- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2A-1264-852/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02331-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Ramunė Mikonienė, Renata Volodko
- Ieškovas
- BUAB „Auksinė adatėlė“
- Atsakovas
- A. S., J. J., M. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Visanja“
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Auksinė adatėlė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės BUAB „Auksinė adatėlė“ ieškinį atsakovėms A. S., J. J. ir M. K. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Visanja“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Auksinė adatėlė“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu prašydama priteisti jai: 1) solidariai iš atsakovių A. S. ir M. K. 8717,56 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovių J. J. ir A. S. 9792,05 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) iš atsakovės A. S. 2316,96 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlime teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) iš atsakovių A. S., J. J. ir M. K. bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4143-652/2017 ieškovei iškelta bankroto byla. Juridinių asmenų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 1996 m. kovo 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 18 d. UAB „Auksinė adatėlė“ direktorės pareigas ėjo M. K.. UAB „Auksinė adatėlė“ direktorės M. K. 2011 m. vasario 11 d. įsakymu laikinai, t. y. nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2011 m. kovo 1 d. direktorės pareigas pavesta eiti (duomenys neskelbtini) A. S.. UAB „Auksinė adatėlė“ direktorės M. K. 2012 m. sausio 3 d. įsakymu laikinai, t. y. nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d. direktorės pareigas pavesta eiti (duomenys neskelbtini) J. J.. Pažymėjo, kad nustatė, jog laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2012 m. sausio 30 d. iš UAB „Auksinė adatėlė“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“, įvairaus dydžio sumomis buvo nuimta 79060 Lt. Pažymėjo, kad bankroto administratoriui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad grynųjų pinigų išgryninimai yra teisėti, ar, kad išgrynintos lėšos buvo panaudotos įmonės veiklai vykdyti. Taip pat paaiškino, kad bankroto administratorius gavo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. lapkričio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (4.65)-448-1792, kurioje pateikiami patikrinimo rezultatai už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio. Šioje pažymoje yra užfiksuota, kad atsakovės J. J. ir A. S., kaip atskaitingi asmenys, valdė ieškovo pinigines lėšas, pažeisdamos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles. Mokesčių administratorius nustatė, kad atsakovėms 2011 m. rugsėjo 30 d. buvo išduota 71377,08 Lt bendrovės piniginių lėšų. Iki 2011 m. lapkričio 2 d. atskaitingi asmenys papildomai gavo 15150 Lt. Tačiau mokesčių administratoriui buvo pateikti duomenys, kad J. J. į bendrovės kasą grąžino 11530 Lt, taip pat buvo pateikti duomenys, kad atskaitingi asmenys išleido 36430,89 Lt juridiniams asmenims už prekes (paslaugas), išleido 19216,22 Lt darbo užmokesčiui mokėti, 15600 Lt sumokėjo fiziniams asmenims, 3750 Lt sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pažymėjo, kad, nors ieškovo bankroto administratorius neturi bendrovės buhalterinių apskaitos dokumentų, negali patikrinti lėšų panaudojimo, negali patikrinti, kaip buvo vėliau panaudoti į kasą grąžinti pinigai, tačiau atsižvelgdamas į netiesioginius mokesčių administratoriaus pateiktus duomenis nutarė šioje byloje ir šiuo metu nereikšti atsakovėms pretenzijų už bendrovės piniginių lėšų išgryninimą per 2011 m. spalio mėnesį. Pažymėjo, kad reiškia atsakovėms pretenzijas dėl išgrynintų bendrovės piniginių lėšų, kurie vyko laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. sausio 30 d. Pasisakydama dėl atsakovių J. J. ir M. K. atsakomybės, nurodė, kad būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, jog atskaitingi asmenys bendrovės lėšas naudotų tinkamai, kad bendrovės lėšas naudotų tam įgalioti asmenys, nepanaudotos lėšos būtų grąžinamos į bendrovės kasą. Todėl už netinkamą bendrovės pinigų panaudojimą (nepanaudojimą), pinigų negrąžinimą ieškovei yra atsakingos buvusios bendrovės vadovės M. K. ir J. J.. Pasisakydama dėl atsakovės A. S. atsakomybės, nurodė, kad iš AB „Swedbank“ gauta informacija patvirtina, jog debetine banko kortele, kuria buvo gryninamos bendrovės piniginės lėšos, naudojosi A. S.. Būtent A. S. vykdė išgryninimo operacijas jai išduota banko kortele (tai galima nustatyti banko išraše nurodytos banko kortelės, kuria naudojantis buvo gryninami pinigai, numerį). Taip pat pačios A. S. pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji atliko piniginių lėšų gryninimo operacijas nuo 2011 m. gruodžio 2 d. net nedirbdama pas ieškovę, t. y. negalėdama būti bendrovės paskirtu atskaitingu asmeniu. Tai, kad A. S. negali būti laikoma neatsakinga už lėšų išgryninimą patvirtina ir bankroto administratoriaus gautas buhalterinės apskaitos dokumentas. UAB „Auksinė adatėlė“ didžiojoje knygoje už 2012 metus užfiksuota, kad 40067 Lt, kas sudaro 11604,21 Eur išmokėta atskaitingam asmeniui A. S. ir šie pinigai negrąžinti. Pažymėjo, kad atsakovės, kaip atskaitingi asmenys, gavę pinigus, tam, kad padengtų su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas, turėjo pareigą pateikti vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus ir surašyti avanso ataskaitą, joje nurodyti šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas, arba grąžinti nepanaudotus pinigus. Nurodė, kad M. K. ir J. J. atsakomybė pasireiškia tuo, jog jos netinkamai vykdė Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 str. numatytas pareigas juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, tinkamai organizuoti kasdienę bendrovės veiklą, tame tarpe organizuoti buhalterinę apskaitą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., 21 str. A. S. atsakomybė pasireiškia tuo, jog ji naudojo ieškovei priklausančias pinigines lėšas nesilaikydama Kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 p. reikalavimų, paimtas bendrovės lėšas pasisavino arba panaudojo ne bendrovės reikmėms. Bendri atsakovių veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad BUAB „Auksinė adatėlė“ prarado jai priklausančias pinigines lėšas. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. lapkričio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (4.65)-448-1792 nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) A. S. iš bendrovės gautais pinigais atsiskaitė ir į atskaitingo asmens patirtas išlaidas įtraukė UAB „Stomatologijos implantacijos centro“ (k. 224620990) suteiktas medicinines paslaugas iš viso už 8000 (PVM neapmokestinamos pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 20 str.). Bendrovei 2011-06-14 išrašyta PVM sąskaitą faktūrą serija K Nr. 02111“, todėl galima aiškiai daryti išvadą, kad BUAB „Auksinė adatėlė“ priklausančios 2316,96 Eur lėšos yra panaudotos ne ieškovės interesams ir yra priteistinos iš atsakovės, kaip įmonei padaryta žala.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. S. atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad prievolė atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, kurių nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė. Pažymėjo, kad ieškinyje dėstomi vienas kitam prieštaraujantys teiginiai, neteikiami išsamūs bei konkretūs dokumentai, kurie bent tikėtinai pagrįstų pateiktus reikalavimus. Ieškovė kaip įrodymą reikalavimams pagrįsti pateikė didžiosios knygos duomenis, iš kurią esą matyti, kad ji disponuoja 40067 Lt įmonės lėšomis. Tačiau nėra pateikta jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kada, kokiu pagrindu šios lėšos esą atskaitingam asmeniui buvo perduotos, t. y. nėra jokių pirminių dokumentų, kurių pagrindu toks įrašas galėjo atsirasti. Taip pat visiškai neaišku, kas, kada ir kaip užpildė šią knygą, nes A. S. UAB „Auksinė adatėlė“ nedirba nuo 2011 m. gruodžio 2 d. Taip pat nurodė, kad visiškai neaiškus yra priežastinis ryšys tarp šios sumos ir ieškinio reikalavimų, nes didžiojoje knygoje nėra įrašo visai reiškiamo ieškinio reikalavimo sumai jos atžvilgiu. Pažymėjo, kad debeto mokėjimo kortelės sutartis yra trišalė, t. y. ją pasirašė bankas, klientas (UAB „Auksinė adatėlė“ direktorė M. K.) ir naudotoja A. S.. Tai yra formali sutarties pusė. Tačiau nėra įrodyta, koks konkrečiai asmuo (įmonės vadovė, A. S. ar kas kitas) atlikinėjo su šia kortele bankines operacijas. Kad ne ji atlikinėjo dalį finansinių operacijų yra visiškai aišku ir akivaizdu, nes mažų mažiausiai nelogiška, kad įmonė paliktų asmeniui teisę net ir nutraukus darbo santykius naudotis įmonės kortele. Norint naudotis kortele bet kokiam asmeniui jokių specialių sąlygų nereikia, o tam reikalingą kodą žinojo ne tik ji, bet ir įmonės vadovė. Visiškai be jokio teisinio ir faktinio pagrindo ieškovė nurodo esą ji panaudojo bendrovės pinigus medicininėms paslaugoms apmokėti. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymoje nurodyta tai, kad bendrovei buvo išrašyta sąskaita ir į patirtas išlaidas joje nurodyta suma įtraukta. Tačiau nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad sąskaitą apmokėjo būtent įmonė, bei nėra duomenų apie tai, jog po patikrinimo šios išlaidos nebuvo eliminuotos iš įmonės išlaidų.
3. Atsakovė J. J. atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį jos ir M. K. atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad mano, jog visa žala turi būti priteista iš A. S., nes faktiškai A. S. vadovavo bendrovei ir grynino pinigines lėšas su turima jos vardu išduota kortele. Paaiškino, kad buvusi bendroves direktorė M. K. 2010 metų pabaigoje pakliuvo į autoavariją, kurios metu stipriai nukentėjo. Ji nuo 2011 metų sausio mėnesio nedirbo bendrovėje ir darbe pasirodė tik 2011 metų balandžio mėnesio pradžioje. M. K. 2011 m. vasario 1 d. yra parašiusi įsakymą dėl A. S. darbinių funkcijų, kurio pagrindu A. S. ėjo bendrovės direktorės pareigas ir buvo pilnai atsakinga už bendrovės veiklą. Taip pat paaiškino, kad M. K. 2011 metų balandžio pradžioje grįžusi darbą, faktiškai bendrovės direktorės pareigų nevykdė dėl sveikatos sutrikimų avarijos metu ir bendrovėje dirbo lengvus darbus, kurie visiškai nebuvo susiję su bendrovės valdymu. Todėl ir toliau už bendrovės veiklą buvo atsakinga A. S.. Pažymėjo, kad A. S. nuo 2011 metų sausio mėnesio iki 2012 m. sausio 3 d. faktiškai ėjo bendrovės direktorės pareigas ir buvo atsakinga už bendrovės valdymą bei finansus. Pažymėjo, kad A. S. sugyventinis R. V. buvo UAB „Auksinė adatėlė“ akcininkas.
4. Atsakovė M. K. atsiliepimais į ieškinį ir patikslintą ieškinį prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad ji 2010 metų pabaigoje papuolė į autoavariją, kurios metu buvo stipriai sužalota. Po sužalojimų privalėjo gydytis, todėl nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. balandžio 11 d. turėjo nedarbingumą. Nurodė, kad 2011 m. vasario 1 d. pasirašė įsakymą, kuriuo pavedė bendrovės direktorės pareigas vykdyti (duomenys neskelbtini) A. S.. Bendrovės direktorės pareigas pagal nurodytą direktoriaus įsakymą A. S. vykdė iki 2011 m. kovo 1 d. Po 2011 m. kovo 1 d. buvo pasirašyti papildomi įsakymai dėl įgaliojimų pratęsimo A. S., tačiau dėl jai nežinomų priežasčių šie įsakymai yra dingę ir nerasti. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB ,,Visanja“ su kuria tampriai bendravo A. S.. UAB ,,Visanja“ negrąžino bendrovei buhalterinių dokumentų už 2011 metus, todėl tikėtina, kad ir įsakymai dėl įgaliojimų pratęsimo A. S. yra likę būtent UAB ,,Visanja“ dispozicijoje. Akcentavo, kad A. S. ir toliau sėkmingai vykdė bendrovės direktorės pareigas, nes ji pati buvo riboto darbingumo ir negalėjo atlikti savo darbinių funkcijų bei užtikrinti sklandžios bendrovės veiklos. A. S. privalo asmeniškai atsakyti už jos veiksmais padarytą žalą bendrovei. Taip pat paaiškino, kad, kadangi ir toliau faktiškai bendrovės direktorės pareigas vykdė A. S., 2011 metų rugpjūčio mėnesį ji, kartu su A. S., kreipėsi į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą administruojantį banką. Bankui buvo pateiktas prašymas išduoti A. S. vardinę bendrovės banko sąskaitos kortelę, kad ji ir toliau galėtų pilnai vykdyti bendrovės direktorės funkcijas ir atsakyti už bendrovės finansus bei tinkamą prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Todėl A. S. gavusi asmeninę banko kortelę bendrovės pinigais pilnai disponavo savo nuožiūra kaip bendrovės direktorė. Pažymėjo, kad ieškovės patikslintas ieškinys visiškai neatitinka bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų duomenų. Ieškovė su ieškiniu pateikė BUAB ,,Auksinė adatėlė“ didžiosios knygos išrašą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atskaitingas asmuo A. S. yra skolinga bendrovei 40067,00 Lt, o J. J. – 598,09 Lt, kas šiai dienai sudaro 11604,21 Eur. Todėl visiškai neaišku kokiu pagrindu ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti didesnę sumą nei nurodyta ieškovės didžiojoje knygoje.
5. Trečiasis asmuo UAB „Visanja“ atsiliepimo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės BUAB „Auksinė adatėlė“ atsakovei A. S. 1360 Eur atstovavimo išlaidas.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą bei priežastinį ryšį. Nurodė, kad byloje nustatyta, jog UAB „Visanja“, vykdžiusi įmonės buhalterinę apskaitą, nėra perdavusi dokumentų bankroto administratoriui. Ieškovė, įrodinėdama žalos dydį, remiasi banko sąskaitos išrašais, Operatyvaus patikrinimo pažyma bei Didžiosios knygos dalimi. Tačiau, pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų byloje nėra (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų negalima nustatyti kokiu būdu ginčo laikotarpiu ir kokiam tikslui buvo panaudotos piniginės lėšos, ar jos buvo grąžintos įmonei. Vien ta aplinkybė, jog ieškovė neturi dokumentų, nepatvirtina, jog pinigai buvo panaudoti netinkamai ar nebuvo grąžinti. Operatyvaus patikrinimo pažymoje yra užfiksuota (nors ir už kitą laikotarpį), kad į A. S. ir J. J. avanso apyskaitas įrašytos darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio sumos. Tai netiesiogiai patvirtina atsakovių paaiškinimus, jog iš paimtų pinigų buvo mokamas darbuotojų darbo užmokestis. Atkreipė dėmesį, jog atsakovių pozicijos įrodinėjimas yra apsunkintas, nes jos nedisponuoja įmonės buhalteriniais dokumentais. Tuo tarpu ieškovės pateikti dokumentai nėra pakankami įrodyti žalos dydį (CPK 178 str.). Sprendė, kad byloje nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių įmonei padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d., 6.246–6.249 str.). Pažymėjo, jog byloje nėra jokių duomenų (taip pat ir sąskaitos 2316,96 Eur (be PVM) sumai už odontologines paslaugas), kurie patvirtintų, kad ši suma iš įmonės lėšų buvo apmokėta. Vien Operatyvaus patikrinimo pažymoje esama nuoroda, jog ši suma įtraukta į išlaidas, nepatvirtina aplinkybės, jog įmonė šią sumą apmokėjo. Priešingai, atsakovės A. S. pateikti kvitai dėl 8000 Lt apmokėjimo ir jos paaiškinimai patvirtina, jog paslaugos buvo apmokėtos iš jos lėšų. Nurodė, kad teismui nenustačius žalos dydžio, t. y. nesant vienai iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, atsakovėms nekyla pareiga atlyginti prašomą žalą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas šalims netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje aiškiai formuoja nuostatą, kad tuo atveju, jei kyla ginčas, ar atskaitingas asmuo iš bendrovės gautas lėšas panaudojo šios bendrovės reikmėms, įrodinėjimo našta paskirstoma tokiu būdu – bendrovė turi įrodyti, kad atskaitingam asmeniui išdavė pinigines lėšas, o atskaitingam asmeniui kyla pareiga pagrįsti, kokiems tikslams bendrovės lėšos buvo panaudotos. Pareigos atskaitingam asmeniui pagrįsti, kur šis panaudojo bendrovės pinigines lėšas, nekeičia ir aplinkybė, jog bendrovė yra bankrutavusi bei šiai buvę bendrovės vadovai (buhalteriai) neperduoda buhalterinės apskaitos dokumentų. Nagrinėjamu atveju ieškovė objektyviai negali nustatyti, kur buvo panaudotos laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. sausio 30 d. iš BUAB „Auksinė adatėlė“ banko sąskaitos paimtos piniginės lėšos dėl dalies neperduotų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų (o konkrečiai atskaitingų asmenų avanso apyskaitų ir kasos dokumentų). Nors bankroto administratorius ragino buvusią paskutę bendrovės vadovę J. J. perduoti įmonės dokumentus, tačiau jie nėra perduoti. Taip pat pareigos perduoti bendrovės dokumentus nevykdo ir UAB „Visanja“, kuri vedė ieškovės buhalterinę apskaitą.
8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad operatyvaus patikrinimo pažymoje yra užfiksuota (nors ir už kitą laikotarpį), kad į A. S. ir J. J. avanso apyskaitas įrašytos darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio sumos, o tai netiesiogiai patvirtina atsakovių paaiškinimus, jog iš paimtų pinigų buvo mokamas darbuotojų darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 p. nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, - nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje nėra jokių rašytinių įrodymų - pinigų priėmimo (perdavimo) kvitų, avanso apyskaitų, kurie pagrįstų, jog laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. sausio 30 d. iš bendrovės banko sąskaitos paimtos piniginės lėšos buvo naudojamos darbo užmokesčio mokėjimui, ar kitoms bendrovės reikmėms. Nei viena iš atsakovių nepripažino, kad naudodamasi A. S. išduota banko kortele paėmė bendrovei priklausančias lėšas bei šias lėšas naudojo atsiskaitymams su darbuotojais, todėl prielaida, jog iš laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. sausio 30 d. paimtų piniginių lėšų buvo mokamas darbo užmokestis, negalėjo būti daroma. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas jokių tiesioginių duomenų, jog piniginės lėšos buvo mokamos darbuotojų darbo užmokesčiui, negalėjo padaryti prielaidos, kad BUAB „Auksinė adatėlė“ piniginės lėšos buvo panaudotos ieškovės veikloje. Bendrovė per vienuolikos mėnesių laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio iki 2012 m. spalio mėn. darbo užmokesčio mokėjimui patyrė 16064,90 Lt išlaidų. Pagal vėlesnius darbo užmokesčio žiniaraščius (sudarytus iki 2014 m. spalio mėn.) darbo užmokesčiui skirtos lėšos svyravo tik apie 200 Lt. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės niekaip neleidžia tvirtinti, kad iš banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. sausio 30 d. paimtos 63910,00 Lt (arba 18509,62 Eur) lėšos buvo naudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui. Pinigų buvo paimta ženkliai daugiau, nei buvo patirta išlaidų darbo užmokesčio mokėjimui.
8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų kurie patvirtintų, kad 2316,96 Eur suma, skirta atsakovės A. S. asmeninėms reikmėms, buvo apmokėta iš įmonės lėšų. Iš mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių galima aiškiai daryti išvadą, kad: 1) A. S. iš BUAB „Auksinė adatėlė“, kaip atskaitingas asmuo, buvo paėmusi bendrovei priklausančias pinigines lėšas; 2) Iš BUAB „Auksinė adatėlė“ gautomis piniginėmis lėšomis atsiskaitė su UAB „Stomatologijos implantacijos centras“ savo asmeninėms, o ne bendrovės reikmėms; 3) Patirtas išlaidas įtraukė į avanso apyskaitą kaip atskaitingo asmens patirtas išlaidas. Todėl akivaizdu, jog BUAB „Auksinė adatėlė“ priklausančios 2316,96 Eur lėšos yra panaudotos ne ieškovės interesams. Šios lėšos yra priteistinos iš atsakovės, kaip buvusios vadovės bendrovei padaryta žala pagal CK 2.87 str.
Atsiliepimas
9. Atsakovė A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepimą iš esmės grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kuriuos anksčiau išdėstė pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
10. Atsakovė M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių tinkamų rašytinių įrodymų, kurie leistų teismui pagal jo vidinį įsitikinimą konstatuoti, jog tam tikros aplinkybės yra buvusios. Kitą vertus, ar ieškovė įvykdė pareigą įrodyti reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, turi būti sprendžiama pagal jo pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal atsakovų pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Ir jeigu atsakovai prieštarauja ieškovės reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodytos ir niekuo nepagristos aplinkybės yra įrodytos. Be to, tai nereiškia, jog teismas netinkamai paskirstė ir įrodinėjimo naštą. Pažymėjo, kad, analizuojant ieškovės pateiktą apeliacinį skundą yra akivaizdu, jog būtent ieškovė yra suinteresuota bylos aplinkybių įrodinėjimą permesti būtent atsakovėms. Kasacinis teismas savo suformuotoje praktikoje yra nurodęs, kad ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį. Jeigu atsakovas įrodo atsikirtimą į ieškinį, tai jis paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes. Tačiau, jeigu atsakovas ir neįrodo atsikirtimo į ieškinį, tai savaime nereiškia ir neturi būti vertinama kaip ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių įrodymas. Tuo pačiu kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog pripažinus, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės vertinamos kaip įrodytos dėl to, kad atsakovas neįrodė savo atsikirtimų, atsirastų galimybė pripažinti įrodytomis aplinkybes, kurios niekuo nepagrįstos ir niekuo nepatvirtintos. Taigi, ieškovė, kreipdamasi į teismą faktiškai nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagristų jos reikalavimą. Ieškovės ieškinys paremtas faktiškai tik trimis dokumentais, t. y. didžiąja bendrovės knyga, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo medžiaga bei banko sąskaitos išrašais. Nurodytas aplinkybes konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, kuris pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kurie pagristų ar paneigtų vienokias ar kitokias tiek ieškovės, tiek ir atsakovių pateiktas byloje aplinkybes bei duomenis. Todėl, vadovaudamasis teismui suteiktomis CPK teisėmis, teismas vertino, jog ieškovė neįrodė ieškinyje nurodyto reikalavimo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes darytina išvada, jog teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir nepažeidžia nustatytų reikalavimų.
11. Atsakovė J. J. ir trečiasis asmuo UAB „Visanja“ atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, t. y. nesant pakankamo pagrindo vertino, jog neatskleistos ūkinių operacijų aplinkybės šalina atsakovių civilinę atsakomybę. Teismo įsitikinimu, perskirsčius įrodinėjimo pareigą, byloje nustatyti faktai turi būti vertinami kitaip.
Dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo.
14. CPK 178 str. nustato bendrą įrodinėjimo pareigos taisyklę, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tačiau ši taisyklė turi nemažai išimčių ir patikslinimų, suformuluotų teismų praktikoje. Teismų praktikoje laikoma, jog dėl tam tikrų aplinkybių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, vienos šalies įrodinėjimo pareigos apimtis gali būti padidinta, ir atitinkamai dėl to kitos šalies pareiga įrodyti savo atsikirtimus gali būti laikoma mažesnės apimties, nei priklausytų pagal CPK 178 straipsnį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019, nutarties 41 punktas ir kt.).
15. Šiuo atveju yra kilęs ginčas dėl to, kas turėtų įrodyti avansu įmonės išduotų lėšų panaudojimo aplinkybes. Atsakovių įsitikinimas, kad tokiais dokumentais turi disponuoti pats juridinis asmuo, yra teisingas tik su sąlyga, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pagal įstatymų reikalavimus. Taigi sprendžiant dėl to, ar ieškovas, t. y. įmonė, turėtų pateikti įrodymus apie tai, kaip atsakovės panaudojo joms avansu išduotas įmonės lėšas, visų pirma reikėtų įvertinti, ar tokie įrodymai apskritai egzistuoja, t. y. ar atsakovės, gavusios pinigus, objektyviai užfiksavo jų panaudojimą dokumentais, ir ar tuos dokumentus perdavė įmonės žiniai. Nesant tokių duomenų, reikėtų vertinti, kad atsakovės neįrodė, jog reikšmingais įrodymais disponuoja juridinis asmuo, ir atitinkamai, - kad nepateikdamas tokių įrodymų ieškovas piktnaudžiauja įrodinėjimo pareiga.
16. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, nei apie tai, kad atsakovės perdavė dokumentus juridiniam asmeniui, nei apie tai, kad tokius pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus jos būtų perdavusios ieškovo buhalterinę apskaitą tvarkiusiai įmonei UAB „Visjana“. O netiesioginiai įrodymai – VMI patikrinimo pažyma (e. bylos t. 1, b. l. 142) už ankstesnį laikotarpį rodo, kad įmonė nevedė atskaitingiems asmenims išduotų ir panaudotų pinigų apskaitos (patikrinimo metu nepanaudotų pinigų likučiui nustatyti buvo atliekama inventorizacija). Iš patikrinimo pažymos matyti, kad tikrinant 2011 m . birželio-rugsėjo mėn. kasos dokumentus, buvo nustatyta, jog visi pinigai išduoti atsakingiems asmenims, o pagal buhalteriniuose registrus, atsakingų asmenų nepanaudotų pinigų likutis yra 71377,08 Lt. Taigi byloje nėra patikimų įrodymų, kad išlaidas pateisinantys dokumentai objektyviai egzistavo ir buvo laiku ir tinkamai apskaitomi įmonės buhalterinėje apskaitoje. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog įrodinėjimo našta tenka ieškovei, o ne atsakovėms.
17. Be to, pastebėtina, jog esmine šio ginčo aplinkybe laikytinas ne dokumentų nebuvimo faktas, bet tai, ar išlaidas pateisinančios operacijos apskritai įvyko. Šiuo atveju ieškovė prašo priteisti ne žalą dėl dokumentų neišsaugojimo ar buhalterinės apskaitos nevedimo, bet nuostolius, atsiradusius dėl avansu išduotų lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį. Taigi byloje sprendžiamų civilinių santykių prasme, išlaidas patvirtinančių ūkinių operacijų realumas gali būti įrodytas ir netiesioginiais įrodymais arba atkurtais buhalteriniais dokumentais. Tačiau, kad surinkti tokius duomenis, reikia turėti informaciją apie tokių ūkinių operacijų aplinkybes, o šia informacija disponuoja būtent atsakovės. Kaip jau minėta, CPK 178 str. numato ne tik ieškovei pareigą įrodyti savo reikalavimus, bet ir atsakovėms pareigą pagrįsti savo atsikirtimus, ir be to – atsakovių pareigos apimtis gali būti didesnė, jeigu jos ir valdo reikšmingą informaciją. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovės disponavo grynaisiais įmonės pinigais, todėl protingai vertinant, turėtų būti laikoma, jog būtent atsakovės ir turi atskleisti konkrečias aplinkybes, susijusias pinigų gavimo tikslais ir šių pinigų panaudojimo aplinkybėmis. Ir be to, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, atsakovės šias aplinkybes turi atskleisti taip išsamiai, kad jas būtų galima objektyviai patikrinti. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apeliante, jog atsakovėms neatskleidus tokių aplinkybių, dokumentų nebuvimas negali būti laikomas jų atsakomybę šalinančiu faktu.
Dėl atsakovių atsakomybės už neatskleistas operacijas su grynaisiais pinigais
18. Ieškovė nurodo, kad iš UAB „Auksinė adatėlė“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojai A. S. išduota debeto mokėjimo kortele, kurios Nr. 4025621000505095, buvo atliktos tokios grynųjų pinigų išėmimo operacijos (kurias patvirtina ir sąskaitos išrašas):
Eilės Nr. Gryninimo operacijos data Išgryninta suma (LT) 1. 2011-10-04 500 2. 2011-10-05 500 3. 2011-10-07 1000 4. 2011-10-08 600 5. 2011-10-11 600 6. 2011-10-13 450 7. 2011-10-14 3000 ir 600 8. 2011-10-15 3000 9. 2011-10-17 2000 10. 2011-10-18 500 11. 2011-10-19 400 12. 2011-10-21 2000 13. 2011-11-05 1000 14. 2011-11-07 500 15. 2011-11-10 4000 ir 3000 16. 2011-11-11 200, 1000, 2000, 800, 3400 17. 2011-11-15 300 18. 2011-11-16 600 19. 2011-11-17 170 20. 2011-11-18 4000, 3000 21. 2011-11-21 540 22. 2011-12-09 800 23. 2011-12-16 4000, 500, 200, 1100 24. 2011-12-19 4000 25. 2011-12-21 4000, 4000, 100, 900, 500, 500 26. 2011-12-22 1000, 1000, 3500, 2000, 2000 27. 2012-01-28 4000, 3800 28. 2012-01-30 1500
19. Ieškovė nurodo, kad operacijos, kurių eilės Nr. 1-12, nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, nes ieškinys reiškiamas tik operacijoms, atliktoms laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. sausio 30 d.
20. Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 30 d. Debeto mokėjimo kortelės sutarties (e. bylos t. 1, b. l. 138-141, 162) ši kortelė yra išduota Klientui UAB „Auksinė adatėlė“, o šios kortelės Naudoja yra A. S.. Debeto mokėjimo kortelės sutarties 3.1 punkte numatyta, kad mokėjimo kortelė ir visos Tapatybę patvirtinančios priemonės yra suteikiamos tik Naudotojui, kaip fiziniam asmeniui, ir tuo atveju jeigu Klientas ir Naudotojas yra ne tas pats asmuo, Klientas neturi jokių teisių į Naudotojui išduotą mokėjimo kortelę ir suteiktas Tapatybės patvirtinimo priemones.
21. A. S. nei atsiliepime, nei bylą nagrinėjant teisme neatskleidė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo, kad ne ji, o koks nors kitas konkretus asmuo be jos žinios nuėmė grynus pinigus nuo jos valdomos mokėjimo kortelės. A. S. teiginiai, kad ji nuo 2011 m. gruodžio 2 d. nedirba įmonėje UAB „Auksinė adatėlė“, nėra reikšmingi ir nepanaikina jos atsakomybės už disponavimą lėšomis pasinaudojant jai suteikta mokėjimo kortele. Visų pirma, kaip matyti iš pateikto sąskaitos išrašo, ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d., kai A. S. dar dirbo, nuo įmonės sąskaitos naudojantis jai išduota mokėjimo kortele grynaisiais pinigais buvo nuimta 24510 Lt (7098,59 EUR) (1000 + 500 + 4000 + 3000 +200 + 1000 + 2000 + 800 + 3400 + 300 + 600 + 170 + 4000 + 3000 + 540). Be to, A. S. teigdama, kad po 2011 m. gruodžio 2 d. ji nesinaudojo mokėjimo kortele, nepateikė jokių įrodymų apie tai, kada ir kam ji perdavė šią kortelę bei jos naudojimui būtinas ir tik jai asmeniškai išduotas Tapatybę patvirtinančias priemones. Byloje nėra jokių duomenų, nei apie darbo sutarties nutraukimo aplinkybes, nei apie tai, kad konkretus darbdavį atstovaujantis asmuo pareikalavo iš atsakovės A. S. atsiskaityti už suteiktas darbo priemones ir kad pasibaigus darbo sutarčiai priėmė iš jos grąžinamas materialines vertybes, įskaitant mokėjimo kortelę. A. S. argumentai, kad mokėjimo kortelę ieškovės bankroto administratoriui atidavė M. K., savaime nepatvirtina, kad ji fiziškai nedisponavo mokėjimo kortele ir šiai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2012 m. sausio 30 d., nes kortelė bankroto administratoriui buvo perduota praėjus daugiau kaip 6 metams nuo paskutinės šioje byloje aptariamos operacijos, atliktos naudojantis šia kortele. Be to, A. S. teiginiai apie faktinį mokėjimo kortelės valdymo perdavimą, nepanaikina Debeto mokėjimo kortelės sutartimi nustatytų teisinių jos atsakomybės ribų už šia kortele atliktas operacijas. Debeto mokėjimo kortelės sutarties 7.1 punkte numatyta, kad mokėjimo kortelę ir Tapatybės patvirtinimo priemonės gali turėti tik Naudotojas. Pagal Sutarties 7.2 punktą, iškilus grėsmei, kad Naudotojo kortele gali pasinaudoti kiti asmenys, jis privalo nedelsiant pateikti prašymą bankui dėl kortelės blokavimo. Be to, pagal tos pačios Sutarties 7.2 punktą, jeigu Klientas (UAB „Auksinė adatėlė“) nori panaikinti Naudotojo teisę mokėjimo kortelės pagalba disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, jis turi nutraukti sutartį. Taigi pagal sutartį nenumatyta nei Naudotojo (A. S.) pareiga perduoti kortelę klientui (UAB „Auksinė adatėlė“), nei įmonės teisė reikalauti šios kortelės grąžinimo pasibaigus Naudotojo darbo santykiams.
22. Atsakovė A. S. iš esmės pripažino, kad darbo santykių metu lėšos buvo nuimtos su jos žinia, t. y. minėta 24510 Lt suma, nuimta nuo mokėjimo kortelės laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. Atsakovės paaiškinimai apie tai, kokiu tikslu šios lėšos buvo paimtos ir kur buvo panaudotos, yra prieštaringi ir nekonkretūs. Atsakovė iš esmės rėmėsi tuo, kad šie pinigai galėjo būti išmokėti darbuotojams kaip darbo užmokestis. Tačiau atsakovė neatskleidė nei kam, nei kokios sumos buvo išmokėtos. Byloje apklaustų liudytojų L. N., A. A. ir B. D. teisme duoti parodymai yra labai nekonkretūs, tačiau teisme jos patvirtino, kad darbo užmokesčio grynais pinigais iš A. S. nėra gavusios (teismo posėdžio 2018 m. spalio 2 d. garso įrašo laikas nuo 21.30–22.00, 32.00–35.00, 42.20–45.00). Pažymėtina, kad A. S. paaiškinimų, jog išgrynintais pinigais ji įmonės vardu atsiskaitė su darbuotojais, nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Iš VMI operatyvaus patikrinimo pažymos (kuri apima laikotarpį iki 2011 m. lapkričio 3 d.) matyti, kad pagal avanso apyskaitą dalis A. S. perduotų pinigų buvo apskaityti kaip panaudoti išlaidoms darbo užmokesčiui, bet šias išlaidas pateisinantys dokumentai patikrinimo metu nebuvo pateikti, o darbo užmokesčio išmokėjimo faktas papildomai buvo apskaitomas tiesiogiai kaip įmonės kasos išlaidos, o ne kaip atskaitingo asmens išlaidos. Patikrinimo pažymoje nurodoma, kad kasos išlaidų orderiuose nėra darbo užmokestį gavusių darbuotojų parašų (e. bylos t. 1, b. l. 145) ir taip pat konstatuojama, jog įmonėje dalis darbuotojų dirbo be darbo sutarčių (e. bylos t. 1, b. l. 143). Be to, byloje apskritai nėra duomenų apie tai, koks buvo piniginių lėšų, skirtų darbo užmokesčiui, poreikis 2011 m. lapkričio mėnesį.
23. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, vertina, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog atsakovė A. S. jai perduotas įmonės lėšas panaudojo darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti.
24. Atsakovė A. S. už paimtas įmonės pinigines lėšas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. sausio 30 d., t. y. 39400 Lt (11411,03 EUR) (800 + 4000 + 500 + 200 + 1100 + 4000 + 4000 + 4000 + 100 + 900 + 500 + 500 + 1000 + 1000 + 3500 + 2000 + 2000 + 4000 + 3800 + 1500) nėra atsiskaičiusi. Ji taip pat neatskleidė šių piniginių lėšų paėmimo tikslo ir jų panaudojimo aplinkybių. Todėl ji yra atsakinga ir už šias avansu paimtas įmonės lėšas.
25. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su ieškovės argumentais, kad įmonės vadovo atsakomybė už A. S. išduotų piniginių lėšų panaudojimą ne pagal paskirtį yra solidari. Tačiau A. S. iki darbo sutarties nutraukimo turėjo galiojantį įmonės pavedimą teisėtai naudotis jai suteikta mokėjimo kortele, o už panaudotas lėšas privalėjo atsikaityti kaip materialiai atsakingas asmuo už avansu suteiktas lėšas. Todėl teismas vertina, jog už iki darbo sutarties nutraukimo, t. y. 2011 m. gruodžio 2 d., panaudotas įmonės lėšas, už kurias nėra atsiskaityta, A. S. atsako asmeniškai. Kaip minėta šiuo laikotarpiu ji yra gavusi įmonės lėšų 24510 Lt (7098,59 EUR) sumai ir už jas nėra atsiskaičiusi.
26. A. S. nutraukus darbo sutartį nuo 2011 m. gruodžio 2 d., rūpestingas ir lojalus įmonės vadovas privalėjo imtis veiksmų, užtikrinant, jog nebūtų naudojamos įmonės lėšos panaudojant jai suteiktą mokėjimo kortelę. Kaip minėta pagal Debeto mokėjimo kortelės sutarties 7.2 punktą, Klientas (UAB „Auksinė adatėlė“) norėdamas panaikinti Naudotojo teisę mokėjimo kortelės pagalba disponuoti sąskaitoje esančiomis lėšomis, privalėjo nutraukti sutartį, tačiau šiuo atveju įmonės vadovas neužtikrino, kad sutartis būtų nutraukta ir tokiu būdu sudarė galimybę toliau naudotis šia kortele nekontroliuojant naudojimo tikslų. Tai, kad įmonės vadovas veikė bendrais ir suderintais veiksmais su mokėjimo kortelės naudotoju, patvirtina tokios aplinkybės, jog šių išgrynintų piniginių lėšų nepareikalavo grąžinti ar už jas atsiskaityti. Be to tokių veiksmų neatliko nei įmonės vadovės pareigas ėjusi M. K., nei vėliau šias pareigas perėmusi jos dukra J. J.. Todėl teismo įsitikinimu, abiejų įmonės vadovių atsakomybė už netinkamą juridinio asmens veiklos organizavimą pasireiškia dideliu nerūpestingumu, aiškiai viršijančiu ūkinės veiklos riziką (CK 2.82 str. 3 d., CK 2.87 str. 1 d., 2 d., 7 d.), o atsakomybės solidarumas yra grindžiamas tuo, jog žala įmonei padaryta bendrais suderintais veiksmais (CK 6.6 str. 3 d.).
27. Byloje nustatyta, kad įmonės vadovė laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. buvo M. K.. Tuo laikotarpiu naudojantis įmonės mokėjimo kortele be ataskaitų buvo išgrynintos įmonės lėšos 30100 Lt (8717,56 EUR) sumai. Todėl šios sumos ribose M. K. atsakomybė yra solidari su atsakove A. S. kaip mokėjimo kortelės naudotoja.
28. Byloje taip pat nustatyta, kad įmonės vadove laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 3 d. iki 2012 m. sausio 30 d. buvo J. J. (e. bylos t. 3, b. l. 91). Kaip nustatyta, šiuo laikotarpiu naudojantis įmonės mokėjimo kortele be ataskaitų buvo išgrynintos įmonės lėšos 9300 Lt (2693,47 EUR) sumai. Todėl šios sumos ribose J. J. atsakomybė yra solidari su atsakove A. S. kaip mokėjimo kortelės naudotoja.
Dėl atsakomybės už atskleistą, tačiau be pagrindo įvykdytą ūkinę operaciją
29. Ieškovė BUAB „Auksinė adatėlė“ prašo priteisti iš atsakovės A. S. 8000 Lt (2316,96 EUR) be pagrindo, t. y. ne įmonės interesais panaudotas lėšas. Ieškovė remiasi tuo, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo 2011 m. lapkričio 17 d. pažymoje Nr. (4.65)-448-1792 fiksuota, jog (duomenys neskelbtini) A. S. iš bendrovės gautais pinigais atsiskaitė ir į atskaitingo asmens patirtas išlaidas įtraukė UAB „Stomatologijos implantacijos centro“ suteiktas medicinines paslaugas iš viso už 8000 Lt (e. bylos t. 1, b. l. 145).
30. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su ieškove, kad šios BUAB „Auksinė adatėlė“ priklausančios 2316,96 EUR lėšos yra panaudotos ne ieškovės interesais. Pati atsakovė neigia, kad medicininės paslaugos buvo suteiktos jai. Tai rodo ir rašytiniai įrodymai (e. bylos t. 1, b. l. 186). Tokių lėšų suteikimo pagrindas atsakovei nenustatytas. Byloje nepaneigta, kad šios išlaidos buvo apmokėtos pačios atsakovės A. S. sprendimu, nes tuo metu ji turėjo įgaliojimus veikti įmonės vardu kaip laikinai einanti įmonės vadovo pareigas.
31. Iš mokesčių administratoriaus pažymos matyti, kad ši suma įmonės buhalterinėje apskaitoje yra apskaityta kaip suma pateisinanti A. S. kaip materialiai atskaitingo asmens avanso išlaidas. Atsakovės teiginiai, kad ji gydymo įstaigai sumokėjo grynais pinigais, neturi jokios reikšmės vertinant atsakovės ir ieškovės tarpusavio atsiskaitymų balansą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei laikotarpiu apimančiu mokestinį patikrinimą, nei vėliau atsakovė nėra padengusi 8000 Lt skolos, nepagrįstai įtrauktos į įmonės apskaitą, kaip jos avanso išlaidų pateisinimą.
32. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės A. S. 2316,96 EUR kaip žalą, t. y. be pateisinimo panaudotas avansines lėšas, yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų
33. Teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str., CK 6.37 str. 2 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
34. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovės naudai, todėl atsakovių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetamas, o ieškovės tenkinamas.
35. Ieškovė nurodo, jog patyrė 1456,84 EUR išlaidų už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme ir 468,27 EUR išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 1925,11 EUR. Šias išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai (e. bylos t. 2, b. l. 41, 43, 45, t. 4. b. l. 104), jos neviršija rekomenduojamų dydžių. Teismų praktikoje laikoma, kad bylinėjimosi išlaidos iš kelių atsakovų turi būti priteisiamos nustatant konkrečias mokėtinas dalis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015 ir kt.). Šiuo atveju nors iš atsakovių yra priteistos skirtingos sumos, tačiau teismo vertinimu, nėra galimybės nei išskirti konkrečių ieškovės bylinėjimosi išlaidų pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, nei pripažinti, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos labiau yra susijusios su kurios nors atsakovės procesiniu elgesiu. Todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių priteisiamos lygiomis dalimis.
36. Taip pat iš atsakovių Lietuvos valstybei priteisiamas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė, kaip bankrutuojanti įmonė, buvo atleista, bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 str. 1 d., CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Teismas vertina, jog procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (47,20 EUR) ir žyminis mokestis (257 EUR) nuo sumos, kuri priteista solidariai iš atsakovių (11411,03 EUR), turi būti priteisiamas iš visų atsakovių lygiomis dalimis (iš viso 304,20 EUR, iš kiekvienos atsakovės po 101,40 EUR), o žyminis mokestis (212 EUR) nuo sumos, priteistos tik iš atsakovės A. S. (9415,55 EUR), kitoms atsakovėms neskirstomas. Tokiu būdu valstybei priteisiama iš atsakovės A. S. 313,40 EUR, iš atsakovės M. K. 101,40 EUR ir iš J. J. 101,40 EUR.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės BUAB „Auksinė adatėlė“ apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
BUAB „Auksinė adatėlė“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei BUAB „Auksinė adatėlė“, juridinio asmens kodas 123573152, iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9415,55 EUR (devynis tūkstančius keturis šimtus penkiolika eurų, 55 ct) žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei BUAB „Auksinė adatėlė“, juridinio asmens kodas 123573152, solidariai iš atsakovių A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8717,56 EUR (aštuonis tūkstančius septynis šimtus septyniolika eurų, 56 ct) žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei BUAB „Auksinė adatėlė“, juridinio asmens kodas 123573152, solidariai iš atsakovių A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2693,47 EUR (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt tris eurus, 47 ct) žalos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei BUAB „Auksinė adatėlė“, juridinio asmens kodas 123573152, lygiomis dalimis iš atsakovių A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1925,11 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 641,70 EUR (šešis šimtus keturiasdešimt vieną eurą, 70 ct) iš kiekvienos atsakovės.
Priteisti Lietuvos valstybei žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas: iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 313,40 EUR (tris šimtus trylika eurų, 40 ct), iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,40 EUR (šimtą vieną eurą, 40 ct), iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,40 EUR (šimtą vieną eurą, 40 ct). Valstybei priteistos sumos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ( https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita ). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.