- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 1S-216-361/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Nukentėjusysis
- J. B., J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, išnagrinėjęs nukentėjusiojo J. B. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
n u s tatė:
Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimo viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 2009-10-28 ikiteisminio tyrimo atlikimas buvo perduotas Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokurorui B. Leišiui. Ikiteisminio tyrimo metu D. O. buvo pareikštas įtarimas tuo, kad jis 2009-08-22 apie 8 val. 30 min. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo J. B. sveikatą bei sutrikdė visuomenės rimtį. Palangos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras B. Leišys 2010-03-25 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. požymių. Šį nutarimą nukentėjusysis apskundė aukštesniajam prokurorui.
2010-04-20 Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė priėmė nutarimą atmesti J. B. skundą. Nukentėjusysis šį vyriausiosios prokurorės nutarimą taip pat apskundė.
2010-05-13 Palangos miesto apylinkės teismo teisėja priėmė nutartį, kuria atmetė J. B. skundą.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusysis J. B. prašo nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą, kuriuo panaikinti Palangos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2010-04-20 nutarimą ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą, be to, įpareigoti byloje išreikalauti ir prijungti prie bylos Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos SPC skyriuje esančius medicininius dokumentus, apklausti medicinos ekspertą apie patirtų sužalojimų padarymo mechanizmą. J. B. skunde nurodo, kad jo skundą atmetė iš esmės vienu motyvu, jog D. O. veiksmai nesutrikdė viešosios rimties ir tvarkos, nes nebuvo į tai nukreipti, viskas vyko iš asmeninių paskatų, nes jo tikslas nebuvo sutrikdyti viešąją tvarką, o tik „paauklėti“. Tokios teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jų teisinio vertinimo taisyklėms. Byloje nustatyta, kad abu įtariamieji ir visi su jais grįžę į nuomojamą namą apie 5 val. ryto, t. y. dar nakties metu, sukėlė triukšmą, tokiu būdu pažeisdami viešąją tvarką, dėl ko kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. Atvykęs policijos ekipažas trumpam nuramino viešosios tvarkos pažeidėjus, tačiau dėl to jie nenutraukė savo linksmybių ir toliau jas tęsė trikdydami aplinkinių rimtį. LAT 2008-11-11 nutartyje Nr. 2K-426/2008 yra išaiškinęs, kad BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlaus elgesio, grasinimų, patyčių ar vandališkų veiksmų. Jeigu daroma išvada, kad minėtais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta, jie gali būti kvalifikuojami pagal tuos BK straipsnius, kurie numato atsakomybę už jų padarymą, pvz., fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str. 1 d.). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai kaltininkas viešoje vietoje elgiasi įžūliai, aplinkinių žmonių akivaizdoje naudoja smurtą prieš kitą asmenį nekonkretizuodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius - visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šiuo atveju yra nustatyta, kad D. O. viešoje vietoje elgėsi įžūliai, naudojo smurtą prieš jį, J. B., matant kitiems asmenims, tai darė tęsdamas jau kilusį viešosios rimtiems sutrikdymą, nes policijos pareigūnai kitų asmenų buvo kviečiami atvykti dėl viešosios rimties trikdymo, nereagavo į ankstesnius policijos įspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus ir viešoje vietoje, dalyvaujant policijos pareigūnams, tęsė savo chuliganiškus veiksmus. Todėl D. O., nors ir nekonkretizuodamas kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, privalėjo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradėjo elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, t. y. nenutraukė, o dar energingiau tęsė savo įžūlius veiksmus. Kad viešoji tvarka buvo pažeista įrodo jau vien tas faktas, kad net kelis kartus buvo iškviesti policijos pareigūnai, įvykį matė pašaliniai asmenys, kurie pareigūnus ir iškvietė. Įžūlūs veiksmai chuliganizme nėra naujas požymis teismų praktikoje, jų turinys apibrėžtas ir ne kartą patvirtintas kasacinėmis nutartimis (2K-34/2008, 2K-205/2009, 2K-311/2006). Fizinis smurtas ir vandališki veiksmai kvalifikuoja chuliganiškus veiksmus pagal BK 284 str. 1 d., šiais veiksmais yra sutrikdoma viešoji tvarka. Taigi, yra visi būtini požymiai, kad D. O. veiką kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.
Nukentėjusysis skunde taip pat nurodo, kad veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., kvalifikavimui neturi principinės reikšmės, kokiais konkrečiais įtariamojo veiksmais (smogiant galva, kumščiu ar pastumiant) padaryti sužalojimai. Svarbu, kad įtariamasis aprašytais veiksmais turėjo suvokti, jog jis pažeidžia viešąją tvarką, o suduodamas smūgius, kėsinasi į kito asmens sveikatą. Tokiu būdu, atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, sprendžiant chuliganizmo bylas, laikoma, kad viešosios tvarkos pažeidimas neapima tyčinio fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, todėl įtariamojo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal du BK straipsnius - 284 str. 1 d. ir 140 str., kaip idealioji sutaptis (LAT 2000-01-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-26/2000).
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 str. 1 d. buvo nutrauktas nesant nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., požymių. Tačiau susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, apygardos teismas konstatuoja, kad negalima sutikti su išvada, jog ikiteisminis tyrimas dėl galimai D. O. padarytos BK 284 str. 1 d. numatytos veikos nutrauktas pagrįstai.
Iš tyrimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad įtariamasis kartu su draugu N. Č. bei bendradarbiais 2009-08-22 ankstų rytą linksminosi išnuomotose gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje. Šią aplinkybę patvirtino tiek įtariamasis, tiek liudytojais apklausti patys linksmybių dalyviai. Pareigūnas J. Kavolis 2009-08-22 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 7 val. 40 min. iš budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti minėtu adresu dėl keliamo triukšmo, o nuvykus į vietą, bute sėdėjo grupelė vyriškių, kurie girtavo ir kėlė triukšmą, bet įspėjus žodžiu, šie nusiramino. Taigi linksmybių dalyviams tapo aišku, kad jų elgesys jau trukdo aplinkiniams gyventojams. Nepaisant to, netrukus jie ir vėl pradėjo triukšmauti, ką apklausiami patvirtino T. L., N. Č. bei pats įtariamasis D. O.. Pareigūnas J. Kavolis jau minėtame tarnybiniame pranešime nurodė, kad apie 8 val. pakartotinai gavo nurodymą nuvykti tuo pačiu adresu, ten lauke buvo išėję vyriškiai bei buvo atėjęs kaimynas J. B.. Apklausiamas įtariamasis D. O. teigė, kad po to, kai pirmą kartą buvo atvykę pareigūnai, kažkam iš šventės dalyvių pasakius, jog vėl yra atvykę pareigūnai, jis, D. O., su N. Č. išėjo į balkoną pasižiūrėti ir pamatė, kad prie namo yra atėjęs pagyvenęs vyras, kuris puolė bartis, reiškė pretenzijas dėl linksminimosi, tuomet jie ir išėjo į lauką pasikalbėti su vyriškiu, kuriam, remiantis įstatymais, paaiškino, jog tokiu paros metu jau galima triukšmauti. Nekyla abejonių, jog šventės dalyviai nuomojamose patalpose turėjo teisę linksmintis, tačiau žinodami aplinkinių gyventojų pretenzijas dėl jų (kartą jau buvo atvykę policijos pareigūnai), galėjo pasirinkti kitokį linksmybių būdą, kuris neduotų preteksto aplinkiniams reikšti nepasitenkinimą. Tačiau buvo pasielgta priešingai - du asmenys netgi išėjo į gatvę aiškintis su pretenzijas dėl triukšmo atėjusiu pareikšti piliečiu. Vien ta aplinkybė, jog jau nebebuvo nakties metas, pati savaime nereiškia, kad linksmybių dalyviai galėjo nevaržomai triukšmauti, kadangi tokiu jokių apribojimų nepripažįstančiu elgesiu tik pademonstruojamas įžūlus, iššaukiantis ir atsainus požiūris į kitus visuomenės narius, abejingumas visuotinai priimtinoms elgesio normoms, juolab, kai iškviečiant pareigūnus, buvo išreikštas aiškus visuomenės narių nepritarimas linksmybių dalyvių pasirinktam šventimo būdui.
Be abejo, vien aplinkiniams trukdantis triukšmavimas savaime neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju triukšmas tik iššaukė tolesnių ir žymiai pavojingesnių įvykių eigą, o asmenų noras nevaržomai linksmintis, netgi žinant, jog trukdoma kitiems gyventojams, lėmė ir smurtą prieš asmenį, išreiškusį nepritarimą linksmybių dalyvių pasirinktam elgesio variantui. Bylos duomenys leidžia manyti, jog vienas iš linksmybių dalyvių pašaliniam asmeniui, tiesiogiai pareiškusiam pretenzijas dėl per garsaus šventimo, galėjo nesunkiai sutrikdyti sveikatą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek įtariamasis, tiek nukentėjusysis teigė vienas kito nepažįstantys, iš liudytojų parodymų taip pat galima manyti, jog J. B. nuomojamose patalpose gyvenusiems asmenims nebuvo žinomas. Nors J. B. dar skųsdamas atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą užsiminė, jog policija šiuo adresu buvo kviesta ne kartą, tačiau byloje taip ir nepateikta duomenų apie policijos patrulių iškvietimų adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, skaičių, nors prokuroras 2009-09-22 (b. l. 12, t. 1) buvo nurodęs prie bylos tokius duomenis pridėti. Darytina išvada, kad nepakanka duomenų teigti, jog D. O. ir J. B. konfliktą lėmė priešiški asmeniniai santykiai.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešąją tvarką pažeidžiantis įžūlus asmens elgesys gali pasireikšti ir fiziniu smurtu. Prokurorų nutarimuose yra konstatuota, jog būtent dėl D. O. veiksmų buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata. Be to, iš bylos aplinkybių matyti, kad J. B. buvo sužalotas gatvėje, įvykio vietoje buvo ir daugiau žmonių, kurie pastebėjo fizinį kontaktą tarp nukentėjusiojo ir įtariamojo (vieni liudytojai tą įvardijo susistumdymu, liudytojas A. M. nurodė matęs ir kaip galva buvo suduota jau nueinančiam J. B.). Tyčinis, be akivaizdžios priežasties smūgio sudavimas nepažįstamam asmeniui viešoje vietoje, matant aplinkiniams, juolab visai šalia esant policijos pareigūnams, yra įžūlus agresyvus veiksmas, šiurkščiai pažeidžiantis ne tik nukentėjusiojo teises, bet ir daugiau ar mažiau šokiruojantis aplinkui esančius žmones. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, priimant pagrįstą procesinį sprendimą, dėl BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių buvimo ar nebuvimo D. O. veikoje, reikalinga detalesnė įvykio aplinkybių bei bylos duomenų analizė atitinkamai ir papildomų procesinių veiksmų atlikimas. O tada spręstinas klausimas dėl tolimesnio procesinio sprendimo, pagrįsto išsamiu byloje surinktų faktinių duomenų įvertinimu, priėmimo.
Nukentėjusysis skunde prašo išreikalauti ir prie bylos pridėti medžiagą apie jo blaivumą bei apklausti medicinos ekspertą apie patirtų sužalojimų mechanizmą. Kadangi šie duomenys D. O. veikos kaip viešosios tvarkos pažeidimo kvalifikacijai esminės reikšmės neturi, toks nukentėjusiojo skundo prašymas atmestinas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, prokurorų nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo nutartis negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais procesiniais sprendimais.
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartį ir pavesti Palangos m. apylinkės prokurorui organizuoti tolesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą.
Nutartis neskundžiama.