Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1120-577/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-05
Bylos Nr.
2A-1120-577/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27021-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Barkauskas, Jadvyga Mardosevič (pran.), Asta Pikelienė
Atsakovas
UAB „Norfos mažmena“
Ieškovas
UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1120-577/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27021-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Astos Pikelienės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Norfos mažmena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui UAB „Norfos mažmena“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipdamasis į teismą, bylos nagrinėjimo metu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais vienašalius atsakovo UAB „Norfos mažmena“ įskaitymus: 1/ 2014-03-18 pranešimu Nr. S-149-10 atliktą įskaitymą 969,91 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014-02-28 išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014022808 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014-02-04 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV20484; 2/ 2014-03-31 pranešimu Nr. S-169 atliktą įskaitymą 1 493,73 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014-03-18 išrašytą sąskaitą faktūrą kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014-03-12 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT8; 3/ 2014-05-05 pranešimu Nr. S-255-6 atliktą įskaitymą 1 963,25 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014-04-23 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą PASL2014042309 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014-04-01 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT190. Priteisti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 4 426,89 Lt skolą, 257,65 Lt Lt delspinigių, 8,40 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp UAB „Serneta“ ir atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 2007-04-13 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Serneta“ išnuomojo atsakovui UAB „Norfos mažmena“ 1 000 kv. m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). 2010-10-18 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Serneta“ perleido nuosavybės teises UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, įskaitant ir sutartinius įsipareigojimus pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pagal nuomos sutartį atsakovas įsipareigojo ieškovui be nuomos mokesčio, taip pat mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, šiluminę energiją, komunalines ir ryšių paslaugas. Ieškovas išrašė atsakovui ir pateikė apmokėjimui už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją: 2014-02-04 PVM sąskaitą faktūrą NTV Nr. 20484 8 010,04 Lt sumai, pagal ją atsakovas 2014-03-07 sumokėjo ieškovui 7 040,13 Lt; 2014-03-12 PVM sąskaitą faktūrą NT Nr. 6 12 521,66 Lt sumai, pagal ją atsakovas 2014-03-20 sumokėjo ieškovui 11 027,93 Lt; 2014-04-01 PVM sąskaitą faktūrą NT Nr. 190 15 761,91 Lt sumai, pagal ją atsakovas 2014-04-28 sumokėjo ieškovui 13 798,66 Lt. Atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai atliko priešpriešinius įskaitymus pagal dalį nurodytų sąskaitų, pateikdamas savo sąskaitas ir pranešimus dėl priešpriešinių reikalavimų už 2014 m. sausio – kovo mėnesiais nurodytose patalpose patirtus nuostolius įskaitymo. Ieškovas iš karto atsakovą informavo, jog nepripažįsta tokių įskaitymų, išrašytų sąskaitų, ir jas grąžino atsakovui; dar kartą pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų likusį įsiskolinimą. Pažymi, jog atsakovo vienašališkai paskaičiuotų nuostolių nebuvo galima įskaityti kaip nuomos sutartyje numatyto mokėjimo už nuomojamose patalpose suvartotą elektros energiją dėl to, kad toks įskaitymas neatitiko įstatymo reikalavimų. Atsakovo prievolė sumokėti nuomos mokestį kilusi iš nuomos sutarties, o jo nurodoma žala (nuostoliai), kylantys iš galimai netinkamo sutarties vykdymo, yra tik prielaida pareigai (atlyginti žalą) atsirasti. Kiek ir kokia apimtimi ieškovas pažeidė sutarties vykdymą, gali būti nustatyta tik arba šalių susitarimu, arba ginčą nagrinėjant teisme. Tokia ginčo nagrinėjimo tvarka nustatyta ir Nuomos sutartyje (13 p.). Atsakovo gi paskaičiuoti nuostoliai gali būti taikomi tik šalims sutarus dėl tokių nuostolių dydžio arba išsprendus ginčą teisme. Sutarties pažeidimo faktas turi būti įrodytas. Nebuvo būtinos įskaitymui sąlygos, t. y. šalys neturėjo viena kitai apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų. Atsakovo reikalavimas atlyginti nuostolius negali būti vertinamas vienodai, apibrėžtumo ir vykdytinumo aspektu, lyginant su ieškovo teise reikalauti sumokėti nuomos sutartimi nustatytus mokesčius. Kadangi atsakovas sąskaitas dėl neva patirtų nuostolių išrašė nepagrįstai, atsakovas neturėjo atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Atsakovo įskaitymai pripažintini negaliojančiais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nurodė, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007-04-13 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį vykdo nesąžiningai, pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė sudaryti tiesioginės sutarties dėl elektros teikimo ir gauti pigiau pirkti elektros energiją, todėl Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo vykdoma kuo ekonomiškesnėmis sąlygomis ir dėl ko atsakovas už elektrą nuomojamose patalpose ginčo laikotarpiu patyrė nuostolius, juos įskaitė į ieškovui mokėtas išlaidas už elektros energiją. Nuomos sutartimi ieškovas įsipareigojo netrukdyti atsakovui tiesiogiai sudaryti elektros energijos pirkimo sutartį su elektros energijos tiekėjais, tačiau šios pareigos nevykdė. Iš 2011-09-29 Elektros energijos tiekimo, paskirstymo, priežiūros ir pastatų vidinių elektros tinklų aptarnavimo paslaugų sutarties Nr. 11/09/29 matyti, kad ieškovas pirko iš UAB „Kardos“ ne tik elektros energiją, už kurią atsakovas turėjo sumokėti pagal Nuomos sutarties 4.10 punktą, bet ir paslaugas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (lokaliais) elektros tinklais, matavimo prietaisų metrologiniais patikrinimais, vidaus elektros tinklų, transformatorių priežiūra ir remontu, automatizuotos nuskaitymo sistemos įdiegimu (1.1 punktas), paslaugas, susijusias su vartojimui reikalingų elektros įrengimų, nurodytų sutarties 1.1 punkte, vartotojui nuosavybės teise priklausančių ar kitu teisėtu pagrindu valdomų vartotojo įrenginių visumoje, esančioje vienoje geografinėje vietoje ir savarankiškai prijungtoje prie skirstomųjų ar perdavimo tinklų priežiūra ir jų suvartotos elektros energijos apskaita kiekvienam objekto vartotojui pagal faktiškai pastarojo suvartotus kiekius (1.2 punktas), už ką ieškovas šios sutarties 3.1 punkte įsipareigojo sumokėti UAB „Kardos“ po 0,02 Lt už kiekvieną elektros energijos gavėjo suvartotą kilovatvalandę. Vien tik šis mokestis už tris (2014 m. sausio - kovo mėnesius) už ginčo patalpas tik už suvartotą elektros energiją sudaro 419,60 Lt. Pagal Nuomos sutarties 6.4 punktą ieškovas neturi teisės didinti įkainių savo nuožiūra, juo labiau priskaičiuoti prie elektros energijos kainos išlaidas pagal sutartį su UAB „Kardos“ už paslaugas, kurios neįeina į kitų tiekėjų parduodamą elektros kainą. Ieškovas nėra pateikęs patikimų perkamos iš UAB „Kardos“ elektros energijos kainos pagrindimų. Įvertinęs, kad ieškovas pažeidžia nuomos sutartį, atsakovas atliko nuostolių apskaičiavimą visuose iš ieškovo nuomojamuose objektuose bei atliko ginčijamus įskaitymus, įskaitydamas nuostolius į priklausančias mokėti ieškovui sumas. Ieškovo argumentai dėl įskaitymo negalimumo nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį. Pripažino negaliojančiais: 1. UAB „Norfos mažmena“ 2014-03-18 pranešimu Nr. S-149-10 atliktą įskaitymą 969,91 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014-02-28 išrašytą sąskaitą faktūrą PASL2014022808 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014-02-04 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NTV20484; 2. UAB „Norfos mažmena“ 2014-03-31 pranešimu Nr. S-169 atliktą įskaitymą 14 93,73 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014-03-18 išrašytą sąskaitą faktūrą kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014-03-12 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT8; 3. UAB „Norfos mažmena“ 2014-05-05 pranešimu Nr. S-255-6 atliktą įskaitymą 1 963,25 Lt sumai pagal UAB „Norfos mažmena“ 2014-04-23 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą PASL2014042309 kaip mokėjimą, kurį UAB „Norfos mažmena“ turėjo atlikti pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2014-04-01 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą NT190.

Priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 282,12 EUR (4 426,89 Lt) skolą, 59,79 EUR (206,44 Lt) delspinigių, 7,23 procento dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 341,91 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 194,56 EUR bylinėjimosi išlaidų. Likusius reikalavimus atmetė.

Priteisė iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ 2,98 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad 2007-04-13 tarp UAB „Serneta“ (nuomotojas) ir UAB „Norfos mažmena“ (nuomininkas) buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, kuria nuomotojas įsipareigojo suteikti nuomininkui patalpas sutarties 4 straipsnyje numatytam terminui valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sąlygomis, o nuomininkas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą patalpų nuomos mokestį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, tame tarpe mokesčius už faktiškai sunaudotą elektros energiją pagal apskaitos prietaisų parodymus arba atskirą susitarimą (sutarties 6.4 p.). 2010-10-18 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Serneta“ perleido nuosavybės teises ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, įskaitant ir sutartinius įsipareigojimus, pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Ieškovas atsakovui išrašė bei teikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras už elektros energiją objekte (duomenys neskelbtini), už 2014 m. sausio – kovo mėnesius, tačiau atsakovas jas apmokėjo iš dalies, atliko ginčo įskaitymus, teigdamas, kad ieškovas neišdavė atsakovui sutikimo sudaryti paslaugų sutartis tiesiogiai su paslaugų tiekėjais, o dėl to atsakovas patyrė nuostolių, nes turėjo mažiau mokėti ieškovui už elektros energiją. Ieškovas pranešimais informavo atsakovą, kad nesutinka su išrašytomis UAB „Norfos mažmena“ sąskaitomis faktūromis bei atliktais įskaitymais. Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 atmetė ieškovo UAB „Norfos mažmena“ ieškinį atsakovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl įpareigojimo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį ir elektros energijos persiuntimo paslaugų tiesiogiai su nuomininku sutartį (2 t., 9-17, 98-117, 122-124 b. l.). Toje byloje teismas 2013-09-06 nutartimi priėmė ieškovo UAB „Norfos mažmena“ dalies ieškinio atsisakymą, kurioje prašoma: leisti UAB „Norfos mažmena“ sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį tiesiogiai su AB „Lesto“ ir/ar UAB „Elektra visiems“ ar kitu UAB „Norfos mažmena“ pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju UAB „Norfos mažmena“ nuomojamose patalpose: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), <...>; įpareigoti atsakovą AB „Lesto“ sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugų sutartį tiesiogiai su UAB „Norfos mažmena“ jos nuomojamose patalpose: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), <...>; UAB „Norfos mažmena“ pageidavimu, įpareigoti atsakovą UAB „Elektra visiems“ sudaryti elektros pirkimo-pardavimo sutartį tiesiogiai su UAB „Norfos mažmena“ jos nuomojamose patalpose: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), <...>; šioje dalyje bylą nutraukė.

Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, jog atsakovas negalėjo atlikti ginčo vienašališkus įskaitymus; pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras iki galo neapmokėtos sumos dėl elektros energijos ir reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu; ieškovas šiuo atveju įrodė ieškinio reikalavimų dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo pagrįstumą, todėl juos tenkino visa apimtimi. Pažymėjo, kad atsakovas pagal nuomos sutarties sąlygas ieškovui turėjo reikšti reikalavimus priteisti nuostolius ir šia procesine teise tebegali pasinaudoti; dėl nuostolių pagrįstumo nagrinėjamojoje byloje teismas nepasisakė. Atsižvelgdamas į PVM sąskaitų faktūrų pateikimo terminus, ieškovo reikalavimus dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-26 sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies; klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti. Nurodė, jog teismas priimdamas sprendimą rėmėsi teismų praktika, suformuota, esant iš esmės kitokioms aplinkybėms; pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo atlikti įskaitymai negalioja, nes šalių reikalavimai negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tačiau nei CK 6.130 str. 1 d., nei CK 6.134 str. nėra nuostatos, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Teismas įskaitymus pripažino negaliojančiais remdamasis ne įstatymo – CK - nuostatomis, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kur pasisakyta, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Tačiau teismų praktika dėl to, kokius reikalavimus laikyti nelygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, dar tik formuojasi, o teismo sprendime paminėtos bylos, kuriose padaryta tokia išvada ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl teismas pažeidė Teismų įstatymo 33 str. 4 d. Pasak apelianto, vien tai, kad ieškovas nesutiko su atsakovo paskaičiuotų nuostolių dydžiu, nėra pagrindas pripažinti įskaitymus negaliojančiais. Teismas nenustatė nei vienos iš sąlygų, būtinų įskaitymui, nebuvimo. Ginčo dėl įskaitytų nuostolių įskaitymų metu nebuvo, apie įskaitymus ieškovui tinkamai pranešta. Įskaitymai atitinka CK 6.130 str. nustatytas sąlygas, atlikti laikantis CK 6.131 str. nustatytos tvarkos. Pažymėjo, jog ieškovas reiškė reikalavimą ne tik pripažinti įskaitymus negaliojančiais, bet ir reikalavimą įvykdyti prievolę, kuri, atsakovo požiūriu, pasibaigė įskaitymu, todėl teigia, kad esant tokiai situacijai, kai šalys byloje nesutaria dėl nuostolių dydžio, kurie vienos iš bylos šalių teigimu buvo įskaityti į priešingos šalies reikalavimą, teismas, spręsdamas dėl ieškinio pagrįstumo ir įskaitymo teisėtumo, turėjo nagrinėti, ar yra pagrindas reikalauti nuostolių, t.y. nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tuo tarpu teismas nusišalino nuo pareigos vertinti atsakovo reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo klausimą – pripažino, jog atsakovas gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atskiroje byloje. Tokia teismo pozicija prieštarauja Aukščiausiojo teismo suformuotai praktikai bei CPK įtvirtintiems ekonomiškumo, koncentruotumo principams.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pasak ieškovo, pirmos instancijos teismas išvadą, kad atsakovo atlikti įskaitymai pripažintini nelygiaverčiais vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, padarė ne tik remdamasis teismų nutartimis, bet ir išsiaiškinęs visas aplinkybes, susijusias su atsakovo atliktais įskaitymais. Teismas pagrįstai atsižvelgė ir teisingai vertino ieškinio dalies atsisakymo civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014 pasekmes bei 2014-03-10 sprendimo reikšmę šiam ginčui. Apelianto teiginys, jog atlikti įskaitymai atitiko CK 6.130 str. nustatytas sąlygas, yra nepagrįstas; nors atsakovas įskaitė savo reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas padarė pažeidimus, kurie būtų pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti. Pažymėjo, jog apeliantas neturi galimybių sudaryti tiesioginės sutarties su elektros energijos tiekėju, nes be jo pastate, kur nuomojamos patalpos, yra ir kitų nuomininkų; pagal CK 6.383 str. 2 d. energijos pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas galėtų sudaryti, jei turėtų energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Tokių tinklų atsakovas neturi. Atkreipė dėmesį, jog apeliantas netinkamai aiškina sutarties 4.10, 4.11 p.p. turinį; šių nuostatų esmė yra ta, kad nuomininkas turi pats susitarti su resursus ar paslaugas teikiančiais ūkio subjektais. Priešingai nei aiškina apeliantas, ši sutarties nuostata neįpareigoja nuomotojo besąlygiškai duoti atskirą sutikimą nuomininkui, kad jis galėtų sudaryti tiesioginę sutartį su elektros tiekėju. Kad būtent taip šias nuostatas suprato ir apeliantas, parodė ir apelianto pozicija minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-270-599/2014. Pripažinus, jog ieškovas nepadarė pažeidimų, kurie būtų pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti, nes nėra vienos iš būtinųjų civilinės sutartinės atsakomybės kilimo sąlygų – neteisėtų kitos šalies veiksmų vykdant sutartį, tampa nereikšmingais apelianto argumentai, kad teismas nesiaiškino nuostolių dydžio pagrįstumo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2007-04-13 tarp UAB „Serneta“ (nuomotojas) ir UAB „Norfos mažmena“ (nuomininkas) buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kuria nuomotojas įsipareigojo suteikti nuomininkui patalpas sutarties 4 str. numatytam terminui valdyti ir naudoti sutartyje numatytomis sąlygomis, o nuomininkas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytą patalpų nuomos mokestį sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais (1 p.). Sutartis siejama su patalpomis, esančiomis adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 6.4 p. šalys sulygo, jog, be nuomos mokesčio, nuomininkas sumoka mokesčius už faktiškai sunaudotą elektros energiją pagal apskaitos prietaisų parodymus arba atskirą susitarimą, jeigu patalpose nėra įrengtas atskiras apskaitos prietaisas. Apmokėjimas už įvardintus energetinius išteklius ir paslaugas vykdomas Lietuvos Respublikos valstybinės ar vietinės valdžios ar įmonių, teikiančias šias paslaugas, patvirtintus ir galiojančius paslaugų tarifus ir įkainius, apmokant sąskaitas, kurias nuomininkas gauna iš šias paslaugas teikiančių įmonių, jų nustatytais terminais, arba nuomotojo, jei pastarasis moka už šias paslaugas tiesiogiai. Nuomotojas neturi teisės didinti tarifų ir įkainių savo nuožiūra (6.4 p.). Jei nuomininkas nėra sudaręs tiesioginių sutarčių su paslaugų tiekėjais, mokesčius už sunaudotas paslaugas, nurodytas sutarties 6.4 punkte, nuomininkas sumoka nuomotojui nė vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo atitinkamos sąskaitos iš nuomotojo gavimo dienos (6.5 p.). Nuomotojas leidžia nuomininkui sudaryti tiesiogines sutartis su šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją, komunalines, ryšio bei kitas paslaugas teikiančiais asmenimis (8.1.5 p.) (1 t., b.l. 7-13, 14-17). 2010-10-18 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Serneta“ perleido nuosavybės teises ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, įskaitant ir sutartinius įsipareigojimus pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (1 t., 1 b. l.). 2011-09-29 UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (užsakovas) ir UAB „Kardos“ sudarė Elektros energijos tiekimo, paskirstymo, priežiūros ir pastatų vidinių elektros tinklų aptarnavimo paslaugų sutartį Nr. 11/09/29. Ja vykdytojas įsipareigojo užsakovo nuosavybės ir/ar nuomos teise valdomose patalpose teikti paslaugas, susijusias su elektros energijos transformavimu, perdavimu ir paskirstymu vidaus (lokaliniais) elektros tinklais, matavimo prietaisų metrologiniais patikrinimais, vidaus elektros tinklų, transformatorių ir transformatorių priežiūra bei remontu, šiuose objektuose įdiegiant ir prižiūrint automatizuotą duomenų nuskaitymo sistemą prijungimui prie skaitiklių ar AEEAS įrangos (1 t., b. l. 18-21). Atsakovo teigimu, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Kardos“ yra tarpusavyje susijusios įmonės per jų dalyvius (1 t., b.l. 163-166; 2 t., b.l. 93-94 ). 2011-10-10 tarp UAB „Kardos“ (teikėjas) ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudaryta Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (2 t., b.l. 32-36, 58-62). Į bylą pateikti duomenys, kad UAB „Kardos“ išduota Elektros energijos nepriklausomo tiekėjo licencija (2 t., 63 b. l.). Ieškovas atsakovui išrašė bei teikė apmokėti PVM sąskaitas faktūras už elektros energiją objekte (duomenys neskelbtini), už 2014 m. sausio – kovo mėnesius; sąskaitos faktūros nėra apmokėtos iki galo. Anot atsakovo, ieškovas neišdavė atsakovui sutikimo sudaryti paslaugų sutartis tiesiogiai su paslaugų tiekėjais, o dėl to atsakovas patyrė nuostolių, nes turėjo mažiau mokėti ieškovui už elektros energiją. Atsakovas pateikė ieškovui savo sąskaitas ir pranešimus dėl priešpriešinių reikalavimų už 2014 m. sausio – kovo mėnesiais nurodytose patalpose patirtų nuostolių įskaitymo ir atliko jo turimų mokėti sumų ieškovui ir patirtų nuostolių įskaitymą. Ieškovas iš karto atsakovą informavo, jog nepripažįsta tokių įskaitymų, išrašytų sąskaitų ir jas grąžino atsakovui; dar kartą pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų likusį įsiskolinimą. Pirmos instancijos teismas pripažino negaliojančiais atsakovo padarytus priešpriešinius įskaitymus, ieškovo reikalavimus dėl delspinigių priteisimo tenkino iš dalies. Apeliantas prašo panaikinti pirmos instancijos sprendimą, ieškinį atmesti; apeliacinį skundą grindžia iš esmės trims argumentais: a/ teismas, pasisakydamas dėl ginčo įskaitymų, rėmėsi teismų praktika, suformuota esant iš esmės kitokioms faktinėms aplinkybėms; b/ įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir nuomonės dėl tokio kontrahento veiksmo; c/ teismas nevertino atsakovo reikalavimo ieškovui atlyginti nuostolius, nors tai buvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovas prašo skundą atmesti, tvirtina, jog atsakovas negalėjo atlikti ginčo įskaitymų, nes jie nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, dėl jų nebuvo sutarta.

Taigi, byloje kilo ginčas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo; atsakovas siekė įskaityti ieškovo reikalavimą priteisti nepilnai sumokėtus mokesčius už elektros energiją pagal 2007-04-13 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro skirtumas tarp ieškovo išrašytų sąskaitų už elektros energiją bei atsakovo pagal jo sutartį su nepriklausomu elektros energijos tiekėju mokama elektros energijos kaina.

Kasacinio teismo praktika, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias vieną iš prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą – yra gausi ir vienoda, visų pirma nurodant įskaitymui būtinas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014). CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytos šios pagrindinės sąlygos įskaitymui atlikti: prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šie jų reikalavimai turi būti priešpriešiniai ir vienarūšiai, galiojantys, vykdytini bei apibrėžti. Teisėjų kolegija pažymi, kad siekiant nustatyti, ar vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina analizuoti šių reikalavimų atsiradimo pagrindą, t. y. tuos prievolinius santykius, iš kurių ginčo šalis kildina savo reikalavimo teisę. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šių teismų praktikoje pripažįstamų sąlygų visuma, vertinant jas sistemiškai ir siejant su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, lemia išvadą, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu (tokių, dėl kurių vykdymo šalys aiškiai nėra sutarusios, kurie nėra patikimai pagrįsti), ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Tokia situacija ir susiklostė šioje byloje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad reikalavimas dėl neapmokėtų sumų dėl elektros energijos ir reikalavimas dėl galimai patirtų nuostolių negali būti vertinami kaip lygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, todėl nebekartoja pirmos instancijos teismo motyvų šiuo klausimu.

Nors nėra pagrindo nesutikti su apelianto teiginiais, jog nagrinėjamos bylos ir nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų bylų faktinės aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau pažymėtina, jog minėtuose teismo procesiniuose sprendimuose bendro pobūdžio išaiškinimai apie įskaitymo sąlygas gali būti taikomi ir šioje byloje. Akcentuotina tai, jog apeliantas nenurodė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo motyvuotos išvados, kad nagrinėjamu atveju prievolė atlyginti nuostolius nebuvo akivaizdi, aiški, apibrėžta ir vykdytina, tuo labiau, kad, skirtingai nuo reikalavimo sumokėti skolą pagal sutartį, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo netikėtas ieškovui; be to ieškovas, sužinojęs apie atliktą įskaitymą, nedelsiant pranešė, jog nesutinka su įskaitymu. Akivaizdu, kad tokie ieškovo veiksmai suponavo teisminio ginčo kilimą. Todėl aplinkybių visuma, o ne vien faktas, kad ieškovas nesutiko su įskaitymu, sudarė pagrindą pripažinti, jog priešpriešiniai reikalavimai buvo nelygiaverčiai.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto argumentus, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovo reikalavimo ieškovui atlyginti nuostolius. Akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju bylos ginčo dalykas atsakovo atlikti įskaitymai; atsakovas reikalavimų dėl nuostolių priteisimo nereiškė, todėl pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.130 str. nuostatomis pripažinęs, jog atsakovas negalėjo atlikti ginčo įskaitymų, neturėjo pasisakyti ir svarstyti dėl nuostolių pagrįstumo, o teisingai nurodė, kad atsakovas šia procesine teise tebegali pasinaudoti.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl naikinti ar keisti priimtą skundžiamą teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Jadvyga MardosevičAlvydas BarkauskasAsta Pikelienė