- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- e2A-1235-638/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17984-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno švara“ ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 308,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 15 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra nekilnojamojo turto (buto), esančio adresu(duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovė, kaip atliekų tvarkytoja Kauno mieste, tvarko atsakovo komunalines atliekas. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje nenustatyta ir ieškovei buvo pavesta sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. Tuo pagrindu ieškovė visiems atliekų turėtojams, tame tarpe ir atsakovui, 2013 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. gegužės 18 d. dienraštyje „Kauno diena” bei interneto svetainėje pateikė pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsakovas nei per nustatytą terminą, nei vėliau į ieškovę dėl sutarties pasirašymo nesikreipė, jokių pageidavimų nepareiškė, todėl laikoma, kad atsakovas sudarė sutartį pagal standartines sąlygas, pagal kurias ieškovė įpareigota tvarkyti komunalines atliekas, o atsakovas įpareigotas už paslaugas sumokėti pagal pateiktas sąskaitas. Ieškovė teikė atsakovo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, atsakovas jomis naudojosi, tačiau neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. Įsiskolinimo suma sudaro 308,92 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovo nuomone, ieškovė neteisingai yra atlikusi paskaičiavimus, tiek komunalinių atliekų jis nepateikia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo R. B. ieškovei UAB „Kauno švara“ 308,92 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 11 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad prievolė mokėti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą atsakovui atsirado CK 6.2 straipsnio, Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio, Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimų 2013-07-18 Nr. T-451, T-452 pagrindu. Kadangi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą Kauno miesto savivaldybės teritorijoje nenustatyta, ieškovei buvo pavesta sudaryti sutartis su komunalinių atliekų turėtojais. Ieškovė visiems atliekų turėtojams pateikė pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas, kurios buvo pateiktos 2013 m. rugpjūčio 3 d., 2019 m. gegužės 18 d. dienraštyje „Kauno diena“, ieškovo interneto svetainėje www.svara.lt. Tai patvirtina ieškovės pateikti ieškinio priedai. Teismas vertino, kad atsakovas su ieškove nesudarė atskiros (individualios) atliekų tvarkymo sutarties, nesiderėjo dėl individualių atliekų tvarkymo sąlygų bei mokėjimo įkainių, todėl ieškovė mokesčius už atliekų tvarkymą skaičiavo pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius.
Atsiliepimas
6. Vertindamas atsakovo atsiliepime nurodytus paskaičiavimus, teismas pažymėjo, kad minėti paskaičiavimai nėra aiškūs, nėra pagrįsti norminiais aktais, todėl laikytini deklaratyvaus pobūdžio atsakovo pamąstymais. Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog gaudamas iš ieškovės sąskaitas apmokėti už komunalinių atliekų tvarkymą, atsakovas būtų reiškęs pretenzijas dėl neteisingo paskaičiavimo ar teikęs ieškovei pasiūlymus dėl atliekų tvarkymo įkainių, nors pranešimai bei priminimai dėl skolos už ieškovės teikiamas paslaugas jam buvo siunčiami sistemingai (2018 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. balandžio 18 d., 2019 m. lapkričio 28 d., 2020 m. sausio 23 d., 2020 m. liepos 9 d.). Teismas pažymėjo, kad nesutikti su skola ir daryti savo paskaičiavimus atsakovas ėmėsi tik gavęs ieškovės ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė mokesčius už atliekų tvarkymą skaičiavo vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, kurie nėra panaikinti ir yra galiojantys, todėl teismas konstatavo, kad šių sprendimų pagrindu atsakovui kilo pareiga atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus. Tuo tarpu atsakovo atlikti ar atliekami paskaičiavimai negali būti vertinami kaip pagrindas atleisti atsakovą nuo pareigos sumokėti ieškovei prašomą priteisti skolą.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas pažeidė civilinio proceso normas ir atėmė iš atsakovo galimybę dalyvauti teismo posėdyje. Atsakovas nežinojo apie galimybę pateikti prašymą bylą nagrinėti žodine tvarka. Atsakovui yra 75 metai, atsakovas neturi interneto. Šiais veiksmais teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus.
8.2. Teismas priėmė sprendimą nesigilinęs į bylos esmę, neanalizavęs bylos faktų, neatlikęs skaičiavimų. Teismas aklai patikėjo ieškovo pateiktomis ir dokumentais nepagrįstomis skaičiuotėmis. Teismas nepatikrino, ar ieškovo pateikti skaičiavimai teisingi. Teismas, priimdamas sprendimą dėl piniginių reikalavimų, neatskleidė bylos esmės.
8.3. Sutarties apyvartos ataskaitoje grafoje „suma su PVM“ nurodyta 154. 38 Eur sudėjus šioje grafoje esančias sumas ir atėmus mokėjimus (sumokėtas sumas - 18. 30 x 2 = 36. 60 Eur). gaunasi 99.48 Eur. Atlikus skaičiavimus pagal sutarties apyvartos ataskaitą ir finansinę apyvartą - skaičiavimai atrodo taip - 99. 48 Eur + 95.72 Eur = 195.2 Eur.
8.4. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nesutiko su skola ir padarė savo paskaičiavimus tik gavęs ieškinį. Tačiau tai netiesa, nes atsakovo dalinis mokėjimas už paslaugas yra atsakovo išreikštas nesutikimas su skaičiavimais konkliudentimais veiksmais. Atsakovas buvo pas ieškovą, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė ir nesuteikė atsakovui pateikti savo paaiškinimų žodžiu. Teismas pažeidė silpnojo gynimo principą teisingumo principo atžvilgiu, nes atsakovas yra vartotojas šios civilinės bylos atžvilgiu.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliantas (toliau - ir atsakovas) prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nurodė, kad raštu jam ne visada pavyksta viską tiksliai išdėstyti, jis nori paaiškinti žodžiu.
12. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014). Teismas sprendžia, kad žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliacijos tikslas yra patikrinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą materialinės ir proceso teisės požiūriu.
13. Žodinio bylos nagrinėjimo nebuvimą apeliantas nurodo ir kaip pirmosios instancijos teismo proceso trūkumą. Apeliantas teigia nežinojęs, kad galėjo prašyti žodinio bylos nagrinėjimo, todėl ir nepaprašė. Pažymėtina, kad CPK 441 straipsnio 2 dalis leidžia pirmosios instancijos teismui pačiam nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą, kai ieškinio suma neviršija 2000 Eur. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka tik tokiu atveju, jeigu yra bent vienos iš šalių prašymas. Iš atsakovo pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsiliepime nėra pareikštas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsiliepime atsakovas plačiai išreiškė savo požiūrį į ginčo situaciją, pateikė argumentus, kitus samprotavimus, skaičiavimus, todėl negalima daryti išvados, kad jo teisė duoti paaiškinimus teismui buvo kaip nors suvaržyta. Apelianto argumentas, kad jis nežinojo galintis prašyti žodinio nagrinėjimo, iš esmės nėra teisinis, nes prašymui išreikšti nei specialios žinios nei leidimai yra nereikalingi. Šiuo atveju neįmanoma nustatyti, ar atsakovas neprašė bylos nagrinėti žodine tvarka dėl to, kad ir neturėjo tokio noro, ar dėl to, kad nežinojo galintis to norėti. Todėl argumentai dėl netinkamos proceso formos pirmosios instancijos teisme yra atmestini.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl prievolės mokėti mokestį už komunalinių atliekų tvarkymą nesudarius sutarties (Atliekų tvarkymo įstatymo 25, 28, 30, 30² straipsniai).
15. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos Europos Sąjungoje priskiriamos prie bendrojo intereso paslaugų, o Lietuvoje – prie viešųjų paslaugų. V. A. tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 40 dalies nuostatomis, komunalinių atliekų tvarkymo paslauga –viešoji paslauga, teikiama vienos, kelių ar visų į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančių savivaldybių įsteigto juridinio asmens, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. S. A. tvarkymo įstatymu yra pavestas šios paslaugos administravimas – komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo taisyklių nustatymas, kitų teisės aktų, reglamentuojančių komunalinių atliekų tvarkymą, priėmimas. Kartu savivaldybėms palikta diskrecija pasirinkti, kokį tokių paslaugų apmokėjimo būdą numatyti – nustatant vietinę rinkliavą ar sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartis su atliekų turėtojais. Pirmuoju atveju savivaldybės ir atliekų turėtojų teisinius santykius reglamentuoja tik viešosios teisės normos, antruoju – ir privatinės teisės normos, liečiančios sutarčių sudarymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3172-552/2020).
16. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, Kauno miesto savivaldybės teritorijoje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nenustatyta, atliekų tvarkymo tarifą yra nustačiusi Kauno miesto savivaldybės taryba ir pavedusi ieškovei „Kauno švara“ sudaryti sutartis su atliekų turėtojais/darytojais. Esminis kriterijus, lemiantis asmens priskyrimą komunalinių atliekų turėtojo kategorijai yra nekilnojamojo turto objekto valdymas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1-150 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“ nustatyta, kad gyvenamosios paskirties buto turėjimas nuosavybės teise yra pagrindas atsirasti prievolei mokėti rinkliavą arba sudaryti sutartį dėl atliekų tvarkymo. Atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini)mieste savininkas, todėl jis privalo sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos sutartį.
17. Savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, įsteigia arba paskiria komunalinių atliekų tvarkymo administratorių (įmonę). Toks administratorius pateikia savivaldybės institucijai įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą dydžio apskaičiavimą ir, jeigu savivaldybės taryba šią įmoką patvirtina, turi teisę ją rinkti (Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius arba savivaldybės administracijos direktorius privalo raštu pateikti pasiūlymą sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas nekilnojamojo turto objekto savininkui arba įgaliotiems asmenims. Nekilnojamojo turto objekto savininkas arba įgalioti asmenys, nesudarę komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties per terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 45 dienos nuo pasiūlymo išsiuntimo dienos, laikomi sudarę sutartį pagal komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutarties standartines sąlygas, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalis).
18. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kaina turi užtikrinti ilgalaikį komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą ir sudaryti komunalinių atliekų turėtojams priimtinas sąlygas dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, taip pat mažinti aplinkos taršą. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų kainą ir įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydį nustato savivaldybė (Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 2 ir 4 dalys).
19. Šioje byloje nustatyta, kad iškovė buvo paskelbusi informaciją apie būtinumą sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas atsiliepime į ieškinį neginčijo aplinkybės, jog jo komunalines atliekas tvarkė ieškovė, tačiau nesutiko su ieškovės atliktais paskaičiavimais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl individualios sutarties sudarymo, todėl jo atžvilgiu pradėta taikyti Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalies nuostata, kad sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas.
20. Jau minėtos Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatos (30 straipsnis, 30² straipsnis) nustato, kad atliekų tvarkymo kaina nėra palikta laisvam šalių susitarimui, o yra nustatoma ir reguliuojama savivaldybės. Vadinasi, įstatymas leidžia šalims sudarant sutartį susitarti dėl kitų individualių sąlygų, išskyrus paslaugos kainas. Nesant susitarimo, atsakovas buvo pagrįstai apmokestinamas pagal standartines sutarties sąlygas.
21. Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-467 „Dėl Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtino taisykles, pagal kurių 83.2 punktą komunalinių atliekų turėtojai privalo sudaryti sutartis su komunalinių atliekų tvarkytoju ir visiškai ir laiku atsiskaityti už atliekų tvarkymą. Atliekų turėtojai (nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys), nesudarę sutarčių su komunalinių atliekų tvarkytoju, privalo mokėti Savivaldybės tarybos patvirtintą įmoką už atliekų tvarkymą pagal atliekų susikaupimo normą, susietą su naudingo būsto ploto kvadratūra. Vadinasi, būtent šios Kauno miesto savivaldybės patvirtintos taisyklės, įsigaliojusios nuo 2014 m. gruodžio 1 d., nustatė, kad įmoka už atliekų tvarkymą yra skaičiuojama nuo būsto kvadratūros, dėl ko buvo pagrįstai atmesti apelianto atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai, kad atliekų kiekis negali būti skaičiuojamas pagal kvadratūrą.
22. Standartinė atliekų tvarkymo kaina ir normos yra nustatomos Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. T-555 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. T-581 „Dėl mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymo tarifo nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad Kauno mieste mišrių komunalinių (buitinių) atliekų surinkimo įkainis yra 26,11 Lt be PVM (7,56 EUR be PVM) už 1 kub. m mišrių komunalinių (buitinių) atliekų.
23. Kauno mieste daugiabučių namų gyventojams mokantiems už mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymą pagal būsto naudingo/bendro ploto kvadratūrą, susietą su komunalinių atliekų susikaupimo norma, taikomas tarifas – 0,0694 € be PVM už vieną kv. m. naudingo/bendro ploto, kai vienam m2 per metus tenka 0,083 m3 komunalinių atliekų. Mėnesinis mokestis vienam Kauno m. teritorijoje esančiam daugiabučio namo butui, mokančiam už mišrių komunalinių (buitinių) atliekų tvarkymą pagal gyvenamojo būsto naudingo/bendro ploto kvadratūrą, susietą su komunalinių atliekų susikaupimo norma, negali būti didesnis kaip 6,94 € be PVM, o metinė buitinių atliekų susikaupimo norma ne didesnė kaip 8,3 m3 (Kauno miesto savivaldybės atliekų tvarkymo planas 2014 - 2020 metams).
24. Atsakovo buto bendrasis plotas yra 49,21 kv. m, kaip matyti iš pateiktos į bylą finansinės apyvartos žiniaraščio, atsakovui buvo skaičiuojama nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. po 4,14 Eur per mėnesį, bendra suma būtų 33 mėnesiai po 4,14 Eur, iš viso 136,62 Eur. Šiuo laikotarpiu atsakovas yra sumokėjęs du kartus po 18,30 Eur, iš viso 36,60 Eur, todėl jo įsiskolinimas už šį laikotarpį yra 100,02 Eur.
25. Nuo 2018 m. sausio 1 d. atsakovui buvo pateiktos dvi sąskaitos po 4,12 Eur, vėliau kas mėnesį po 4,66 Eur, nuo 2020 m. birželio 1 d.- pateiktos keturios sąskaitos po 5,08 Eur, iš viso 154,38 Eur, atsakovas yra sumokėjęs tris kartus po 18,30 Eur, iš viso 54,90 Eur, todėl liko įsiskolinęs ieškovei 99,48 Eur. Tokiu būdu bendra atsakovo skola už atliekų tvarkymą yra 199,50 Eur ( 100,02+99,48).
26. Sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 308,92 Eur, t. y. 109,42 Eur daugiau, negu kad atsakovas yra skolingas, nes ieškovės pateiktoje finansinėje apyvartoje atsakovo skola pradedama skaičiuoti ne nuo nulio 2015 m. balandžio 1 d., o nuo 113,73 Eur, kas prieštarauja ieškovės ieškinio reikalavimui priteisti įsiskolinimą būtent nuo 2015 m. balandžio 1 d.
27. Todėl apeliacinis skundas pripažintinas iš dalies pagrįstu, teismo sprendimas pakeistinas sumažinant iš atsakovo priteistą sumą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. iki 199,50 Eur. Likusioje dalyje skundas atmestinas.
28. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias mokėjimą už komunalinių atliekų tvarkymą (Atliekų tvarkymo įstatymo 30² straipsnis), tačiau netinkamai įvertino įrodymus dėl įsiskolinimo dydžio, todėl sprendimas pakeistinas.
29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme pakeičiamas proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Laikytina, kad ir ieškinys, ir apeliacinis skundas yra tenkinami 64,58 proc. Ieškovės turėtos išlaidos žyminiam mokesčiui (15 Eur) proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams priteistinos iš atsakovo - 9,60 Eur. Atsakovo turėtos išlaidos- žyminis mokestis už apeliacinį skundą (20 Eur) proporcingai patenkintiems apeliacinio skundo reikalavimams priteistinos iš ieškovės – 12,90 Eur. Atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 3,30 Eur. Išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. K. apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą sumažinant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno švara“, juridinio asmens kodas 132616649, iš atsakovo R. B., gim. (duomenys neskelbtini) priteistą skolą nuo 308,92 Eur iki 199,50 Eur (šimto devyniasdešimt devynių eurų ir 50 ct) ir panaikinant sprendimo dalį dėl 15 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovo R. B..
Priteisti atsakovui R. B., gim.(duomenys neskelbitni), iš atsakovės UAB „Kauno švara“, juridinio asmens kodas 132616649, 3,30 Eur (tris eurus ir 30 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.