Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-487/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-12-22Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-07-04Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
1A-219-487/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08755-2022-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė, Vitalija Norkūnaitė, Evaldas Pašilis
Nuteistasis
X
Nukentėjusysis
A.
Advokatai
Vytautas Aliuškevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-487/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08755-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.7.2.2.3.; 1.2.7.7.; 1.2.4.6.2.2.; 2.4.6.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės, Evaldo Pašilio,

sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,nuteistojo X gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo X apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo X pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 153 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, ir nuteistas:

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikaltimas prieš A.) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (nusikaltimas prieš B.) laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams;

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį (nusikaltimai B. atžvilgiu) subendrintos apėmimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 5 (penkeri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė subendrinta su kitomis bausmėmis tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, ir X paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 16 d. (2 paros). Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

Iš X priteista: nukentėjusiajai A. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, B. 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, C. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta nukentėjusiųjų globėja D.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiesiems išlaidos valstybės naudai iš X neišieškotos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. X pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:

1.1. Jis, laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 14 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, lovoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasinaudodamas mažametės A, gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės ir vidutinio protinio atsilikimo (F71.0), A nusirengus nuogai, o pats nusirengęs viršutinę kūno dalį ir kelnes bei apatines kelnaites nusismaukęs iki kelių, rankomis glamonėjo A krūtis, jas laižė ir bučiavo, rankomis glamonėjo A lytinius organus, tuomet savo lytinį organą kišo A. į burną ir lytiškai santykiavo su ja oraliniu būdu, taip pat, pasisodinęs A. ant lovos, kišo savo lytinį organą į jos lytinių organų bei išangės sritį, šiais veiksmais jis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. oraliniu būdu, taip pat lytinių organų ir išangės srities fizinio sąlyčio būdu, pasinaudodamas bejėgiška mažametės būkle – seksualiai prievartavo mažametę A.

1.2. Taip pat jis, laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 14 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, lovoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasinaudodamas mažametės B, gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo (F70.0), prieš B valią, jai nusmaukęs kelnes ir apatines kelnaites, o pats kelnes ir apatines kelnaites nusismaukęs iki kelių, rankomis glamonėjo B apnuogintus lytinius organus, tuomet savo lytinį organą kišo B į burną ir lytiškai santykiavo su ja oraliniu būdu, taip pat kišo savo lytinį organą į mažametės lytinių organų bei išangės sritį, šiais veiksmais jis sukėlė mažametei B didelį išgąstį bei stresą, dėl kurio mažametei B išsivystė psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), tai yra, jis tenkino savo lytinę aistrą su mažamete B oraliniu būdu, taip pat lytinių organų ir išangės srities fizinio sąlyčio būdu prieš mažametės valią ir pasinaudodamas bejėgiška jos būkle – seksualiai prievartavo mažametę B, o taip pat nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

1.3. Taip pat jis, laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 14 d., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), antro aukšto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasinaudodamas mažametės C, gim. (duomenys neskelbtini), bejėgiška būkle dėl jos mažametystės ir lengvo protinio atsilikimo (F70.0), per drabužius rankomis glamonėjo C. lytinius organus, krūtinę, lietė pilvą, rankas ir kojas – tuo atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, galinčius sukelti jaunesnio nei šešiolikos metų asmens lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis, nesveiką, iškreiptą santykių tarp lyčių įsivaizdavimą, šiais veiksmais tvirkino mažametę C.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis X. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują – X. išteisinti dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo padarytos išvados dėl apelianto kaltės ir veikų įvykdymo aplinkybių yra nepagrįstos, paremtos spėjimais ir prielaidomis, todėl X. atžvilgiu turi būti priimtas naujas – išteisinamasis – nuosprendis.

2.2. Apelianto nuomone, byloje nepagrįstai kritiškai vertinti jo parodymai, teismui nesiimant pašalinti prieštaravimų ir nepašalintų prieštaravimų netraktuojant jo naudai. Skunde apeliantas pažymi, kad jis kaltės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjat teisme nepripažino. Atitinkamai nukentėjusiųjų jis seksualiai neprievartavo, sveikatos nesutrikdė, netvirkino. Pagrindinis įrodymų šaltinis byloje yra nukentėjusiųjų mažamečių ir mažametės liudytojos parodymai, kiti apklausti byloje liudytojai to negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. Teigia, kad remtis nukentėjusiųjų ir mažametės liudytojos parodymais nėra pagrindo. Juo labiau, kad visoms trims mergaitėms nustatytas įvairaus laipsnio protinis atsilikimas.

2.3. Nurodo, kad jam pareikštas kaltinimas, jog jis su A. ir B. lytiškai santykiavo oraliniu būdu, kad savo lytinį organą kišo į mažamečių lytinių organų ir išangės sritį. Tačiau specialisto išvadoje Nr. G827/2022(01) nurodyta, kad A. mergystės plėvė nepažeista. Atlikti lytinio akto vaginaliniu būdu (įvedant vyro varpą į makštį), nepažeidžiant A. mergystės plėvės, neįmanoma. A. tepinėlyje ir tampone su makšties turiniu spermos nerasta. Specialisto išvadoje Nr. pG3375/2022(01) taip pat nurodyta, kad B. mergystės plėvėje sužalojimų nerasta. Anot apelianto, šios išvados aiškiai paneigia įtarimus ir kaltinimus, kad jis turėjo lytinių santykių su mergaitėmis. Visi kaltinimai jam yra išgalvoti ir melagingi.

2.4. Pažymi, kad antro aukšto kambaryje ant lovos patalų buvo rasti jo biologiniai pėdsakai, tačiau jis davė parodymus bei tai patvirtino jo sugyventinė E., kad jie toje lovoje miegojo ir turėjo lytinių santykių. Atkreipia dėmesį, kad ant patalynės buvo rasti ir mergaičių tėvo biologiniai pėdsakai, tačiau jo niekas neapkaltino. Mergaitės auga aplinkoje, kur girtaujama, jos yra matę nuogą tėvą, gal ir kitus asmenis, todėl mano, kad jos apie lytinius organus bei santykius žino jau nuo seniau, o kažkieno paskatintos sugalvojo ir šią istoriją apie jį.

2.5. Apibendrindamas apeliaciniame skunde išdėstytą, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles jų išsamumo ir nešališkumo aspektu. Nesilaikyta nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados, o kaltinimui prieštaraujantys duomenys paneigti. Todėl pripažindamas jį, X. kaltu, neanalizuodamas faktinių aplinkybių, jų nevertindamas, pirmosios instancijos teismas padarė esminį teisės normų pažeidimą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

2. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo X. apeliacinis skundas atmetamas.

3. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo.

4. Nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodydamas, kad jis nepagrįstai nuteistas dėl mažamečių bejėgiškos būklės nukentėjusiųjų A. ir B. seksualinio prievartavimo, pastarajai šiais veiksmais padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, o taip pat mažametės C. tvirkinimo. Nuteistojo manymu, jo kaltė neginčijamais įrodymais nebuvo įrodyta, o iš esmės grindžiama tik mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojos, turinčių įvairaus laipsnio protinį atsilikimą, parodymais, kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina, o specialisto išvados net ir paneigia. Anot nuteistojo, yra pagrindas pripažinti, kad byloje surinktų įrodymų visuma buvo įvertinta netinkamai, surinkti duomenys prieštaringi, teismas nesiėmė priemonių prieštaravimus pašalinti, nepagrįstai atmetė jo parodymus, todėl skundžiamame nuosprendyje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Teisėjų kolegija nesutinka su argumentais dėl netinkamo byloje ištirtų įrodymų vertinimo ir juos atmeta.

Žemesnės instancijos teismas

5. Išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavęs ir įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo X. kaltės. Teismo išvados pagrįstos surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, skundžiamame nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo. Pripažindamas nuteistąjį kaltu, apygardos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Gretindamas iš skirtingų įrodymų šaltinių gautus duomenis, darydamas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės, teismas nustatė svarbias baudžiamosios atsakomybės pagal BK 150 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), 140 straipsnio 3 dalį, 153 straipsnio 1 dalį taikymo X. faktines aplinkybes. Esminių BPK pažeidimų, vertinant įrodymus, nenustatyta. Visos aplinkybės, reikšmingos padarytų veikų įrodytumui, buvo nustatytos ir įvertintos teisingai. Vien tai, jog teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei pageidauja nuteistasis, savaime nereiškia, kad įrodymai įvertinti, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde, nesutinkant su teismo atliktu įrodymų vertinimu, remiamasi būtent nuteistojo X. pozicija, akcentuojant atskiras nuteistajam palankias aplinkybes, selektyviai ir savaip interpretuojant nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kitą baudžiamosios bylos medžiagą, o tuo pačiu deklaratyviai tvirtinant, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nepašalinti prieštaravimai nepagrįstai nevertinti jo naudai. Nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teismo išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nuosprendį.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad išvadas dėl X. kaltės, jo veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu, nustatant veikų kvalifikavimui reikšmingas faktines aplinkybes, teismas grindė visuma bylos duomenų, gautų išanalizavus ir įvertinus ne tik paties nuteistojo X., bet ir nukentėjusiųjų A., B., C., liudytojų parodymus, globos namų „(duomenys neskelbtini)“ įvertinimo išvadose, ekspertizės aktuose Nr. 103MS-221/2022, Nr. 103MS-220/2022, Nr. 103MS-222/2022, Nr. 103MS-219/2022, specialisto išvadose Nr. G 827/2022(01), Nr. pG 3375/2022(01), Nr. G 1406/2022(01), Nr. pG 3362/2022(01), Nr. G 150/2022(09), Nr. S 206/2022(01), Nr. S 386/2022(01) konstatuotas išvadas, kitus rašytinius bylos duomenis.

7. Nuteistasis X. neigė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus. Nurodė, kad nukentėjusiųjų A., B., C. jis seksualiai neprievartavo, netvirkino, taip pat nesutrikdė B. sveikatos; šias mergaites pažįsta, nes socialinių darbuotojų pavedimu padėdavo jų tėvui F. buityje, paskutiniu metu remontavo namo antrame aukšte esantį kambarį; jos turi protinį atsilikimą, mokosi specialiose mokyklose, o namie būna tik savaitgaliais. Su mergaitėmis jį sieja draugiški santykiai, nežino, kas jas įtakojo jį taip apkalbėti. Nurodė, kad yra nakvojęs pas A. namuose, miegojęs remontuojamame kambaryje antrame aukšte, kuris minimas mergaičių parodymuose, kartu buvę A. ir B. rūkė ir neįleido į kambarį mažiausios sesers G., todėl ši supyko; tame kambaryje yra miegojęs su sugyventine E., ten turėjęs su ja lytinių santykių, todėl kambaryje galėjo likti jo biologinių pėdsakų.

8. Nagrinėjamoje byloje tokia nuteistojo gynybos pozicija buvo analizuojama ir vertinama kitų įrodymų, kurių patikimumas ir įrodomoji vertė nekelia abejonių, kontekste. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistojo parodymai viso bylos proceso metu nebuvo nuoseklūs, keitėsi dėl nurodomų nakvojimo antro aukšto kambaryje aplinkybių, tuo pačiu dėl mergaičių buvimo tame kambaryje priežasčių, dėl galimybės tame kambaryje ant lovos atsirasti jo sperminio skysčio po lytinių santykių su sugyventine. Todėl nuteistojo poziciją teismas vertino, kaip nenuoseklią, prieštaringą tarpusavyje, paneigtą kitais bylos įrodymais, ir sprendė, kad ja, kaip gynybine, nuteistasis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

9. Teisėjų kolegija, atlikusi pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimo analizę, priėjo prie išvados, kad, nors nuteistasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę neigė, skundžiamame nuosprendyje buvo pagrįstai konstatuota, jog jis naudojo seksualinę prievartą prieš mažametę nukentėjusiąją A., naudojo seksualinę prievartą prieš mažametę nukentėjusiąją B. ir tuo nežymiai sutrikdė jos sveikatą, o taip pat tvirkino mažametę nukentėjusiąją C. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, juos patvirtinančių kitų netiesioginių įrodymų) visuma, įvertinus juos pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

10. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pagrindinis X. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų mažamečių nukentėjusiųjų atžvilgiu įrodymų šaltinis yra mažamečių nukentėjusiųjų, liudytojos parodymai. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais, kaip įrodymų šaltiniu, remtis, nes visos mažametės yra neįgalios, turi įvairaus laipsnio protinį atsilikimą, jų nurodytų aplinkybių nepatvirtina kiti įrodymai. Su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

11. Nors nusikalstamų veikų aplinkybės daugiausia grindžiamos mažamečių nukentėjusiųjų A., B., C., liudytojos G. parodymais bei netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, bet, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tai nelaikytina prielaidomis, kadangi visi byloje surinkti įrodymai, tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, buvo įvertinti pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei sudarė nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, pagrindusią teismo išvadas dėl šioje byloje nagrinėjamų veikų padarymo aplinkybių. Pažymėtina, kad nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais ar išvestiniais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, Nr. 2K- 204- 689/2019, Nr. 2K-226-976/2020 ir kt.). Įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, argumentus dėl įrodymų patikimumo, jų įrodomosios reikšmės bei atsižvelgus į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą nuosprendį.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas mažamečių nukentėjusiųjų ir mažametės liudytojos parodymus apie nuteistojo seksualinės prievartos veiksmus, detaliai analizavo tiek pačių parodymų nuoseklumą, atitiktį tarpusavyje, tiek vertino faktorius, kurie turėjo įtakos jų gebėjimui duoti parodymus – mažametystę, jų raidos ir psichikos sutrikimus, netiesioginį tėvo poveikį neatskleisti bylai reikšmingų aplinkybių. Teismas pagrįstai nustatė, kad jų ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai atitinka jų paaiškinimus specialistams, atlikusiems globos namų „(duomenys neskelbtini)“ įvertinimus bei ekspertinius tyrimus, o taip pat asmenų, tiesiogiai bendravusių su mažametėmis, parodymus. Ekspertinį tyrimą atlikę specialistai pateikė išvadas, kad visos nukentėjusiosios apie nuteistojo seksualinę prievartą jų atžvilgiu, o mažametė liudytoja G.– apie jos pačios matytus ir iš nukentėjusiųjų žodžių jai žinomus nuteistojo seksualinės prievartos veiksmus pasakoja, nors ir lakoniškai, bet konkrečiai ir iš asmeninės patirties, prieš byloje nagrinėjamus įvykius jos neturėjo jokių žinių apie intymius santykius, tuo labiau – apie seksualinę prievartą, o jų įgijo po nuteistojo prievartinių veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu. Šiuo aspektu buvo įvertinti ir žemi jų intelektiniai gebėjimai bei tėvo daromas netiesioginis poveikis neatskleisti reikšmingų aplinkybių.

13. Nors nukentėjusioji A., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, konkrečių aplinkybių apie patirtą seksualinę prievartą nenurodė, jos parodymų turinys patvirtina, kad ji nenorėjo kalbėti apie X., bijodama, kad visi kažko nesužinotų. Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog patys anksčiausi nukentėjusiosios A. paaiškinimai, duoti į namus atvykusiems socialinėms darbuotojoms ir vaikų teisių specialistams, geriausiai atspindi su nukentėjusiąja įvykusius įvykius, nes tokias pačias esmines A. patirtos seksualinės prievartos aplinkybes, taip pat ir savo pačių patirtos seksualinės prievartos ir tvirkinimo aplinkybes nurodė ir kitos seserys – mažametės nukentėjusiosios B., C. ir mažametė liudytoja G.

14. Nukentėjusiosios A. paaiškinimus apie patirtą seksualinę prievartą, kurie buvo užfiksuoti 2022-03-14 Vaiko nuomonės išklausymo akte, patvirtina ir nukentėjusiosios B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 22–23), kuomet B. patvirtino aplinkybes apie sesers A. patirtą seksualinę prievartą, taip pat patvirtino aplinkybes apie jos pačios bei sesers C. patirtą seksualinę prievartą. B. nurodė, kad, būdama pasislėpusi po lova, matė, kad X. antro aukšto kambaryje savo lytiniu organu lietė A. burną ir lytinius organus viduje, lietė krūtis, ji matė, kad X. buvo nusismaukęs kelnes, A. buvo tik su kelnaitėmis ir liemenėle. Taip pat B. nurodė, kad X. savo lytiniu organu lietė ir jos pačios lytinius organus, lietė lytiniu organu jai burną, iš lytinio organo išbėgo skystis jai ant veido ir ant pilvo, jai smirdėjo.

15. B. parodymai šioje byloje buvo iš esmės nuoseklūs. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje (t. 3, b. l. 88–89) taip pat užfiksuota, kad B. patvirtino, kad, pasislėpusi po lova, matė, kad X. ir A. būdami lovoje atliko veiksmus, kurių mergaitė nors neįvardijo žodžiais, tačiau parodė su lėlėmis, imituodama lytinio akto judesius. Taip pat B. nurodė, kad jos lytinių organų sritį lietė X. su savo lytiniu organu, savo žodžiais paaiškino, kad prieš tai X. masturbavosi, kad su ja atliekamų veiksmų metu ji jautėsi blogai, ji verkė, jai skaudėjo, ji sakė nelįsti prie jos. B. nurodė, kad X. tai darė ir su seserimi C. Nors tyrimo metu buvo nustatyta tam tikrų prieštaravimų tarp tyrimo metu duotų ir ankstesnių paaiškinimų – dėl to, kad jai neskaudėjo, kad ji pati nematė X. veiksmų su A., kad tai jai pasakojo sesuo, tačiau taip pat ekspertizės metu nustatyta, jog tokius prieštaravimus galima paaiškinti tuo, kad B. baiminosi kalbėti apie bylai reikšmingas aplinkybes dėl tėvo daromo netiesioginio poveikio nekalbėti.

16. Nukentėjusiosios C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 2, b. l. 71–72), iš dalies patvirtina aplinkybes apie A. patirtą seksualinę prievartą bei patvirtina jos atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus, kadangi C. nurodė, jog X. ne vieną kartą lietė A., kad ši matė X. nuogą, o ji pati (C.) nematė, neleido, kad ją liestų, nes X. jai lietė krūtinę, pilvą, kojas, rankas, nugarą, trynė ranka lytinių organų srityje, tačiau tai darė per drabužius, nes nuoga liečiama ji nesileido. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ išvadoje (t. 3, b. l. 94–95) taip pat užfiksuota, kad C. patvirtino, jog A. jai sakiusi, kad X. savo lytiniu organu lietė A. lytinius organus, jog jis yra A. vyras, užfiksuotos mergaitės žinios, kad vyrišką organą galima kišti į moterišką lytinį organą ir kad tai yra žinoma iš sesers A..

17. Nors ekspertizės akte pažymėta, jog ekspertinio tyrimo metu nukentėjusioji C. apie bylai reikšmingas aplinkybes nieko nenurodė, tačiau buvo atskleistos ir to priežastys, t. y. kad mergaitė yra akivaizdžiai įtakojama tėvo, kuris nurodė, jog negalima nieko pasakoti apie X., nes mergaitės dėl to gali būti atimtos iš tėvo, o tėvas atsidurs kalėjime (t. 5, b. l. 108–113). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ekspertizės tikslas yra ne atlikti nukentėjusiosios apklausą, o gauti duomenis apie jos psichikos sveikatą (iki nusikalstamos veikos ir po jos) bei būseną, apie sugebėjimą suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, ir duoti apie tai parodymus, apie sugebėjimą suvokti prieš ją atliktų nusikalstamų veikų pobūdį, reikšmę ir jiems adekvačiai priešintis; taip pat įvertinti nukentėjusiosios emocinį reagavimą, būsenos pokyčius į skirtingas temas, pokalbius, kaip keičiasi emocinis reagavimas, kokie sutrikimai.

18. Mažametės liudytojos G. parodymai būtent apie seksualinės prievartos naudojimą A. atžvilgiu viso ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs. Liudytoja, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, detaliai nurodė jos matytus X. su A. atliktus seksualinės prievartos veiksmus – kad A. nusirengus nuogai, pats nusirengęs viršutinę kūno dalį ir kelnes bei apatines kelnaites nusismaukęs iki kelių, rankomis glamonėjo A. krūtis, jas laižė ir bučiavo, rankomis glamonėjo A. lytinius organus, tuomet savo lytinį organą kišo A. į burną ir lytiškai santykiavo su ja oraliniu būdu, taip pat, pasisodinęs A. ant lovos, kišo savo lytinį organą į jos lytinių organų bei išangės sritį (t. 2, b. l. 133–134, 138–151).

19. Nepaisant tam tikrų netikslumų, skundžiamame nuosprendyje aptarti mažamečių parodymai buvo pakankamai konkretūs dėl patirtos seksualinės prievartos vietos, dalyvių, jų veiksmų. Pažymėtina, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai byloje surinktų įrodymų grandinėje turi ypatingą reikšmę, ir nors tokie parodymai negali būti absoliutinami bei turi būti vertinami, atsižvelgiant į bylos įrodymų grandinę, siekiant nustatyti, ar kiti bylos įrodymai patvirtina nepilnamečio (mažamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus, tačiau tokių parodymų patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai, kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymų. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose gali būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko, ir tie netikslumai savaime nesudaro pagrindo netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais.

20. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2014, Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K- 294- 648/2017 ir kt.). Kita vertus, šis vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-294-648/2017, Nr. 2K- 244- 788/2023). Be kita ko, seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, jog paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna. Svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų išvados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai.

21. Liudytojais apklaustų, tiesiogiai su mažametėmis nukentėjusiosiomis ir mažamete liudytoja bendravusių V. M., V. B., G. D., A. V., D. K., V. R. parodymai dėl esminių bylai reikšmingų aplinkybių sutampa tarpusavyje ir yra nuoseklūs, todėl netikėti jais teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Nors liudytojai nėra tiesioginiai įvykių liudininkai, jų parodymai apie aplinkybes, sužinotas iš mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojos, jų globėjos, kaip įrodymų, kuriais užfiksuotos aplinkybės, dalis, juos analizuojant kartu su kitais teismo ištirtais įrodymais, yra reikšmingi, sprendžiant dėl nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų patikimumo.

22. Liudytojos V. M. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais nustatyta, kad ji, kaip socialinė darbuotoja, keletą kartų lankėsi A. šeimoje dėl šeimai teikiamų socialinių paslaugų. X. jai žinomas, kaip kaimo gyventojas, kuris ateidavo pas A. padėti atlikti buities darbus, remontavo kambarį. Atsimena, kad kovo 14 dieną atvyko teikti paslaugas, ją pasitiko mergaitės, tik G. jau buvo išvažiavusi į darželį. Konsultacijų metu B. papasakojo, kad A. gulėjo su X., kad šis sakė rengtis. A. jai tai patvirtino. Kažkuri vaizdais, pirštais parodė, ką su jomis darė, t. y. parodė pirštą, kad kiša į skylę. Sakė, kad matė lytinius organus, bet dabar ji tiksliai nepamena, kaip sakė. Tą pačią dieną A. pasakė, kad skauda tarpkojį. Ji apie tai paklausė F., bet šis atsakė, kad X. nebuvo. Kadangi iš mergaičių kalbos suprato, kad vyko kažkas nederama, ji paskambino policijai, informavo atvejo vadybininkę ir laukė atvykstančių pareigūnų. Ji kalbėdavosi su tėvu ir mergaitėmis, todėl buvo įgavusi mergaičių pasitikėjimą, jos viską sakydavo drąsiai ir apie blogus, ir apie gerus dalykus. B. pirmutinė papasakojo, kad A. gulėjo lovoje su X. viršuje jų kambaryje, o ji per plyšį žiūrėjo, matė, kad A. rengėsi. Mergaitės pasakojo padrikais sakiniais, mintys nukrypdavo. Tada dar paskambino iš darželio pedagogė ir lygiai taip pat pasakė, kad G. prasitarė, kad A. gulėjo lovoje su X. Mergaitės pasakė, kad X. dar ir dabar yra pas juos namuose. Ji patikrinusi rado X. palėpėje antrame aukšte pasislėpusį tupintį už kamino. Paklausė, kodėl slepiasi, šis nieko nepasakė, o išgirdęs, kad atvyksta pareigūnai, pasišalino. Ji pati mergaičių neklausinėjo, o laukė atvykstančių pareigūnų. Iki to pokalbio ji nėra girdėjusi iš mergaičių nieko panašaus, nors jos atviros, viską papasakoja, kas su jomis naujo įvyksta, linkę pasigirti, pasipasakoti. Mano, kad įvykis buvo įvykęs neseniai, nes mergaitės pasakoja iš karto, kai joms nutinka koks naujas atsitikimas, net kai tėvas joms sako ko nors nepasakoti, jos papasakoja, fantazuoti nelinkę. Pornografinės medžiagos ar filmų tuose namuose ji nėra mačiusi. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoja apklausta socialinė darbuotoja G. D..

23. Liudytoja V. B. parodė, kad dirba lopšelio darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtoja. Atsimena, kad pirmadienio rytą ji kartu su vairuotoju pasiėmė iš namų auklėtinę G. Mergaitė dar automobilyje iš karto ėmė pasakoti, sakydama: „žinokit, kas vakar buvo...“, pasakojo, kad buvo atėjęs dėdė X, pasiėmė sesę A. už rankos ir nusivedė į viršų. G. sakė, kad šie ėjo „pistis“ į viršų. Ji paklausė, iš kur G. žino tokį žodį, o ji atsakė, kad žino iš sesers C. ir parodė gestą. kišdama vieną pirštuką į iš pirštukų sudarytą ratuką. Sakė, kad abi su C. matė, jog A. buvo nusirengusi iki kelnaičių ir liemenėlės, o tas vyras buvo nuogas, tik su kelnėmis. Sakė, kad jis su C. ėjo į viršų, bet jų nenorėjo įleisti. Sakė, kad namuose dar buvo žmonių – V., dar kažkoks vyras, visi buvo girti, miegojo. Ji daugiau neklausinėjo. Su G. susikalbėti galima lengvai, ji nepagalvojo, kad mergaitė galėtų sakyti netiesą, nes ši visada pasakojo, kas vyksta namuose. Kaip auklėtoja, nėra pastebėjusi, kad mergaitė fantazuotų, išsigalvotų. Ji daugiau neklausinėjo, pranešė apie tai socialinei darbuotojai. Mergaitei nėra būdinga pasakoti po keletą kartų tą patį, bet šiuo atveju, tikriausiai mergaitei labai užsifiksavo, ji keletą kartų kartojo, ir naktinei auklytei irgi pasakojo.

24. Liudytojų D. K. ir A. V. parodymais nustatyta, kad jie, kaip (duomenys neskelbtini) vaiko teisių skyriaus vyriausieji specialistai, reagavo į gautą pranešimą, kad nepilnamečių tėvas F. yra neblaivus ir kartu nepilnamečiai vaikai namuose, bei vyko į vietą (duomenys neskelbtini)., kur rado neblaivų tėvą F. ir mergaites. Namuose buvo ir socialinė darbuotoja V. M., kuri ir užsiminė apie galimą A. iš kaimyno patirtą seksualinę prievartą. Nuvykus, D. K. kalbėjo su mergaite ir ši tai patvirtino. Mergaitė turi neįgalumą, buvo labai drovi, paklausta apie lytinius organus drovėjosi, tačiau su socialinės darbuotojos pagalba pavyko prakalbinti. Buvo užfiksuota raštu, ką sakė mergaitė, buvo užpildytas vaiko nuomonės išklausymo aktas. A. įvardino tai, kad ją lietė ir minėjo vardą X., paprašius parodyti, kurią vietą lietė, parodė lytinius organus. Papasakojo, kad kai ji miegojo su seserimi pirmame aukšte, ją naktį prikėlė X., nuėjo kartu pečių pakurti, ją nusivedė į antrą aukštą. Ten tame antrame aukšte yra lova, X. žadėjo tą palėpę išdažyti ir įrengti jai kambarį. Jie tada atsigulė abu į lovą, vėliau mergaitė nusirengė ar buvo nurengta, jai lietė lytinius organus ir mergaitė sakė, kad jai skaudėjo. Mergaitė jai parodė tą kambarį, parodė, kur ir kaip gulėjo. Suprato, kad neseniai tai įvyko, nes paklausus, ar jai šiuo metu ką nors skauda, mergaitė pasakė, kad jai dabar dar skauda ir parodė kirkšnis tarp kojų, lytinius organus, nors ji žodžiu to neįvardino. A. nepasakė bendraujant, kad ir kitos sesės tai galėjo patirti, bet vėliau bendraujant su G., ši minėjo, kad lyg ir C. tai patyrė. G. išklausė sekančią dieną. Neatsimena, ką pasakojo G., tik atsimena, kad ši sakė, jog apsimetė mieganti, bet tyliai nuėjo į antrą aukštą pažiūrėti, ką darė B. su A. Vaiko nuomonės išklausymo aktas buvo surašytas tiksliai iš G. žodžių.

25. Liudytoja apklausta D. parodė, kad jai žinoma, jog X. ateidavo pas jos brolį F. dirbti, tačiau ji jį nuolat matydavo neblaivų, dėl to yra išvariusi ir iš brolio namų. Su broliu F. santykiai nėra labai geri dėl jo girtavimo. Pas ją, kaip nukentėjusiųjų mergaičių globėją, gyvena mergaitės. Kiek atsimena, pirmiausia jai paskambino brolis ir pasakė, kad prisidirbo, daugiau nieko nepaaiškino, todėl ji pamanė, kad šis vėl prisigėrė. Po kiek laiko brolis vėl paskambino, tačiau kalbėjo (duomenys neskelbtini) Vaiko teisių apsaugos atstovė ir paklausė, ar ji nesutiktų paimti pagloboti mergaites. Ji sutiko, nes pagalvojo, kad brolis neblaivus. Atvežus mergaites, jas reikėjo palydėti į „(duomenys neskelbtini)“, važiuojant iš „(duomenys neskelbtini)“ Vaikų teisių skyriaus atstovė papasakojo, kas vyko namuose, sakė, kad A. išprievartauta X.; kad pati mergaitė A. pasakojo. Važiuojant automobiliu, A. sėdėjo palinkusi daugiau ant vieno šono, negalėjo pilnai sėdėti. Ji neklausė, kodėl ir tik paskui suprato, kad dėl išprievartavimo. A. liko „(duomenys neskelbtini)“, o kitos mergaitės tuo metu buvo pas ją namuose. Namuose tą dieną nieko nekalbėjo su mergaitėmis apie tai, kas įvyko. Po kiek laiko, G. jos paklausė, ar ji gerai pasielgė, kad papasakojo darželyje apie tai, jog girdėjo, kaip A. rėkė, verkė antrame aukšte, sakė, kad ji visą naktį galvojo, jog tai reikės papasakoti. G. tuo kartu jai nepasakojo, ką pasakojo auklėtojai. Tik jau praėjus kažkiek laiko, maždaug savaitei, G. jai daugiau papasakojo, kad X. lindo ir prie jos sesių, kvietė ateiti ir C., ir B., šios ėjo į antrą aukštą. Sakė, kad ir ji buvo užlipusi į antrą aukštą pažiūrėti, kas ten vyksta tame kambaryje, bet durys buvo kažkuo užremtos, G. negalėjo tų durų atsidaryti, jos buvo užremtos kažkuo, sakė ji nusileido žemyn, gulėjo ten apačioje lovoje ir viską girdėjo, kas ten vyko tame antrame aukšte, visą naktį nemiegojo, galvojo kaip pasakyti, nuėjus darželio auklėtojai. Ji sakė, kad girdėjo, kaip sesės verkė, bet sunku buvo atrinkti, apie ką ji kalba. Smulkiau ką G. jai pasakojo, liudytoja nebelabai atsimena. B. jai pasakojo, kad nuėjo į antrą aukštą, nes X. kvietė, laikė užpakalį į rankas suėmęs, parodė kaip. Ji suprato iš jos pasakojimo ir parodymo, kad visas tas aktas vyko iš priekio. B. buvo žodžiai: „mane dėdė piso“. Neklausė, kaip mergaitė tą supranta, nes ši po to žodžio pradėjo verkti. B. papasakoti paskatino C., kuri sakė, kad teta, t. y. ji galės joms padėti. C. pasakojo verkdama, prisidengusi burną, nes gal jai ir gėda, kad toks įvykis įvyko. Ji klausė, kas su mergaite atsitiko, ši sakė, kad dėdė ją glostė, rodė, kaip čiupinėjo visą kūną, ir rodė ir prie lytinių organų. G. sakė, kad jos neskriaudė, pasakojo, kad tą dieną namuose buvo tėtis, X., jo sugyventinė, jos sūnus, visi gėrė alkoholį, X. daug negėrė. Kai pakalbėjo su mergaitėmis ir sužinojo, kad galimai nukentėjo ir C. bei B., pranešė apie tai (duomenys neskelbtini) vaikų teisių skyriui. Mergaičių kalbos jai nesukėlė jokių abejonių, nes pagal tai, ką mergaitės jai pasakojo ir parodė, jos negalėjo apie tai iš niekur sužinoti, jei nebūtų pačios patyrę.

26. Aptartų liudytojų parodymus įvertinęs tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą nagrinėjamų įvykių kontekste, sugretinęs su mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymais, rašytiniais bylos įrodymais nustatytais duomenimis, susiejant juos į vientisą loginę grandinę, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo X. kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, o būtent, naudojus seksualinę prievartą prieš mažametę nukentėjusiąją A., naudojus seksualinę prievartą prieš mažametę nukentėjusiąją B. ir šiais veiksmais nežymiai sutrikdžius jos sveikatą, tvirkinus mažametę nukentėjusiąją C. Aplinkybę, jog nuteistasis žinojo nukentėjusiųjų amžių, taigi, suprato, kad jos yra mažametės, patvirtino pats nuteistasis, dargi nurodęs ir tai, kad jos turi įvairaus laipsnio protinį atsilikimą.

27. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jo parodymus, kaip pasirinktą gynybos būdą, ir juos atmesdamas, nemotyvavo, kodėl nesiremia jo parodymais apie lytinių santykių su sugyventine antrame aukšte esančiame kambaryje faktą ir po jo ant lovos likusius jo spermos pėdsakus, kuriuos patvirtino liudytoja apklausta jo sugyventinė E. Su šiuo nuteistojo argumentu sutikti nėra pagrindo.

28. Pirmosios instancijos teismas analizavo teisiamajame posėdyje duotus liudytojos E. parodymus, kad ji su nuteistuoju gyvena, veda bendrą ūkį; ji pas F. miegojo kartu su X., todėl šis nieko negalėjo padaryti mergaitėms. Miegojo vieną naktį, o ryte apie 8 val. išėjo namo. Nežino, ar po to karto X. dar ėjo pas F. Jie visi – ji, X. ir jos sūnus K. buvo pas F., kažką šventė ir liko nakvoti. Ji su X. nakvojo antrame aukšte, ten yra dvi sustumiamos lovos, mergaitės, F. ir K. miegojo pirmame aukšte. O po dviejų dienų sužinojo, kad vyksta tyrimas. Mano, kad F., primokintas sesers sugalvojo pasipelnyti, primokino mergaites apkalbėti X., kad prisiteistų pinigų. Liudytoja E. nurodė, kad, duodama parodymus teisme, atsimena įvykius geriau, o ikiteisminio tyrimo metu buvo susinervinusi, todėl jos parodymai teisme teisingesni. X. anksčiau visada pareidavo namo, būdavo, kad ir neblaivus pareidavo iš F.. Jai yra suprastėjusi atmintis dėl patirto insulto, bet ji su X. miegojo antrame aukšte, turėjo su juo intymių santykių.

29. Teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo parodymų patikimumo bendrai ir dėl konkrečios jo nurodytos aplinkybės apie sperminio skysčio atsiradimo antro aukšto kambaryje priežastis, nurodė, jog X. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, jie prieštaringi – X. pirmosios apklausos metu tvirtino, kad įvykio dieną antro aukšto kambaryje dienos metu norėjo pamiegoti, nes norėjo prasiblaivyti, miegojo su drabužiais, o A ir B. atnešė jam cigarečių ir visi kartu rūkė; kelis kartus į antrą aukštą buvo atėjusi ir sugyventinė E.. Su ja lytinius santykius turėjo prieš mėnesį, bet nenurodė, kad tai vyko F. namuose (t. 6, b. l. 24–27). Vėlesnės apklausos metu nuteistasis teigė, kad antrame namo aukšte miegojo tik vieną kartą, vienas, negalėjo paaiškinti, kaip ant antro aukšto patalų atsirado jo sperminio skysčio, susimaišiusio su A. bei B. seilėmis (t. 6, b. l. 46–49). Teisiamajame posėdyje X. jau teigė, kad jis antro aukšto kambaryje yra miegojęs ir su E. ten turėjo su ja lytinių santykių, to paskutinio nakvojimo pas F. metu arba prieš savaitę, nes anksčiau kambarys dar nebuvo suremontuotas, galimai dėl to ant patalų rasta jo sperminio skysčio. Dėl minėtos aplinkybės nėra nuoseklūs ir liudytojos E. parodymai, kai ji, ikiteisminio tyrimo metu apklausiama 2022 m. gegužės 12 d., nurodė, jog šių metų kovo mėnesį, po to, kai X sulaikė policija, kalbant apie tą savaitgalį, tai buvo pirmas kartas, kai liko nakvoti pas F. X seniau, kad ir gerdavo su F pas jį, bet namo nakvoti visuomet pareidavo. Negali atsakyti, dėl kokių priežasčių tąkart liko nakvoti pas F, nepamena. Visi trys pas F liko nakvoti vieną arba dvi naktis, jau nepamena. Prisiminė, kad pas F nakvojo dvi naktis. Vieną naktį ji miegojo virtuvėje, o kitą naktį su mergaitėmis, jų kambaryje. Buvo ramu, jokių konfliktų nebuvo, mergaitės niekuo jai nesiskundė. Kur miegojo X, ji nežino. Ji nepamena, ar buvo užlipusi į namo antrą aukštą (t. 2, b. l. 164–166).

30. Apygardos teismas, pasisakydamas dėl X. kaltės seksualiai prievartavus mažametes A. ir B., analizavo ir byloje surinktus objektyvius duomenis bei pagrįstai konstatavo, kad šie duomenys patvirtina mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymus bei kartu su kitais teismo ištirtais įrodymais sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę.

31.1. 2022-03-15, 2022-03-16 įvykio vietos apžiūros metu iš antro aukšto kambario nuo lovos paimti patalynės užvalkalai – šviesi antklodė, melsvas užvalkalas, 1 tamsi pagalvė, 1 šviesus pagalvės užvalkalas, lovų čiužinių viršutinis audeklo sluoksnis (t. 1, b. l. 60– 74, 75–84). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 206/2022(01) matyti, kad ant įvykio vietoje paimto pagalvės užvalkalo (4 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai ir nustatytas X. DNR profilis su 99,99999999999999999996 tikimybe; ant antklodės užvalkalo (10 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai ir nustatytas mišrus DNR profilis. Tikimybė, kad jį sudaro A. ir X. DNR profiliai, yra 1090 tūkstančių milijardų kartų didesnė, nei tikimybė kad jį sudaro dviejų atsitiktinių nesusijusių asmenų DNR profiliai; ant antklodės (13 mėg.) rasta žmogaus sperma ir seilės bei nustatytas mišrus DNR profilis, kuriame galima išskirti dominuojantį vyriškos lyties asmens, nesutampantį su X., DNR profilį, kuris tinka tolimesniam asmens identifikavimui, bei A. DNR profilį su 99,9999999999999999982% tikimybe (t. 4, b. l. 84–86).

31.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 386/2022(01) patvirtina, kad ant užvalkalo (55 mėg.), viengulės lovos čiužinio audeklo dalies (85 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai, ant pagalvės (79 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai ir seilės bei nustatytas X. DNR profilis su 99,99999999999999999996% tikimybe, taip pat ant antklodės (51 mėg.) rasti sperminio skysčio ir seilių pėdsakai ir nustatytas B. DNR profilis su 99,999999999999999999785% tikimybe bei X. DNR profilis su nemažesne nei 99,99% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su jais nesusijusių asmenų (t. 4, b. l. 104–106).

31.3. Minėtoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 386/2022(01) nurodyta ir tai, kad:

Ant antklodės (51 mėg.) rasti sperminio skysčio ir seilių pėdsakai ir nustatytas B. DNR profilis su 99,999999999999999999785% tikimybe bei X. ir F. DNR profiliai su nemažesne nei 99,99% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su jais nesusijusių asmenų; Ant užvalkalo (37 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai ir nustatytas F. DNR profilis su nemažesne nei 99,99% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su juo nesusijusių asmenų; Ant antklodės (47, 68 mėg.) rastas sperminis skystis ir seilės, ant užvalkalo (42 mėg.), antklodės (49, 66, 72, 74 mėg.), pagalvės (81 mėg.), viengulės lovos čiužinio audeklo dalies (84 mėg.) rasti sperminio skysčio pėdsakai bei nustatyti X. ir F. DNR profiliai su nemažesne nei 99,99% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su jais nesusijusių asmenų (t. 4, b. l. 104–106).

31.4. Šios išvados patvirtina nukentėjusiosios B. parodymus, kad ji buvo lytiškai išnaudojama X. oraliniu būdu, t. y. kad X. lietė jai burną savo lytiniu organu, skystis iš lytinio organo išbėgo jai ant veido, pilvo, o taip pat liudytojos G. parodymus, kad X. lytinį organą kišo A. į burną, įvyko ejakuliacija, sesuo nusivalė spermą nuo veido, tokiu būdu kaltinamasis oraliniu būdu lytiškai santykiavo su A..

31. Nors nuteistasis, pasisakydamas dėl šių išvadų rezultatų, atkreipė dėmesį į tai, kad ant patalų buvo rasta ir F. sperminio skysčio bei DNR pėdsakų, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai niekaip nepaneigia atliktų tyrimų rezultatų bei nuteistojo X. kaltės, kita vertus patvirtina, kad patalai priklauso F., todėl ant jų galėjo būti jo DNR pėdsakų.

32. Nuteistojo manymu, jo kaltę paneigia ir specialisto išvados, kad nukentėjusiosioms nebuvo nustatyta mergystės plėvės pažeidimų, o tai rodo, kad lytinis aktas su jomis negalėjo būti atliktas. Su šiuo argumentu sutikti nėra pagrindo.

33. Iš tiesų, specialistų tyrimų metu buvo nustatyta, kad mergaičių mergystės plėvėse sužalojimų nėra, todėl prieita prie išvados, jog mažai tikėtina, kad lytinis aktas su jomis galėjo būti atliktas vaginaliniu būdu (t. 4, b. l. 43–44, 48–49, 53–54, 58–59, 63–64, 68–69, 73–74). Nors nukentėjusioji B. bei liudytoja G. nurodė, kad X. lytinį organą kišo A. į lytinius organus, nurodytos tyrimų išvados nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais. Mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojos ekspertinių tyrimų metu buvo nustatyta, kad jos, kaip mažametės, jokių žinių apie lytinius santykius iki nagrinėjamų įvykių neturėjo, todėl galėjo ir neatskirti, kuomet yra atliekamas lytinis aktas, o kada atliekami kiti seksualinio pobūdžio veiksmai – lytinio organo kišimas į lytinių organų sritį, neatliekant vaginalinio lytinio akto. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis yra pripažintas kaltu ir nuteistas už kitokios seksualinės prievartos prieš mažametes A. ir G. veiksmus, o ne už jų išžaginimą (prievartinio lytinio akto vaginaliniu būdu atlikimą), todėl šios specialisto išvados, jog nukentėjusiosioms nenustatyta mergystės plėvės pažeidimų, jo kaltės dėl nukentėjusiųjų seksualinio prievartavimo nepaneigia.

34. Iš ekspertizės akto Nr. 103MS-220/2022 išvados matyti, kad X. nustatytais seksualinio prievartavimo veiksmais sukėlė mažametei B. didelį išgąstį bei stresą, dėl kurio mažametei B. konstatuotas sveikatos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su X. veiksmais ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Todėl X. veiksmai nukentėjusiosios B. atžvilgiu pagrįstai kvalifikuoti ir pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kaip nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas mažamečiui. Netikėti aptartų ekspertizės aktų išvadomis teismas neturėjo jokio pagrindo, išvados pateiktos, ištyrus bylos medžiagą bei aplinkybes, kompetentingų, turinčių teisę atlikti tokius tyrimus ir teikti tokias išvadas ekspertų. Duomenų, galinčių sudaryti pagrindą netikėti ekspertizės aktų išvadomis, nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.

35. Nurodyti bylos duomenys pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie tarpusavyje sudaro nuoseklią grandinę, nustatant nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei pagrindžiant nuteistojo X. kaltę, atlikus seksualinio prievartavimo veiksmus prieš mažametes bejėgiškos būklės A. ir B. bei pastarosios nežymų sveikatos sutrikdymą, o taip pat mažametės bejėgiškos būklės C. tvirkinamuosius veiksmus. Nuteistasis žinojo, kad visos nukentėjusiosios yra mažametės ir turi didesnį ar mažesnį protinį atsilikimą, todėl, atlikdamas seksualinės prievartos veiksmus, naudojosi jų bejėgiška būkle dėl mažametystės ir protinio atsilikimo, bei tai suprato. Todėl visuma šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindžia išvadą, kad nuteistasis, atlikdamas seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo veiksmus, veikė tiesiogine tyčia, o mažametės sveikatą nežymiai sutrikdė veikdamas netiesiogine tyčia, kadangi seksualiai prievartaudamas suvokė savo pavojingą elgesį ir, nors nesiekė sutrikdyti sveikatos, tačiau savo veiksmais sąmoningai leido sveikos sutrikdymui kilti. Nusikaltimai yra baigti, kadangi seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo nusikaltimų sudėtys yra formalios, o atsakomybę dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo apibrėžia sukeltos pasekmės.

36. Objektyvių duomenų kitokiai išvadai dėl nagrinėjamų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių vertinimo, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta. Nuteistojo gynybinė pozicija, jog nepakanka pagrįstų ir neginčytinų jo kaltės įrodymų, paneigta ištirtų įrodymų visuma. Nėra pagrindo sutikti ir su deklaratyvia apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino jo parodymus, nesiekė pašalinti prieštaravimų, o nepašalintų prieštaravimų netraktavo jo naudai. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta ir duomenų, kad jis buvo mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojos apkalbėtas, jos, kažkieno paskatintos sugalvojo ir šią istoriją apie jį. Priešingai, bylos duomenimis buvo nustatyta, kad mažametės buvo veikiamos tėvo A. nenurodyti tikrųjų aplinkybių ir jos, tik atsidūrusios joms saugioje aplinkoje, atsivėrė apie patirtus išgyvenimus.

37. Aukščiau aptarti vienas kitą papildantys įrodymai, kurių analizė ir vertinimas patikrinti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuteistasis X. nustatytomis aplinkybėmis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias jis pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, t. y. dėl bejėgiškos būklės dėl amžiaus – mažametės A. seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 4 dalis), dėl bejėgiškos būklės dėl amžiaus – mažametės B. seksualinio prievartavimo (BK 150 straipsnio 4 dalis) ir šiais veiksmais jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 3 dalis), dėl mažametės C. tvirkinimo ( BK 153 straipsnio 1 dalis).

38. Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma jo atžvilgiu priimtą teismo nuosprendį panaikinti, kaip nepagrįstą, todėl šiame procesiniame sprendime pasisakoma ir dėl kitų teismo nuosprendžiu spręstų klausimų – nuteistajam paskirtų bausmių, priteistų civilinių ieškinių. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųsto nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas X. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė jo asmenybę, nusikaltimų pavojingumą ir kilusius padarinius atitinkančias bausmes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistajam už visus nusikaltimus skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos ar mažesnės nei sankcijų vidurkiai. Pagrindo išvadai, kad tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė yra per griežtos, nėra. Nuteistajam paskirtos bausmės BK 63 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu subendrintos jam palankesniais bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirta galutinė subendrinta bausmė. Kadangi, kaip minėta, nuteistasis skunde konkrečių argumentų nenurodė, teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

39. Nėra pagrindo ir išvadai, kad skundžiamu nuosprendžiu neteisingai išspręstas civilinių ieškinių klausimas. Mažametėms nukentėjusiosios neturtinės žalos atlyginimui priteistų civilinių ieškinių dydis nenukrypsta nuo suformuotoje teismų praktikoje bylose dėl nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui mažamečių asmenų atžvilgiu priteisiamo dydžio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-942/2016, Nr. 2K- 349-696/2015, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K-469-303/2016). Įvertintina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, siekiant tiek nukentėjusiųjų, tiek nuteistojo interesų pusiausvyros, reikalaujamą neturtinės žalos dėl mažamečių nukentėjusiųjų patirto dvasinio sukrėtimo ir išgyvenimų dydį sumažino iki 6000 Eur kiekvienai nukentėjusiajai. Pagrindo išvadai, jog nukentėjusiųjų neturtinės žalos dydis nustatytas neteisingai, nėra.

40. Remiantis išdėstytu, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašoma nuteistojo X. apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo X. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėEvaldas Pašilis