- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-22
- Bylos Nr.
- 2S-304-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00117-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- V. R.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-304-755/2014
Jolanta Gasparavičienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00117-2014-7
NUTARTIS
2014 m. balandžio 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-240-913/2014 pagal pareiškėjo V. R. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuotas asmuo V. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. patikslintu pareiškimu prašė teismo patvirtinti A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), 1954-01-29 surašytą asmeninį testamentą. Pareiškimui pagrįsti nurodė, kad jo tėvas A. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties dėl palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Tėvų namuose liko, visu jo turtu bei daiktais pasirūpino ir iki savo mirties gyveno pareiškėjo sesuo S. R., mirusi (duomenys neskelbtini). 2013 metų birželio mėnesio viduryje, pareiškėjas besisvečiuodamas pas seserį S. R., aptiko keletą senų sąsiuvinių, atvirukų, popieriaus skiautes. Bevartydamas juos, rado ranka parašytą asmeninį testamentą, kurį 1954-01-29 surašė pareiškėjo tėvas A. R.. Testamentą už beraštį pareiškėjo tėvą pasirašė V. K.. Šis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui. Pareiškėjas, radęs ir susipažinęs su tėvo asmeniniu testamentu suprato, kad visas A. R. nekilnojamasis turtas, kuris Utenos apskrities 1999-09-30 sprendimu Nr. 42965-34-12952 buvo grąžintas pareiškėjui ir S. R., faktiškai turėjo būti grąžintas tik vienam pareiškėjui. Kadangi rastas ranka rašytas testamentas yra surašytas ne notaro, pareiškėjas prašo teismo patvirtinti A. R. asmeninį testamentą, kad galėtų paveldėti S. R., mirusios 2013-06-20, Utenos apskrities 1999-09-30 sprendimu Nr. 42965-34-12952 įgytą nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi pareiškimo dėl asmeninio testamento patvirtinimo netenkino. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 5.31 str. 4 d., jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti. Šiuo atveju galioja tik teismo patvirtintas testamentas. CK 5.31 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis, todėl nustatytu terminu nepateiktas teismui tvirtinti, asmeninis testamentas netenka teisinės reikšmės ir nesukuria teisinių padarinių. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad A. R. 1954-01-29 surašytas turto paskyrimo po jo mirties testamentas būtų perduotas saugoti notarui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui užsienio valstybėje, kaip numatyta CK 5.31 str. 1 d., nėra. Todėl, vadovaujantis CK 5.31 str. 4 d., A. R. 1954-01-29 surašytas turto paskyrimo po jo mirties testamentas teismui patvirtinti turėjo būti pateiktas iki 1971-08-05. Patvirtintas testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą ir kiti įpėdiniai, kurių teises šis testamentas suvaržo, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiems testamentams. Kadangi CK 5.31 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis (CK 1.117 str. 6 d.), ir jis negali būti teismo pratęstas arba atnaujintas, teismas pareiškėjo prašymą dėl A. R. asmeninio testamento patvirtinimo atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2014-02-10 nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad neprieštarauja teismo argumentams ir sutinka, kad LR CK 5.31 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis. Tačiau pareiškėjo nuomone, teismas neatsižvelgė į bendrąją ieškinio senaties termino eigos nustatymo taisyklę įtvirtintą CK 1.127 str. 1 d. - teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo atitinkamą teise ar jos pažeidimą. Tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 1.127 str. 1 d., tiek pagal 1964 m. CK 86 straipsnį ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įstatyme nustatytas terminas, skirtas ginti pažeistas teises, siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl asmens teisė turi būti ginama, jeigu pats asmuo operatyviai kreipiasi teisminės gynybos. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.). CK 1.127 straipsnio 2-5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų eigos pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tuo atveju, kai įstatymai numato kitokį nei CK 1.127 str. 1 d. apibrėžtą ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino eigos pradžia. Pareiškėjas asmeninį testamentą rado 2013 m. birželio mėnesio viduryje. Nuo testamento suradimo praėjo aštuoni mėnesiai, t.y. nėra suėjęs vienerių metų naikinamasis senaties terminas. Be to, 1970-1971 metais tokio testamento nebūtų buvę galima tvirtinti, kadangi dėl susiklosčiusios valstybės politikos, asmens nuosavybės teisė į žemę nebuvo galima.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo B. P. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2014-02-10 nutartį, priteisti iš apelianto 400 Lt procesinių dokumentų parengimo išlaidų. Apeliantas pripažįsta CK 5.31 str. 4 d. nuostatas, kad nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti ir šis terminas yra naikinamasis. Apeliantas prašė teismo patvirtinti A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), surašytą 1954-01-29 testamentą, tačiau pareiškime nurodo aplinkybes kada sužinojo apie rastą testamentą. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos nustatymo taisyklė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie atitinkamą teisę ar jos pažeidimą, konkrečiu atveju negali būti taikoma, nes CK 5.31 str. 4 d. nurodoma, kad asmeninis testamentas turi būti pateiktas teismui tvirtinti ne vėliau kaip per vienerius metus nuo testatoriaus mirties. Apeliantas pripažino, kad 1970-1971 m., t.y. per vienerius metus po A. R. mirties šio testamento pagal tuo metu galiojančius įstatymus nebūtų pagrindo tvirtinti teismine tvarka. Pareiškėjas nesąžiningai nurodo, kad jis 2013 m. birželio mėn. viduryje, besisvečiuojant pas seserį S. R., surado tėvo A. R. asmeninį testamentą. Sesuo S. R. nuo 2013-04-12 iki 2013-04-23 buvo gydoma Anykščių ligoninėje, o nuo 2013-04-23 iki 2013-06-20 buvo slaugoma Troškūnų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Pagal sveikatos būklę ji nuo 2013-04-12 nebuvo atvykusi į namus (duomenys neskelbtini), nes negalėjo savarankiškai atsikelti iš lovos ir apeliantas, pas ją besisvečiuodamas, negalėjo šio asmeninio testamento surasti. Šios aplinkybės įrodo apelianto nesąžiningumą. Teismas pagrįstai vadovavosi CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. nuostatomis. Pagal CK 3.50 str. 1 d. asmeninis testamentas - testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento surašymo data, vieta, kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Pagal 1964 m. CK asmeniniai testamentai nepripažįstami ir nesukelia jokių teisinių padarinių. Todėl negalioja asmeniniai testamentai, sudaryti prieš įsigaliojant naujajam CK. Pagal CK 5.30 str. testatorius privalo surašyti savo ranka ir pasirašyti. Kito asmens surašytas ir testatoriaus nepasirašytas testamentas negalioja. Testatorius patvarkymą gali padaryti tik savo turto. Šiuo testamentu testatorius padarė testamentinį patvarkymą ne tik dėl savo turto, bet ir dėl sutuoktinės K. P.-R. asmeninės nuosavybės teise valdomo turto - žemės sklypų (duomenys neskelbtini). Sutuoktinė K. P.-R. mirė 1954-03-10 po to, kai testatorius A. R. surašė 1954-01-29 asmeninį testamentą. Vadinasi, testatorius darė testamentinį patvarkymą ir sutuoktinės asmeniniam turtui, esant jai gyvai. Apeliantas pateikia eilę dokumentų, įrodančių nuosavybės teisės į žemę atkūrimo teisinius santykius, kas yra sprendžiama taikant LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir šiuos teisinius santykius reguliuojančias teisės normas. Po S. R. mirties 2013-06-20 šiuos žemės sklypus paveldi jos įpėdiniai V. R. ir V. P. pagal CK, įsigaliojusio 2001-07-01 paveldėjimo nuostatas. Apeliantas nepagrįstai susiklosčiusius faktinius teisinius santykius bando reguliuoti taikydamas CK 5.31 str. 4 d. nuostatas. Tą patį turtą apeliantas paveldi pagal CK paveldėjimo normas po nuosavybės teisės į žemę atkūrimo procedūros, tik jo netenkina jam tenkančios grąžinto ir paveldimo turto dalys (b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Pareiškėjas byloje prašė patvirtinti A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), 1954-01-29 surašytą asmeninį testamentą. Nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, kuria jo pareiškimas buvo atmestas, pareiškėjas nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti, tačiau neatsižvelgė į bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą LR CK 5.31 str. 4 d. – teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisę arba teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas su atskirajame skunde nurodytais argumentais nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (CK 5.27 str.). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str. 1, 2 d.). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 str. 4 d.). Tiek asmeninio testamento instituto, tiek ir oficialiųjų testamentų paskirtis – užtikrinti fiziniam asmeniui teisę savo valia, kuri išviešinama po mirties, pasirinkti įpėdinius ir paskirstyti jiems po testatoriaus mirties liekantį palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatant imperatyvius testamento sudarymo reikalavimus, siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-581/2004). Taigi įstatymų leidėjas kiekvienam veiksniam asmeniui užtikrindamas teisę ir nustatydamas imperatyvius reikalavimus asmeninio testamento turiniui, nustato imperatyvius reikalavimus ir jo patvirtinimui – asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą – ne vėliau kaip per metus po testatoriaus mirties – buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 str. 4 d.). Patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą ir kiti įpėdiniai, kurių teises šis testamentas suvaržo, gali naudotis visomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams.
Lietuvos Aukščiausio Teismo išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad CK 5.31 str. 4 d. nustatytas vienerių metų terminas asmeniniam testamentui pateikti teismui tvirtinti yra naikinamasis ir jam pasibaigus negali būti teisme priimtas ir patvirtintas. Nustatytu terminu nepateiktas teismui tvirtinti asmeninis testamentas netenka teisinės reikšmės ir nesukuria teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje 3K-7-29/2010). Kaip nurodo pats pareiškėjas, CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.). LR CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta taisyklė, kad teisė į ieškinį atsirado nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo apie pažeistą teisę, konkrečiu atveju negali būti taikoma, nes CK 5.31 str. 4 d. aiškiai nustatyta termino skaičiavimo pradžia - per vienerius metus po testatoriaus mirties. Testatorius A. R. mirė 1970-08-05 (b. l. 7). Todėl, pagal Civilinio kodekso įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d. CK 5.31 str. 4 d., A. R. 1954-01-29 surašytas turto paskyrimo po mirties testamentas galėjo būti pateiktas iki 1971-08-05. Pagal 1964 m. CK asmeniniai testamentai nebuvo pripažįstami ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl asmeniniai testamentai sudaryti prieš įsigaliojant naujajam Civiliniam kodeksui, negalioja. Atsižvelgiama ir į kasacinio teismo formuojamą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką ,kurioje konstatuoja, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra specialusis terminas, kuris skirtas kreditoriaus teisei įgyvendinti ir yra kreditoriaus teisės nukreipti reikalavimą į skolininko įpėdinius įgyvendinimo sąlyga. Šis terminas kaip ir CK 5.31 str.4 d. nustatytas terminas nėra ieškinio senaties terminai, nes nenustato laiko, per kurį turi būti kreipiamasi į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Kadangi tai ne ieškinio senaties terminas, tai jų termino taikymui netaikomos įstatymo nuostatos, kurios nustatytos ieškinio senaties taikymui( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2014).
Pažymėtina, kad CK 5.30 str. 1 d. nustatyta koks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus (de cujus) ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 5.30 straipsnyje suteikta teise gali pasinaudoti tik asmuo, mokantis ir galintis surašyti testamento tekstą pats; asmenys, kurie dėl tam tikrų priežasčių negali savo ranka surašyti testamento teksto, gali pasinaudoti kita įstatymo suteikta teise – sudaryti oficialųjį testamentą ar testamentą, prilyginamą oficialiajam testamentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2004). Vadovaujantis šiomis nuostatomis, net ir tuo atveju, jei pareiškėjas nebūtų praleidęs termino pareiškimui teismui dėl asmeninio testamento patvirtinimo pateikti, A. R. 1954-01-29 asmeninis testamentas negaliotų, kadangi, kaip nurodo pats pareiškėjas, už beraštį tėvą jį pasirašė V. K. (b. l. 2-4).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad Anykščių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo.
Kadangi atskirasis skundas netenkinamas, tai iš apelianto suinteresuotam asmeniui priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už tinkamo atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą (CPK 98 str., b. l. 33-34). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. R. atskirąjį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 (keturis šimtus) Lt advokato pagalbai apmokėti.