- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- e2-21194-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15439-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gorinta“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gorinta“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gorinta“ pareiškė ieškinį, kuriuo – dalies reikalavimų atsisakiusi, prašo priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ 968,31 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais, išdėstytais ieškinyje ir dublike:
1.1. 2018 m. rugpjūčio 7 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininko (trečiojo asmens V. M.) civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė AB „Lietuvos draudimas“.
1.2. Pagrindinė ieškovės verslo sritis – pavėžėjo paslaugų teikimas. Ieškovė nurodyto automobilio veikloje negalėjo naudoti nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d. ir dėl to neteko 968,31 Eur dydžio pajamų. Šios žalos ieškovės nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė būtų suteikusi pakaitinį automobilį, operatyviai išmokėjusi draudimo išmoką. Apgadinto automobilio ieškovė negalėjo eksploatuoti dėl objektyvių priežasčių. Be to, ieškovė patyrė 840 Eur automobilio nuomos išlaidų už pakaitinio automobilio nuomą. Šių išlaidų ieškovė nereikalauja iš atsakovės, nes tikisi, kad jos bus padengtos iš negautų pajamų sumos, kurią turi kompensuoti atsakovė.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su ieškovės reikalavimais nesutinka ir prašo jų netenkinti.. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais, išdėstytais atsiliepime į ieškinį ir triplike:
2.1. Atsakovė tinkamai įvykdė savo kaip atsakingo draudiko pareigas, numatytas teisės aktuose – per Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytą terminą apžiūrėjo apgadintą transporto priemonę, gavusi ieškovės pasirinkto serviso sudarytą sąmatą, ją suderino per vieną dieną, o, gavusi sąskaitą už atliktus darbus, operatyviai išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovės prašomų priteisti negautų pajamų suma nėra pagrįsta. Negautų pajamų ieškovė negalėjo patirti, nes naudojo savo veikloje pakaitinį automobilį.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė jokiais skaičiavimais nepagrindė negautų pajamų sumos. Ieškovės nurodomas laikotarpis, kai įmonė galėjo naudoti automobilio, yra nesusijęs su atsakovės veiksmais. Eismo įvykis įvyko 2018 m. rugpjūčio 7 d., tačiau apie tai ieškovė pranešė tik 2018 m. rugpjūčio 9 d. 2018 m. rugpjūčio 16 d. apžiūrėjus automobilį, galėjo būti pradėti remonto darbai, tačiau ieškovės pasirinktas servisas sąmatą pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 27 d. Remonto darbams atlikti reikėjo iki 3 darbo dienų, tačiau sąskaita už remonto darbus išrašyta tik 2018 m. rugsėjo 4 d. Be to, ieškovė nepaaiškina ir neįrodo, ar su automobiliu nebuvo vykdoma veikla iki jo remonto pradžios.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
3. Šioje byloje nagrinėjimo ginčo esmę apibrėžia klausimas, ar ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio 7 d. (po to kai eismo įvykyje buvo apgadintas įmonės veikloje naudotas automobilis) iki 2018 m. rugsėjo 4 d. (kai atsakovei buvo pateiktas prašymas išmokėti draudimo išmoką) dėl to, kad automobilis buvo apgadintas eismo įvykyje, negavo iš vykdomo verslo veiklos 968,31 Eur pajamų. Pareiga įrodyti tokį reikalavimą teko ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
4. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. trečiasis asmuo V. M., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 122, 123). Gindamasi nuo ieškinio, atsakovė neneigia, kad nurodytą automobilį vykdomoje veikloje naudojo ieškovė. Atsakovė taip pat neginčija to, kad ieškovės pagrindinė verslo sritis – transporto paslaugų teikimas. Nėra ginčo ir dėl to, kad automobilį remontavo UAB „Amsas“, o šios įmonės, kaip ir ieškovės, vadovas yra L. S..
5. Iš pareikšto faktinio pagrindo aišku, kad, vertinant, ar ieškovės pareikštas reikalavimas yra pagrįstas, yra svarbūs du momentai. Pirma, ar ieškovės nurodomo dydžio netiesioginiai nuostoliai yra pagrįsti realiomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018, 15 punktas). Ir antra, koks laikotarpis, kai ieškovė negalėjo naudoti ginčo automobilio, yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu.
Koks laikotarpis, kai ieškovė negalėjo naudoti ginčo automobilio, yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu?
6. Iš byloje pateiktų dokumentų aišku, kad ieškovė atsakovei apie 2018 m. rugpjūčio 6 d. draudiminį įvykį pranešė 2018 m. rugpjūčio 9 d. (I t., b. l. 128). Atsakovės įgaliotas atstovas ginčo automobilį apžiūrėjo 2018 m. rugpjūčio 16 d. (I t., b. l. 127). UAB „Amsas“ remonto sąmatą suderinimui atsakovei pateikė 2018 m. rugpjūčio 27 d. (I t., b. l. 155–161). Prašymą išmokėti draudimo išmoką ieškovė atsakovei pateikė 2018 m. rugsėjo 4 d. (I t., b. l. 169). Ieškovė negautų pajamų laikotarpiu laiko 2018 m. rugpjūčio 7 d.–2018 m. rugsėjo 4 d. Įvertinus bylos medžiagą, bylos šalių atstovų paaiškinimus, nurodyta ieškovės pozicija laikytina iš dalies nepagrįsta.
7. Eismo įvykyje apgadinto automobilio perdavimas iš ieškovės remonto darbus atlikusiai UAB „Amsas“, o vėliau grąžinimas ieškovei, nebuvo užfiksuoti. 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje L. S. paaiškino, kad jis tvarkė nurodytus klausimus, o automobilio priėmimo–perdavimo aktai nebuvo surašyti. 2018 m. rugpjūčio 16 d. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio nuotraukos patvirtina, kad eismo įvykyje buvo apgadintas tik automobilio kėbulas (galinis bamperis, kairės pusės galinio sparno apdaila, rato purvasargis ir gaubtas) (I t., b. l. 128–154). Apgadinimų pobūdis ir mastas suponuoja, kad atsakovė nebe pagrindo kelia abejonę, jog automobilis praktiškai iki remonto darbų pradžios galėjo būti eksploatuojamas pagal paskirtį. Tačiau šios aplinkybės objektyviai patikrinti negalima dėl to, kad, kaip minėta, automobilio perdavimas–grąžinimas tarp ieškovės ir UAB „Amsas“ nebuvo fiksuotas.
8. Faktinės aplinkybės, kuriuo metu automobilis dėl jam padarytų apgadinimų nebuvo naudojamas, įrodinėjimo našta teko ieškovei (CPK 178 straipsnis). Ieškovė yra verslininkė. Taigi ieškovės elgesiui taikytini aukštesni nei vidutiniai rūpestingumo ir atidumo standartai. Neužtikrinusi, kad automobilio perdavimo UAB „Amsas“, o vėliau grąžinimo, faktas būtų tinkamai fiksuotas (pvz., surašant priėmimo–perdavimo aktus, pažymint juose automobilio ridos duomenis ir pan.), ieškovė apribojo galimybę atsakovei ir (ar) trečiajam asmeniui gintis nuo pareikšto reikalavimo. Neigiama tokio veikimo pasekmė negali būti perkelta atsakovei ir (ar) trečiajam asmeniui, juolab, kad ieškovės ir UAB „Amsas“ vadovas buvo tas pats asmuo (L. S.).
9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra labiau tikėtina, jog ieškovė ginčo automobilį galėjo faktiškai ir praktiškai naudoti veikloje iki 2018 m. rugpjūčio 27 d., kai buvo pradėti remonto darbai (CPK 185 straipsnis). Antra vertus, jeigu ieškovė to ir nedarė, automobilio apgadinimų pobūdis suponuoja, kad ieškovei nebuvo realių kliūčių naudoti automobilį iki remonto pradžios, bet ne formaliai didinti savo galimus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 4 dalis).
10. Dėl paminėtų motyvų priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu susijusiu laikytina 2018 m. rugpjūčio 16 d., kai atsakovės įgalioti darbuotojai atliko automobilio apžiūrą, ir laikotarpis nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2018 m. rugsėjo 4 d., kai turėjo būti atliekami automobilio remonto darbai. Nurodytomis dienomis pagal bylos medžiagą ieškovė iš tiesų neturėjo galimybės naudoti automobilio pavežimo ar kitai veiklai vykdyti.
11. Taigi ieškovė turi teisę reikalauti negautų pajamų kompensacijos ne už 27 dienas, bet už 9 dienas. Pridurtina, kad atsakovės išsakyti atsikirtimai, jog remonto darbai galbūt užtruko pernelyg ilgai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nurodytas laikotarpis turėtų būti trumpinamas. Tokie atsakovės atsikirtimai yra pagrįsti iš esmės tik atsakovės samprotavimais, bet ne konkrečiais faktiniais duomenimis, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, kad remonto darbai realiai galėjo būti atlikti greičiau.
Ar ieškovės nurodomo dydžio netiesioginiai nuostoliai yra pagrįsti realiomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis?
12. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis nurodyta teisės norma, turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti šių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
13. Pagal neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį skiriama tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
14. Taigi patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
15. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ginčo laikotarpiu nuomojosi kitą automobilį, kurį pavežimo paslaugoms teikti naudojo vietoje ginčo automobilio (žr. dubliko 3 skirsnį „Dėl alternatyvių skolos grąžinimo variantų ir nuomos išlaidų“). Taigi faktiškai ieškovės pajamos iš vykdytos veiklos dėl automobilio apgadinimo eismo įvykyje negalėjo sumažėti, nes įmonė nuomojosi pakaitinį automobilį. Pastaroji aplinkybė savaime paneigia ieškovės pareikštą reikalavimą dėl negautų pajamų atlyginimo priteisimo. Tai, kad galbūt ieškovė turėjo išlaidų pakaitinio automobilio nuomai, nepateko į šios bylos teisminio nagrinėjimo dalyką, ir neturi jokio ryšio su pareikšto reikalavimo įrodinėjimo dalyku. Pasirinkdama netinkamą savo teisių gynimo būdą, ieškovė – atstovaujama profesionalaus teisininko, kartu prisiėmė ir riziką, kad pareikštas ieškinys gali būti atmestas kaip nepagrįstas remiantis vien tuo pagrindu.
16. Antra vertus, net ir hipotetiškai laikant, kad ieškovė ginčo laikotarpiu nesinuomojo pakaitinio automobilio, ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir tuo pagrindu, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų fakto ir realumo.
17. Byloje nustatyta, kad, prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė reiškė atsakovei pretenziją, jog, negalėdama naudoti automobilio pavežimo veiklai, įmonė neteko 2 430 Eur pajamų, t. y. po 90 Eur per dieną. Tais pačiais argumentais ir dokumentais motyvuotą reikalavimą ieškovė suformulavo ir pareikštame ieškinyje. 2019 m. lapkričio 13 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas – taikydamas formulę (įmonės iš pavežimo veiklos 2018 m. birželio–rugpjūčio mėn. gautos pajamos dalinamos iš įmonės valdytų automobilių vidurkio ir teorinių 50 procentų įmonės veiklos sąnaudų), remiantis kuria buvo apskaičiuota nurodyta ieškovės reikalauta pirminė negautų pajamų suma, pripažino, kad negautų pajamų suma yra ne 2 430 Eur, o 968,31 Eur. Kitame teismo posėdyje – 2019 m. lapkričio 26 d., ieškovės atstovai jau patikslino – taip iš esmės pakeisdami pirminę ieškovės poziciją negautos apskaičiavimo aspektu, kad 2 430 Eur sumą reikėtų vertinti kaip įmonės tikėtinas pajamas veikiant idealiomis sąlygomis. Kitaip tariant, bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė pripažino, kad 968,31 Eur sumą viršijanti pradinio reikalavimo suma buvo hipotetinės pajamos. Kartu ieškovė pateikė naują negautų pajamų apskaičiavimo metodiką (automobilių skaičių ieškovė pakeitė kitu kintamuoju – pamainomis), pagal kurią ieškovės tariamai negautos pajamos yra 1 144,05 Eur (III t., b. l. 155–158). Nei pradinė, nei vėlesnė ieškovės taikyta negautų pajamų apskaičiavimo metodika (formulė) nėra finansiškai pagrįsta ir rodo ne realias, o hipotetines pajamas.
18. Visų pirma, 2019 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje ieškovės vadovas L. S. pripažino, kad įmonė automobilius naudoja ne tik pavežimo paslaugoms teikti, tačiau taip pat juos nuomoja. Kaip galima spręsti iš jo paaiškinimų, apskaičiuojant ieškovės tariamai negautas pajamas atsižvelgta tik į įmonės pajamas iš pavežimo paslaugų. Tai reiškia, kad ieškovė, apskaičiuodama negautų pajamų dydį, neįvertino to, jog automobiliai faktiškai naudojami ir kitokiai veiklai. Nustatyti, kokie yra tokios veiklos finansiniai rodikliai ir kokią vis dėlto reikšmę jie turėtų apskaičiuojant įmonės iš automobilių naudojimo gaunamas realias pajamas, byloje nėra galimybių. Antra, iš pateiktos pamainų ataskaitos matyti, kad 2018 m. birželio–rupjūčio mėn. buvo laikotarpių, kai ieškovės automobiliai atskirus laikotarpius nei dienos, nei nakties pamainomis nebuvo naudojami (pvz., 2018 m. birželio mėn. automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenaudotas 1–3, 7, 8, 13–17, 19 ir 26 dienomis; 2018 m. liepos mėn. automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nenaudotas 1–11, 18–21, 27–30 dienomis) (III t., b. l. 159–164). Pastarasis faktas rodo, kad ieškovė faktiškai 2018 m. birželio–liepos mėn. neturėjo tiek išteklių jog išnaudotų ir tuos automobilius, kurie nebuvo remontuojami. Trečia, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kiek įmonė iš tiesų vidutiniškai kas mėnesį patirdavo sąnaudų pavežimo veiklai vykdyti. Ieškovės taikomas 50 procentų sąnaudų koeficientas vertintinas ne kaip realus, o kaip hipotetinis apibendrintas rodiklis. Šiuo aspektu pridurtina, kad ieškovės veiklos finansiniai rezultatai pagal 2018 m. gegužės 23 d. sudarytos pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis buvo neigiami (I t., b. l. 22). Tai, be kita ko, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės veiklos sąnaudos ginčo laikotarpiu galėjo viršyti įmonės iš pavežimo paslaugų teikimo gautas pajamas.
19. Nurodyta sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė nepagrindė, jog, galėdama eksploatuoti ginčo automobilį, neabejotinai būtų galėjusi gauti realias pajamas. Ieškovės tariamai gautų negautų pajamų skaičiavimai yra pagrįsti iš esmės pačios ieškovės pasirinktais rodikliais, ignoruojant įmonei nepalankias, tačiau faktiškai ir teisiškai reikšmingas, aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, prieitina prie išvados, kad ieškovės teiginiai apie negautas pajamas nėra pagrįsti nei realumo, nei fakto požiūriu. Dėl to ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
20. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šiame teisminiame procese turėjo bylinėjimosi išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 6,97 Eur. Šių išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteisiamas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Gorinta“ valstybei 6,97 Eur (šešių eurų ir 97 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.