- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-135-450/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01722-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Preskonita“
- Ieškovas
- J. E.
- Trečiasis asmuo
- A. E.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Preskonita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo J. E. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Preskonita“ dėl skolos ir nuostolių priteisimo, įpareigojimo atlaisvinti patalpas ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Preskonita“ priešieškinį ieškovui J. E., trečiajam asmeniui A. E., dėl ilgalaikės nuomos sutarties nutraukimo ir nuompinigių grąžinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas J. E. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Preskonita“ 25 151,50 Lt skolos, 5 % metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, nuostolių už atsakovo faktinį naudojimąsi patalpomis po 33,33 Lt už kiekvieną uždelstą dieną nuo ieškinio padavimo dienos iki atsakovas atlaisvins ir perduos patalpas ieškovui; įpareigoti atsakovą UAB „Preskonita“ atlaisvinti ieškovo J. E. patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Atsakovas UAB „Preskonita“ pateikė priešieškinį ieškovui J. E., kuriuo prašė nutraukti 2010 m. rugsėjo 24 d. ilgalaikę patalpų nuomos sutartį Nr. PRE 2010-09-24 dėl ieškovo kaltės ir priteisti iš jo atsakovui 38 400 Lt nuompinigių, 5 % metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priešieškinio reikalavimų užtikrinimui atsakovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškovui J. E. priklausančio turto ir piniginių lėšų, esančių pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, o tai įrodo aplinkybės, jog ieškovas nesiruošia grąžinti atsakovui nepagrįstai sumokėto nuomos mokesčio. Nors įrodymų apie ieškovo turtinę, finansinę padėtį neturi, bet tas faktas, kad ieškovas dovanojimo sutartimi perleido savo sūnui ginčo patalpas, įrodo, kad ieškovas yra linkęs perleisti savo turtą, kad išvengtų prievolės įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė atsakovo UAB „Preskonita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teismas konstatavo, kad nors atsakovas UAB „Preskonita“ yra juridinis asmuo, jo prašoma priteisti iš ieškovo 38 400 Lt savaime be kitų įrodymų negali būti pripažinta kaip ženkli atsakovo UAB „Preskonita“ atžvilgiu. Šiuo pagrindu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis, kuria ieškovo J. E. ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Preskonita“ atžvilgiu. Teismo sprendimo neįvykdymo rizika taip pat siejama su skolininko sunkia materialine padėtimi, kuria atsakovas grindžia savo prašymą ieškovo atžvilgiu, tačiau atsakovas UAB „Preskonita“ nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie blogą ieškovo J. E. finansinę padėtį. Atmestos kaip nepagrįstos atsakovo atstovo nurodytos aplinkybės apie tai, jog ieškovo galimą vengimą įvykdyti prievolę pagal priešieškinį patvirtina tai, jog ginčo patalpas ieškovas J. E. 2014 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartimi padovanojo savo sūnui A. E. Atsakovas pareikšto priešieškinio pagrindo ir dalyko ribose nereiškia jokių reikalavimų ieškovui į pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas buvo išnuomojęs atsakovui, priešieškinio pagrindas ir dalykas yra grindžiami aplinkybėmis apie galimai atsakovo ieškovui be pagrindo sumokėtų nuompinigių už aukščiau nurodyto sandėlio nuomą grąžinimą atsakovui. Todėl ieškovas, būdamas aukščiau nurodyto sandėlio savininkas, turi teisę pats asmeniškai spręsti visus klausimus susijusius su jam priklausančiu turtu, ar jį parduoti, ar padovanoti ir pan.
Remiantis nurodytais argumentais teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl atsakovo UAB „Preskonita“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Preskonita“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir jo prašymą tenkinti – taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ieškovo turtą, priklausantį ieškovui ir esantį pas jį arba trečiuosius asmenis, ir pinigines lėšas priešieškinio sumai.
Žemesnės instancijos teismas
1) Teismas nepagrįstai vertino, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovo UAB „Preskonita“, t.y. pateikusio prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atžvilgiu. Kadangi laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti ieškovo J. E. atžvilgiu, todėl šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės, jog nurodyta suma nėra ženkli atsakovui UAB „Preskonita“ ar kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi buvo panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartis, kuria ieškovo J. E. ieškinio užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo UAB „Preskonita“ atžvilgiu. Atsakovui pateikus priešieškinį ir jam prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu, atitinkamai ar reikalavimo suma didelė, turi būti vertinama ieškovo, o ne atsakovo, atžvilgiu, o šiuo atveju to padaryta nebuvo.
2) Teismas, nurodydamas, kad UAB „Preskonita“ nenurodė ir nepateikė jokių duomenų apie blogą ieškovo J. E. finansinę padėtį, nepagrįstai perkėlė ieškovo materialinės padėties įrodinėjimo naštą atsakovui. Atsakovo (skolininko) turtinės padėties įrodinėjimo našta negali būti perkeliama išimtinai ieškovui. Priešingai, būtent atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, taigi išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju ieškovas (skolininkas) nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių gerą jo turtinę padėtį ir paneigiančių, jog jam, kaip fiziniam asmeniui, priešieškinio suma nėra didelė.
3) Teismas nepagrįstai vertino, jog 2014 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartis, kuria ieškovo patalpos buvo padovanotos sūnui, nepatvirtina ieškovo vengimo įvykdyti prievolę. Tai, kad atsakovo reikalavimas yra nuompinigių grąžinimas, o ne reikalavimas į pastatą-sandėlį, neturi teisinės reikšmės, kadangi prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašoma areštuoti turtą, siekiant užtikrinti galimo palankaus sprendimo įvykdymą, o ieškovui nevykdant prievolių, reikalavimo suma būtų išieškoma priverstine tvarka iš ieškovo turto. Ieškovas įrodė, kad pateikus priešieškinį ieškovas imasi veiksmų, t.y. perleido savo turtą sūnui, siekdamas išvengti galimo arešto ir prievolių vykdymo, ir taip imasi nesąžiningų veiksmų, kurie galimai palankų sprendimą atsakovo atžvilgiu gali apsunkinti ar padaryti neįgyvendinimą. Ieškovas taip gali elgtis ir ateityje, t.y. perleisti turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį, siekdamas išvengti prievolių vykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovas J. E. su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Kadangi atsakovas, paduodamas priešieškinį, pareigos pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą neįvykdė, todėl teismas, nenustatęs būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pagrįstai jų netaikė. Atsakovo atskirajame skunde nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ieškovas neturės galimybės ar vengs įvykdyti galbūt atsakovui palankų teismo sprendimą. Ieškovas neturi jokių įsiskolinimų ir neturi areštuoto turto bei kitų ginčų teisme.
2) Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas perleisti savo turtą, todėl vien prielaida, kad ieškovas tokių veiksmų gali imtis, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ta aplinkybė, kad ieškovas padovanojo nuomojamą sandėlį savo sūnui, nepatvirtina atsakovo atskirojo skundo motyvų, nes šie veiksmai buvo atlikti iki priešieškinio padavimo, apie kurį ieškovas negalėjo net numanyti. Atsakovui yra žinoma, kad ieškovas turi pakankamai kito nekilnojamojo turto, iš kurio galėtų atsiskaityti, jeigu būtų priimtas atsakovui palankus teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
3) Atsakovo UAB „Preskonita“ 2014 m. birželio 5 d. atskirajame skunde dėl 2014 m. birželio 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutarties nurodyta, kad jo pripažįstama nuomos mokesčio skolos suma sudaro 18 300 Lt. Tokiu būdu, net ir patenkinus priešieškinį, atsakovės reikalaujama suma turėtų būti sumažinta įskaitant priešpriešinį 18 300 Lt reikalavimą. Todėl, atsižvelgiant į šią aplinkybę, priešieškinio suma, jeigu jis būtų patenkinamas, ženkliai sumažėtų ir taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo prašomu mastu nebūtų pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino apelianto (atsakovo) UAB „Preskonita“, t.y. subjekto, kuris prašė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priešingai šaliai (ieškovui) taikymo, finansinę padėtį bei rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1709-275/2014. Ta faktinė aplinkybė, kad nurodytoje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažino nesant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo atsakovui UAB „Preskonita“, neturi teisinės reikšmės šioje byloje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ieškovui J. E. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos konkrečioje byloje, atsižvelgiant į būtent toje byloje pareikštus reikalavimus (šiuo atveju priešieškiniu pareikštus reikalavimus ieškovui), ir užtikrinant tokių pareikštų reikalavimų įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė. Apeliantas (atsakovas) teisus, nurodydamas, kad jis neturėjo pareigos pateikti rašytinių įrodymų apie ieškovo turtinę padėtį, nes pagrįsti savo gerą finansinę padėtį, tokiu būdu paneigiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, turėjo ieškovas. Teigdamas, kad yra grėsmė jam tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, jog 2014 m. spalio 29 d. dovanojimo sutartimi ieškovas padovanojo savo sūnui nekilnojamąjį turtą (pastatą-sandėlį), kurio vidutinė rinkos vertė sudaro 96 700 Lt. Atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, jog buvo sudarytas neatlygintinas didelės vertės nekilnojamojo turto perleidimo sandoris tarp šeimos narių ir toks sandoris sudarytas po atsakovo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2014-10-09), leidžia manyti, kad tokiu būdu ieškovas siekė sumažinti savo turimo turto mastą, tikslu apsunkinti ar padaryti neįmanomą atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą dėl grėsmės tikėtinai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui sustiprina ta aplinkybė, kad ieškovas iki šiol nėra pateikęs jokių duomenų apie savo turimą turtą ir realią finansinę padėtį, vadinasi šių duomenų neteikia sąmoningai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota contra spoliatorem prezumpcija, vadovaujantis kuria šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005). Todėl ieškovui nepateikus jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, būtų pagrindas su ieškovo turtine padėtimi susijusias aplinkybes vertinti jo nenaudai. Visgi apeliacinės instancijos teismui patikrinus jam prieinamus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro (CPK 179 str. 3 d.), nustatyta, kad ieškovas turi 4 nekilnojamojo turto objektus, kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro 15 599 EUR (53 860,00 Lt). Kadangi priešieškinio reikalavimų suma sudaro 38 400 Lt, o tai didžiąja dalimi atitinka nustatyto nekilnojamojo turto vertę, todėl nustatytos aplinkybės apie ieškovo turimą turtą ir jo vertę nepaneigia realiai egzistuojančios grėsmės tikėtinai atsakovui (apeliantui) palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
Remiantis išdėstytais argumentais, prieinama prie išvados, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga (nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai atsakovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas).
Preliminariai įvertinęs priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog jis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to negalėtų būti patenkintas, todėl yra ir antroji būtina sąlyga (preliminarus priešieškinio reikalavimų pagrindimas) laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (CPK 144 str. 1 d.).
Nustačius abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinas sąlygas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovo turtui yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismas, parinkdamas ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) taikytinas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgia į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės turi mažiausiai varžyti ieškovo padėtį, o tuo pačiu užtikrinti ir atsakovo interesus. Todėl sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra tikslinga priešieškinio sumai pirmiausiai areštuoti ieškovo nekilnojamąjį ir/ar kilnojamą turtą, o šio turto nesant – areštuoti pinigines lėšas. Piniginių lėšų arešto atveju, areštas netaikytinas ieškovo gaunamam darbo užmokesčiui.
Ieškovo nurodytos aplinkybės apie galbūt tikėtiną ginčo šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, nesudaro pagrindo mažinti laikinųjų apsaugos priemonių masto, todėl jos (laikinosios apsaugos priemonės) taikytinos užtikrinant visai priešieškiniu pareikštų reikalavimų sumai (38 400 Lt).
Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovui neužkirsta galimybė kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo. Tam, kad būtų išvengta arba maksimaliai sumažintos neigiamos pasekmės dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jis (ieškovas) turi ir kitų procesinių galimybių, t.y. prašyti pakeisti turtui taikytas apsaugos priemones kitomis, įmokėti reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą, pateikti laidavimą ir kt. (CPK 148 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš esmės patenkinus atskirąjį skundą, apeliantas įgijo teisę į jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str. 1 d., 5 d., 302 str.).
Nustatyta, kad už atskirąjį skundą apeliantas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, įrodymų apie kitas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikta, todėl iš ieškovo (atsakovo pagal priešieškinį) apelianto (atsakovo) naudai priteistina 28,96 EUR (100 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) UAB „Preskonita“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti iš dalies.
Atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) UAB „Preskonita“ (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) J. E. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ir esantį pas jį ar trečiuosius asmenis nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 11 121,41 EUR (38 400 Lt), o tik šio turto nesant (trūkstant), areštuoti ieškovo pinigines lėšas bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose.
Piniginių lėšų areštas netaikytinas ieškovo gaunamam darbo užmokesčiui.
Bendra areštuoto turto vertė ir/ar lėšų suma neturi viršyti priešieškinio sumos – 11 121,41 EUR (38 400 Lt).
Nutarties vykdymą pavesti atsakovo pasirinktam antstoliui, jį įpareigojant surasti ir aprašyti areštuojamą ieškovo turtą.
Nutarties kopijas išsiųsti Turto areštų aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai bei šalims žiniai.
Teismo nutartis vykdoma skubiai.