- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-07
- Bylos Nr.
- 2S-1709-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01722-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Skolininkas
- UAB „Preskonita“
- Kreditorius
- J. E.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Preskonita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus J. E. pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Preskonita“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius J. E. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos - 28400 Lt, delspinigių – 911,40 Lt, palūkanų – 1897,08 Lt, metinių procesinių palūkanų už priteistą 28400 Lt sumą – 5 % nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų - 634,06 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Preskonita“. Reikalavimo įvykdymui užtikrinti kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti skolininko lėšas banko sąskaitose 31 208,48 Lt sumai, o jų nesant areštuoti skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą atitinkamai sumai. Nurodė, kad skolininkas nevykdo prievolės, vengia atsiskaityti, į raginimus nereaguoja ir nebendradarbiauja su kreditoriumi, jo turtinė padėtis nežinoma, todėl kreditorius turi pagrindo manyti, kad skolininkas gali išvaistyti ar paslėpti turtą, dėl ko pasunkėtų arba taptų neįmanomas teismo įsakymo įvykdymas, nes skolininko galimybė įvykdyti teismo sprendimą tiesiogiai priklauso nuo jo finansinės padėties ir turimo turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino. Kreditoriaus J. E. pareiškimo reikalavimams užtikrinti areštavo skolininko UAB „Preskonita“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas banko sąskaitose 31208,48 Lt sumai, uždraudžiant skolininkui areštuotu turtu disponuoti. Konstatavo, kad kreditoriaus reikalaujama priteisti skola yra didelė, skolininkas vengia skolą sumokėti, jo finansinė ir turtinė padėtis nežinoma, todėl kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui taikymo tenkintinas, nes nesiėmus šių priemonių teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Preskonita“ prašo panaikinti Vilniaus rajone apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Kreditorius nurodė nepagrįstą įsiskolinimo dydį, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos.
2. Teismas neatsižvelgė į nedidelę reikalavimo sumą, atsakovo patikimumą, kas nesudaro jokios rizikos, kad galimo palankaus kreditoriui teismo sprendimo atveju sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar pasidarys neįmanomas. Be to, bendrovėje dirba neįgalieji, todėl siekiant juos apsaugoti būtina panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
3. Kreditorius laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia padaryti skolininkui spaudimą dėl žemės sklypo ribų derinimo, nes skolininkas, kaip gretimo sklypo savininkas, nepasirašo ribų ženklinimo – parodymo akto.
Atsiliepimas
Kreditorius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad reikalaujamos skolos sumos dydis savaime sąlygoja grėsmės priimto teismo įsakymo įvykdymui atsiradimą. Skolininkas pripažįsta nuomos mokesčio skolos sumą, kurią sudaro 18 300 Lt, tačiau nenurodo, kodėl šios skolos nesumoka. Įsiskolinimas susidarė per 20 mėnesių, o tai rodo, kad skolininkas negali mokėti net po 900 Lt per mėnesį nuomos mokesčio. Skolininko argumentas, jog kreditorius siekia daryti spaudimą dėl žemės sklypo ribų derinimo, neatitinka tikrovės ir neturi ryšio su įsiskolinimu už nuomą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininko atžvilgiu.
Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, tai yra ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė. Didelė ieškinio suma vertintina atsižvelgiant į konkrečias atsakovo finansines galimybes, elgesį ir kitas atskiru atveju reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 28 400 Lt skolos, 911,40 Lt delspinigių, 1897,08 Lt palūkanų priteisimo. Apeliantas pateikė 2013 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas. Pagal 2013 m. balanso duomenis, įmonės turtas sudaro 2 886 503 Lt, iš kurių 2 047 456 Lt yra materialaus turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 094 351 Lt, pagal 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 71 198 Lt nuostolių. Aplinkybė, kad praėjusiais metais skolininko veikla buvo nuostolinga, nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis neturės galimybės ar vengs įvykdyti galbūt kreditoriui palankų teismo sprendimą. Įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad skolininkas negalėtų įvykdyti kreditoriaus pareikštų reikalavimų. Be to, skolininkas neturi įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, neturi areštuoto turto (išskyrus areštuotą šioje byloje). Apeliacinės instancijos tesimas sprendžia, kad skolininko pateikti duomenys paneigia teismo konstatuotą aplinkybę, kad ieškinio reikalavimo suma skolininkui yra didelė.
Kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog skolininkas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas perleisti savo turtą, todėl vien prielaida, kad kreditorius tokių veiksmų gali imtis, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Nenustačius vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas neturėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas.
Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.