- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-22
- Bylos Nr.
- e2YT-41661-984/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26086-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- V. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Daiva Milevičienė ir (kreditorius) D. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas antstolei pateikė skundą, kuriame prašo priimti naują patvarkymą, kuriuo būtų panaikintas 2025-08-25 Patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-12-23007 ir/ar būtų užbaigta vykdomoji byla 0012/25/0152; gražinti pareiškėjui nuskaičiuotas lėšas.
2. Nurodė, kad 2025-08-25 Patvarkyme dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-12-23007 nurodyta, išieškoma suma sudaro 34 870,25 Eur ir 10 426,68 Eur palūkanų bei 183,98 Eur bylinėjimosi išlaidų. Palūkanos paskaičiuotos apytiksliai už 5 metus. Išieškojimo pagrindas – 2018-09-01 paprastasis vekselis, kurio suma 120 400 Lt, kuriame nurodyta, kad skolininkas yra T. U., o pareiškėjas yra laiduotojas. Vekselio pagrindu 2020-09-14 išduotas Vykdomasis įrašas, kuriame nurodyta nesumokėta suma 34 870,25 Eur ir palūkanos, kurių dydis 6 procentai bei notaro ir pašto išlaidos – 183,98 Eur.
3. Pažymėjo, kad su minėtu patvarkymu nesutinka. Pareiškėjo teigimu, skolininkui T. U. buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, kuri yra pasibaigusi. Bankroto procedūros metu išieškotojui D. K. (jis perėmė reikalavimą pagal Vekselį iš M. K.) bankrutavęs asmuo T. U. sumokėjo 27 422,05 Eur (tame tarpe M. K. – 25 218,05 Eur, D. K. – 2 204,00 Eur), likusi skolos dalis, lygi 25 148 Eur, buvo nurašyta. Tai yra nuo minėtos nutarties įsiteisėjimo dienos 2024-06-21 skolininkas T. U. nebeliko skolingas išieškotojui ir neturi prievolės nei mokėti pagrindinės skolos, nei palūkanų. Nurodė, kad pareiškėjas nėra skolininkas, o tik laidavo už skolininką. Pareiškėjo teigimu, kai pasibaigia pagrindinė prievolė arba ji pripažįstama negaliojančia, pasibaigia ir laidavimas. Todėl pareiškėjas taip pat nuo 2024-06-21 nebeturi prievolės mokėti išieškotojui nei pagrindinės skolos, nei palūkanų.
4. Pareiškėjo teigimu, kad net ir padarius prielaidą, kad pareiškėjui yra prievolė mokėti likusią skolą, kuri nebuvo sumokėta bankroto procedūros metus, antstolis neturi teisės skaičiuoti palūkanų už terminą nuo bankroto bylos iškėlimo, tai yra nuo 2020-07-13, iki minėtos nutarties įsiteisėjimo, tai yra 2024-06-21. Todėl skaičiuojant palūkanas, jos neturi būti skaičiuojamos už penkis metus, o iš šio termino turi būti atimti beveik keturi metai, kol vyko bankroto procedūra. Pabrėžė ir tai, kad išieškotojas, kuris kreipėsi į antstolį su vykdomuoju įrašu ir reikalauja iš pareiškėjo visos vykdomajame įraše nurodytos sumos, sukčiauja, tai yra nenurodė, kokia dalimi jo reikalavimas buvo patenkintas bankroto procedūros metu ir nori gauti tokią sumą dvigubai – gavęs jos dalį iš skolininko, tos pačios sumos reikalauja ir iš pareiškėjo.
5. Nurodė, kad pareiškėjo žiniomis skolininkas T. U. nėra gavęs Vekselyje nurodytos sumos – 120 400 Lt, tai nėra pažymėta Vekselyje. 2018 metais, kai buvo išduotas Vekselis, Lt nebebuvo Lietuvos Respublikos valiuta, tuo metu nacionalinė valiuta buvo Eur, todėl vien dėl to Vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu. Taip pat Vekselio turėtojas E. K. nesuteikė skolininkui nei paskolos, nei paslaugų tokiai sumai, todėl neturi teisės jos reikalauti. Su juo buvo deramasi, kad jis suteiks tokią paskolą skolininkui, dėl to ir buvo pasirašytas Vekselis, tačiau ji taip ir nebuvo suteikta dėl tam tikrų priežasčių, todėl Vekseliu nėra pagrįsta jokia prievolė. Pareiškė, kad ketina ginčyti vekselį ieškiniu, nes nei E. K., nei D. K. neturi jokios reikalavimo teisės nei į skolininką, nei į pareiškėją.
6. Antstolė nesutikdama su skundu, 2025-09-22 patvarkymu netenkino skundo ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
7. Nurodė, kad vykdomoji byla yra vykdoma pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-4103, kuriuo reikalaujama išieškoti iš skolininko T. U. ir iš laiduotojo V. L. vekselio turėtojo M. K. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą sumą – 34 870,25 Eur (120 400,00 Lt) skolos, 6 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pasibaigimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., iki visiško prievolės įvykdymo bei 183,98 Eur notaro išlaidų. Išieškotojas vykdomojoje byloje D. K. yra M. K. reikalavimo teisių perėmėjas po jos mirties.
8. Pažymėjo, kad vykdomasis įrašas išduotas ir vykdomas pagal 2013-09-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Dėl šios priežasties atmestinas skolininko argumentas, kuriuo jis teigia, kad vekselis yra negaliojantis dėl to, kad jame skola nurodyta litais, o ne eurais. Pažymėjo, kad Lietuvoje euras buvo oficialiai įvestas 2015 m. sausio 1 d., pakeičiant litą.
9. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.123-6.129 straipsniuose yra įvardyti atvejai, kada prievolė laikoma pasibaigusia. Nei CK 6.87 straipsnyje, nei CK 6.123-6.129 straipsniuose, nurodyti pasibaigimo pagrindai nenumato, kad laidavimas baigiasi, jeigu pagrindiniam skolininkui iškeliama bankroto byla. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi, priešingai, nei nurodo skolininkas, pagrindiniam skolininkui pagal vekselį tapus nemokiam, laiduotojui tenka atsakomybė atsakyti už neįvykdytas skolininko prievoles.
10. Pažymėjo, kad antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje pagrindinės skolos suma yra 34 870,25 Eur, priskaičiuotos palūkanos nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. šiai dienai (2025-09-22) sudaro 10 587,18 Eur. Kaip teisingai nurodo skolininkas, įsiteisėjus nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, nutraukiamas palūkanų už prievoles skaičiavimas. Prievolė pagal vekselį turėjo būti įvykdyta iki 2020-09-01, o bankroto byla T. U. iškelta 2020-07-13. Todėl, jeigu prievolė pagal vekselį būtų įtraukta kaip kreditorinis reikalavimas, palūkanos net nebūtų skaičiuotos. Tuo tarpu skaičiuojant palūkanas nuo 2020-09-01, bendra skolos ir palūkanų suma sudaro 45 126,53 Eur, o kaip jau minėta aukščiau, M. K. kreditorinis reikalavimas T. U. bankroto byloje buvo patvirtintas dar 2021-03-24 nutartimi ir jau tai dienai sudarė 52 570,25 Eur, t. y. 7 443,72 Eur daugiau nei šiai dienai išieškoma suma. Pagal antstolei tiek išieškotojo, tiek skolininko pateiktus dokumentus galima konstatuoti, kad antstolės vykdomas skolos išieškojimas bei bankroto byloje patvirtintas reikalavimas yra du atskiri reikalavimai.
11. Nurodė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 100 punktą, jeigu išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Šiai dienai antstolei nebuvo pateiktas dokumentais pagrįstas prašymas dėl pinigų grąžinimo, kuriuo įrodoma, kad buvo nurašytos skolininkui priklausančios lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, taip pat antstolė neturi duomenų apie tai, kad vykdomosios bylos 0012/25/01525 atžvilgiu būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės ir išieškojimas būtų sustabdytas. Kadangi per nurodytą laikotarpį prašymai, pagrįsti dokumentais nebuvo gauti, nurašyta bendra 705,84 Eur suma jau buvo paskirstyta ir skolininkui nebus grąžinama.
12. Kreditorius atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas
1. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 2SA-128-823/2012).
2. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas, privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai).
3. Byloje nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą pagal 2020-09-14 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. PJ-4103, kuriuo reikalaujama išieškoti iš skolininko T. U., ir iš laiduotojo (šioje byloje skundą pateikusio asmens, pareiškėjo) V. L., vekselio turėtojos M. K. naudai per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtą sumą – 34 870,25 Eur (120 400 Lt) skolą, 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo mokėjimo termino pabaigos, t. y. nuo 2020-09-01, iki visiško prievolės įvykdymo bei 183,98 Eur notaro išlaidų. Vykdomasis įrašas išduotas ir vykdomas pagal 2013-09-01 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Išieškotojas vykdomojoje byloje 0012/25/0152 D. K. yra M. K. reikalavimo teisių perėmėjas po jos mirties.
4. Nagrinėjamu atveju, skolininkas laiko, kad 2018 m. vekselis yra negaliojantis, nes jame nurodyta skola litais. Be to, jo prievolė yra pasibaigusi, kadangi pagrindinis skolininkas yra bankrutavęs. Dėl šios priežasties jam negali būti skaičiuojamos palūkanos.
5. Teismas, įvertinęs skolininko ir skundžiamo patvarkymo motyvus laiko, kad šioje byloje teismas sutinka tik su antstolės argumentais, kad skola yra išieškoma pagal 2013 m. vekselį, kuomet Lietuvos Respublikoje buvo lito valiuta, atitinkamai 2020-09-14 išduotame vykdomajame įraše Nr. PJ-4103 nurodyta valiuta litais ir eurais, pagal kurį išieškojimo pagrindas negali būti laikomas negaliojančiu, nes vekselis buvo išduotas galiojant litui kaip oficialiai Lietuvos valiutai, todėl skolos nurodymas litais atitiko tuo metu galiojusius teisės aktus. Vėliau, įvedus eurą, visos litais išreikštos prievolės buvo perskaičiuotos į eurus nustatytu oficialiu keitimo kursu (1 euras = 3,4528 lito), todėl skolos valiutos nurodymas litais nesudaro pagrindo laikyti vekselį ar vykdomąjį dokumentą negaliojančiu.
6. Vertinant kitus skolininko ir skundžiamo patvarkymo argumentus, teisiškai reikšmingos yra kitos byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis remiantis teismas laiko, kad pareiškėjo skundas yra iš dalies pagrįstas.
7. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020-07-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-58-420/2020, skolininkui T. U. iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administratorių kompanija“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020 m. liepos 21 d.
8. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2020-09-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-58-420/2020 patvirtino T. U. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą: 1. M. K. reikalavimo suma – 123 771,90 Eur; 2. A. O. reikalavimo suma – 11 926,19 Eur; 3. M. W. reikalavimo suma – 17 700,00 Eur; 4. UAB „Bikuvos prekyba” reikalavimo suma – 49 714,21 Eur; 5. UAB „Makveža“ reikalavimo suma – 8 755,67 Eur; 6. VMI prie FM reikalavimo suma – 201,46 Eur; 7. BUAB „Rusakalnis“ reikalavimo suma – 2 249,55 Eur. Atmetė M. U. prašymą dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą bei kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
9. Panevėžio apygardos teismas 2020-11-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-767-278/2020 panaikino Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-09-28 nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas suinteresuoto asmens M. K. finansinis reikalavimas ir perdavė M. K. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Byloje nustatyta, kad teismas pakartotinai išnagrinėjęs M. K. reikalavimus bankroto byloje, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2FB-16-420/2021 patvirtino M. K. 34 870,25 kreditorinį reikalavimą fizinio asmens T. U. bankroto byloje. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad M. K. savo kreditorinį reikalavimą bankrutuojančiam T. U. kildino iš keturių vekselių, tačiau M. K. reikalavimas yra pagrįstas tik pagal vieną vekselį, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis įrašas PJ-4301, 34 870,25 Eur sumai.
11. Byloje taip pat nustatyta, kad bankroto proceso metu, 2021-03-19 teisme buvo gautas bankroto administratoriaus prašymas dėl kreditoriaus pakeitimo, nes pagal 2021-03-10 reikalavimo perleidimo sutartį M. W. visas savo reikalavimo teises į T. U. 17 700 Eur skolą perleido M. K., todėl prašė teismo patikslinti bankrutuojančio T. U. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, išbraukiant iš jo M. W. ir padidinant M. K. finansinį reikalavimą iki 52 570,25 Eur, kurį teismas 2021-03-24 nutartimi tenkino, t. y. bankrutuojančio T. U. bankroto byloje pakeitė kreditorių M. W. (M. W.) į jo teisių perėmėją – kreditorę M. K., ir patvirtino M. K. patikslintą kreditorinį reikalavimą 52 570,25 Eur sumai.
12. Taigi, T. U. bankroto byloje M. K. reikalavimas susidėjo iš dviejų dalių – reikalavimo pagal minėtą notaro vykdomąjį įrašą PJ 4103 (34 870,25 Eur) bei perimto M. W. reikalavimo (17 700 Eur).
13. Iš Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2024-06-14. nutarties bankroto byloje Nr. e2FB-16-420/2021 nustatyta, kad kreditoriams bankroto procese buvo pervesta 54 439,12 Eur (M. K. – 25 218,05 Eur, D. K. – 2 204 Eur, A. O. – 3 459,69 Eur UAB „Bikuvos“ prekyba – 21 313,94 Eur, UAB „Makveža“ – 4 567,25 Eur, VMI prie LR FM – 104,23 Eur, R. S. – 1 053,08 Eur) ir liko neišmokėta 67 497,09 Eur kreditorinių reikalavimų suma; 14,28 Eur panaudota banko mokesčiams; nemokumo administratoriui atlyginimo sumokėta 4 952,50 Eur, administravimo išlaidoms panaudota 55,54 Eur. Šioje nutartyje konstatuota, kad nurašyti nepatenkinti bankrutuojančio asmens T. U. kreditoriniai reikalavimai kreditoriams: M. K. (teisių perėmėjas D. K.) sudaro 25 148 Eur; UAB „Bikuvos“ prekyba – 40 326,46 Eur; UAB Makveža – 4 188,42 Eur; VMI prie LR FM – 97,23 Eur; R. S. – 1 196,57 Eur.
14. Atkreiptinas dėmesys, kad M. K. (ir jos teisių perėmėjui) tokia ženkli reikalavimo suma (25 218,05 Eur + 2 204,00 Eur = 27 422,05 Eur) buvo pervesta tik dėl to, kad M. K. buvo perėmusi M. W. 17 700 Eur kreditorinį reikalavimą, ir bankroto byloje neliko vieno kreditoriaus, atitinkamai M. K. buvo pervesta išieškota sumos dalis ir už M. W. buvusį kreditorinį reikalavimą (17 700 Eur). Todėl negalima laikyti, kad M. K. buvo pervesta suma (25 218,05 Eur + 2 204 Eur) tik pagal turėtą notaro vykdomąjį įrašą PJ-4103 ir būtent tokia suma turėtų būti sumažinta laiduotojo prievolė.
15. Byloje nustatyta, kad procentiškai visiems kreditoriams buvo išmokėtos skirtingas procentas turėtų reikalavimų sumos:
Kreditorius Reikalavimas Eur Išmokėta Eur Gauta proc. Nepatenkinta proc. UAB „Bikuvos prekyba“ 61 640,40 21 313,94 34,58 % 65,42 % UAB „Makveža“ 8 755,67 4 567,25 52,16 % 47,84 % VMI 201,46 104,23 51,74 % 48,26 % R. S. 2 249,65 1 053,08 46,81 % 53,19 % A. O. 11 926,19 3 459,69 29,01 % 70,99 %
16. M. K. reikalavimas pagal vykdomąjį įrašą sudarė 66,34 proc. (34 870,25 Eur), o M. W. perleista 17 700 Eur reikalavimo suma sudarė 33,66 proc., iš visos reikalavimo sumos (52 570,25 Eur). Atitinkamai M. K. ir jos teisių perėmėjui pervedus iš viso 27 422,05 Eur bankroto proceso metu, laikytina, jog pagal vykdomąjį įrašą PJ-4103 buvo išieškota iš pagrindinio skolininko 18 191,78 Eur (27 422,05 Eur x 66,34 proc.) suma ir liko neišieškota pagal vykdomąjį įrašą 16 678,47 Eur (34 870,25 Eur – 18 191,78 Eur) suma.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolės vykdomojoje byloje yra pateiktas notaro R. K. 2024-03-25 išduotas kreditoriui D. K. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, iš kurio matyti, kad 2024-02-02 dienai M. K. nepatenkinto reikalavimo suma sudaro 32 946,55 Eur (paveldėjimo teisės 14 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindinio skolininko bankroto byla dar nebuvo baigta (baigta 2024-06-14 nutartimi, kuri įsiteisėjo per 7 d. nuo įtekimo), ir neišieškotas skolos likutis galėjo kisti, mažėti, nemokumo administratoriui kreditoriams išmokėjus gautas lėšas iš realizuoto bankrutuojančio asmens turto, kas ir įvyko šiuo atveju. Nepaisant to, kad antstolė turėjo duomenų apie bankroto procesą, vis tik nesiėmė jokių veiksmų gauti informaciją, kokia vis tik bankroto proceso metu buvo išieškota skola iš pagrindinio skolininko ir ėmėsi skolos išieškojimo iš laiduotojo pagal vykdomąjį įrašą PJ-4103 pilna apimtimi.
18. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagrindinio skolininko bankroto procese M. K. buvo išieškoma pagal tą patį vykdomąjį įrašą PJ-4103, kuris atsispindi jau kitame notaro R. K. 2024-03-25 išduotame kreditoriui D. K. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo punkte (15 punktas), ir šiame punkte jau atsispindi visa pagal vykdomąjį įrašą PJ-4103 paveldėta reikalavimo suma. Antstolės vertinimu, tai du skirtingi reikalavimai, nors tiek fizinio asmens bankroto procese, tiek paveldėtas reikalavimas pagal vykdomąjį įrašą PJ-4103 yra ta pati skola, tik sumažėjusi bankroto proceso metu.
19. Taigi, antstolė, turėdama pareigą vykdymo procese įvertinti faktinį skolos dydį ir jį perskaičiuoti, atsižvelgiant į pagrindinio skolininko bankroto procese išieškotas bei kreditoriams išmokėtas sumas, šios pareigos neatliko, nors byloje buvo akivaizdžių duomenų, kad bankroto procese pagal tą patį vykdomąjį įrašą PJ-4103 buvo vykdomas išieškojimas, o paveldėtas reikalavimas atspindėjo tą pačią, tik sumažėjusią prievolę. Antstolė nevertino reikalavimo prigimties, kokia dalis skolos jau buvo padengta bankroto proceso metu, bei neinicijavo veiksmų gauti išsamią informaciją iš nemokumo administratoriaus ar kitų šaltinių dėl likusios nepadengtos pagrindinės prievolės ir nepagrįstai ėmėsi išieškojimo iš laiduotojo visa apimtimi, nors bankroto procese iš dalies buvo patenkintas M. K. finansinis reikalavimas.
20. Teismas taip pat sutinka su skundo argumentais, kad antstolė nepagrįstai laiduotojui skaičiavo palūkanas.
1. Nagrinėjamu atveju, nutartis dėl pagrindiniams skolininkui bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020-07-21. Vykdomasis įrašas PJ-4103 išduotas 2020-09-14, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo.
2. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas.
3. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad jeigu kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko palūkanų ir netesybų nuo bankroto bylos iškėlimo, tai tokios teisės jis neįgis ir laiduotojo atžvilgiu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-511-464/2023).
4. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, bei teismų išaiškinimus, palūkanų skaičiavimas nuo 2020-09-01 iki visiško prievolės įvykdymo nebuvo galimas, nes nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo momento įsigalioja teisinės pasekmės, kurios sustabdo bet kokių finansinių prievolių vykdymą ir papildomų sankcijų, tokių kaip palūkanos ar netesybos, skaičiavimą. Ši nuostata yra imperatyvaus pobūdžio ir taikoma visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo prievolės pobūdžio ar jos užtikrinimo būdo. Todėl laiduotojo pozicija yra pagrįsta – jam negalėjo būti skaičiuojamos palūkanos nuo bankroto bylos iškėlimo (įsiteisėjimo) momento.
5. Nagrinėjamu atveju, laiduotojas taip pat laiko, kad bankrutavus pagrindiniam skolininkui, jo prievolė taip pat yra pasibaigusi, tačiau teismas nesutinka su šiais pareiškėjo argumentais.
6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jeigu užbaigus bankroto bylą skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro (Įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5–6 dalys), tai pagrindinio skolininko prievolė yra laikoma pasibaigusia (CK 6.128 straipsnio 3 dalis) ir tuo pačiu metu paprastai baigiasi laidavimas (CK 6.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
7. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo metu vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2013).
8. Nagrinėjamu atveju, susiklostė kita situacija – bankrutavo fizinis asmuo, o notarės vykdomasis įrašas PJ-4103 pagal vekselį, kuris yra vykdytinas dokumentas, buvo išduotas vos tik pagrindiniam skolininkui buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, kad pagal vekselį buvo išduotas vykdomasis įrašas – vykdytinas dokumentas Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (ĮPVĮ) 81 straipsnio pagrindu, kreditoriui nebuvo teisinės pareigos kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu laiduotojui dėl prievolės įvykdymo.
9. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtintų Vekselių ir čekių protestavimo taisyklių bei notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos 3 ir 8 punktus (redakcija, galiojusi vykdomojo įrašo padarymo metu), notaras daro vykdomuosius įrašus pagal vekselio ar čekio turėtojo rašytinį prašymą, išieškant pinigus iš skolininko. Notaras, gavęs tokį prašymą, pareikalauja įrodymų, kad apie neapmokėtą vekselį buvo tinkamai pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, ir tik po šio reikalavimo įvykdymo, pasibaigus nustatytam atidėjimo terminui, išduoda vykdomąjį įrašą.
10. Tai reiškia, kad vykdomojo įrašo padarymas savaime patvirtina, jog buvo laikytasi ĮPVĮ nustatytų procedūrų, įskaitant pareigą pranešti laiduotojui apie neapmokėtą vekselį. Todėl šiuo atveju laidavimo prievolė nebuvo pasibaigusi, nes kreditoriaus reikalavimai buvo pareikšti tinkamai ir laiku, dar nepasibaigus fizinio asmens bankroto procesui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad jis nebeturi prievolės mokėti išieškotojui pagal vykdomąjį įrašą PJ -4301, kaip laiduotojas.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad antstolė neteisingai nustatė faktinės bylos aplinkybes, skolos dydį, neperskaičiavo laiduotojui prievolės dydžio, nepagrįstai laikė, kad fizinio asmens bankroto proceso metu patvirtintas M. K. finansinis reikalavimas buvo kildinamas tik iš vykdomojo įrašo PJ -4301, taip pat, jog pagal vykdomąjį įrašą PJ-4301 reikalavimas nėra tas pats reikalavimas bankroto byloje, nepagrįstai skaičiavo laiduotojui palūkanas, atitinkamai neteisingai apskaičiavo ir vykdymo išlaidas, todėl sprendžia, jog yra teisinis pagrindas panaikinti antstolės 2025 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-12-23007.
12. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0012/25/0152, kadangi vykdomasis įrašas Nr. PJ-4103 išduotas teisėtai, kreditoriaus reikalavimas buvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka dar nepasibaigus pagrindinio skolininko bankroto procesui, todėl laidavimo prievolė V. L. nėra pasibaigusi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–292 straipsniais,
nutaria:
Skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti antstolės 2025 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-25-12-23007.
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.