- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-181-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04900-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- G. J.
- Advokatai
- Domantas Skebas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (dėl 2018-01-28 padarytos veikos) ir jam paskirta 80 parų arešto bausmė;
pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (dėl 2018-04-15 padarytos veikos) jam paskirta 80 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, G. J. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir jam paskirta subendrinta 90 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. J. paskirta galutinė bausmė – 60 parų arešto.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-04-15 23.20 val. iki 2018-04-16 12.56 val.(viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
G. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jam uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Išieškota iš G. J. valstybės naudai 1 730 Eur suma, atitinkanti automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę bei 3 860 Eur suma, atitinkanti automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. G. J. 2018-01-28, apie 21 val., Vilniuje, Kairėnų – Česlovo Kudabos gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,60 promilių etilo alkoholio. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
2. Be to, G. J. 2018-04-15, apie 21.36 val., Vilniuje, Kairėnų gatvėje ties pastatu Nr. 57, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Mercedes Benz ML 270CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,67 promilių etilo alkoholio. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis G. J. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-00 nuosprendį pakeisti: paskirti kitos rūšies bausmę.
4. Nuteistojo G. J. manymu, pirmosios instancijos teismas jam parinko labai griežtą ir faktiškai su realiu laisvės atėmimu susijusią arešto bausmę. Pažymi, kad šiuo metu jo šeimoje auga penki vaikai. Šeima turi finansinių sunkumų. Dėl šeimyninių nesutarimų, nuolatinės įtampos ir emocinio išsekimo G. J. pradėjo vartoti alkoholį, tačiau po paskutinių įvykių suprato, kad toks kelias niekur neveda ir jis privalo sustoti. Šiuo metu lanko anoniminę psichologinę pagalbą-konsultacijas. Jis savo kaltę pripažįsta ir dėl padarytų veiksmų labai gailisi.
5. Nors pirmosios instancijos teismas, G. J. manymu, arešto bausmę jam paskyrė įvertinęs tai, kad jis nemokėjo skiriamų baudų, tačiau, nuteistojo teigimu, jis nuobaudų vykdyti nevengia. Siekdamas pagerinti turtinę padėtį, papildomai įsidarbino statybinėje įmonėje, taigi paskirtos baudos anksčiau ar vėliau vis tiek bus sumokėtos.
6. Pažymi, jog jis yra UAB “S(duomenys neskelbtini)” direktorius. Įmonė darbus atlieka visoje Lietuvoje, vykdo stambius projektus. Jis įmonėje yra atsakingas už daugybę pareigų. G. J. teigimu, be jo niekas neturi reikiamos šių darbų atlikimo patirties bei reikiamų žinių. Tik jis kontaktuoja su gamintojais užsienyje, formuoja užsakymus, priima prekes ir atlieka montavimo darbus. Be to, jis rūpinasi ir šeimos būstu. Namas yra kūrenamas katilu, todėl jis privalo nuolat prižiūrėti sistemą, valyti kaminą, tvarkyti katilą, rūpintis kietu kuru. Periodiškai reikia išsiurbti nuotekas iš įrenginio, tvarkyti bei prižiūrėti elektros įrangą. Taip pat namie vyksta smulkūs remonto darbai, kuriuos atlieka pats G. J.. Taip pat vaikų vežiojimas į mokyklas, darželius ir būrelius yra G. J. pareiga. Už viską reikia mokėti, visur reikia suspėti, nuteistojo manymu, vaikų motina viena viskuo pasirūpinti negalėtų. Taip pat jis turi mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai iš pirmosios santuokos, kuri šiuo metu serga ir guli ligoninėje. Be to, nuolatinė pagalba yra reikalinga jo tėvams. Esant šioms aplinkybėms, G. J. teigimu, areštas visiškai sužlugdytų verslą, o jo šeima ir vaikai patirtų labai didelių sunkumų kasdieniniame gyvenime, todėl prašo teismo neskirti arešto, o pritaikyti kitą įmanomą bausmę.
7. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jis nuo baudžiamosios bylos iškėlimo nedaro naujų pažeidimų ar nusikaltimų, sprendžia alkoholio vartojimo problemą. G. J. teigimu, apylinkės teismas jo anksčiau padarytus administracinius nusižengimus nepagrįstai pripažino kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nes tai, nuteistojo įsitikinimu, jo atsakomybės nesunkina. Pažymi, jog girto vairavimo pavojingumas eismo saugumui ir visuomenei yra kvalifikuojanti, o ne sunkinanti aplinkybė.
8. G. J. manymu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino kaltę, gailisi) ir nėra sunkinančių aplinkybių. Skirtina bausmė turi ne tik sukelti baudžiamąjį poveikį, bet ir užtikrinti, kad kaltinamasis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju būtina įvertinti, kokia bausmė realiau užtikrintų pastarąjį tikslą. Arešto bausmė, kuomet nuteistasis bus trumpam pašalinamas iš visuomeninio gyvenimo, šeimos bei darbinės veiklos, ir tuo perauklėjimas baigsis, nepašalins kertinės nusikaltimo padarymo priežasties - alkoholio vartojimo ir to sukelto negatyvaus elgesio. Mano, kad daug efektyvesnį poveikį sukeltų įpareigojimas tęsti darbą bei gydytis nuo priklausomybės alkoholio vartojimui. Pažymi, jog tokiu atveju jis žinotų, kad, jei nesilaikys šių įpareigojimų arba vėl vairuos neblaivus ar darys kitus nusižengimus, nusikaltimus, tuomet jam grės reali laisvės atėmimo bausmė. Tai daro kur kas didesnį poveikį, nei teismo parinkta arešto bausmė.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama G. J. kaltė, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Nuteistasis taip pat sutinka su iš jo išieškota automobilių vertę atitinkančia suma. Todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas prašo jam paskirti kitos rūšies bausmę.
11. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
12. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014). Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-222/2017).
13. Paskirdamas nuteistajam G. J. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, stadiją, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.
14. Nėra G. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi G. J. elgesį viso proceso metu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pripažinti, jog yra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra pagrindo.
15. Pažymėtina, jog kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-11-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-511/2018).
16. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti G. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, akcentavo, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo tik bylos nagrinėjimo teisme metu – ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė paaiškinti su įvykiu susijusias aplinkybes. Vertinant nuteistojo gailėjimąsi dėl padarytų nusikaltimų apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo nuoširdžiu gailėjimusi negali būti vertinami vien jo formalūs teiginiai, siekiant švelnesnės bausmės. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog, įvertinus tai, kad G. J. antrą kartą nusikalto, praėjus vos 3 mėnesiams po to, kai vairavo transporto priemonę neblaivus, su ikiteisminio tyrimo institucija nebendradarbiavo (parodymus duoti atsisakė), spręsti, kad jis neigiamai vertina savo poelgius ir išgyvena dėl padarytų veiksmų, nėra pagrindo.
17. G. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) transporto eismo saugumui. Nuteistasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles – transporto priemones vairavo neblaivus, kai jam abejais atvejais (2018-01-28, 2018-04-15), nustatytas sunkus girtumo laipsnis, tokiu būdu rizikuodamas ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata, jų gyvybe bei turto saugumu. Jis nusikalto praeityje būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (2016-12-03, 2016-05-31, 2015-09-19), tačiau paskirtų baudų nemoka, savo elgesio nekeičia. Be to, G. J. ne kartą buvo skiriamos nuobaudos ir už vairavimą, kai teisė vairuoti jam atimta (2017-06-17, 2017-05-01, 2017-04-12, 2016-09-05, 2016-05-19) (b. l. 78-83). Iš prokuroro papildomai pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog G. J. savo elgesio nekeičia ir toliau, net ir po skundžiamojo nuosprendžio priėmimo (2018-06-01, 2018-09-11, 2018-11-28, 2019-01-13). Priešingai, nei skunde nurodo G. J., apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Kita vertus, minėtas aplinkybes pagrįstai įvertino, kaip G. J. charakterizuojančius duomenis. Jis dirba, augina 5 vaikus, tačiau tai, kad jis nusikalto ir administracinius nusižengimus darė, nejausdamas atsakomybės už savo šeimos narių interesus, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai - kaip linkusį nesilaikyti visuotinai priimtinų elgesio taisyklių asmenį. Teisėjų kolegija teigiamai vertina G. J. išreikštą siekį atsikratyti priklausomybės – jis lanko anoniminę psichologinę pagalbą – konsultacijas, vis dėlto, nors praeityje G. J. skiriamos nuobaudos ne kartą atkreipė nuteistojo dėmesį į galimai netinkamą jo gyvenimo būdą, tačiau, kaip jau minėta, nuo vairavimo, esant neblaiviam, jo nesulaikė. Esant šioms aplinkybėms, G. J. pasikartojantį elgesį - vairavimą neblaiviam - teisinti susiklosčiusia sunkia šeimos finansine padėtimi ar nuteistojo emocine būkle, praeityje nuteistajam turint ne vieną galimybę kreiptis kvalifikuotos pagalbos, nėra pagrindo.
18. Įvertinęs aptartas aplinkybes ir tai, kad G. J. praeityje už Kelių eismo taisyklių pažeidimus skiriamos nuobaudos – baudos, nebuvo efektyvios, jis jų nemoka, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti jam paskyrus ne pačią griežčiausią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą, su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą, jo dydį už kiekvieną nusikaltimą nustatant didesnį nei šios bausmės vidurkis. Už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas subendrino nepažeisdamas bausmių bendrinimo taisyklių. G. J. paskirta galutinė bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, teisinga ir proporcinga nuteistojo nusikalstamiems veiksmams, todėl ją švelninti nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.
19. Nors G. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad, atliekant arešto bausmę, nukentės jo šeimos interesai bei darbinė veikla, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, nagrinėjamu atveju, švelnesnės bausmės paskyrimas neleistų pasiekti bausmės tikslų, nes pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti ir toliau daryti nusikalstamas veikas lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės.
20. Tenkinti G. J. gynėjo prašymo ir nuteistajam paskirti trumpalaikį laisvės atėmimą, jo vykdymą atidedant BK 75 straipsnio tvarka, teismas nemato galimybių. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenis, iš kurių matyti, jog nuteistasis, nevykdo jam paskirtų nuobaudų ir įpareigojimų, iš esmės savęs nevaržydamas toliau nuolat daro pažeidimus - vairuoja transporto priemones, teismas neturi pagrindo manyti, kad gynėjo siūloma bausmės užtikrintų bausmės tikslus –sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, bei taip paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
21. Įvertinus tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-10 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga ir proporcinga padarytiems nusikaltimams, todėl keisti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo.
22. Pritaikyti Lietuvos Respublikos 2018 11 15 Įstatymo Nr. XIII-1640 Dėl amnestijos akto 2 straipsnį ir neatliktos arešto bausmės dalį sumažinti pusau.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.
Pritaikius Lietuvos Respublikos 2018 11 15 Įstatymo Nr. XIII-1640 Dėl amnestijos akto 2 straipsnį, neatliktos arešto bausmės dalį sumažinti pusiau ir galutinę bausmę nustatyti 30 parų arešto.