Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-11 · Civilinė byla Nr. e2VP-12391-930/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-11
Bylos Nr.
e2VP-12391-930/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07332-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Makelienė
Kreditorius
M. L.
Skolininkas
V. Š.
Advokatai
Gintaras Putvinskis
Kategorijos
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2VP-12391-930/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07332-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.12 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant N. B.,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei antstolio padėjėjai Akvilei Žadeikytei, suinteresuotam asmeniui (skolininkui) V. Š. (V. Š.), jo atstovui advokatui Gintarui Putvinskiui, suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) M. L., jos atstovui advokatui Š. I.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Donato Kisieliaus sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, suinteresuoti asmenys išieškotoja M. L. ir skolininkas V. Š. (V. Š.), išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolis pateikė teismui sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą (toliau – Sprendimo neįvykdymo aktas), kuriame nurodo, kad 2019-11-28 antstoliui vykdymui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-11-21 išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-17945-981/2019 dėl skolininko V. Š. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, nustatytos 2019-09-03 teismo sprendimu. Antstolis 2019-12-06 patvarkymu įpareigojo skolininką raštu pateikti duomenis, ar yra vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimo dalis dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, jei minėtas sprendimas nėra vykdomas, paaiškinti nevykdymo priežastis. 2019-12-11 gautas skolininko elektroninis pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimu nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką vykdo iš dalies, ne visada susitinka su nepilnamete dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką dėl kintančio darbo grafiko. 2020-02-19 skolininkas pateikė duomenis, kad 2020-01-31 buityje patyrė traumą. Susipažinęs su esama situacija ir surinktais įrodymais antstolis nustatė, kad skolininkas netinkamai vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17945-981/2019 nustatytą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, nuo 2019-11-28 iki 2020-02-15 su dukra buvo susitikęs 9 dienas, nors vadovaujantis teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 2.2.2 p. ir 2.2.3 p. su nepilnamete dukra turėjo bendrauti 30 dienų. Skolininkas (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2018-10-24, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismui 2019-09-03 tvirtinant skolininko ir išieškotojos tarpusavyje suderintą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, žinojo, kokiu grafiku dirba ir kad tokios bendravimo tvarkos nevykdys. Skolininkas 2019 m. lapkričio 29-30 d. ir 2019 m. gruodžio 1 d., 2019 m. gruodžio 15 d., 2019 m. gruodžio 27-29 d., 2020 m. sausio 10-12 d., 2020 m. sausio 26 d., ir 2020 m. vasario 7-9 d. nebendravo su dukra savaitgaliais, o 2019 m. gruodžio 2 d. - 8 d., 2019 m. gruodžio 16 d. - 22 d., ir 2019 gruodžio 30 d. – 5 d. neįvykdė pareigos du kartus pasiimti nepilnametę dukrą iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos iki 17.00 val. ir grąžinti tą pačią dieną iki 21.00 val.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad antstolis neatkreipė dėmesio į tai, kad skolininkas dirba kintančiu darbo grafiku, kas buvo žinoma ir sprendimo priėmimo metu, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu numatyti 1.1.9 ir 1.1.10 punktai. 1.1.9 punkte nurodyta, kad suinteresuotas asmuo V. Š. gali bendrauti su vaiku ir kitu metu, suderinus su suinteresuotu asmeniu M. Š. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo susitikimo, o 1.1.10 punkte nurodoma, kad suinteresuotas asmuo V. Š. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš vieną dieną pranešti apie negalėjimą pasimatyti su vaiku. Apie negalėjimą bendrauti su dukra suinteresuotas asmuo V. Š. visada pranešdavo. Covid 19 viruso protrūkio metu vyresnio amžiaus autobuso vairuotojai vis rečiau išeina į darbą, todėl suinteresuotas asmuo V. Š. dirba beveik be išeiginių. Skolininko bendravimas su dukra vyksta, antstolio akte nenurodyta, kad suinteresuotas asmuo V. Š. tyčia nevykdė teismo sprendimo ir bendrauti su dukra atsisakydavo nurodytu laiku be priežasties. Tarp suinteresuotų asmenų yra susiklostę įtempti, ilgalaikiai konfliktiniai santykiai, jie tarpusavyje nepakankamai bendrauja. Remiantis teismų praktika, antstolio prašymas dėl baudos skyrimo turėtų būti atmestas.

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) M. L. atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba, Skyrius) – pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeimai taikoma atvejo vadyba, suinteresuotam asmeniui M. L. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos, tęsiamos socialinės priežiūros paslaugos. Jei vaiko tėvas nevykdo teismo nutartimi patvirtintos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos ir toks nevykdymas nėra nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių, tėvas pažeidžia nepilnamečio teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą. Teismui nusprendus tenkinti antstolio pareiškimą ir skirti V. Š. baudą, išvadą teikianti institucija prašo atsižvelgti į tai, jog baudą tėvas turėtų sumokėti iš šeimos lėšų ir tai gali turėti įtakos nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus atstovė antstolio padėjėja Akvilė Žadeikytė palaikė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo akte nurodytus argumentus, dėl baudos V. Š. dydžio skyrimo prašė spręsti teismo nuožiūra. Papildomai paaiškino, kad objektyvūs įrodymai, jog šalys susitarė dėl kitokios suinteresuoto asmens V. Š. bendravimo su vaiku tvarkos ar kad suinteresuotas asmuo V. Š. dėl objektyvių priežasčių negalėjo susitikti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką (darbo grafikai) antstoliui pateikti nebuvo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo M. L. paaiškino, kad suinteresuotas asmuo V. Š. sistemingai nesilaikė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nepateikė objektyvių duomenų (darbo grafikų), kurie patvirtintų, jog jis neturėjo galimybės bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku. Derinant bendravimo tvarką suinteresuotas asmuo M. L. darė prielaidą, kad suinteresuotas asmuo V. Š. kartais negalės bendrauti su vaiku, tačiau jis su vaiku nebendravo nuolatos. Apie negalėjimą bendrauti su vaiku nepranešdavo (pranešė tik kartą), paskutinę minutę pranešdavo, kada atvyks pasiimti vaiką bendravimui. Nors suinteresuotas asmuo M. L. neatsiliepdavo į suinteresuoto asmens V. Š. skambučius dėl jo nepagarbaus bendravimo, apie negalėjimą bendrauti su vaiku jis visuomet turėjo galimybę pranešti trumpąja SMS žinute. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimų suinteresuoti asmenys nesitarė. Po antstolio kreipimosi į teismą, suinteresuotas asmuo V. Š. pradėjo bendrauti su vaiku pagal nustatytą bendravimo tvarką, nors abejotina, kad kardinaliai pasikeitė jo darbo grafikas.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens M. L. atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sprendžiant tėvo bendravimo su vaiku tvarkos klausimą, suinteresuotas asmuo M. L. siūlė kitokią bendravimo tvarką, tačiau suinteresuotam asmeniui V. Š. nesutikus, buvo nustatyta jo pasiūlyta bendravimo tvarka. Šioje bendravimo tvarkoje numatyta sąlyga dėl tėvo galimybės bendrauti su vaiku kitu laiku nėra išlyga, leidžianti nevykdyti teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos. Už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui V. Š. skirtina vienkartinė 1 MGL dydžio bauda išieškotojos naudai.

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Š. teismo posėdžio metu pripažino, jog antstolio nurodytomis dienomis galimai nebendravo su vaiku, tačiau bendraudavo su dukra kitomis dienomis. Gali būti, kad nepranešė apie negalėjimą bendrauti su vaiku. Jam pavykdavo susisiekti su suinteresuotu asmeniu M. L., nes ji ne visuomet atsiliepdavo į skambučius. Pranešdavo jai kada galės bendrauti su dukra. Suinteresuotas asmuo M. L. pretenzijų dėl netinkamai vykdomos bendravimo tvarkos jam nereiškė. Šiuo metu jis turi galimybę vykdyti nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, kadangi darbdavys pakeitė darbo grafiką iš slenkančio į 5 darbų, nes surado porininką, kuris gali dirbti antroje pamainoje.

Suinteresuoto asmens (skolininko) V. Š. atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nagrinėjamu atveju baudos už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną skyrimas išieškotojos naudai neatitiktų protingumo principo. Šiuo metu suinteresuotas asmuo V. Š. bendrauja su vaiku pagal nustatytą tvarką, todėl neturėtų būti baudžiamas pinigine bauda.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, institucija pateikė prašymą nagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Remiantis į bylą pateiktais vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) M. L. (buvusi pavardė – Š.) 2019-11-02 buvo išduotas vykdomasis raštas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17945-981/2019 dalį dėl suinteresuoto asmens V. Š. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos. Sprendimu patvirtinta suinteresuotų asmenų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, numatanti suinteresuoto asmens (skolininko) V. Š. bendravimo su nepilnamete dukra A. Š. tvarką, kurios 2.2.2. punktu suinteresuoti asmenys susitarė, kad suinteresuotas asmuo V. Š. bendraus su dukra kiekvieną lyginę metų savaitę pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos penktadienį iki 17:00 val. ir grąžindamas sekmadienį į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą iki 21:00 val. 2.2.3. sutarties punktu susitarta, kad kiekvieną nelyginę metų savaitę suinteresuotas asmuo V. Š. bendraus su dukra du kartus pasiimdamas ją iš ugdymo įstaigos ar kitos sutartos vietos iki 17:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą ar kitą sutartą vietą tą pačią dieną iki 21:00 val., apie konkrečią dieną, kurią bendraus su dukra šiame punkte numatyta tvarka informuodamas likus ne mažiau nei 2 paroms iki numatomo bendravimo pradžios. 2.2.9. punkte suinteresuoti asmenys numatė, kad suinteresuotas asmuo V. Š. gali bendrauti su vaiku ir kitu metu, suderinus su suinteresuotu asmeniu M. Š. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo susitikimo. Sutarties 2.2.11. punktu suinteresuotas asmuo V. Š. įsipareigojo pranešti apie savo negalėjimą pasimatyti su vaiku ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

2019-11-28 suinteresuotas asmuo (išieškotoja) M. L. pateikė antstoliui Donatui Kisieliui prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolio Donato Kisieliaus patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2019-12-06 patvarkymu Nr. S-19-174-19503 antstolis Donatas Kisielius įpareigojo suinteresuotą asmenį (skolininką) V. Š. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos, raštu pateikti antstoliui duomenis ar yra vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-17945-981/2019 dalis dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, jei minėtas sprendimas nėra vykdomas, nedelsiant raštu pateikti antstoliui paaiškinimus, dėl kokių priežasčių jis nevykdomas. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Š. 2019-12-10 pateikė antstoliui paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad sprendimą dalyje dėl bendravimo su nepilnamete dukra vykdo, tačiau, atsižvelgiant į darbo pobūdį bei kintantį darbo grafiką, ne visuomet gali matytis su dukra pagal nustatytą bendravimo tvarką, iškilus neaiškumams, jis stengiasi geranoriškai derinti juo su buvusia sutuoktine M. L., tačiau ji ignoruoja jo prašymus ir tokiu savo elgesiu tyčia sudaro jam kliūtis bendrauti su dukra. Suinteresuotas asmuo V. Š. antstoliui taip pat nurodė, jog pagal galimybes stengiasi, kad jo darbdavys atsižvelgtų į nustatytą jo bendravimo su vaiku tvarką ir priderintų prie jos darbo grafiką. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) M. Š. elektroniniuose laiškuose antstoliui nurodė, kad nuo 2019-11-28 suinteresuotas asmuo V. Š. su dukra bendravo tik gruodžio 13-14 d. (penktadienį ir šeštadienį, nors turėjo pasiimti dukrą iki sekmadienio), gruodžio 20 d., 25 d., 31 d., sausio 7 d., 24-25 d., vasario 5 d.

Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką, suinteresuotas asmuo V. Š. laikotarpiu nuo 2019-11-28 turėjo bendrauti su dukra lyginių metų savaitgaliais nuo 2019-11-29 iki 2019-12-01, nuo 2019-12-13 iki 2019-12-15, nuo 2019-12-27 iki 2019-12-29, nuo 2020-01-10 iki 2020-01-12, nuo 2020-01-24 iki 2020-01-26, nuo 2020-02-07 iki 2020-02-09, taip pat po dvi darbo dienas laikotarpiais nuo 2019 m. gruodžio 2 d. iki 8 d., nuo gruodžio 16 d. iki 22 d., nuo gruodžio 30 d. iki 2020 m. sausio 5 d., nuo sausio 13 d. iki 19 d., nuo sausio 27 d. d. iki vasario 2 d., nuo vasario 10 d. iki 16 d.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama specialiosios teisės normos – CPK 771 straipsnio. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną, mokamą išieškotojo naudai. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Bylos nagrinėjimo dalykas tokio pobūdžio bylose yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai) patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą).

Suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad, remiantis teismo sprendimu patvirtinta bendravimo tvarka, antstolio sprendimo neįvykdymo akte nurodytomis dienomis turėjo bendrauti su vaiku. Jis taip pat neneigė, kad šiomis dienomis su vaiku nebendravo. Esant tokioms aplinkybėms, svarbu nustatyti ar bendravimo tvarkos nevykdymą nulėmė objektyvios ir pateisinamos aplinkybės. Įvertinus byloje esančią medžiagą konstatuotina, kad joje nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo V. Š. teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia tam tikras aplinkybes, o ne tam, kuris jas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Taigi pareigą įrodyti, jog vykdo teismo sprendimą ar negali jo įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, turi skolininkas.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo (skolininkas) V. Š. paaiškino, kad tinkamai teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl kintančio darbo grafiko. Nors teigė, jog savo darbo grafiką pateikė antstoliui, antstolio padėjėja teismo posėdžio metu šią aplinkybę neigė. Teismui pateiktoje vykdomosios bylos medžiagoje duomenų apie suinteresuoto asmens V. Š. darbo grafiką nėra. Pats suinteresuotas asmuo V. Š. teismui jo taip pat nepateikė, todėl laikomas neįrodžiusiu, kad nevykdė teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Be to, šioje situacijoje svarbu įvertinti ir tai, jog suinteresuotas asmuo V. Š., sudarydamas susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos jau dirbo viešojo transporto vairuotoju ir žinojo savo darbo grafiką, teismo posėdžio metu patvirtino, kad suprato, jog negalės tinkamai vykdyti teismo sprendimo, tačiau tikėjosi susitarti dėl jo vykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad suinteresuotas asmuo V. Š. sąmoningai prisiėmė įsipareigojimus, kurių negalės vykdyti, tokiu būdu prisiimdamas ir sprendimo nevykdymo pasekmių riziką.

Suinteresuotas asmuo V. Š. teismo sprendimo nevykdymą iš dalies argumentavo ir sveikatos būkle. Iš į byloje esančio suinteresuoto asmens V. Š. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2020-01-31 jis patyrė plaštakos traumą, laikotarpiui nuo 2020-02-01 iki 2020-02-07 jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. Š. paaiškino, kad po traumos bendraudamas su vaiku vėl susižeidė ranką, nes vaikas mažas, judrus, todėl bendrauti nebegalėjo. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-03 sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką, nedarbingumo laikotarpiu V. Š. turėjo bendrauti su vaiku dvi darbo dienas pasiimdamas vaiką po ugdymo užsiėmimų ir grąžindamas tą pačią dieną į gyvenamąją vietą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 27 d. iki vasario 2 d. Teismo vertinimu, nurodytos objektyvios aplinkybės ir pateikti įrodymai pateisina V. Š. nebendravimą su vaiku, tačiau tik šiuo nedarbingumo laikotarpiu. Kitų teismo posėdžio metu nurodytų objektyvių aplinkybių dėl bendravimo tvarkos nevykdymo (kad dirbo, lankė kursus, vykdė kitus įsipareigojimus) įrodymų suinteresuotas asmuo V. Š. nepateikė, šių aplinkybių neįrodė.

Nagrinėjamu atveju taip pat būtina įvertinti, kad bendravimo tvarkos 2.2.11 punkte numatyta suinteresuoto asmens V. Š. pareiga ne vėliau kaip prieš vieną dieną pranešti apie savo negalėjimą pasimatyti su vaiku. Suinteresuotas asmuo V. Š. šia aplinkybe rėmėsi įrodinėdamas, kad pranešęs apie negalėjimą bendrauti su vaiku, turėjo teisę nevykdyti bendravimo tvarkos, tačiau, siekiant pagrįsti, kad ji eliminuoja suinteresuoto asmens V. Š. atsakomybę dėl teismo sprendimo nevykdymo, jis turėjo įrodyti, kad tinkamai vykdė pareigą pranešti apie negalėjimą bendrauti su vaiku.

Suinteresuotas asmuo M. L. teismo posėdžio metu teigė, jog apie negalėjimą bendrauti su vaiku V. Š. nagrinėjamu laikotarpiu nustatyta tvarka jai pranešė tik kartą – susižeidęs ranką, kitais kartais tik paskutinę minutę pranešdavo, jog atvyks pasiimti vaiką bendravimui. Suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdžio metu pripažino, jog gali būti, kad nepranešė suinteresuotam asmeniui M. L. apie negalėjimą bendrauti su vaiku, tačiau nurodė, kad pranešdavo jai kada pasiims vaiką bendravimui. Be to, jis teigė, jog siekdavo pranešti suinteresuotam asmeniui M. L., kad negalės bendrauti su vaiku, tačiau jam ne visuomet pavykdavo su ja susisiekti, nes į skambučius ji neatsiliepdavo, nurodydavo rašyti trumpąsias žinutes. Suinteresuotas asmuo M. L. šią aplinkybę patvirtino, tačiau argumentavo nebendraujanti su suinteresuotu asmeniu V. Š. telefonu dėl jo nepagarbaus bendravimo. Nors aplinkybė, kad pati išieškotoja nebendrauja su skolininku jam siekiant įvykdyti teismo sprendimą patvirtina jos nepakankamą bendradarbiavimą su skolininku, tokiu būdu apsunkinant teismo sprendimo vykdymą, vis dėl to atsižvelgtina į tai, kad nepavykus susisiekti su suinteresuotu asmeniu M. L., suinteresuotam asmeniui V. Š. nebuvo užkirstas kelias informuoti ją apie negalėjimą bendrauti su vaiku kitokiu būdu, pvz. SMS žinute. Suinteresuotas asmuo V. Š. nepateikė įrodymų apie tai, kad ėmėsi visų priemonių pranešti apie negalėjimą bendrauti su vaiku.

CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, jog vykdomajame rašte turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui, o tai reiškia, kad šalys turi vykdyti teismo sprendimą tiksliai taip, kaip yra nurodyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Nors suinteresuotas asmuo V. Š. teigė, kad pranešdavo kada bendraus su vaiku, suinteresuotas asmuo M. L. paaiškino, kad tai buvo daroma paskutinę minutę. Suinteresuotas asmuo V. Š. neįrodė, jog tinkamai, laikantis bendravimo tvarkoje nustatytų terminų, pranešdavo apie negalėjimą bendrauti su vaiku, todėl daroma išvada, kad jis bendravimo tvarkos tinkamai nevykdė.

Suinteresuotas asmuo V. Š. savo nesutikimą su pareiškimo dėl baudos skyrimo reikalavimu grindžia ir ta aplinkybe, jog šalys 2.2.9 punkte susitarė, kad jis gali bendrauti su vaiku ir kitu metu, suderinus su suinteresuotu asmeniu M. Š. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo susitikimo. Nors suinteresuotas asmuo V. Š. paaiškino, kad pagal susitarimą bendraudavo su vaiku kitomis dienomis, byloje yra duomenys (suinteresuoto asmens M. L. el. laiškai antstoliui) tik apie dvi jo bendravimo su vaiku dienas ne pagal nustatytą bendravimo tvarką – 2019-12-25 ir 2020-02-05. Pažymėtina, kad bendravimo tvarkos 2.2.9. punkte suinteresuoti asmenys numatė, kad suinteresuotas asmuo V. Š. gali bendrauti su vaiku ir kitu metu, suderinus su suinteresuotu asmeniu M. Š. ne vėliau kaip prieš vieną dieną iki numatomo susitikimo, tačiau iš tokios susitarimo formuluotės darytina išvada, kad ji neatleidžia suinteresuoto asmens V. Š. nuo pareigos bendrauti su vaiku bendravimo tvarkoje nustatytu metu. Be to, duomenų, jog šalys būtų susitarusios dėl kitokios, nei patvirtinta teismo sprendimu bendravimo su vaiku tvarkos, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nurodytą argumentą atmeta kaip nepagrindžiantį išlygos, kad jis galėjo nevykdyti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos. 2.2.9 punkto sąlyga vertintina kaip šalių susitarimas dėl papildomo tėvo bendravimo su vaiku. Todėl suinteresuoto asmens V. Š. pozicija, jog pagal susitarimo 2.2.9 punktą jis turi teisę bendrauti kita, nei nurodyta teismo sprendime, tvarka yra klaidinga.

Iš visų nurodytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo V. Š. neįrodė objektyvių ir pateisinamų priežasčių, dėl kurių nevykdė teismo sprendimo dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Kaip minėta, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai kreipimosi į teismą dieną. Sprendimo nevykdymo aktas teismui pateiktas 2020-03-12. Iš suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, jog suinteresuotas asmuo V. Š. vykdo teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką nuo 2020 m. balandžio mėnesio pabaigos. Daroma išvada, kad Akto pateikimo teismui dieną sąlygos ir pagrindai skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą buvo.

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018). Remiantis teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019), teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

Spręsdamas ar tikslinga skirti suinteresuotam asmeniui V. Š. baudą už teismo sprendimo nevykdymą, teismas visų pirma atsižvelgia į tai, kad, remiantis suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu, jau kurį laiką skolininko bendravimas su vaiku vyksta tinkamai – pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvadą, kad baudos, kurios tikslas yra ne tik nubausti skolininką už teismo sprendimo nevykdymą, bet ir skatinti jį kuo greičiau vykdyti teismo sprendimą, skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų, nes suinteresuotas asmuo V. Š. šiuo metu nevengia bendravimo su dukra, o baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti vaiko poreikių tenkinimui. Tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, jog bendravimo su vaiku tvarkos užtikrinimas neturėtų būti skatinamas baudinėmis sankcijomis, jų turėtų būti imamasi tokiais atvejais, kai nėra kitų svertų užtikrinti teismo sprendimo vykdymą.

Be to, nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad teismo sprendimo vykdymą iš dalies apsunkino pačios išieškotojos nepakankamas bendradarbiavimas su skolininku – atsisakymas komunikuoti telefono skambučiais (svarbias tokius veiksmus pateisinančias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikta).

Esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius, kad Sprendimo nevykdymo akto pateikimo teismui metu suinteresuotas asmuo V. Š. nevykdė teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau šios nutarties priėmimo metu teismo sprendimas yra vykdomas, teismas daro išvadą, kad taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui V. Š. skirtina nuobauda už teismo sprendimo nevykdymą – įspėjimas. Teismo vertinimu tokios nuobaudos skyrimas bus pakankama, priemonė skirta nubausti suinteresuotą asmenį V. Š. už teismo sprendimo nevykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo antstolio Donato Kisieliaus pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui V. Š. (V. Š.) tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui V. Š. (V. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) įspėjimą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalies dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė