Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Auksinė adatėlė“ ieškinį atsakovėms A. S., M. K., J. J. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Visanja“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog atskaitingi asmenys bendrovės lėšas naudotų tinkamai, kad bendrovės lėšas naudotų tam įgalioti asmenys, nepanaudotos lėšos būtų grąžinamos į bendrovės kasą. Ieškovo manymu, už netinkamą bendrovės pinigų panaudojimą (nepanaudojimą), pinigų negrąžinimą ieškovui yra atsakingos buvusios bendrovės vadovės M. K. ir J. J..

Iš „Swedbank“, AB gauta informacija patvirtina, kad debetine banko kortele, kuria buvo gryninamos bendrovės piniginės lėšos, naudojosi A. S.. Ieškovas nurodo, jog būtent A. S. vykdė išgryninimo operacijas jai išduota banko kortele (banko išraše nurodytos banko kortelės, kuria naudojantis buvo gryninami pinigai, numeris). Be to, pačios A. S. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji atliko piniginių lėšų gryninimo operacijas nuo 2011-12-02 jau nedirbdama pas ieškovą, t. y. negalėdama būti bendrovės paskirtu atskaitingu asmeniu. A. S. turi būti laikoma atsakinga už piniginių lėšų išgryninimą patvirtina, nes UAB „Auksinė adatėlė“ didžiojoje knygoje už 2012 m. užfiksuota, kad 40067,00 Lt (11604,21 Eur) išmokėta atskaitingam asmeniui A. S. ir šie pinigai nebuvo grąžinti. Atsakovė A. S., kaip atskaitingas asmuo, gavęs pinigus, tam, kad padengtų su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas, turėjo pareigą pateikti vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir surašyti avanso ataskaitą, joje nurodyti šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas, arba grąžinti nepanaudotus pinigus. Duomenų, kad išgrynintos pinigų sumos buvo grąžintos į įmonės sąskaitą ar kasą bankroto administratoriui nepateikta.

Kaip buvo paminėta, ieškovo administratorius gavo 2011-11-17 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-448-1792, kurioje pateikiami patikrinimo rezultatai už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio. Mokesčių administratoriaus vykdyto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-06-01 iki 2011-08-29 ieškovo veiklai vadovavo A. S.. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra nurodyta, kad gamybos vadovė A. S. iš bendrovės gautais pinigais atsiskaitė ir į atskaitingo asmens patirtas išlaidas įtraukė UAB „Stomatologijos implantacijos centro“ suteiktas medicinines paslaugas iš viso už 8000 Lt (2316,96 EUR)- (PVM neapmokestinamos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 20 str.). Bendrovei 2011-06-14 išrašyta PVM sąskaitą faktūrą serija K Nr. 02111. Tokiu būdu UAB „Auksinė adatėlė“ priklausančios 2316,96 EUR lėšos yra panaudotos ne ieškovo interesams. Šios lėšos yra priteistinos iš atsakovės, kaip bendrovei padaryta žala. Ieškovas prašo:

1. priteisti solidariai iš atsakovių A. S. ir M. K. 8717,56 Eur bei 5 proc. procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

2. priteisti iš atsakovių J. J. ir A. S. 9792,05 Eur bei 5 proc. procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško

teismo sprendimo įvykdymo;

3. priteisti iš atsakovės A. S. 2316,96 Eur bei 5 proc. procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistinos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

4. priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 tomas, e.b.l. 124-130).

Ieškovo atstovas patikslintą ieškinį palaiko jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

Atsakovei J. J. apie teismo posėdį pranešta tinkamai ir laiku, į teismo posėdį atsakovė neatvyko, neatvykimo priežastis nežinomos, byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovei (CPK 246 str.).

Trečiajam asmeniui UAB ,,Visanja“ apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku. Trečiasis asmuo į posėdį neatvyko, neatvykimo priežastis nežinomos, byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui (CPK 247 str.).

Trečiasis asmuo UAB „Visanja“ atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2017-06-12 nutartimi UAB „Auksinė adatėlė“ iškelė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Valnetas“ (1 tomas, e.b.l. 22-24). Pagal Juridinių asmenų registro duomenis nuo 1996-03-28 iki 2012-09-18 UAB „Auksinė adatėlė“ direktoriaus pareigas ėjo M. K. (1 tomas, e.b.l. 8-10, 16). Pagal VSDF valdybos Vilniaus skyriaus pažymą nuo 2011-01-01 iki 2011-04-11 M. K. buvo mokama lygos išmoka. UAB „Auksinė adatėlė“ direktorės M. K. 2011-02-11 įsakymu laikinai, t. y. nuo 2011-02-01 iki 2011-03-01 eiti direktorės pareigas buvo paskirta Gamybos vadovė A. S. (1 tomas, e.b.l. 12). Pagal VSDF duomenis A. S. dirbo UAB „Auksinė adatėlė“ nuo 2007-01-01 iki 2011-12-02. UAB „Auksinė adatėlė“ direktorės M. K. 2012-01-03 įsakymu laikinai, t. y. nuo 2012-01-03 iki 2012-12-31 eiti direktorės pareigas buvo paskirta direktoriaus pavaduotoja J. J. (1 tomas, e.b.l 15).

Pagal BUAB „Auksinė adatėlė“ bankroto administratoriaus paklausimą „Swedbank“, AB informavo ir pateikė 2011-09-30 debeto mokėjimo kortelės sutartį, iš kurios matyti, jog A. S. (kortelės naudotojai) buvo išduota BUAB „Auksinė adatėlė“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) debeto mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2011-09-30 debeto mokėjimo kortelės sutarties matyti, kad kaip juridinio asmens atstovas ją pasirašė M. K., o kaip kortelės naudotoja pasirašė A. S. (1 tomas, e.b.l. 138-142). Byloje pateiktas 2017-09-20 Dokumentų perėmimo-perdavimo aktas, pagal kurį M. K. perdavę BUAB „Auksinė adatėlė“ bankroto administratoriui dalį įmonės dokumentų, tame tarpe ir A. S. išduotą debeto mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2011-10-04 iki 2012-01-30 iš UAB „Auksinė adatėlė“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke Swedbank AB, įvairaus dydžio sumomis buvo nuimta 79060 Lt (22897,36 Eur), 2012 m., t. y. 2012 m. sausio 28 - 30 dienomis, iš sąskaitos išgryninta 9300 Lt (2693,47 Eur) –(1 tomas, e.b.l. 21, 25-37). Pagal banko sąskaitos išrašą naudojantis A. S. išduota kortele buvo atlikta eilė pinigų išgryninimo operacijų 79060 Lt (22897,36 Eur) sumai. Bankroto administratoriaus pateiktoje UAB „Auksinė adatėlė“ Didžiojoje knygoje už 2012 m. nurodyta, kad 40067,00 Lt (11604,21 Eur) buvo išmokėti atskaitingam asmeniui A. S. (1 tomas, e.b.l. 18,19).

Byloje pateikta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-11-17 Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-448-1792, kurioje pateikiami patikrinimo rezultatai už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio. Pažymoje nurodyta, jog atliekant patikrinimą mokesčių inspekcijai yra pateikti M. K. įsakymai, kuriais laikinai eiti direktores pareigas nuo 2011-06-01 iki 2011-08-29 paskirta Gamybos vadovė A. S., nuo 2011-08-30 iki 2011-11-21 – komercijos vadovė J. J.. Šioje pažymoje yra užfiksuota, kad J. J. ir A. S., kaip atskaitingi asmenys, valdė ieškovo pinigines lėšas, pažeisdamos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles. Mokesčių administratorius nustatė, kad atsakovėms 2011-09-30 buvo išduota 71377,08 Lt (20672,23 Eur) bendrovės piniginių lėšų. Iki 2011-11-02 atskaitingi asmenys papildomai gavo

15150 Lt (4387,74 Eur). Tačiau, mokesčių administratoriui buvo pateikti duomenys, kad J. J. į bendrovės kasą grąžino 11530 Lt, taip pat buvo pateikti duomenys, kad atskaitingi asmenys išleido 36430,89 Lt juridiniams asmenims už prekes (paslaugas), išleido 19216,22 Lt darbo užmokesčiui mokėti, 15600 Lt sumokėjo fiziniams asmenims, 3750 Lt sumokėjo VMI. Taigi, operatyvaus patikrinimo pažymoje yra nustatyta, kad laikotarpiui nuo 2011 m. birželio iki 2011-11-02 atskaitingi asmenys gavo iš viso 86527,08 Lt lėšų, tačiau, pagrindė išlaidas

bendrovės reikmėms (arba grąžino į bendrovės kasą) grynųjų už 86530,11 Lt. Pažymėtina, jog ieškovas reiškia atsakovėms pretenzijas dėl išgrynintų bendrovės piniginių lėšų, kurie vyko laikotarpiu nuo 2011-11-05 iki 2012-01-30. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra nurodyta, kad gamybos vadovė A. S. iš bendrovės gautais pinigais atsiskaitė ir į UAB „Auksinė adatėlė“ patirtas išlaidas įtraukė UAB „Stomatologijos implantacijos centro“ suteiktas medicinines paslaugas iš viso už 8000 Lt (2316,96 EUR)- (PVM neapmokestinamos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 20 str.), bendrovei 2011-06-14 išrašyta PVM sąskaitą faktūrą serija K Nr. 02111 (1 tomas, e.b.l. 142-145). Atsakovė A. S. pateikė į bylą kasos čekius 8000 Lt, patvirtinančius apmokėjimą UAB „Stomatologijos implantacijos centrui“ ir paaiškino, jog sumokėjo už paslaugas iš asmeninių lėšų, o sąskaitą įmonei buvo išrašyta įmonės vadovai paprašius (2 tomas, e.b.l. 17).

Vilniaus apygardos teismas 2018-06-08 nutartimi įpareigojo UAB „Visanja“, vykdžiusią ieškovės buhalterinę apskaitą, perduoti BUAB „Auksinė adatėlė“ bankroto administratoriui turimus buhalterinės apskaitos dokumentus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šią nutartį UAB „Visanja“ įvykdė (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas patvirtino, jog dokumentai nebuvo perduoti.

Pagal CK 2.81 str. 1 d.) įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pirminė pareiga atstovauti bendrovei ir teisme vesti bylas jos vardu tenka įmonės administracijos vadovui (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 str.). Vertinant Juridinių asmenų registro duomenis bei Operatyvaus patikrinimo pažymoje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog ginčo laikotarpiu (patikslinto ieškinio reikalavimo ribose) nuo 2011-06-01 iki 2011-08-29 atsakovė A. S. laikytina faktine įmonės vadove, laikotarpiu nuo 2011-08-30 iki 2011-11-21 atsakovė J. J. laikytina faktinė įmonės vadove, laikotarpiu nuo 2011-11-22 iki 2012-01-02 atsakovė M. K. laikytina įmonės vadove, todėl nurodytu laikotarpiu jų civilinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos nagrinėtinos kaip įmonės valdymo organo – vadovų. Pažymėtina, jog nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013).

Įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).

Įstatyme yra nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad įmonės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovai, t. y. bendrovės vadovai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2013). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovės skirtingais laikotarpiais pripažintos įmonės vadovėmis, todėl jos laikytinos tinkamomis atsakovėmis byloje.

CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Bylos duomenimis nustatyta, debito banko kortelė buvo išduota A. S., iš pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad pinigų išgryninimas vyko būtent šios kortelės pagrindu, be to, Didžiojoje knygoje užfiksuota, jog A. S. kaip atskaitingam asmeniui buvo išmokėta 11604,21 Eur. Teismo vertinimu, dėl bendrų atsakovių M. K., J. J., A. S. veiksmų, susijusių su piniginių lėšų judėjimų ir panaudojimu, yra pagrindas spręsti dėl A. S. (pagal jai išduotą kortelę buvo išgrynintos piniginės lėšos) solidariosios atsakomybės su atsakovėmis M. K., J. J. (privalėjo tinkamai organizuoti kasdienę bendrovės veiklą ir užtikrinti tinkamą organizavimą buhalterinės apskaitos) taikymo. Teismas sprendžia, jog šioje byloje A. S. yra tinkama atsakovė solidariosios atsakomybes prasme.

Liudytojos B. D., A. A. ir L. N. reikšmingų bylai aplinkybių nenurodė, todėl jų parodymai nevertintini.

Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį. Byloje nustatyta, jog UAB „Visanja“, vykdžiusi įmonės buhalterinę apskaitą, nėra perdavusi dokumentų bankroto administratoriui. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, remiasi banko sąskaitos išrašais, Operatyvaus patikrinimo pažyma bei Didžiosios knygos dalimi. Tačiau, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų byloje nėra (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų negalima nustatyti kokiu būdu ginčo laikotarpiu ir kokiam tikslui buvo panaudotos piniginės lėšos, ar jos buvo grąžintos įmonei. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas neturi dokumentų, nepatvirtina, jog pinigai buvo panaudoti netinkamai ar nebuvo grąžinti. Pažymėtina, jog Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra užfiksuota (nors ir už kitą laikotarpį), kad į A. S. ir J. J. avanso apyskaitas įrašytos darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio sumos. Tai netiesiogiai patvirtina atsakovių paaiškinimus, jog iš paimtų pinigų buvo mokamas darbuotojų darbo užmokestis. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovių pozicijos įrodinėjimas yra apsunkintas, nes jo nedisponuoja įmonės buhalteriniais dokumentais. Tuo tarpu ieškovo pateikti dokumentai nėra pakankami įrodyti žalos dydį (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta pakankama objektyvių įrodymų, patvirtinančių įmonei padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d., 6.246–6.249 str.). Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų (taip pat ir sąskaitos 2316,96 Eur (be PVM) sumai už odontologines paslaugas), kurie patvirtintų, kad ši suma iš įmonės lėšų buvo apmokėta. Vien Operatyvaus patikrinimo pažymoje esama nuoroda, jog ši suma įtraukta į išlaidas, nepatvirtina aplinkybės, jog įmonė šią sumą apmokėjo. Priešingai, atsakovės A. S. pateikti kvitai dėl 8000 Lt apmokėjimo ir jos paaiškinimai patvirtina, jog paslaugos buvo apmokėtos iš jos lėšų. Nesant įrodytam žalos dydžiui, teismas nepasisako dėl kitų atsakovių civilinės (tame tarpe solidariosios) atsakomybės pagrindų. Teismui nenustačius žalos dydžio, t.y. nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovėms nekyla pareiga atlyginti prašoma žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms, patikslinto ieškinio reikalavimai visų atsakovių atžvilgiu visa apimtimi atmestini.

Pagal CPK 93 str. 1d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybes biudžetą. Todėl iš ieškovo atsakovės A. S. naudai priteistina 1360 Eur atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Auksinė adatėlė“ , į. k. 123573152, atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1360 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.