Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei, nukentėjusiesiems S. S., R. O., nukentėjusiosios G. L. įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai A. S., nukentėjusiojo S. S. įgaliotam atstovui advokatui Viliui Puikiui, nukentėjusios R. O. įgaliotam atstovui advokatui V. P., laiduotojai A. V., civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui V. A. K. viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1984-03-03, Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis Kauno techninių apžiūrų centre - kontrolieriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienuose, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis M. V. 2014-06-18 apie 20.10 val., vairuodamas automobilį „Audi A4 WW Audi S4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, kelyje Rokai – Girininkai – Purvininkai, važiuodamas nuo Rokų gyvenvietės link Prienų, ties Medelyno g., pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 punkto reikalavimus tuo, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą, todėl kelio vingyje, kur kelias keičia kryptį į dešinę, nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirta kelio pusę ( kairiąją kelio pusę), kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliui „Seat Ibiza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje sužalojo automobilio „Seat Ibiza“ vairuotoją S. S., kuris patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, ir kartu su juo važiavusius keleivius R. O., kuri patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir G. L., kuri patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad 2014-06-18 važiavo po darbo Kaune namo į Prienus pro Rokus, savo mašina Audi A4, (duomenys neskelbtini), kuri buvo techniškai tvarkinga ir drausta, kelyje Rokai – Girininkai – Purvininkai, važiuodamas nuo Rokų gyvenvietės link Prienų, ties Medelyno g. nesuvaldė mašinos ir padarė avariją, t.y. atsimušė į S. S. vairuojamą automobilį Seat Ibiza. Avarijos metu buvo sužalotas S. S. ir kartu su juo vykę automobilyje G. L., R. O.. Kaltinamasis sutinka su teismo ekspertų nustatytais nukentėjusiesiems padarytais kūno sužalojimais. Jis vairavo būdama blaivus, kelyje jis viršijo leistiną greitį 10 km/h, nes galimai važiavo100 km/h greičiu, o buvo leistinas 90 km/h greitis. Po įvykio jis pats susižalojo, jautė skausmus kojose, krūtinėje. Vairuoja 13 metų, iki tol nei vieno autoįvykio neturėjo. Ši avarija jį paveikė, labai pergyvena, kiekvieną kartą vis pagalvoja, kad dėl jo kaltės buvo sužaloti žmonės. Buvo susitikęs su R. O. ir atsiprašė jos, su S. S. nepavyko susitikti, nes jis gulėjo ligoninėje, atsiprašė teisme. Dalį ieškinių atlygino draudimas, jis pats savanoriškai gali atlyginti dar R. O. 500 eurų, o S. S. vėliau, nes daugiau neturi. S. S. nori dar 2000 eurų, o R. O. 1500 eurų, bet gali sumokėti iš karto jai 500 eurų. S. S. gera valia jau yra atlyginęs 3000 eurų, o R. O. 1500 eurų. Mano, kad draudimas atlygino neproporcingai neturtinę žalą nukentėjusiesiems, nes jiems padaryti skirtingo sunkumo sužalojimai. Jis priteistą neturtinę žalą atlygintų ateityje, nes oficialiai dirba ir turi pastovų darbo užmokestį, dar kartą atsiprašo nukentėjusiųjų, labai pergyvena, prašo, kad būtų taikomas laidavimas, laiduotoju paskiriant jo motiną A. V., su kuria gyvena viename name ir yra jų geri tarpusavio santykiai, nori kad baudžiamoji byla būtų nutraukta (t. 2, b.l. 129).

Kaltinamajam M. V. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str), tik apklausta laiduotoja A. V. ir nukentėjusieji, pareiškę civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, M. V. kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga:

Nukentėjusysis S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-06-18 apie 20.00. vairavo automobilį Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo Kauno r., keliu Rokai – Girininkai- Purvininkai. Važiavo nuo Prienų link Kauno. Šiame kelyje įvyko eismo įvykis, kuriuo metu susidūrė su automobiliu Audi, kuris išvažiavo į priešingos krypties eismui skirta kelio pusę. Eismo įvykio metu patyrė fizinę, turtinę, moralinę žalą, kuri sudaro 30000 Lt. (t. 1, b.l. 35-36, 38) Teismo posėdžio metu parodė, kad atsisako civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, nes draudimo bendrovė atlygino šią žalą, taip pat draudimas AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino 2350 Eur neturtinės žalos, t.y. tačiau nori kad būtų jam dar atlyginta 2000 Eur neturtinė žala iš kaltinamojo, patvirtina savo civiliniame ieškinyje nurodytus ieškinio motyvus, jis iki šiol patiria išgyvenimus dėl to, kad jo kūne liko svetimkūniai (t. 2, b.l. 128, 129, 130).

Nukentėjusioji R. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-06-18 apie 20.00. kaip keleivė važiavo automobiliu Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos draugas S. S.. Važiavo Kauno r., keliu Rokai – Girininkai- Purvininkai. Važiavo nuo Prienų link Kauno. Šiame kelyje įvyko eismo įvykis, kuriuo metu susidūrė su automobiliu Audi, kuris išvažiavo į priešingos krypties eismui skirta kelio pusę. Eismo įvykio metu patyrė fizinę, turtinę, moralinę žalą. (t. 1, b.l. 55-56). Teismo posėdžio metu parodė, kad atsisako civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, nes draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ atlygino šią žalą, taip pat atlygino dalį neturtinės žalos, t.y. 2350 Eur, tačiau dar palaiko civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes patiria išgyvenimus dėl to, kad ant jos kūno yra randai, ji yra neištekėjusi moteris, o moteriai išvaizda labai svarbi, daug turėjo iškęsti skausmo, dar turės operacijų, nes bus išimamos plokštelės, ji ir vėl patirs skausmą. (t. 2, b.l. 128, 130).

Nukentėjusiosios mažametės G. L. įstatyminė atstovė ir nukentėjusioji A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-06-18 apie 20.00 val. jai paskambino jos brolio draugės mama, kuri pranešė, kad jos dukra R. O., jos brolis ir kartu su jais važiavusi jos dukrytė G. O. gimusi 2005-04-06 pateko į eismo įvykį. Tą dieną jie visi iš jos, t.y. iš Alytaus važiavo į Kauną pas jos brolį. Šio eismo įvykio metu, jos brolis, dukrytė bei brolio draugė buvo sužaloti ir išvežti į gydymo įstaigą. Sužinojusi šią žinę, nieko nelaukdama nuvyko į Kauno klinikas pas dukterį. Dukra dėl daugybinių kūno sužalojimų buvo paguldyta į stacionarą, kur buvo gydoma tris dienas. Paties eismo įvykio aplinkybių nežino. Vėliau sužinojo iš pačios R. O., kad brolio vairuojamas automobilis susidūrė su automobiliu „Audi“. Dėl dukrelės sužalojimo patyrė turtinę ir moralinę žalą, kurią atlygino draudimas. (t. 1, b.l.20)

Civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovas V. A. K. nurodė, kad draudimas atlygino nukentėtiesiems padarytas turtines žalas ir 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, nes tokią maksimalią žalą numato draudimo įstatymas viena eismo įvykiui. Nukentėjusiesiems G. L., kuriai įvykio metu buvo padaryta nežymus sveikatos sutrikdymas buvo atlyginta 300 Eur neturtinės žalos, R. O., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir S. S., kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo atlyginta neturtinė žala po lygiai, tai yra po 2350 Eur. (t. 2, b.l. 129).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2165 /14(02) konstatuota, kad S. S. eismo įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b.l. 33-34).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2049/14(02) konstatuota, kad R. O. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b.l. 53-54).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1660/14(02) konstatuota, kad G. L. eismo įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b.l. 67).

Kelių eismo įvykio vietos plane užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-06-18. (t. 1, b.l. 4-13).

Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuoti automobilių „Audi A4 WW Audi S4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Seat Ibiza, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išoriniai apgadinimai po eismo įvykio. (t. 1, b.l. 14-15, 18-19).

Remiantis bylos medžiaga, teismas daro išvada, kad kaltinamasis M. V. yra kaltas dėl eismo įvykio ir nukentėjusiam S. S. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, nukentėjusiajai R. O. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo bei G. L. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Išdėstyti byloje ir teisme patikrinti įrodymai patvirtina tai, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis M. V. anksčiau neteistas (t. 1, b.l. 89), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 92-94), VšĮ Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (t. 1, b.l. 91).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo S. S. civilinis ieškinys kaltinamajam M. V. ir civiliniam atsakovui draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ (t. 1, b.l. 115-116, t. 2, 61-64). Draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ atlyginus turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, t.y. 2350 Eur (t. 1, b.l.139-144), o kaltinamajam atlyginus 3000 Eur žalos (t. 2, b.l. 83, 126), nukentėjusysis S. S. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, nurodė, kad likusi neatlyginta neturtinė žala yra 2000 Eur, ją prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 2, b.l. 128, 129, 130).

Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiosios R. O. civilinis ieškinys kaltinamajam M. V. ir civiliniam atsakovui draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ (t. 1, b.l. 133-134, t. 2, b.l. 1-53, 79-81). Draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ atlyginus turtinę žalą ir dalį neturtinės žalos, t.y. 2350 Eur (t. 2, b.l.67-72, 118-123), o kaltinamajam atlyginus 1000 EUR žalos (t. 2, b.l. 82), nukentėjusioji R. O. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė, nurodė, kad likusi neatlyginta neturtinė žala yra 1500 Eur, ją prašo priteisti iš kaltinamojo (t. 2, b.l. 128, 130).

Byloje taip pat buvo pareikštas nukentėjusiosios A. S. civilinis ieškinys (t. 1, b.l. 129-132), tačiau draudimo bendrovei AAS „Gjensidige Baltic“ atlyginus žalą, nukentėjusioji civilinio ieškinio atsisakė (t. 2, b.l. 65).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusieji S. S., R. O. neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą dėl patirtų sužalojimų, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, t.y. jiems buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, kaltinamojo M. V. kaltės rūšį ir formą, draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic“ atlygintos neturtinės žalos nukentėjusiesiems dydį, taip pat kaltinamojo M. V. atlygintos žalos dydį, konstatuoja, kad civilinio atsakovo pilnai neatlyginta neturtinė žala nukentėjusiems turi būti atlyginta kaltinamojo. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusieji S. S. ir R. O. patyrė neturtinę žalą dėl to, kad buvo padaryta žala vienai svarbiausių žmogaus vertybių – sveikatai, nukentėjusieji dar turės tęsti gydymą ir patirti skausmą ir išgyvenimus dėl to, kad nukentėjusiojo S. S. laukia operacinis gydymas, o R. O., kaip moteriai, yra randais subjaurota išvaizda, tačiau kartu atkreipia dėmesį, kad nustatant likusį priteistiną neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į nukentėjusiųjų patirtų kūno sužalojimų laipsnius, todėl teismas laiko, kad atlyginant likusią neatlygintą neturtinę žalą turi būti atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis M. V. pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to labai gailisi, išgyvena, pagal savo galimybes jau atlygino savanoriškai didelę dalį nukentėjusiems patirtos žalos, atsižvelgdamas į savo galimybes sutinka atlyginti dar dalį nukentėjusiems padarytos neturtinės žalos, be to turi išlaikyti savo šeimą, atsižvelgtina į tai, kad jei ateityje nukentėjusieji dar turės išlaidų dėl tolimesnio gydimosi ir reabilitacijos, šias išlaidas neatsisako atlyginti draudikas AAS „Gjensidige Baltic. ( t. 2, b.l. 85, 86, 88). Esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į nusistovėjusią Lietuvos teismų praktiką priteisiant neturtines žasa ir jų dydžius, neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atvejais analogiškose bylose, teismas mano, kad iš kaltinamojo M. V. nukentėjusiajam S. S. dar priteistina 1000 Eur likusi neatlyginta neturtinė žala, o nukentėjusiajai R. O. – 500 Eur likusi neatlyginta neturtinė žala.

Dėl prašymo taikyti laidavimą

Kaltinamojo gynėja, kaltinamasis bei kaltinamojo mama A. V. prašė atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismui pateikė prašymą (t. 2, b.l. 124-125).

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra visuma šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal to paties straipsnio pirmąją dalį, būtinas asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

Byloje surinkta kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga iš esmės rodo, kad kaltinamasis M. V. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis M. V. pripažino savo kaltę pilnai, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b.l. 87), beveik pilnai atlygino padarytas žalas nukentėjusiesiems, žada atlyginti teismo priteistiną likusią neatlygintą neturtinę žalą nukentėjusiesiems ir tikėtina, kad šį įsipareigojimą įvykdys, nes yra dirbantis ir gaunantis pastovias pajamas.

Laiduotoja kaltinamojo M. V. mama A. V. pateikė prašymą perduoti kaltinamąjį M. V. jos atsakomybei pagal laidavimą, be užstato (t. 2, b.l. 124-125). Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja parodė, kad sutinka būti savo sūnaus M. V. laiduotoja, ji gali daryti jam įtaką, tiki savo sūnumi, nes dirba VŠĮ Prienų rajono priminės sveikatos priežiūros centre bendruomenės slaugytoja, anksčiau niekada neteista ir nebausta administracine tvarka, gali padaryti teigiamą įtaką savo sūnui, nes jie kartu gyvena, sūnus klauso jos patarimų, sūnus yra geras ir rūpestingas jai sūnus ir tėvas savo šeimoje, jis iki šiol jaučia nepatogumą dėl to, kas nutiko, labai gailisi, jau atlyginęs didelę dalį žalos nukentėjusiems. (t. 2, b.l. 129).

Bylos duomenimis A. V. anksčiau neteista (t. 2, b.l. 112), nebausta administracine tvarka (t. 2, b.l. 113), dirba VšĮ „Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre“ bendruomenės slaugytojos pareigose, darbovietėje charakterizuojama teigiamai sutinka ir nori būti sūnaus laiduotoja, žada jam daryti gerą įtaką.(t. 2, b.l. 124-125)

Taigi, teismo manymu, A. V. yra asmuo, kuris iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus. Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti A. V. tinkamumu būti M. V. laiduotoju. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo ir kaltinamojo mamos prašymas atleisti M. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant laiduotojos A. V. prašymui, kaltinamasis M. V. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams jos atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 str.).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas bet kurioje BK 281 str. dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis M. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis buvo blaivus, tačiau dėl nepakankamo atidumo sukėlė eismo įvykį, padarytas pažeidimas nebuvo šiurkštus, nors ir sukėlė sunkias pasekmes, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Dėl proceso išlaidų

Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiojo S. S. įgaliotas atstovas advokatas V. Putkis pateikė kvitą, kuriame matyti, kad S. S. už atstovavimą teisme įgaliotam atstovui sumokėjo 145 EUR, o nukentėjusiosios R. O. įgaliotas atstovas pateikė kvitą, kuriame matyti, kad R. O. už atstovavimo teisme ir kitas teisines paslaugas sumokėjo 900 EUR.

BPK 103 straipsnyje nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti, liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo, ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį, daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, kad nukentėjusieji turi teisę, kad juos atstovautų įgaliotos atstovas (BPK 28 straipsnio 2 dalis), todėl teismas nukentėjusiųjų patirtas išlaidas dėl jų atstovavimo ir teisinių paslaugų, susijusių su šia bylą teikimo, pripažįsta proceso išlaidomis

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, o 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Esant tokiam teisniam reguliavimui bei atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo kaltės nukentėjusieji patyrė žalą, jiems teko kreiptis teisinės pagalbos į advokatus, šios proceso išlaidos priteistinos iš kaltinamojo M. V..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. V. buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (t. 1, b.l. 86-87).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

M. V., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 3 d. pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jo mamą A. V., gim. 1956-12-01, gyv.(duomenys neskelbtini), Prienuose, ir šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Kardomąją priemonę M. V. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti laiduotojai A. V., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo.

Nukentėjusiųjų S. S. ir R. O. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. V. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) nukentėjusiojo S. S. naudai ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) nukentėjusiosios R. O. naudai.

Proceso išlaidas 900 Eur (devynis šimtus eurų) už nukentėjusiosios R. O. atstovavimą ir 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) už nukentėjusiojo S. S. atstovavimą priteisti iš kaltinamojo M. V. atitinkamai nukentėjusiųjų R. O. ir S. S. naudai.

Išaiškinti M. V., kad jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu M. V., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.