- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-1051-324/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00045-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- K. M., E. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2SP-1420-810/2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja E. M. (toliau – ir pareiškėja) teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2SP-1420-810/2021, kurioje patvirtinta pareiškėjų E. M. ir K. M. (toliau – ir pareiškėjas, kartu pareiškėjai) sudaryta Taikos sutartis dėl nepilnametės dukters A. M. (toliau – ir nepilnametė dukra) išlaikymo.
2. Pareiškėjas K. M. su pareiškėjos prašymu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 2 d. sumokėjo pareiškėjai 2 000 Eur, padengdamas nedidelį įsiskolinimą ir sumokėdamas avansu už vaiko išlaikymą. Jis vykdo Taikos sutartį ir savanoriškai kas mėnesį moka vaiko išlaikymo išlaidas, pervesdamas lėšas į pareiškėjos banko sąskaitą. Vaikui perkami rūbai, mokyklos reikmenys ir kt. būtini daiktai, jis po 3 mėn. per metus nuolat gyvena su pareiškėju.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą dėl išlaikymo išieškojimo nepilnametei dukrai iš pareiškėjo pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1420-810/2021 patvirtintos Taikos sutarties 1 punktą dėl išmokos kasmet indeksavimo Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kitos pareiškėjos prašymo dalies netenkino.
4. Teismas nustatė, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtinta pareiškėjų sudaryta Taikos sutartis, kuria pakeistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8773-314/2018 patvirtintos Taikos sutarties 1 punktas dėl nepilnametės dukters išlaikymo. Teismo patvirtintos Taikos sutarties 1 punkte nustatyta, kad pareiškėjas prisideda prie išlaikymo nepilnametės dukros, mokant jos išlaikymui periodines išmokas po 170 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2021 m. sausio 1 d., mėnesinės periodinės išmokos pervedamos į pareiškėjos atsiskaitomą sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Išlaikymo lėšas dukrai uzufrukto teise tvarko pareiškėja; nustatytos periodinės išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi, jos sąlygos nėra ginčijamos, todėl laikytina, kad ji yra galiojanti ir vykdytina.
5. Nurodė, kad pareiškėjas pagal teismo patvirtintos Taikos sutarties 1 punktą privalėjo nuo 2021 m. sausio 1 d. teikti išlaikymą nepilnametei dukrai po 170 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, šias išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas pažymėjo, kad analogiška nuostata, kaip ir šalių numatyta 1 punkte dėl išmokų indeksavimo, yra įtvirtina ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje. Išmokų indeksavimas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintą Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas). Tai reiškia, kad pareiškėjas kiekvienų metų vasario mėnesį mokamą 170 Eur išmoką privalo indeksuoti, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. 2021 m. vartotojų kainų indeksas buvo 110,6, todėl pareiškėjas mokamą 170 Eur išlaikymo sumą privalėjo indeksuoti nuo 2022 m. vasario 1 d., ir mokėti vaiko išlaikymui 188 Eur (170 Eur x 110,6 : 100). 2022 m. vartotojų kainų indeksas buvo 121,70, todėl nuo 2023 m. vasario mėn., atsakovas privalo mokėti dukrai 229 Eur išlaikymą (188 Eur x 121,70 : 100). 2023 m. vartotojų kainų indeksas buvo 101,20 todėl nuo 2024 m. vasario mėn. atsakovas privalo mokėti dukrai 232 Eur išlaikymą (229 Eur x 101,70: 100).
6. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 7 d. nepilnametei dukrai į pareiškėjos banko sąskaitą sumokėjo 140 Eur išlaikymą, vėliau kiekvieną mėnesį iki 2023 m. gruodžio 31 d. (laikant, kad išmokos mokamos už einamąjį mėnesį) mokėjo 170 Eur išlaikymą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėjo mokėti po 230 Eur išlaikymą. Esminis ginčas sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo tarp šalių kilo dėl mokamų išmokų indeksavimo. Teismui pateikta 2017 m. kovo 31 d. Pinigų paskolos sutartis patvirtina, kad pareiškėja paskolino pareiškėjui 7 000 Eur, kuriuos jis privalėjo grąžinti iki 2022 m. kovo 30 d. Iš 2017 m. birželio 9 d. Pinigų grąžinimo sutarties matyti, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. grąžino pareiškėjai 2 000 Eur, o 2022 m. balandžio 2 d. pareiškėja raštiškai patvirtino, kad gavo iš pareiškėjo skolintus 7 000 Eur. Pareiškėja neigia gavusi iš pareiškėjo 9 000 Eur, nurodydama, kad skolintus pinigus pareiškėja grąžino per du kartus, t. y. 2017 m. birželio 19 d. grąžino jai 2 000 Eur, o 2022 m. balandžio 2 d. – 5 000 Eur. Aplinkybę, jog 2022 m. balandžio 2 d. ji gavo 7 000 Eur, ji nurodė per klaidą, nes manė, jog šiuo įrašu ji patvirtina, kad visa 7000 Eur skola jai yra grąžina. Tai reiškia, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jis pareiškėjai pagal Pinigų paskolos sutartį sumokėjo 9 000 Eur, yra ginčijamos.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas pareiškėjas kasmėnesines periodinės išmokas vaiko išlaikymui įsipareigojo mokėti pervedamas jas į pareiškėjos atsiskaitomą sąskaitą. Jokia kita išlaikymo mokėjimo forma (mokėjimas grynais pinigais) sutartyje nenumatyta. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. balandžio 2 d. pareiškėjai jis sumokėjo 2 000 Eur avansu dukters išlaikymui, tačiau, jeigu ir tikėti jo versija dėl 2 000 Eur permokos pareiškėjai, tai vienareikšmiškai nesuponuoja išvados, kad ši suma skirta dukters išlaikymui. Rašytiniuose paskolos grąžinimo patvirtinimuose apie vaiko išlaikymui skirtas lėšas nurodymo nėra. Teismas pastebėjo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. pareiškėjas pradėjo mokėti nepilnametei dukrai 230 Eur išlaikymą, kas praktiškai beveik atitinka jo turėtą mokėti indeksuotą išlaikymą nuo 2023 m. vasario 1 d. (229 Eur). Todėl nesant jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad galimai jo permokėta 2 000 Eur suma skirta dukters išlaikymui, ir pareiškėjai tokią aplinkybę ginčijant, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepilnamečiui vaikui mokamos 170,00 Eur sumos nuo 2022 m. vasario 1 d. neindeksavo ir nesumokėjo. Teismas pripažino, kad pareiškėjas pažeidė įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 1 punkto sąlygą dėl nepilnametei dukrai mokamos išmokos indeksavimo, o tai sudarė pagrindą išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį, kad būtų galima pradėti atlikti vykdymo veiksmus (CPK 586 straipsnis).
8. Teismas pažymėjo, jog vien tik vykdomojo rašto išdavimas jokių teisinių pasekmių nesukelia, teisines pasekmes tai sukels tuo atveju, jeigu vykdomasis raštas bus pateiktas vykdyti antstoliui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. balandžio mėn. 30 d. nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas neginčija, kad išmokos turi būti indeksuojamos nustatyta tvarka ir neprieštarauja tokias mokėti; tai jis daro nuo 2024 m. sausio 1 d., tačiau, kaip ir nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2022 m. balandžio 2 d. avansu pareiškėjai sumokėjo 2000 Eur. Pati pareiškėja raštu patvirtino: „gavau skoliukės pinigus iš K. M.". Tarp pareiškėjų jokių kitų skolinių įsipareigojimų nebuvo, išskyrus nedidelę pareiškėjo skolą pareiškėjai už neindeksuotas vaiko išlaikymo išmokas, todėl sumokėdamas 2000 Eur jis padengė tuo metu buvusį įsipareigojimą.
1.2. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą nesiaiškindamas, ką reiškia pareiškėjos įrašas "skoliukė". Kadangi tarp pareiškėjų jokių kitų skolinių įsipareigojimų, išskyrus vaiko išlaikymo išmokas, nebuvo, tai pareiškėja ir patvirtino, kad gavo pinigus kaip "skoliukę", t. y. buvusį pareiškėjo nedidelį įsiskolinimą už neindeksuotas vaiko išlaikymo išmokas. Pinigų sumokėjimas grynais nesuponuoja išvados, kad pinigai nebuvo sumokėti. Kitokia pinigų sumokėjimo forma, nei nustatyta Taikos sutartyje, ir pareiškėjos įrašas „gavau skoliukės pinigus" nedaro pagrindo išvadai, kad pinigai nebuvo sumokėti.
1.3. Pareiškėjas Taikos sutartį vykdo, jis avansu pareiškėjai sumokėjo 2000 Eur, vaikas per metus pas atsakovą praleidžia po 3 mėnesius, per kuriuos jis moka vaiko mamai vaiko išlaikymo išmokas kas mėnesį po 170 Eur, tai yra po 510 Eur per metus, o per trejus metus 1530 Eur, bei turi išlaidų vaiko išlaikymui, pramogoms, žaislams ir pan. Vaiko mama jau antrą kartą yra įtraukta į vaiko teisių įskaitą, dėl to ir kilo šis konfliktas, kuris apriboja pareiškėjo teisę bendrauti su vaiku, nes mamai reikalaujant per didelių vaiko išlaikymo išmokų, užkertamas kelias tokiam bendravimui.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas pats sau prieštarauja nurodydamas, kad tarp pareiškėjų nebuvo jokių kitų skolinių įsipareigojimų, išskyrus vaiko išlaikymo išmokas, tik jo nedidelis įsiskolinimas už neindeksuotas vaiko išlaikymo išmokas. Byloje yra pateikta 2017 m. kovo 31 d. Pinigų paskolos sutartis, kuri patvirtina, kad pareiškėja paskolino pareiškėjui 7000 Eur sumą grynais, kuriuos jis privalėjo grąžinti iki 2022 m. kovo 30 d. Tai rašytinis įrodymas, kuris patvirtina tarp šalių buvus paskolinius santykius, jie atsirado dar iki dukros gimimo.
2.2. Pinigų paskolos sutarties antroje pusėje yra pareiškėjos ranka rašytas patvirtinimas, kuriuo ji nurodo, kad 2022 m. balandžio 2 d. gavo skolintus pinigus iš pareiškėjo. Pareiškėjas klaidingai nurodo įrašą ,,skoliukė", vietoje esamo įrašo ,,skolintus". Rašytiniame patvirtinime yra nurodyta 7000 Eur suma. Šis rašytinis patvirtinimas yra surašytas pinigų paskolos sutarties egzemplioriuje, kuris priklauso pareiškėjui, jis pats paprašė patvirtinti faktą, kad 7000 Eur suma, kurią jis buvo pasiskolinęs iš pareiškėjos, yra grąžinta visiškai. Šiame įraše nėra jokių įrašų apie dukros išlaikymo įsiskolinimą ar indeksaciją. Teismas šiuos faktus analizavo ir vertino spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį rašą pagal Taikos sutartį, ištyrė šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie Taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išdavė vykdomąjį dokumentą.
2.3. Teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka informavo apie tai Taikos sutarties šalis. Pareiškėjas teismui neįrodė, kad jis tinkamai vykdė Taikos sutarties sąlygas, t. y. nuo 2022 m. vasario 1 d. privalėjo 170 Eur išlaikymo sumą indeksuoti ir mokėti vaiko išlaikymui po 188 Eur, nuo 2023 m. vasario mėn. po 229 Eur. Teismas teisingai vertino teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygos (1 punkto) turinį. Pareiškėjas neneigia, kad pasirašius Taikos sutartį vaiko išlaikymui skirtas lėšas pervesdavo kiekvieną mėnesį į pareiškėjos sąskaitą.
2.4. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2024 metų sausio mėnesio pradėjo mokėti indeksuotą išlaikymą po 230 Eur, taigi tokiais savo veiksmais patvirtino, kad permokos nėra. Jokie rašteliai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą teismo nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje nustatyta tvarka, t. y. kas mėnesį periodinėmis įmokomis po 170 Eur iki vaiko pilnametystės taikant indeksaciją, o ne kitokia forma.
2.5. Pareiškėjas neįrodė, kad tinkamai vykdė Taikos sutartimi patvirtintą nepilnamečio vaiko išlaikymo tvarką, todėl teismas padarė pagristą išvadą, jog siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus, tinkamą teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties vykdymą, yra pagrindas pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo indeksavimo, taikant priverstinio išieškojimo iš pareiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą Taikos sutartį dėl indeksuotos išlaikymo sumos išieškojimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Iš civilinės bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-1420-810/2021 patvirtino pareiškėjų 2021 m. sausio 20 d. sudarytą Taikos sutartį, kuria pakeistas Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-8773-314/2018 patvirtintos taikos sutarties 1 punktas dėl nepilnametės dukters išlaikymo (toliau – ir Taikos sutartis), kurios 1 punktu pareiškėjas įsipareigojo prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo, mokant po 170 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2021 m. sausio 1 d., mėnesinės periodinės išmokos pervedamos į pareiškėjos sąskaitą iki kiekvieno mėnesio 10 dienos. Išlaikymo lėšas dukrai uzufrukto teise tvarko pareiškėja (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Nustatytos periodinės išmokos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
15. Pareiškėjas neginčija, kad šalių nepilnamečio vaiko išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti indeksuojamos nustatyta tvarka, tačiau, pareiškėjo teigimu, jis 2022 m. balandžio 2 d. avansu pareiškėjai yra sumokėjęs 2000 Eur, pareiškėja tai patvirtino raštu („gavau skoliukės pinigus iš K. M."), tai reiškia, kad jis Taikos sutartį vykdo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą.
16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto (pareiškėjo) argumentais.
17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamą 170 Eur sumą privalėjo indeksuoti nuo 2022 m. vasario 1 d. ir mokėti vaiko išlaikymui po 188 Eur per mėnesį, nuo 2023 m. vasario mėn. atsakovas privalėjo mokėti dukrai 229 Eur išlaikymo dydį, o nuo 2024 m. vasario mėn. 232 Eur išlaikymo dydį. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas nuo 2021 m. kovo 7 d. nepilnametei dukrai į pareiškėjos banko sąskaitą sumokėjo 140 Eur išlaikymą, vėliau iki 2023 m. gruodžio 31 d. mokėjo 170 Eur išlaikymą, nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėjo mokėti po 230 Eur išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas neginčija nei pirmosios instancijos teismo nustatytų indeksuotų išlaikymų sumų, nei savo atliktų mokėjimų nuo Taikos sutarties sudarymo iki skundžiamos nutarties priėmimo, dėl to šiais klausimais išsamiau nepasisakys.
18. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad tarp pareiškėjų jokių kitų skolinių įsipareigojimų nebuvo, išskyrus nedidelę pareiškėjo skolą pareiškėjai už neindeksuotas vaiko išlaikymo išmokas.
19. Iš apeliacine tvarka tikrinamos bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2017 m. kovo 31 d. buvo sudarę Pinigų paskolos sutartį (toliau – ir Sutartis), kurią patvirtino Druskininkų savivaldybės pirmojo notarų biuro notaras. Šia Sutartimi pareiškėja paskolino pareiškėjui 7 000 Eur, kurią jis privalėjo grąžinti iki 2022 m. kovo 30 d. Iš Pinigų grąžinimo sutarties matyti, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. grąžino pareiškėjai 2 000 Eur. Pareiškėja 2022 m. balandžio 2 d. raštiškai patvirtino, kad gavo iš pareiškėjo skolintus 7 000 Eur.
20. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad šias aplinkybes išsamiai įvertino, motyvuotai pagrįstas išvadas padarė pirmosios instancijos teismas, dėl to atmestinas pareiškėjo argumentas, kad teismas nesiaiškino, ką reiškia pareiškėjos įrašas „skoliukė" (pastebėtina, kad pareiškėja nurodė ne žodį „skoliukė“, o patvirtino, kad gavo iš pareiškėjo skolintus pinigus (7000 Eur)). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jis pareiškėjai pagal Pinigų paskolos sutartį sumokėjo 9 000 Eur, yra ginčijamos. Teismas konstatavo, kad pagal teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygas pareiškėja kasmėnesines periodinės išmokas vaiko išlaikymui įsipareigojo mokėti pervedama jas į pareiškėjos atsiskaitomą sąskaitą, jokia kita išlaikymo mokėjimo forma (mokėjimas grynais pinigais) sutartyje nenumatyta. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. balandžio 2 d. pareiškėjai jis sumokėjo 2 000 Eur avansu dukters išlaikymui, tačiau, jeigu ir tikėti jo versija dėl 2 000 Eur permokos pareiškėjai, tai vienareikšmiškai nesuponuoja išvados, kad ši suma skirta dukters išlaikymui. Rašytiniuose paskolos grąžinimo patvirtinimuose apie vaiko išlaikymui skirtas lėšas nurodymo nėra. Teismas pastebėjo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. pareiškėjas pradėjo mokėti nepilnametei dukrai 230 Eur išlaikymą, kas praktiškai beveik atitinka jo turėtą mokėti indeksuotą išlaikymą nuo 2023 m. vasario 1 d. (229 Eur).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis kartu su likusia paskolos dalimi (5000 Eur) pagal Sutartį pareiškėjai sumokėjo 2000 Eur nepilnamečio vaiko įsiskolinimui ir indeksuotoms įmokoms padengti, pati pareiškėja raštu patvirtino „gavau skoliukės pinigus iš K. M." (pareiškėja tokią aplinkybę neigia). Pareiškėja ant notaro patvirtintos Sutarties kitos pusės ranka nurodė, kad ji 2022 m. balandžio 2 d. gavo iš pareiškėjo 7000 Eur skolintus pinigus. Taigi pareiškėja, pareiškėjui grąžinus visą Sutartimi gautą paskolos sumą, patvirtino paskolos gavėjo prievolių įvykdymo pagal šią Sutartį faktą.
22. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pinigų perdavimai pareiškėjai yra fiksuojami raštu, pvz. pareiškėjui grąžinus pareiškėjai 2000 Eur paskolos sumą, šalys 2017 m. birželio 9 d. sudarė raštišką Pinigų grąžinimo sutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog galimai pareiškėjo permokėta 2 000 Eur suma skirta dukters išlaikymui, pareiškėjai tokią aplinkybę ginčijant, pareiškėjas nepilnamečiui vaikui mokamos 170 Eur sumos nuo 2022 m. vasario 1 d. neindeksavo ir nesumokėjo. Pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai 2022 m. balandžio 2 d. patvirtinus iš pareiškėjo gautos 7000 Eur sumos faktą, būtų nustatytas tuo metu susidaręs pareiškėjo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo dydis, taip pat indeksuotos išmokos dydis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 1 punkto sąlygą dėl nepilnametei dukrai mokamos išmokos indeksavimo, o tai sudarė pagrindą išduoti pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal Alytaus apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį (CPK 586 straipsnis).
23. Nevertintini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl jo papildomo prisidėjimo prie nepilnametės dukters išlaikymo (pareiškėjo teigimu, dukra tris mėnesius per metus gyvena su juo, dėl to jis patiria išlaidų vaiko išlaikymui, pramogoms, žaislams ir pan.) ar skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, kadangi tai nesusiję su šios apeliacijos dalyku (Nutarties 13 punktas). Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko tėvams tarpusavyje nesusitariant dėl vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio ar bendravimo tvarkos, jie gali kreiptis į teismą tiek dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, tiek ir dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nes tokie sprendimai neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-1075/2019, 18 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apibendrinus nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau - ir Rekomendacijos).
24. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiantį įrodymą – Grynųjų pinigų priėmimo kvitą. Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už tokią paslaugą maksimalaus dydžio (už atsiliepimą į atskirąjį skundą rekomenduojamas maksimalus dydis yra 844,12 Eur (0,4 x 2110,3 Eur), todėl 200 Eur suma priteistina iš pareiškėjo pareiškėjai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismas 2024 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.