- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- e2YT-2257-231/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Pareiškėjas
- J. D., S. L.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. D. ir S. L. pareiškimą ir patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai, patikslinę savo pareiškimą (b. l. 33-35), prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. L., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir S. L., mirusiam (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis iki jų mirties priklausė pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad 1975 metais jų tėvai M. L. ir S. L., plėsdami namų ūkį, ant jiems priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pasistatė pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirtis). Pareiškėjų tėvai pirtimi naudojosi, ją prižiūrėjo iki mirties. Nurodė, kad S. L. mirė (duomenys neskelbtini), o M. L. – (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjų tėvų mirties visą jų turtą lygiomis dalimis paveldėjo pareiškėjai. Tvarkant palikimo dokumentus paaiškėjo, kad pirties pareiškėjų tėvai nebuvo įregistravę ir įtraukę į namų valdos techninės apskaitos bylą. Pareiškėjai, perimdami visą tėvų turtą, taip pat perėmė ir pirtį, po tėvų mirties pradėjo ja naudotis ir valdyti taip pat, kaip ir kitu paveldėtu turtu. Kadangi pirtis nebuvo įtraukta į namų valdos techninę apskaitą ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre, pareiškėja ėmėsi veiksmų, siekiant įregistruoti statinį bei pareiškėjų nuosavybės teises į jį. 2009-01-09 pareiškėjos prašymu VĮ „Registrų centras“ parengė pirties kadastrinių matavimų bylą. 2009-02-02 Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnija išdavė pažymą Nr. AP-14, kurioje pažymėjo, kad pareiškėjai priklauso pirtis. 2009-04-16 senų statinių patikrinimo aktu Nr. (100)-11.73-76 iš statybos ir statinių saugos bei paskirties valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų ir savivaldybės atstovų sudaryta komisija apžiūrėjo pirtį ir konstatavo, kad ji gali būti toliau naudojama ir registruojama Nekilnojamojo turto registre. 2009-04-27 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistravo statinį – pirtį, tačiau neregistravo pareiškėjų nuosavybės teisių į šį statinį. 2009-05-04 sprendime Nr. 611213 VĮ „Registrų centras“ nurodė, kad nepakanka duomenų nuosavybės teisių į pirtį registracijai, t. y. 2009-02-02 Rūdiškių seniūnijos išduotoje pažymoje Nr. AP-14 nenurodyta, kad duomenys apie pirties savininką įrašyti iš atitinkamos ūkinės knygos. Pareiškėjams nepavyko surinkti papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad M. L. ir S. L. savo namų ūkio valdose 1975 m. pasistatė pirtį, todėl pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausė pirtis.
Pareiškėja J. D. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jos tėvų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime, kiemas buvo pertcetras tvora, o pirtis pateko jau už tvoros, todėl nebuvo įrašyta į ūkinę knygą. Namų valdos sklypas yra 34 a ploto, o kitas sklypas yra kitoje kelio pusėje, jo plotas yra 36 a ir jame stovi 1974 m. pastatyta pirtis.
Pareiškėjas S. L. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis tėvui padėjo statyti pirtį. Pirtis buvo statoma tėvų žemėje, ar tėvas tvarkė pirties dokumentus, nežino.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad archyviniuose dokumentuose statiniai yra surašyti ne visi, pirties archyvinėje byloje nėra įrašyta, todėl ji nebuvo įregistruota.
Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. G. parodė, kad pareiškėjus pažįsta, jie yra kaimynai. Parodė, kad anksčiau sodyba priklausė pareiškėjų tėvams, jis pažinojo ir pareiškėjų tėvus. Pareiškėjų tėvai turėjo sodybą, nemažai žemės. Turėjo žemės ir kitoje kelio pusėje, kurioje stovi pirtis. Parodė, kad pirtis buvo statoma apie 1972 m., ją statė gal penkioms šeimoms, bet ant pareiškėjų tėvų žemės; tuo metu pareiškėjų tėvams žemė dar nepriklausė. Pirtį statė pareiškėjų tėvas ir kiti kaimynai, kurie pirtį statė naudoti visoms penkioms šeimoms. Jokie pirties dokumentai nebuvo tvarkomi.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą (b. l. 37-38), kuriame nurodė, jog neprieštaraus pareiškimo tenkinimui, jeigu pareiškėjai įrodys, jog jie turėjo nuosavybės teisę į pirtį patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Pažymėjo, kad pareiškėjai turi įrodyti visas sąlygas, kurioms esant galima nustatyti valdymo nuosavybės teise faktą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Iš pateiktų įrodymų matyti, jog pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso 0,3600 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19). 2006-02-01 Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. JK-531 patvirtina, kad M. L. (pažymėtina, kad pareiškime nurodomas vardas – M.), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą po savo sutuoktinio S. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmusios, tačiau nespėjusios įteisinti, turtą lygiomis dalimis paveldėjo mirusiųjų vaikai S. L. ir J. D. (b. l. 16-17).
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015-08-24 išrašas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas pastatas – pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirtis) (b. l. 20). Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kurios duomenys užfiksuoti 2009-01-05, matyti, kad pirtis pastatyta 1975 m., plane pažymėta indeksu 1I1m (b. l. 21-26). Pareiškėjai nurodė, kad pirtis yra pastatyta būtent minėtame 0,3600 ha ploto žemės sklype (b. l. 74), kuris priklausė pareiškėjų tėvams. Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos 2009-02-02 pažymoje dėl pirties Nr. AP-14 pažymima, kad J. D. priklauso pirtis, esanti (duomenys neskelbtini), pastatyta iki 1990 metų (b. l. 27).
2009-04-16 Senų statinių patikrinimo aktu Nr. (100)-11.73-76 konstatuota, kad savavališkos statybos aktų ar kitokių draudimų statyti pirtį statinio esamoje vietoje nėra, prieštaravimų dėl pirties tolesnio naudojimo ir registravimo Nekilnojamojo turto registre iš savivaldybės į VAVA Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros departamento raštą negauta, ginčų dėl žemės sklypo nėra, savivaldybė neprieštarauja dėl pirties tolesnio naudojimo (b. l. 28-29).
VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2009-05-04 sprendimu Nr. RS-757, išnagrinėjus J. D. 2009-04-20 prašymą įregistruoti nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą – pirtį, nuspręsta atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – pirtį (unikalus (duomenys neskelbtini), kadangi Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos 2009-02-02 pažymoje dėl pirties Nr. AP-14 nenurodyta, jog duomenys apie pirties, esančios (duomenys neskelbtini), savininką, įrašyti iš atitinkamos ūkinės knygos (b. l. 30).
CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai yra juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, nei teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turinti faktą.
Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Tam, kad būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas, kad: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010).
Taigi, bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms.
Iš Namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios S. L., techninės apskaitos bylos, suformuotos 1987-10-17, duomenų matyti, kad pirtis namų valdos schemoje nėra užfiksuota; schemoje bei pastatų ir statinių charakteristikoje užfiksuoti tokie statiniai: gyvenamasis namas (1A1/m), veranda (1a¹/m), šaltasis prieškambaris (2a¹/m), malkinė (2J1/m), tvartas (3J1/m), tvartas (4J1/m), tvartas (5J1/m), vištidė (6J1/m), daržinė (7J1/m), kiemo rūsys (8J1/m), sandėlis (9J1/m), rūsys (R), šulinys (Š) (b. l. 6-14). 2004-06-16 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, suformuojant 0,36 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad žemės sklype ūkinės – komercinės paskirties pastatų ir statinių nėra (b. l. 70). Žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenimis, 0,36 ha ploto žemės sklype duomenų apie nekilnojamąjį turtą nėra (b. l. 79-80). Susipažinus su Trakų rajono Rūdiškių gyvenvietės ir apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto, Trakų rajono Lieponių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų fondų Kalvių kaimo 1976-1982, 1986-1990 m. ūkinėse knygose esančių M. L. ir S. L. ūkių duomenimis nustatyta, kad jokių duomenų apie statinį – pirtį, nėra (b. l. 106-116). Teismo posėdyje liudytojas S. G. parodė, kad pirtis buvo statoma apie 1972 m., ją statė gal penkioms šeimoms, bet ant pareiškėjų tėvų žemės; tuo metu pareiškėjų tėvams žemė dar nepriklausė; pirtį statė pareiškėjų tėvas ir kiti kaimynai, kurie pirtį statė naudoti visoms penkioms šeimoms, tačiau patvirtino, kad jokie pirties dokumentai nebuvo tvarkomi.
Įvertinus nurodytus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad įrodymų patvirtinančių, jog pareiškėjų tėvai M. L. ir S. L. buvo įgiję nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - pirtį, ar tokie dokumentai buvo, bet jie yra dingę, byloje nėra pateikta. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra nustatytos būtinosios sąlygos statinių valdymo nuosavybės teise juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, o būtent, kad M. L. ir S. L. įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - pirtį įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindami daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais), o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę. Įvertinus byloje surinktus įrodymus ir kasacinio teismo praktiką, pareiškėjų pareiškimas laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, jog bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos, kuriomis vadovaudamasis teismas nagrinėja bylas, be kita ko, dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), o bylų dėl daiktinių teisių nagrinėjimą - CPK XXXIV skyriaus normos. Pažymėtina, kad nurodytos dvi bylų kategorijos turi esminių skirtumų, jų teisminio nagrinėjimo dalykas yra skirtingas. Viena iš bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (CPK 524 straipsnis). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal CK gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (CK 4.22 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti pareiškėjams, kokius reikalavimus jie turi reikšti, kokį procesinių teisių gynybos būdą jie turi pasirinkti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su pareiškėjų teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl teismas neįpareigojo pareiškėjų patikslinti reikalavimą ir jo pagrindą, o bylą nagrinėjo iš esmės.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 3,78 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, padalijus jas lygiomis dalimis abiems pareiškėjams, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 92, 96, 176-178, 442-448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjų J. D. ir S. L. pareiškimo netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.