinių medžiagų, tyrimas neigiamas, nepaneigia, kad J. S. po eismo įvykio vengė apsvaigimo patikrinimo. Šios išvados nepaneigia ir J. S. atstovės skunde nurodyta aplinkybė, kad J. S. savo atsisakymą vykti į medicinos įstaigą būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs siuntime tokiai medicininei apžiūrai atlikti, nes J. S. savo atsisakymą pasitikrinti apsvaigimą žodžiu aiškiai išreiškė policijos pareigūnams, o raštu – Neblaivumo nustatymo akte. Neteisi apeliantė teigdama, jog J. S. nebuvo pateiktas pasirašyti joks dokumentas, kad jis atsisako atlikti medicininę apžiūrą apsvaigimui nustatyti. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnui paaiškinus, jog J. S. nustatyta leistina neblaivumo norma, tačiau reikia nustatyti apsvaigimą (prieš tai paklausus J. S., ar jis nėra vartojęs psichotropinių medžiagų), o J. S. atsisakius vykti į ligoninę medicininei apžiūrai, policijos pareigūnas nurodė J. S. parašyti, kad jis atsisako nusistatyti apsvaigimą (o ne girtumą, kuris jau buvo nustatytas) ir paklausė: „Parašėt, kad atsisakot nusistatyti apsvaigimą?“. Taigi tai, kad J. S. žodžius: „nesutinku, nes nematau tam pagrindo, nes neblaivumo nustatymai yra neigiami“ parašė ne ant siuntimo į gydymo įstaigą, o ant Neblaivumo nustatymo akto, nereiškia, kad J. S. nebuvo pateiktas pasirašyti joks dokumentas, kad jis atsisako atlikti medicininę apžiūrą, ir jo vengimas pasitikrinti apsvaigimą nėra užfiksuotas. Pagrindo daryti tokią išvadą nesudaro ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad iš vaizdo kamerų įrašų matyti, jog siuntimas atlikti medicininę apžiūrą buvo pradėtas pildyti iki Neblaivumo nustatymo akto pasirašymo. Liudytoja K. S. paaiškino, kad įtariant apsvaigimą, rašomas siuntimas į ligoninę, jeigu asmuo sutinka pasitikrinti, o šiuo atveju J. S. atsisakė vykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę apsvaigimo patikrinimui. Liudytojas G. K. nurodė, kad jo kolegė buvo užpildžiusi siuntimą į ligoninę, tačiau J. S. atsisakius važiuoti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, pastarojo į ligoninę nepristatė, siuntimo prie bylos nepridėjo. Esant visumai nurodytų aplinkybių, J. S. atstovės skundo argumentas, kad policijos pareigūnams neišrašius siuntimo atlikti medicininę apžiūrą ir nepristačius J. S. į sveikatos priežiūros įstaigą, pastarasis turėjo pagrindą manyti, jog policijos pareigūnai apsisprendė nebepristatyti jo į (duomenys neskelbtini) ligoninę galimam apsvaigimui nustatyti, atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad J. S. eismo įvykio metu patyrė smegenų sukrėtimą ir didelį šoką, todėl galėjo kalbėti nerišliai, liudytoja K. S. nurodė, jog jai iš pradžių atrodė, kad J. S. yra patyręs šoką, nes jis blaškėsi po kelią, jam buvo bloga, taip pat nepaneigia, jog J. S. suprato, kad jam yra siūloma pasitikrinti apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau vengė tai padaryti. Dar kartą pažymėtina, kad pats J. S. apylinkės teisme nurodė, kad jam buvo pasiūlyta pasitikrinti apsvaigimą, o jo šeimos narė D. S. patvirtino, kad policijos pareigūnui kilus įtarimui, jog J. S. gali būti apsvaigęs nuo psichotropinių ar narkotinių medžiagų, jam buvo pasiūlyta pasidaryti testą, važiuoti į gydymo įstaigą, tai policijos pareigūnas pakartojo keletą kartų. Taigi nagrinėjamoje byloje nepaneigiamai nustatyta, kad J. S. po eismo įvykio vengė apsvaigimo patikrinimo, jis suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti.

15. J. S. atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog eismo įvykio metu J. S. apgadino kelio ženklą Nr. 148, nes AB „Kelių priežiūra“, atsakinga už kelio ženklų priežiūrą, pateikė į bylą informaciją, kad kelio ženklas bus atstatytas nepatiriant papildomų išlaidų, todėl „žala yra lygi 0“. Sutikti su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Minėta, kad ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, jog administracinei atsakomybei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį kilti pakanka nustatyti kad apgadintas turtas yra svetimas nusižengimą padariusiam asmeniui, sugadinto ar apgadinto turto vertės dydis kaip šio administracinio nusižengimo požymis nėra nustatytas. Tai reiškia, kad veikos kvalifikavimui pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį neturi teisinės reikšmės kito asmens turtui, transporto priemonei, kroviniui, kelio įrenginiui padarytos materialinės žalos dydis, pakanka nustatyti kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto akivaizdaus sugadinimo (apgadinimo) faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-489/2020). Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju teisės aktas padarytos turtinės žalos dydžio įvardinti nereikalauja ir tik nukentėjusiojo valia yra reikšti turtinę pretenziją žalą padariusiam asmeniui ar ne.

16. Nagrinėjamoje byloje surinktų duomenų visuma neginčijamai nustatyta, kad J. S. eismo įvykio metu apgadino svetimą turtą – kelio ženklą Nr. 148 „Eismo krypčių išsiskyrimas“. Tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas „Eismo krypčių išsiskyrimas“, patvirtina ne tik pirmiau paminėti liudytojų G. K., K. S. parodymai, bet ir jų tarnybiniai pranešimai, policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, fotonuotraukos. Be to, ir pats J. S. apylinkės teismo posėdyje patvirtino, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas kelio ženklas, kurį jis kliudė automobiliu. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad J. S. veiksmuose yra visi būtini jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymiai, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį.

17. Kaip pirmiau minėta, vengimas apsvaigimo patikrinimo po eismo įvykio, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 iki 1 500 Eur, be to, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų. Institucijos 2024 m. lapkričio 20 d. nutarimu J. S. buvo nubaustas 1 200 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi J. S. paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpino iki 18 mėnesių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, J. S. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį J. S. atstovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 24 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto J. S. atstovės advokatės L. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.