- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-869-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00302-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- AB „Luminor bank“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovėms antstolei Astai Pliuškevičienei, Z. S., A. B., trečiasis asmuo AB „Luminor bank“, dėl varžytynių akto panaikinimo, restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) pripažinti antstolės Andželos Tamašauskienės 2018 m. rugpjūčio 23 d. Varžytynių aktą Nr. S-18-153-23704 negaliojančiu ab initio; 2) taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į turtą – žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). – ieškovui A. S.; 3) įpareigoti antstolę Astą Pliuškevičienę grąžinti atsakovei A. B. jos sumokėtą 26 065,00 Eur turto pirkimo kainą.
2. Ieškiniu ieškovas teismo taip pat prašė, nepranešant byloje dalyvaujantiems asmenims, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės A. B. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises.
3. Ieškovas nurodė, kad atsakovė A. B. gali nevaržomai disponuoti ginčijamu antstolės 2018 m. rugpjūčio 23 d. varžytynių aktu įgytu turtu, turtą perleisti, apsunkinti hipoteka, nuoma ar kitokiais turto suvaržymais, dėl to ieškovas tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovo ieškinį, būtų priverstas inicijuoti papildomas bylas, kitus teisinius procesus dėl tolimesnių turto perleidimo, teisių suvaržymo sandorių ginčijimo, mokėti didelius žyminius mokesčius, išlaidas advokatams ir kt. Atsakovei turtą pardavus ar kitaip jį apsunkinus, turtą įgijęs asmuo būtų laikomas sąžiningu įgijėju. Tad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tokiu atveju nebūtų pasiektas šiuo ieškiniu prašomo priimti teismo sprendimo tikslas – pašalinti neteisėtus antstolės veiksmus ir grąžinti ginčo šalis į buvusią teisinę padėtį – panaikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą bei ieškovui grąžinti nuosavybės teises į turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies – areštavo atsakovei A. B. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant atsakovei A. B. šį turtą perleisti, įskaitant draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti.
5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio reikalavimus, juos grindžiančias faktines aplinkybes, ir tai, kad atsakovei pardavus minėtą turtą ar kitaip perleidus turto nuosavybės teises ir teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą nagrinėjamoje byloje, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris jai priklauso 2020 m. vasario 18 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. 592 bei 2020 m. vasario 20 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 622 pagrindais. Pažymėjo, kad ieškovo prašymas uždrausti atsakovei ginčo turtą valdyti, naudoti ir nuomoti yra perteklinis. Teismo teigimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra laikinos, jas pritaikius bus efektyviau užtikrintas ieškovo teisių gynimo būdas. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė A. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7. Ieškovas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad iki ginčo turto pardavimo iš varžytynių šis turtas nuosavybės teise priklausė ne tik ieškovo sutuoktinei, tačiau ir pačiam ieškovui. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovo sutuoktinė ginčo turtą nuosavybės teise įsigijo santuokos metu, ieškovui galėjo priklausyti tik pusė šio turto.
8. Ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktiškai egzistuojančią grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, taip pat ir to, kad atsakovė ketina realizuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ar šį turtą kitaip apsunkinti. Ieškovo pateiktos prielaidos apie galimą teismo sprendimo neįvykdymą nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, kuris keltų grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
9. Remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar jo įvykdymas taptų neįmanomas.
10. Teismo nustatytu terminu byloje nebuvo gauti šalių atsiliepimai į atsakovės atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvuodamas tuo, kad atsakovei pardavus minėtą turtą ar kitaip perleidus turto nuosavybės teises ir teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą nagrinėjamoje byloje, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą.
15. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, kad ieškovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų faktiškai egzistuojančią grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui – ieškovas neįrodė atsakovės nesąžiningumo, taip pat ir to, kad atsakovė ketina realizuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ar šį turtą kitaip apsunkinti.
16. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
17. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 21040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
18. Kaip ne kartą pasisakyta nuosekliai formuojamoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015). Vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Taigi teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
19. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus išaiškinimus, akivaizdu, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas nėra ir neturi virsti išsamia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje konstatuojant ir konkrečiai teismo nutartyje įvardijant, kokie konkrečiai (iš ieškovo pateiktų) įrodymai, teismo vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimus, su kokiais konkrečiai ieškovo argumentais teismas sutinka (nesutinka) ir pan., t. y. neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės. Savo ruožtu ieškinio prima facie pagrįstumo įvertinimo motyvavimas negali būti tapatinamas su ieškinio pagrįstumo motyvavimu teismo sprendime, bylą išsprendžiant iš esmės, tuo labiau, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne tik detalių motyvų dėl ieškinio prima facie pagrįstumo neaptarimas, bet net apskritai nenurodymas nutartyje apie tai, kad teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, jog teismas tokio vertinimo neatliko arba atliko netinkamai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-320/2014) ir nelemia tokios nutarties neteisėtumo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog preliminariai įvertinus ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovo reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, dėl to galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
21. Tačiau, kaip minėta, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga).
22. Pagal civiliniame procese taikomą rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareigą įrodyti abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai jų taikymo prašantis asmuo pateikia bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Be to, atsižvelgiant į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės pozicijai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, kad būtent atsakovės elgesys, jos sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Pirmiausiai turi būti vertinamas apeliantės buvęs, esamas arba ateityje galimas (prognozuojamas) elgesys sąžiningumo aspektu, atsižvelgiant į antrosios šalies (ieškovo) pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais šis grindžia tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą.
24. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas teismui teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą, keliantį grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė ketina parduoti, dovanoti, mainyti ar kitais teisiniais pagrindais perleisti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir tvartą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
25. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės nesąžiningumo ginčo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtyje, kurio buvimas patvirtintų egzistuojančią grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir, įrodžius preliminarų ieškinio pagrįstumą, būtų pagrindas byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
26. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su ieškovu ir tik formaliai nuspręsdamas apie tariamai egzistuojančią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, iš esmės padarė aktualios teismų praktikos jau neatitinkančią išvadą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo priimtose nutartyse yra pažymėjęs ir kitų aplinkybių privalomo įrodinėjimo svarbą, šaliai prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turimo turto areštą.
27. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017).
28. Taigi grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir / ar jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018). Todėl svarbu yra nustatyti asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, elgesį sąžiningumo aspektu.
29. Konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovės nesąžiningą elgesį, apie jos atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo (paprastai ieškovas). Gali būti įvardyti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Taip pat atitinkamą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusi šalis turi pateikti bent minimalius įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų, galinčių sukelti grėsmę ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, kuriam teko pareiga rinkti ir teikti įrodymus, jokių pagrindžiančius savo poziciją dėl turto arešto taikymo apeliantei duomenų, t. y. kad apeliantė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu nesąžiningai būtų siekusi atlikti ir / ar atliko veiksmus ginčo turtą perleisti, nepateikė.
31. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė netinkamai identifikavęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, nes tokios priemonės galėtų būti taikomos iš esmės kiekvienoje byloje kiekvieno asmens prašymu.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė neteisingai, neatsižvelgęs į šį institutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimą, pateikiamą aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje. Todėl skundžiama nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, nes visos išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju teismo procesiniu dokumentu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato pagal bendrąjį principą „pralaimėjęs moka“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-701-464/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo A. S. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei A. B..
Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.