Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. T. (G. T.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, teistas 11 kartų, paskutinį kartą 2024-08-26 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 258 str. 2 d. bei jam skirta galutinė bausmė - 16 MGL (800 Eur.) bauda, kurią privalo sumokėti iki 2026-09-16,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. 2024-08-20 apie 20.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.44 ‰ girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą šeimos nario - sugyventinės A. B. atžvilgiu, tai yra konflikto metu koridoriuje tyčia sudavė jai dešine ranka 1 smūgį į kairę galvos pusę, dėl ko ši dešine kūno puse atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų ant dešinio šono, taip padarydamas nukentėjusiajai A. B. dešinės alkūnės odos nubrozdinimą, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

1. A. B. nustatytas dešinės alkūnės odos nubrozdinimas, padarytas kietu buku (daiktais) ar paviršiumi, 7-14 d. parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytų laiku, t. y. 2024-08-20, ir tiriamosios nurodytu būdu, t. y. po smūgio nugriuvus ir griūvant dešine kūno puse kontaktuojant su siena. Diagnozės smegenų sukrėtimas ir kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas yra nepagrįstos objektyviais duomenimis, todėl kaip sužalojimai nėra vertinami.

2. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo tiriamajai padarymo metų, pastaroji galėjo justi fizinį skausmą.

3 Sužalojimas padarytas mažiausiai 1 trauminiu poveikiu.

4. Individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai sužalojime neužsifiksavo. Sužalojimas labiausiai tikėtina padarytas tiriamosios nurodytu būdu, t. y. po smūgio nugriuvus ir griūvant dešine kūno puse kontaktuojant su siena.

5. Pagal nustatytą sužalojimą, jo lokalizaciją, nustatyti, kokioje padėtyje buvo tiriamoji sužalojimo jai padarymo metu, nėra galimybės, t. y. sužalojimo jai padarymo metu tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse (b.l. 55-57);

-liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-08-20 apie 19:00 val. atvyko pas draugę, adresu (duomenys neskelbtini). Ji su drauge bendravo namo kieme. Apie 20:00 val. jos draugė A. išgirdo sugyventinio G. vardą ir spėjo, kad jis ateina neblaivus. Po kurio laiko G. pasirodė, todėl paliko A. ir G. kieme, nes jie norėjo pasikalbėti, o pati nuėjo į namo vidų. Apie 20:20 val. išgirdo, kaip G. pradėjo šaukti ant A., o ji jam sakė, kad nelįstų prie jos. Tuo metu girdėjo, kaip A. perdavė G. maišą su rūbais. Po to išgirdo garsą, lyg kažkas trenkė į namo sieną vieną kartą, o netrukus sekė antras smūgis – lyg kažkas būtų nukritęs. Pamatė, kad G. pabėgo, todėl nubėgo į kambarį, kur rado A. gulinčią ant grindų, pastaroji laikėsi už galvos. Ji jai pasakė, kad G. jai trenkė kumščiu. Nedelsdama paskambino numeriu 112 ir iškvietė pagalbą. Nori pažymėti, kad tai nėra pirmas kartas, kai G. smurtauja prieš A.. G. pažįsta apie metus ir gali pasakyti, kad jis nuolat būna neblaivus bei labai agresyvus. Šiuo metu daugiau nieko pasakyti negali (b.l. 86-89);

-liudytojas Vladyslav Gan ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje tyrėju. 2024-08-20 dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiuoju patruliu Roku Lukšiu. Tą dieną apie 20.30 val. iš OVS budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl to, kad pranešėjos pažįstamos sugyventinis sumušė sugyventinę. Moteris 34 metų, guli ant grindų namuose. Moteris nėščia. Kur vyras, pranešėja nemato. Nuvykus nurodytu adresu, namuose buvo dvi moterys. Nukentėjusioji, kaip vėliau buvo nustatyta, A. B. ir jos draugė A. K.. A. B. papasakojo, kad namuose prieš ją smurtavo neblaivus sugyventinis G. T., ranka jai sudavė į galvos sritį, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, griūdama trenkėsi į sieną. Kiek kartų sudavė, neprisimena, į kurią tiksliai vietą sudavė, taip pat neprisimena, kažkur į galvos sritį. Moteris buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad yra nėščia, kad jai bloga, skundėsi silpnumu, galvos skausmu, sakė, kad maudžia pilvą. Ar dar ką skaudėjo, nepamena. Moteriai pasakė, kad atsigultų, paskubino greitąją medicinos pagalbą. Ar ant moters kūno matėsi kokie nors sužalojimai, neprisimena. Moteris buvo blaivi. Dėl kokios priežasties sugyventinis prieš moterį smurtavo, taip pat neprisimena. Prisimena, kad moteris sakė, jog jis buvo neblaivus, agresyvus ir, kai ji pasakė, kad paskambins policijai, jis pabėgo. Moters draugė paties smūgio nematė, pamatė A. B. jau gulinčią namuose ant grindų. A. B. sugyventinio tuo metu namuose nebuvo. Atvykę GMP medikai nukentėjusiąją apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę detalesnei apžiūrai. Buvo atlikti pirminiai veiksmai, surašytas tarnybinis pranešimas, apžiūrėta įvykio vieta, apklausta nukentėjusiosios draugė. Kiek pamena, jiems būnant namo kieme pastebėjo vyrą, kuris stovėjo prie jų tarnybinio automobilio. Priėjo prie jo, vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Buvo nustatyta vyro tapatybė, tai G. T.. Kiek pamena, vyras teigė, kad prieš sugyventinę nesmurtavo. Bendraujant su juo, jis tapo agresyvus, pastarasis buvo sulaikytas ir uždarytas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Buvo iškviestas kitas policijos ekipažas 1714, kuris G. T. nuvežė į areštinę, o jie išvažiavo į Santariškių ligoninę, kur buvo išvežta nukentėjusioji. Su ja ligoninėje atliko pirminius procesinius veiksmus, pastaroji buvo apklausa. Kiek pamena, įvykio vietoje filmavo kūno kamera, bet galimai kamera galėjo būti išsikrovusi. Daugiau nieko papildyti negali (b.l. 92-95);

-2024-09-12 kitų objektų apžiūros protokole aprašytas BPC skambučio įrašas, kurio ID 92299858384, data - 2024-08-20, pradžia - 20:27:14), trukmė 01:33 min.

BPC: 112.

Moteriškas balsas: Laba diena. Norim iškviesti policiją, čia vyriškis muša moterį.

Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini).

Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini), jinai nėščia yra, jis atėjo girtas, ją muša. Buvęs sugyventinis. Jai šeštas mėnuo, jis atėjo girtas, ją muša.

Moteriškas balsas: Aš - tiesiog pažįstama, atvažiavau, kad ji man plaukus padažytų.

Moteriškas balsas: Taip, tegul ją patikrina.

Moteriškas balsas: (duomenys neskelbtini).

Moteriškas balsas: Ji guli, o jis - nežinau kur.

Moteriškas balsas: Taip, jis trenkė su koja ar. Namas čia.

Moteriškas balsas: Jo, jo pasitiksiu.

Moteriškas balsas: A. K..

BPC: Perduodam informaciją policijai, laukite. Viso gero.

Moteriškas balsas: Gerai, viso. (b.l. 25-26);

-2024-08-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima. Iš įvykio vietos tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (b.l. 27-31);

-2025-02-04 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriuos pateikė nukentėjusioji A. B., apžiūra.

1) įrašas Nr.1 pavadinimu "IMG_0966". Trukmė 58 sek. Dešiniajame viršutiniame kampe nurodyti data ir laikas: 2024-08-20, įrašo pradžia - 20.11 val. Įraše matosi privataus namo kiemas, kuriame yra jauna, sportiniais rūbais apsirengusi, moteris, kuri rusiškai prašo eiti namo, prašo išsiblaivyti, o po to jie kalbės. Jai rusiškai atsako vyriškas balsas, kad jis jos nelies (vyro įraše nesimato). Moteris sako jam, kad nenori su juo sėdėti, nes smirda alkoholiu, jai bloga, ji tuoj apsivems. Įrašas baigiasi.

2) įrašas Nr.2 pavadinimu "IMG_0968". Trukmė 46 sek. Dešiniajame viršutiniame kampe nurodyti data ir laikas: 2024-08-20, įrašo pradžia - 20.09 val. Įraše matosi privataus namo kiemo vartai, šiukšlių konteineriai, už vartų stovintis pilkos spalvos a/m. Prie konteinerių ateina ta pati moteris, po to ji vėl nueina, jos įraše nesimato. Tačiau girdisi rusiškai kalbančios moters balsas "Gali manęs nelaukti". Jai atsako vyras, kurio nesimato: "Palauk, pasikalbam". Įrašas baigiasi.

3) įrašas Nr.3 pavadinimu "IMG_0969". Trukmė 41 sek. Dešiniajame viršutiniame kampe nurodyti data ir laikas: 2024-08-20, įrašo pradžia - 20.27 val. Įraše matosi privataus namo kiemas, kuriame yra pusnuogis vyras, apsirengęs pilkais šortais ir mėlyna kepure su snapeliu, ant dešinės rankos ir krūtinės su tatuiruote. Rankoje jis nešasi medžiaginį krepšį. Girdisi vaikų balsai. Vyras nueina. Girdisi moters balsas, sakantis "Skambink greičiau. Jis trenkė su koja. Greičiau". Įrašas baigiasi.

4) įrašas Nr.4 pavadinimu "IMG_0970". Trukmė 3.53 min. Dešiniajame viršutiniame kampe nurodyti data ir laikas: 2024-08-20, įrašo pradžia - 20.49 val. Filmuojamas tas pats privataus namo kiemas. Iš namo išeina 2 policijos pareigūnai, kurie išeina iš kiemo ir kalbasi su vyru, kuris apsirengęs pilkais šortais, juodais marškinėliais trumpomis rankovėmis, ant dešinės rankos tatuiruotė. Pareigūnai prieina prie jo ir klausia, kodėl jis muša sugyventinę. Vyras rusiškai jiems atsako, kad jie tiesiog susipyko ir jis tiesiog išėjo ir viskas. Pareigūnai jį sulaiko, pasako jam apie tai, įsodina jį į sulaikymo patalpą. Kieme loja šuo, gatve važiuoja a/m, tad pokalbio garsas yra blogas. Privažiuoja GMP a/m, medikai eina į namą. Įrašas baigiasi (b.l. 36).

Dėl faktinių aplinkybių nustatymo, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017).

Kaltinamasis G. T. savo kaltę pripažino visiškai. Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvadą, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasisi G. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.44 ‰ girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą šeimos nario - sugyventinės A. B. atžvilgiu, tai yra konflikto metu koridoriuje tyčia sudavė jai dešine ranka 1 smūgį į kairę galvos pusę, dėl ko ši dešine kūno puse atsitrenkė į sieną ir nukrito ant grindų ant dešinio šono, taip padarydamas nukentėjusiajai A. B. dešinės alkūnės odos nubrozdinimą, tai yra sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sukėlė fizinį skausmą. Minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. G. T. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prokurorė, sakydama baigiamąją kalbą, prašė pripažinti kaltinamąjį recidyvistu, tačiau pažymėtina, kad kaltinamajame akte ši kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta, todėl teismas negali pasunkinti kaltinamojo teisinės padėties ir nelaiko šios aplinkybės jo atsakomybę sunkiančia.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į G. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, šią nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, gydytas Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ((duomenys neskelbtini)), dirbantis, nevedęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės atėmimo bausmė, jos terminą nustatant artimą vidutiniam.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtoji bausmė visiško sudėjimo būdu bendrintina su 2024 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 16 MGL bauda.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėdamas bausmės vykdymą teismas kaltinamajam gali paskirti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatytas pareigas.

Kaip jau buvo minėta, G. T. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Padarė išvadas tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl savo gyvenimo būdo, sutiko gydytis nuo priklausomybės, tai yra nevartoti alkoholio, dirba. Kaltinamasis savo atliktus veiksmus vertina kritiškai. Supranta, kad alkoholio vartojimas daro neigiamą poveikį jo elgesiui bei tiki, kad gali pasikeisti. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam G. T. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, G. T. atžvilgiu, gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirstos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalies 7, 8, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Prokurorė baigiamojoje kalboje prašė kaltinamajam taikyti intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, kaltinamajam paskyrus paminėtus įpareigojimus ir draudimus, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, darytina išvada, kad jo laisvė bus pakankamai apribota, o intensyvi priežiūra būtų perteklinė priemonė, todėl ji neskirtina.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte įvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė leidžia įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Atsižvelgiant į tai, kad G. T. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį – sugyventinę, ne pirmą kartą daro smurtines nusikalstamas veikas, tikėtina, kad baudžiamųjų priemonių skyrimas padės kaltinamajam pakartotinai nenusikalsti, padarys teigiamą įtaką. Įvertinant visas minėtas aplinkybes, kaltinamajam paskirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktu, įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Vadovaujantis LR BK 72⁵ straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuskalstamą veiką padarė alkoholio įtakoje, G. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai G. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d., 21:09 val. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 14.27 val. (1 t., b.l. 100-103,121-123), vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Remiantis BPK 110 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Civilinis ieškovas – Valstybinė teritorinė ligonių kasa pareiškė 102,83 eur civilinį ieškinį išlaidoms, patirtoms dėl nukentėjusiosios gydymo atlyginti (t.1, b.l. 74-79). Kaltinamasis sutiko atlyginti žalą, civilinis ieškinys pagrįstas įrodymais, todėl tenkintinas ir valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo G. T. priteistina 102,83 eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. B. pareiškė 1000 eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l. 68-69). Ieškinyje nukentėjusioji nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų ji patyrė fizinį skausmą, galvos svaigimą, pykinimą, o kadangi smurto panaudojimo metu ji buvo nėščia, labai išgyveno dėl to, ar nebus nutrauktas nėštumas, patyrė baimę, dvasinius išgyvenimus. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Spręsdamas priteistinos žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, į tai, kad nukentėjusioji patyrė išgyvenimų dėl nėštumo išsaugojimo, jautė baimę, fizinį skausmą, taip pat atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir mano, kad teisinga ir protinga suma, priteistina nukentėjusiajai šioje konkrečioje situacijoje yra 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies priteisiant jai iš kaltinamojo 500 eur neturtinės žalos atlyginimą, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su vaizdo ir garso įrašais, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

G. T. (G. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. T. (G. T.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 6 dalies 7, 8, 10 punktais, G. T. (G. T.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d., 21:09 val. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. 14.27 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. B..

Vadovaujantis LR BK 72⁵ straipsniu, G. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo - Valstybinės teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo G. T. (G. T.) 102,83 eur (Vieną šimtą du eurus ir 83 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš kaltinamojo G. T. (G. T.) 500 (penkis šimtus eurų) neturinės žalos atlyginimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.