Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nuosprendžio, patikslinto Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi, kuriuo D. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant D. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad jis 2015-10-14, apie 11 val. 01 min., (duomenys neskelbtini)., kelyje (duomenys neskelbtini), 28 kilometre, policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą A. Z. vardu, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis minėtu automobiliu važiuodamas 104 km/h greičiu, 54 km/h viršijo leistiną 50 km/h greitį, būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be skiriamųjų ženklų, ant daiktadėžės, esančios tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, padėjo transporto priemonės draudimo polisą su įdėtomis dviem 50 eurų kupiūromis, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tokiu būdu siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai davė kyšį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadui J. S., Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. B. ir Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio patrulei I. B..

Apeliaciniame skunde nuteistojo D. L. gynėjas advokatas nurodo, kad baudžiamojoje byloje ir jos nagrinėjimo metu paaiškėjo faktai, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą priimti nepalankų nuteistajam sprendimą bei tendencingą proceso organizavimą. Teigia, kad bylą nagrinėjanti teisėja Kristina Sušinskaitė iki šios bylos nagrinėjimo išnagrinėjo ir priėmė nutarimą, kuriuo nubaudė D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su D. L. pareikštu kaltinimu dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir su tuo susijusio kyšio valstybės tarnautojams davimu. Taigi teisėja jau anksčiau nagrinėjo D. L. kaltinime nurodytas faktines aplinkybes ir dėl jų buvimo fakto pasisakė. Šias aplinkybes teisėja pripažino įrodytomis ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu netyrė, atsisakė tenkinti gynybos prašymus dėl kaltinime nurodytų aplinkybių patikrinimo. Nagrinėjamu atveju teisėja nagrinėdama baudžiamąją bylą vertino savo anksčiau išnagrinėtos bylos duomenis. Be to, nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinime D. L. inkriminuotų aplinkybių dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo teismas iš viso netyrė, nors jos turi esminę reikšmę vertinant ar D. L. turėjo pagrindą duoti valstybės tarnautojams kyšį.

Apelianto teigimu, visi paminėti duomenys yra tiesiogiai susiję su D. L. pateiktų kaltinimų vertinimu, tačiau teismas prašymų nepagrįstai netenkino, reikiamų duomenų neišreikalavo ir taip kaltinamajam nebuvo užtikrinta galimybė jais pasinaudoti savo gynybai. Nuteistojo D. L. gynėjo advokato nuomone, teismas nutartimis atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymus išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl byloje esančių duomenų bei kaltinimo D. L. vertinimo ir tai įrodo pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą. Be to, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 45 str. nustatytus reikalavimus dėl to, kad 2016-08-29 nagrinėdamas baudžiamąją neužtikrino kaltinamojo D. L. teisės į gynybą. Kaltinamajam D. L. pareiškus, kad nutraukė sutartį su jam atstovaujančiu gynėju ir prašo bylos nagrinėjimą atidėti, kol jis susiras naują gynėją, teismas šį prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad D. L. pats gali apsiginti, sugeba užduoti klausimus apklausiamiems liudytojams, bylos nagrinėjimą tęsė gynėjui nedalyvaujant, vykdė liudytojo D. B. apklausą, kurios metu, nesant kaltinamojo gynėjui, buvo iš esmės pažeista kaltinamojo D. L. teisė į gynybą. Vėlesnio posėdžio metu D. B. apklausa nebuvo vykdoma, tik buvo suteikta galimybė kaltinamajam ir jo gynėjui užduoti klausimus. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, taip pat patvirtina, jog teismas buvo šališkas.

Nuteistojo D. L. gynėjas advokatas nurodo, kad jo ginamajam D. L. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, neatitinka bausmės skyrimo tikslų bei paskirties, be to, atsižvelgiant į inkriminuotos veikos pobūdį, galimas jos padarymo aplinkybes, aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, teismų jurisprudencijai tokios kategorijos baudžiamosiose bylose. Apelianto teigimu, teismas pažeidė bausmės skyrimo taisykles ir neatsižvelgė į D. L. apibūdinančius duomenis, jų nevertino. Nors D. L. anksčiau buvo teistas, tačiau nuo 2012 metų nuolat dirba, išlaiko mažamečius vaikus, jais rūpinosi, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, D. L. niekada nevilkimo baudžiamojo proceso ir netrukdė. Todėl, advokato nuomone, nebuvo jokio pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus D. L. su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas D. L. prieštarauja teisingumo principui. Be to, teismas atidėdamas bausmės vykdymą ir įpareigodamas D. L. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą ir neišvykti už savo gyvenamosios vietos miesto ( rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neatsižvelgė į tai, kad D. L. darbo vietos yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose, todėl teismas, apribodamas D. L. galimybę išvykti iš (duomenys neskelbtini) rajono ribų, uždraudė jam vykdyti darbo sutartimi numatytas funkcijas (duomenys neskelbtini) rajone ir tai nėra teisinga.

Teismo posėdyje nuteistojo D. L. gynėjas advokatas prašė tenkinti apeliacinį skundą ir D. L. išteisinti, prokuroras prašė nuteistojo D. L. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, susipažinusi su nuteistojo D. L. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo D. L. kaltė, siekiant paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai davus kyšį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadui J. S., Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. B. ir Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio patrulei I. B., įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo D. L. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo D. L. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistojo D. L. gynėjas advokatas pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, prašo jį panaikinti ir D. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. išteisinti. Tvirtina, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teismo posėdžiuose ištirtus duomenis, o skundžiamas nuosprendis paremtas nenuosekliais bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, sprendžia, kad byloje yra surinkta patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad D. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. Nors nuteistojo D. L. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu ir prašo D. L. išteisinti, tačiau tai, kad D. L., siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai davė kyšį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadui J. S., Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. B. ir Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio patrulei I. B., patvirtina liudytojais apklaustų policijos pareigūnų J. S., D. B. ir I. B. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme (1 t. 20, 21, 23-25, 27, 28, 30-32, 34, 35, 37-39, 152-159, 179-182 b. l., 2 t. 1, 2 b. l.), taip pat šių policijos pareigūnų tarnybiniuose parnešimuose nurodytos aplinkybės (1 t. 4-7 b. l.), apžiūros protokoluose ir fotonuotraukose užfiksuoti duomenys (1 t. 9-16 b. l.), duomenys esantys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (2015-10-14 administracinio teisės pažeidimo protokolas, Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutarimas, Šiaulių apygardos teismo 2016-04-20 nutartis), kurie išsamiai yra išdėstyti ir aptarti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje, ir su kurių vertinimu apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl, laikydamasis nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų turinio papildomai nebeanalizuoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo D. L. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Taigi tai, kad D. L., policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį, kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis automobiliu važiuodamas 104 km/h greičiu, 54 km/h viršijo leistiną 50 km/h greitį, būdamas policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje, ant daiktadėžės, esančios tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių, padėjo transporto priemonės draudimo polisą su įdėtomis dviem 50 eurų kupiūromis, ir tokiu būdu siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, tiesiogiai davė kyšį Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vadui J. S., Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiajam patruliui D. B. ir Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio patrulei I. B. – įrodyta.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra patikimų objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog liudytai policijos pareigūnai J. S., D. B. ir I. B. galėjo apkalbėti D. L. nepagrįstai apkaltindami jį kyšio davimu. Maža to, minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti bylos duomenys, tai šių liudytojų tarnybiniuose pranešimuose, apžiūros protokoluose, fotonuotraukose esantys duomenys. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kiekvienas liudytojas, prieš duodamas parodymus teisme, Lietuvos Respublikos BPK 277 str. nustatyta tvarka yra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą (Lietuvos Respublikos BK 235 str.) ir atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BPK 163 str. už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, prisiekia duoti teisingus parodymus. Vadinasi, byloje nenustačius, kad liudytojai J. S., D. B. ir I. B. būtų sulaužęs priesaiką, vengę, atsisakę duoti arba davę melagingus parodymus, nėra pagrindo jų parodymų laikyti melagingais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl liudytojų J. S., D. B. ir I. B. duotų parodymų galimo prieštaringumo ir nenuoseklumo teismui taip pat jokių abejonių nekilo. Liudytojų J. S., D. B. ir I. B. duoti parodymai siejasi tarpusavyje, esminėmis detalėmis sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Manyti, kad liudytojų J. S., D. B. ir I. B. parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o nuteistojo D. L. parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Esant visoms šioms aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesiremti aptartais liudytojų J. S., D. B. ir I. B. parodymais ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistojo D. L. gynėjo advokato teiginiais, kad D. L. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nuteistojo D. L. gynėjo advokato pateiktą prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (2 t. 74-76 b. l.) ir siekdamas įvertinti visas su byloje nagrinėjamu įvykiu susijusias aplinkybes, kreipėsi į Telšių apskrities VPK, prašydamas pateiki informaciją apie 2015-10-14 byloje nagrinėjamo įvykio metu tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtą vaizdo ir garso įrašymo įrangą ir 2015-10-14 padarytą vaizdo ir garsi įrašą, susijusį su D. L. patikrinimu dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kyšio policijos pareigūnams davimo. 2016-12-23 Šiaulių apygardos teisme buvo gautas Telšių apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininko raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tarnybiniame automobilyje „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone yra įmontuotas vaizdo ir garso registratorius (modelis (duomenys neskelbtini)), tačiau 2015-10-14 dirbusių pareigūnu tarnybiniuose pranešimuose paaiškinama, kad dėl atminties kortelės techninio gedimo duomenys nebuvo užfiksuoti ir jų nebuvo galima perkelti į Stacionarų kompiuteri ar kitą laikmeną, todėl vaizdo ir garso įrašo negalima pateikti. Apie registratoriaus gedimą 2015-10-14 įvykio metu pareigūnams nebuvo žinoma, todėl tarnybinis automobilis buvo naudojamas įprastine tvarka ir pareigūnai atliko jiems nustatytas funkcijas pagal vykdomas užduotis. Paaiškėjus, kad įranga neveikia, gedimas buvo pašalintas pakeičiant nauja atminties kortele, o visos įvykio aplinkybės užfiksuotos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (2 t. 84 b. l.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju vaizdo ir garso įrašas iš pareigūnų tarnybinio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų vienas iš objektyvių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, tačiau šie duomenys būtų tik papildomi įrodymai, kurie būtų vertinami greta kitų byloje surinktų įrodymų, kurių visuma nagrinėjamu atveju leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. L. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nuteistojo D. L. gynėjas advokatas nurodo, kad byloje nėra nustatyta, jog J. S., D. B. ir I. B. yra policijos pareigūnai (valstybės tarnautojai), byloje nagrinėjamo įvykio metu vykdę jiems pavestas funkcijas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad J. S., D. B. ir I. B. byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be skiriamųjų ženklų vykdę neviešą patruliavimą (duomenys neskelbtini) rajone pagal iš anksto sudarytą planą ir tarnybos užduotį (1 t. 4-7, 20, 21, 23-25, 27, 28, 30-32, 34, 35, 37-39 b. l.).

Apeliaciniame skunde nuteistojo D. L. gynėjas advokatas taip pat nurodo, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos BPK 44 str. 5 d. Teismų praktikoje nešališkumo principas suprantamas kaip teismo, nagrinėjančio bylą, pareiga nerodyti bet kokio palankumo vienai iš šalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-202/2005, 2K-522/2008, 2K-446/2009). Tai reiškia, kad teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

Nuteistojo D. L. gynėjas advokatas pirmosios instancijos teismo šališkumą argumentuoja iš esmės tuo, kad bylą nagrinėjanti teisėja Kristina Sušinskaitė iki šios bylos nagrinėjimo priėmė nutarimą, kuriuo nubaudė D. L. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės, tiesiogiai susijusios su D. L. pareikštu kaltinimu dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir su tuo susijusio kyšio valstybės tarnautojams davimu. Be to, teisėja atsisakė tenkinti gynybos prašymus dėl D. L. kaltinime nurodytų aplinkybių patikrinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog teisėja Kristina Sušinskaitė išnagrinėjo ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nubaudė D. L., nereiškia, kad teismas buvo šališkas. Telšių rajono apylinkės teismo 2016-02-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurį priėmė teisėja K. Sušinskaitė, teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas aukštesnės instancijos teismo (Šiaulių apygardos teismo 2016-04-20 nutartis), minėtas nutarimas nepanaikintas, yra įsiteisėjęs. Be to, administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nagrinėjo aplinkybes, susijusias su D. L. Kelių eismo taisyklių pažeidimu, viršijant nustatytą važiavimo greitį, tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje sprendžiamas D. L. kaltės klausimas davus kyšį policijos pareigūnams. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino nuteistojo D. L. gynėjo advokato prašymų dėl D. L. kaltinime nurodytų aplinkybių patikrinimo, tai pat savaime neduoda pagrindo išvadai, kad teismas buvo šališkas. Pažymėtina, kad teisiajame posėdyje spręsdamas reiškiamus proceso dalyvių prašymus teismas vertina prašymų teisėtumo bei pagrįstumo klausimus ir priima sprendimus prašymus tenkinti ar atmesti.

Apeliaciniame skunde nuteistojo D. L. gynėjas advokatas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 45 str. nustatytus reikalavimus, nes 2016-08-29 nagrinėdamas baudžiamąją ir vykdydamas liudytojo D. B. apklausą, nedalyvaujant D. L. gynėjui advokatui, neužtikrino kaltinamojo D. L. teisės į gynybą. Tačiau šie apeliacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos vertinimu taip pat yra nepagrįsti. Kaip matyti iš 2016-10-03 Telšių rajono apylinkės teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojas D. B. buvo iškviestas pakartotinai, o nuteistajam ir jo gynėjui advokatui A. Kontrimavičiui buvo suteikta galimybė užduoti klausimus liudytojui ir jie šia teise pasinaudojo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo D. L. gynėjo advokato apeliacinio skundo argumentai, susiję su D. L. Kelių eismo taisyklių pažeidimo, viršijant nustatytą važiavimo greitį, užfiksavimu matavimo prietaisais, naudotos matavimo priemonės atitikimo metrologijos reikalavimus, matavimo prietaiso duomenų neišsaugojimu, matavimo prietaiso, kuriuo buvo užfiksuotas pažeidimas, išdavimo tvarka įvykio dieną bei duomenų apie jo gedimą užfiksavimu, matavimo prietaisu užfiksuotų duomenų įvykio metu teisingumu, ir kiti panašūs apeliacinio skundo argumentai, susiję su 2015-10-14 D. L. Kelių eismo taisyklių pažeidimu, viršijant nustatytą važiavimo greitį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šių apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja ir dėl jų plačiau nepasisako.

Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis D. L. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., požymius, todėl naikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nuosprendį ir D. L. išteisinti, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistojo gynėjas advokatas, nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistojo D. L. gynėjui advokatui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas advokatas, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Apeliaciniu skundu nuteistojo D. L. gynėjas advokatas taip pat nesutinka su nuteistajam Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nuosprendžiu, patikslintu Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi, paskirta bausme, prašo D. L. paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam D. L. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Paskirdamas nuteistajam D. L. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padaryta apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriama nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į D. L. asmenybę – anksčiau teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, savo elgesio kritiškai nevertina ir nesigaili dėl savo veiksmų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai D. L. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. L. už nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. L. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį, paskirta bausmė nėra per giežta ar aiškiai neteisinga, mažinti D. L. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę ar paskirti švelnesnę kitos rūšies bausmę nuteistojo gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. L. gynėjo advokato nurodytos aplinkybės – tai, kad D. L. nuo 2012 metų nuolat dirba, išlaiko mažamečius vaikus, jais rūpinosi, yra jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, niekada nevilkimo baudžiamojo proceso ir netrukdė – nemenkina D. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., D. L. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo D. L. padarytą veiką, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, paskirta bausmės yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti ar naikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-13 nuosprendį, patikslintą Telšių rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nutartimi, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo D. L. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliacinį skundą atmesti.