Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Valstybės įmonei Registrų centrui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės į statinį – garažą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 202 buvo nuspręsta organizuoti garažų statybos kooperatyvą „Tauras“, šiuo sprendimu patvirtinti kooperatyvo nariai, kooperatyvo įstatai, patvirtintas pirminis kooperatyvo narių sąrašas. Varėnos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. 5 individualiųjų garažų statybos kooperatyvui „Tauras“ buvo suteiktas 32,5 arų žemės sklypas. 1987 m. balandžio 29 d. surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „Tauras“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 54p. Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas. Objektas pastatytas remiantis Varėnos rajono architekto 1984 m. spalio 11 d. leidimu Nr. 966-49, pagal Varėnos rajono architekto gamybinės grupės statybos projektinę ir sąmatinę dokumentaciją. Šiuo metu garažų kooperatyvas „Tauras“ kaip juridinis asmuo neegzistuoja, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas į bendriją. Nuosavybės teisės į garažų boksus neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu. Buvęs garažų kooperatyvo pirmininkas V. B. faktiškai iki šiol atstovauja buvusį kooperatyvą įvairiuose santykiuose. Jis kasmet sumoka žemės mokestį, po to atitinkamą šios sumos dalį pasiūlo sumokėti garažų savininkams ir surenka šį mokestį. Pareiškėjas mokėjo visus kooperatyvo nariams priklausomus mokėti mokesčius – žemės, šiukšlių išvežimo.

Pareiškime nurodoma, kad yra visos sąlygos, leidžiančios nustatyti faktą, kad pareiškėjas nurodytą pastatą įgijo nuosavybėn įgyjamąja senatimi. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl nuosavybės teisės nustatytinos pagal įgyjamosios senaties sąlygas.

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė, teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apie bylos nagrinėjimą, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis, buvo paskelbtas teismo pranešimas internete, tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą ir nepareiškė prieštaravimų pareiškėjo pareiškimui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. S. kelia klausimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį į statinius – garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 43,71 kv. m. bei garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 46,65 kv. m., es. pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1/p.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas V. S. įgijo nuosavybės teises į statinius: garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 43,71 kv. m. bei garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 46,65 kv. m., įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad garažų kooperatyvo „Tauras“ įkūrimą patvirtina dokumentai – Varėnos rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1983 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 202 buvo nuspręsta organizuoti garažų statybos kooperatyvą „Tauras“, šiuo sprendimu patvirtinti kooperatyvo nariai, kooperatyvo įstatai, patvirtintas pirminis kooperatyvo narių sąrašas. Varėnos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. 5, individualiųjų garažų statybos kooperatyvui „Tauras“ buvo suteiktas 32,5 arų žemės sklypas. 1987 m. balandžio 29 d. surašytas kooperatinių garažų kooperatyvo „Tauras“ priėmimo naudoti valstybinės komisijos aktas. Valstybinė komisija sudaryta Varėnos rajono vykdomojo komiteto 1987 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 54p. Statytoju įvardintas kooperatyvo pirmininkas V. B.. Šiuo aktu priimtas naudoti 65 boksų garažas. Objektas pastatytas remiantis Varėnos rajono architekto 1984 m. spalio 11 d. leidimu Nr. 966-49, pagal Varėnos rajono architekto gamybinės grupės statybos projektinę ir sąmatinę dokumentaciją. Šiuo metu garažų kooperatyvas „Tauras“ kaip juridinis asmuo neegzistuoja, nes įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perregistruotas į bendriją. Nuosavybės teisės į garažų boksus neregistruotos nei fizinių, nei juridinių asmenų vardu.

Nustatyta, kad pareiškėjas garažo boksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), pasistatė 1987 m., priklausydamas garažų kooperatyvui „Tauras“, o garažo boksą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. balandžio 15 d. įgijo išpirkęs pajų iš buvusio garažų kooperatyvo „Tauras“ nario S. G. ir tai patvirtinama V. S. ir S. G. rašytine sutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad buvęs garažų kooperatyvo pirmininkas V. B. faktiškai iki šiol atstovauja buvusį kooperatyvą įvairiuose santykiuose. Jis kasmet sumoka žemės mokestį, po to atitinkamą šios sumos dalį pasiūlo sumokėti garažų savininkams ir surenka šį mokestį ir tai patvirtina teismui pateikti žemės nuomos mokesčio mokėjimo dokumentai, išrašyti garažų kooperatyvui „Tauras“ bei V. B. atliktų mokėjimų dokumentai. Pareiškėjas V. S. moka visus kooperatyvo nariams priklausomus mokėti mokesčius, tai patvirtina mokėjimo kvitai.

Garažų kadastriniai matavimai atlikti 2023 m. balandžio 11 d., garažų boksų statiniams suteikti unikalūs numeriai ir unikalus numeris atskirai kiekvienam garažų boksui. Atliekant garažų statinių kadastrinius matavimus, kiekvienas garažo savininkas, tame tarpe ir pareiškėjas V. S., parodė matininkei D. T. savo naudojamus garažus, juos atrakino. Garažai buvo išmatuoti, sudaryta viso garažų masyvo kadastrinių matavimų byla ir kiekvieno savininko atskirų garažų boksų bylos. Kooperatyvo adresas keitėsi: pagal priėmimo naudotis valstybinės komisijos 1987 m. balandžio 29 d. aktą 65 boksų kooperatinio garažo adresas (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į garažų pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra garažų boksai neregistruotos, tai patvirtina VĮ Registrų centro išrašai. Dokumentų apie šių garažų savininkus Varėnos rajono savivaldybėje ir Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filiale nėra. Ginčo dėl bylos dalyko nėra.

Teismas daro išvadą, kad pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo pat garažo pastatymo momento, t. y., nuo 1987 m. valdė pareiškėjas, garažo statytojas V. S., o garažą, esantį (duomenys neskelbtini) iki 2010 m. valdė S. G., o nuo 2010 m. balandžio 15 d. pareiškėjas V. S., kuris aukščiau nurodytus garažus valdo kaip savo daiktus, jais naudojasi nepertraukiamai, juos prižiūri ir rūpinasi. Pareiškėjas, kaip garažų naudotojas, apmokestintas atliekų tvarkymo mokesčiu, kurį moka, tretieji asmenys nėra pareiškę jokių pretenzijų į naudojamą garažą. Taigi pareiškėjas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisių į garažus, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas, valdydamas juos, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau kaip 10 metų laiko. Iki šios dienos, niekas nereiškė jokių pretenzijų dėl pareiškėjo valdomų garažų.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Teisme nebuvo gauta jokių kitų asmenų pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotais asmenimis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą ir ginčytų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirą ir nepertraukiamą daikto valdymą. Šios aplinkybės rodo, kad garažai visą laikotarpį (nuo jų įgijimo) pareiškėjo buvo valdomi teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjas garažus būtų valdęs neteisėtai – pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į du statinius – garažo boksus, neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į statinius – garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 38, bendras plotas 43,71 kv. m., esantį pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1/p bei garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 39, bendras plotas 46,65 kv. m., esantį pastate unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2G1/p.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas nuosavybės teisių įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.