Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-411-999/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-07
Bylos Nr.
1-411-999/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19440-2021-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
R. Ū.
Advokatai
Laura Songailienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-411-999/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19440-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 7 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

kaltinamajai R. Ū., jos atstovei advokato padėjėjai Laurai Songailienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. Ū. kaltinama tuo, kad 2021 m. birželio 15 d., apie 11 val. 30 val., Šilalės m., Vytauto Didžiojo g., vairavo automobilį „Peugeot 406”, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas). Šioje R. Ū. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymių.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. Ū. kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, jog labai blogai vertina savo veiksmus. 2021 m. birželio 14 d. namuose vyko šventė ir turėjo daug svečių. Naktį buvo mažai miegojusi, tačiau jautėsi labai gerai, nesijautė apsvaigusi. Ryte, 2021 m. birželio 15 d. kaimynė paprašė pavežti su automobiliu, nes turėjo skubių reikalų, todėl surizikavo vairuoti automobilį. Padarė nusižengimą pirmą kartą, labai gailisi, daugiau gyvenime tokių dalykų nebedarys. Pareigūnams įpūtė 1,97 promiles. Automobilis registruotas vyro vardu, tačiau supranta, kad tai yra šeimos turtas ir žino, kad automobilis gali būti konfiskuotas. Gailisi ir žada daugiau tokių nusikaltimų nedaryti. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja prašo paskirti (duomenys neskelbtini) A. M. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), ji yra jai autoritetas, su (duomenys neskelbtini) yra artimi ryšiai, kiekvieną dieną kalba telefonu, o savaitgaliais (duomenys neskelbtini) su anūku atvažiuoja pas juos. Su (duomenys neskelbtini) yra glaudūs ryšiai ir (duomenys neskelbtini) padarys jai įtaką.

3. Liudytojas D. Ū. parodė, jog kaltinamoji R. Ū. yra jo sutuoktinė, tačiau jis sutinka duoti parodymus ir paaiškino, jog automobilis „Peugeot 406“ ilgai stovėjo pas juos kieme, nes sūnus buvo automobilį parvaręs iš savo žmonos brolio kaip nurašytą. Tą automobilį jis susitvarkė ir padarė važiuojantį. 2021 m. birželio 9 d. sudarė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį. L. U. yra jo (duomenys neskelbtini). Automobilį įsigijo 2021 m. birželio 9 d. už 150 eurų. Nespėjo užregistruoti automobilio. Žino, kad automobilis yra bendrai su žmona ir gali būti konfiskuotas.

4. Laiduotoja A. M. paaiškina, jog yra kaltinamosios R. Ū. (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) kiekvieną dieną kalbasi telefonu, ją palaiko morališkai, kiekvieną savaitgalį atvažiuoja pas (duomenys neskelbtini) į kaimą. Ji (duomenys neskelbtini) patarė išklausyti kursus dėl alkoholio daromos žalos sveikatai, kad suprastų, ką padarė negerai. Jai buvo netikėta, kad (duomenys neskelbtini) taip padarė. (duomenys neskelbtini) yra didžiulė pamoka. Prašo būti paskirta laiduotoja.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamosios R. Ū. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką be jos pačios visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

5.1. Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta yra Šilalė, Vytauto Didžiojo g. Įvykio vietos apžiūros metu paimtas lengvasis automobilis, registracijos liudijimas, vairuotojo pažymėjimas (b. l. 9-10).

5.2. Registracijos liudijimo kopija nustatyta, kad automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso L. U. (b. l. 12).

5.3. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad R. Ū. pateikia transporto priemonės pirkimo - pardavimo kopiją, iš kurios matyti, kad D. Ū. nusiperka iš L. U. automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 51-55).

5.4. Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija nustatyta, kad 2021 m. birželio 15 d., 11.34 val. R. Ū. girtumas buvo 2,11 promilių, 2021 m. birželio 15 d., 11.56 val., girtumas buvo 1,97 promilės (b. l. 28).

5.5. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad pirmuoju tikrinimu R. Ū. girtumas buvo 2,11 promilių, antruoju – 1,97 promilės (b. l. 29).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

6. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

7. Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamoji R. Ū. 2021 m. birželio 15 d., apie 11 val. 30 val., Šilalės m., Vytauto Didžiojo g., vairavo automobilį „Peugeot 406”, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 1,97 promilių neblaivumas), todėl veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis pačios kaltinamosios teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

8. Kaltinamoji R. Ū. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, R. Ū. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios R. Ū. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

9. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. Ū., jos gynėja bei laiduotoja apklausta A. M. pateikė prašymus atleisti R. Ū. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant piniginio užstato.

10. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas pažymi, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą, priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Sprendžiant šį klausimą turi būti atsižvelgiama ne vien į formaliąsias teisines sąlygas, bet ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

12. Kaltinamoji R. Ū. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, teisiama pirmą kartą, administracine tvarka iki nusikaltimo padarymo nebausta, nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, savo veiksmais turtinės ir neturtinės žalos niekam nepadarė. Kaltinamoji R. Ū. nedirba, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje, Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama teigiamai.

13. Šios kaltinamąją ir jai inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. Ū. nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, R. Ū. nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jai pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nors padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, tačiau pažymėtina, kad R. Ū. nebausta administracine tvarka, neteista, o įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

14. Be kita ko, sprendžiant BK 40 straipsnio taikymo klausimą, yra būtinas ir tinkamo laiduotojo parinkimas. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

15. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautame A. M. prašyme dėl kaltinamojo atleidimo A. M. sutiko laiduoti už savo šeimos narį kaltinamąją R. Ū.. Nagrinėjant bylą teisme laiduotoja A. M. nurodė, jog kaltinamoji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi suprato savo netinkamą elgesį, išgyvena dėl to, esant tvirtiems tarpusavio ryšiams mano, kad gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką.

16. Teismui į bylą pateiktoje (duomenys neskelbtini) charakteristikoje A. M. apibūdinama teigiamai. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog A. M. nėra teista, anksčiau vieną kartą bausta už administracinį nusižengimą kelių eismo srityje pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, tačiau ši administracinė nuobauda nebegalioja, ji dirba, turi šeimą, augina mažametį vaiką. Baudžiamojoje byloje nėra A. M. neigiamai charakterizuojančių duomenų.

17. Įvertinęs laiduotoją A. M. charakterizuojančią medžiagą, teismas turi pagrindą manyti, kad A. M. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkei, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

18. Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti R. Ū. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatytą nusikaltimą pagal laiduotojos A. M. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

19. Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, R. Ū. asmenybę, laiduotojos R. Ū. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė R. Ū. (BK 40 straipsnio 4 dalis).

20. BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. A. M. prašyme prašė taikyti laidavimą be užstato, o apklausiama teisme nurodė, jog ji dėl finansinės padėties galėtų sumokėti iki 500 Eur piniginį užstatą. Teismas, atsižvelgdamas į laiduotojos asmenines savybes, jos finansines galimybes sumokėti užstatą, skiria laidavimą su 200,00 Eur dydžio užstatu. Teismo manymu, užstatas užtikrins tai, kad A. M. savo kaip laiduotojos funkcijas vykdys ne formaliai, o iš tikrųjų palaikys nuolatinį ryšį su R. Ū. bei sistemingai stengsis daryti jai teigiamą poveikį, kadangi bus suinteresuota, jog, pasibaigus laidavimo terminui, sumokėtas užstatas būtų sugrąžintas. Dėl šios priežasties užstatas įpareigos ir pačią R. Ū. laikytis įstatymų ir nedaryti teisės pažeidimų. Laiduotoja A. M. 2021 m. rugsėjo 27 d. į teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 200 Eur užstatą (mokėjimo nurodymas Nr. 37, „Swedbank“, AB).

21. Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla R. Ū. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise

22. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų.

23. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad R. Ū. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdama Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas neabejoja, kad tokie R. Ū. neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

24. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų), į nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės R. Ū. charakterizuojančius duomenis, į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta R. Ū. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant dvejų metų terminą, kuris yra mažesnis, nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis.

25. R. Ū. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. birželio 16 d., kuomet buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 43-44).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

26. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir turto konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

27. Teismas, išanalizavęs baudžiamąją bylą, aplinkybių sudarančių pagrindą R. Ū. atžvilgiu netaikyti turto konfiskavimo instituto, nenustatė.

28. Byloje nustatyta, kad R. Ū., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 1,97 promilių neblaivumas), vairavo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydama nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Šiuo atveju automobilis, kurį R. Ū. vairavo neblaivi, registruotas L. U. vardu, tačiau iš byloje pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog automobilį 2021 m. birželio 9 d. įsigijo kaltinamosios sutuoktinis D. Ū., taigi transporto priemonė - automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, su kuo sutiko ir pati kaltinamoji, ir apklaustas liudytoju kaltinamosios sutuoktinis D. Ū. bei patvirtino, jog žino, kad automobilis yra šeimos turtas ir gali būti konfiskuotas. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita R. Ū. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

29. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytus argumentus, L. U. priklausanti transporto priemonė „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina BK 72 straipsnio pagrindu.

Kiti klausimai

30. R. Ū. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (b. l. 43-44, 46-47).

31. Transporto priemonė - automobilis „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas IĮ „Jomamotors“ automobilių saugojimo aikštelėje, Paberžių g. 7 (b. l. 9-11).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ū. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 200 Eur užstatu, perduodant ją laiduotojos A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą R. Ū. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, R. Ū. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2021 m. birželio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, R. Ū. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, ir konfiskuoti automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio valdytojas – savininkas L. U., gimęs (duomenys neskelbtini).

R. Ū. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2018 m. birželio 30 d. R. Ū., perduoti jį išdavusiai institucijai - VĮ Regitra.

Atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės R. Ū. ir laiduotojai A. M. išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 5 dalį, 6 dalį, 7 dalį, 8 dalį:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

- užstatas grąžinamas laiduotojui, pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Daina Dyburienė